Civilinė byla Nr. e2S-395-856/2017
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00423-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.6; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Radsta“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1025-766/2017, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Kreditorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Projektuok ir statyk“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Radsta“ priteisti 6500,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose 6500 Eur sumai, o nesant piniginių lėšų – kitam turtui.
- Nurodė, kad skolininkė neatsiskaito ilgą laiką, ateityje gali nebeturėti (perleisti) turto, taigi, yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei UAB „Radsta“ priklausantį ir pas skolininkę arba trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę, trečiuosius asmenis, kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant arešto 6500,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su kreditore.
- Teismas nurodė, kad skolos suma didelė, skolininkė ilgą laiką su kreditore neatsiskaito, į raginimus nereaguoja, ateityje gali nebeturėti ar perleisti turtą, todėl sprendė, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika. Teismo vertinimu, skolininkė yra įmonė, todėl pirmiausiai taikant areštą skolininkės piniginėms lėšoms, kaip prašo kreditorė, galimai būtų sutrikdytas skolininkės darbas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Radsta“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi tik argumentu, kad skolininkė ilgą laiko su ja neatsiskaito. Tokia priežastis nelaikytina esmine ir pakankama laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes nesudaro pagrindo manyti, kad teismo sprendimo nebus galima įvykdyti. Duomenų, patvirtinančių UAB „Radsta“ nemokumą ar kitų kreditorių turtines pretenzijas, kurios galėtų pasunkinti atsiskaitymą, teismui nebuvo pateikta.
5.2. UAB „Radsta“ neatsiskaito su kreditore ne dėl to, kad vengia atsiskaityti, bet dėl to, kad nepripažįsta prievolės, todėl teismui yra pateikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo. Iki pareiškimo teismui pateikimo šalys apsikeitė raštais dėl sutarties nevykdymo, todėl kreditorė klaidingai nurodė, jog skolininkė, neva, į raginimus nereaguoja.
5.3. Iš teismui teikiamų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad UAB „Radsta“ įsipareigojimų, turimo turto ir gaunamo pelno balansas yra teigiamas, jokių sunkumų vykdant ateityje teismo sprendimą negalėtų kilti. Perleisti turto įmonė neketina, nes turimu turtu naudojasi savo veikloje ir iš to gauna pajamas.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorė MB „Projektuok ir statyk“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės UAB „Radsta“ priteisti 6500 Eur skolą bei 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės pinigines lėšas. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo pas skolininkę arba trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas, nurodydamas, jog skolos suma yra didelė, skolininkė ilgą laiką neatsiskaito su kreditore, į raginimus nereaguoja, gali perleisti turimą turtą.
8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria kreditorės reikalavimams užtikrinti areštuotas jos turtas, nurodydama, kad jos finansinė padėtis yra gera, jokių sunkumų vykdant teismo sprendimą negalėtų kilti, perleisti turto įmonė neketina, nes turimu turtu naudojasi savo veikloje ir iš to gauna pajamas. Be to, aplinkybė, kad skolininkė ilgą laiką neatsiskaito su kreditore, nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžia ginčo dėl materialinių teisinių santykių iš esmės, todėl neturi pagrindo analizuoti šalių tarpusavio santykių, šalių bendradarbiavimo klausimų vykdant įsipareigojimus. Apeliantės turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pažymėtina, kad susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog atsakovo pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje stadijoje dar nėra žinomi, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
10. Nagrinėjamu atveju skolininkei UAB „Radsta“ pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl 6500 Eur sumos. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2016 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, nurodydama, kad jos finansinė padėtis yra gera, vykdant teismo sprendimą jokių sunkumų negalėtų kilti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš UAB „Radsta“ 2016 metų balanso matyti, kad skolininkė 2016 metų gruodžio 31 dienai turėjo turto 299 144 Eur sumai (ilgalaikis turtas – 160 556 Eur, trumpalaikis turtas – 138587 Eur), skolininkės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 32 709 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad UAB „Radsta“ įsipareigojimai kreditoriams, palyginus su turimo turto verte, yra visiškai nedideli. Skolininkė turi pakankamai didelės vertės turto, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės reikalaujama suma, palyginus su skolininkės turimu turtu, yra nedidelė. 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad skolininkė 2016 metais dirbo pelningai. Įvertinęs skolininkės UAB „Radsta“ turimo turto ir įsipareigojimų santykį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininkės argumentu, jog UAB „Radsta“ finansinė padėtis yra gera. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkei 2016-2017 metais teismuose nėra iškelta civilinių bylų pagal kitų kreditorių reikalavimus, kuriuose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė taip pat įrodo apelianto pakankamai gerą finansinę padėtį.
11. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuomonės, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei būtų vertinama kaip didelė, ar ne, vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-407/2016.).
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (turto areštas) pats savaime nesukuria ir materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016.). Kreditorė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo skolininkės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Radsta“ ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tai, jog apeliantė nesutinka su kreditorės pareikštu reikalavimu, nesudaro pagrindo vertinti, jog ji ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore.
13. Įvertinęs apeliantės byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė paneigė objektyvios grėsmės egzistavimą būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o taip pat ir pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditorės MB „Projektuok ir statyk“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės mažosios bendrijos „Projektuok ir statyk“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė