Civilinė byla Nr. 3K-3-457/2014

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00348-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sigdanas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sigdanas“ (buvusi S. L. firma „Sigdanas“), uždarosios akcinės bendrovės „Miškinta“, P. M., O. M., Z. K., K. K., V. B., L. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvima“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 105 464,39 Lt nuostolių atlyginimo ieškovės S. L. firmos „Sigdanas“ naudai. Ieškovai nurodė, kad 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimis iš atsakovės įsigijo dalį pastato. 2010 m. rugpjūčio 8 d. kilusi vėtra nuplėšė pastato stogą. 2010 m. spalio 20 d. UAB ,,Kauno komprojektas“ atliko ekspertizę ir nustatė, kad pastato stogas buvo nekokybiškai rekonstruotas, todėl neatlaikė vėjo apkrovų. Ieškovams stogo atstatymas kainavo 119 771,39 Lt. Atsakovė, kaip pastato bendrasavininkė, sumokėjo 14 307 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Edvima“ ieškovės S. L. firmos „Sigdanas“ naudai 105 464,39 Lt nuostolių atlyginimo.

Teismas nustatė, kad atsakovė atliko pastato rekonstrukciją ir pastatui įrengė šlaitinį stogą, neturėdama reikiamų dokumentų: projektų, leidimų. Ieškovai įsigijo iš atsakovės dalį pastato. Statinio dalinės techninės ekspertizės akto, kurį surašė UAB ,,Kauno komprojektas“ specialistai, išvadose nurodoma, kad, apžiūrėjus 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusios audros nuplėšto dvišlaičio medinio stogo likučius, gamybinio korpuso 2P1p parapetų mūrą ir sutapdintą stogą, nustatyta: medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti į sutapdintą stogą arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo; statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas; medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, įsisluoksniavusį parapetų mūrą; inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės; mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas. Išvadose nurodoma, kad 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p įrengto, praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė neatitiko Statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 ,,Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ nurodoma, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas yra tada, kai maksimalus vėjo greitis yra 28–32 m/s. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 7-osios vakare ties Baltijos centrine dalimi susidarė mezociklonas. Škvalas Varėnos rajone kilo apie 2 val. nakties. Didžiausias vėjo greitis, išmatuotas škvalo metu, buvo: Kauno AMS – 30 m/s, Kauno MS, Šeduvos AGMS – 26 m/s, Šiaulių MS, Joniškio AGMS ir Trakų AGMS – 16 m/s. Kokio stiprumo vėjas buvo Varėnos rajone, teismas nenustatė, nes ten stebėjimai nevykdomi. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu pastato stogas būtų uždengtas laikantis visų nustatytų reikalavimų, jis audrą, tikėtina, būtų atlaikęs. Teismo nuomone, atsakovė kaip daikto pardavėja atsako už daikto trūkumus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

              Teisėjų kolegija pažymėjo, kad  pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Tiek atsakovė, tiek ieškovės UAB „Sigdanas“ ir UAB „Miškinta“ parodė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartis stogo remonto darbai dar nebuvo baigti, tačiau šalys sudarydamos sutartis šios aplinkybės neaptarė ir atsakovė jokių papildomų garantijų dėl stogo darbų užbaigimo nedavė. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirkėjai prieš sudarydami pastato dalių įsigijimo sutartis pastatą ne vieną kartą apžiūrėjo ir žinojo, kad atsakovė iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo buvo atlikusi pastato stogo remontą (pastato stogą su prilydomąja hidroizoliacine danga, įrengta ant gelžbetotinių plokščių, uždengusi šlaitiniu stogu). Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė šį faktą buvo atskleidusi pirkėjams. Aplinkybė, kad ieškovai neturėjo pakankamai statybos žinių pastato stogo kokybei įvertinti, o pastogėje dėl tamsos negalėjo matyti, kaip stogas pritvirtintas, savaime nereiškia, jog pastato stogo kokybės neatitiktis įprastiems reikalavimams vertintina kaip paslėptas trūkumas, už kurį pardavėjas privalo garantuoti. Tais atvejais, kai pirkėjas yra informuotas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba jis negali nežinoti apie tokius daikto trūkumus, pardavėjas už tokią kokybės neatitiktį neatsako. Ieškovai matė ir žinojo, kad pastatas, kurio dalis jie perka, yra senas, uždengtas nauju stogu, be to, pirkimo–pardavimo sutartyse patvirtino, jog prieš pasirašydami sutartį apžiūrėjo perkamą  turtą ir dėl jo jokių pretenzijų neturi. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo pastatas yra pastatytas 1966 m. ir nėra įregistruota jokių duomenų apie stogo rekonstrukciją, kuri buvo atliekama 2009–2010 m. Be to, į pirkimo–pardavimo sutartis perkelti Registro duomenys, kad pastato kadastro duomenys nustatyti 1997 m. rugpjūčio 26 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirkėjai negalėjo nepastebėti, kad atlikti šlaitinio stogo įrengimo darbai nepažymėti kadastro duomenyse. Bendraieškiai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi pirkėjai bei žinodami byloje nustatytas aplinkybes, turėjo suprasti prisiimantys riziką, kad tinkamai neįregistruoti, neturint rekonstrukciją leidžiančių dokumentų atlikti pastato stogo pertvarkymai gali turėti įtakos stogo kokybei. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už parduoto daikto kokybę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Sigdanas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2013 m. gruodžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė teisės normas, atleidžiančias pardavėją nuo civilinės atsakomybės (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Šios teisės normos  gali būti taikomos tik konstatavus, kad pirkėjas apie parduodamo daikto neatitiktį kokybės reikalavimams žinojo ar negalėjo nežinoti. Tokių aplinkybių, kasatorės nuomone, byloje nenustatyta. Stogo konstrukcijų netinkamas tvirtinimas prie pastato konstrukcijų yra trūkumai, apie kuriuos pirkėjas, pardavėjui jų neatskleidus, žinoti negalėjo. Įrodymų, kad pardavėjas atskleidė šiuos trūkumus iki sutarties sudarymo, byloje nėra. Tai, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo pastatas yra pastatytas 1966 m. ir nėra įregistruota jokių duomenų apie jo stogo rekonstrukciją, kuri buvo atliekama 2009–2010 m., kad į pirkimo–pardavimo sutartis perkelti Registro duomenys, jog pastato kadastro duomenys nustatyti 1997 m. rugpjūčio 26 d., kasatorės nuomone, tik patvirtina, kad rekonstrukcija neįregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neįrodo, jog pardavėjas informavo apie paslėptus stogo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, suteikdamas pirmenybę pirkėjo pareigai domėtis parduodamo daikto kokybe ir taikydamas pirkėjui didesnius rūpestingumo bei atidumo reikalavimus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Maritina“ v. UAB „Baltijos autocentras“, bylos Nr. 3K-3-100/2011; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Metaloidas“ v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-l24/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vėsa ir partneriai“ v. UAB „Senukų prekybos centras“, bylos Nr. 3K-3-94/2012).

2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo metu stogo įrengimo darbai nebuvo baigti, šalys šių aplinkybių sutartyje neaptarė ir atsakovė nedavė jokių garantijų dėl stogo įrengimo užbaigimo darbų. Kasatorė pažymėjo, kad ieškovai ir nekėlė reikalavimų dėl pardavėjo neatliktų darbų garantijų, be to, apeliacinis teismas nenustatinėjo, kokie konkretūs darbai nebuvo baigti. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad stogas ir jo konstrukcijos iki pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo dienos buvo užbaigti visiškai, išskyrus tai, jog nebuvo apkaltas lentelėmis vienas stogo galas. Pirkėjai pasitikėjo pardavėjo, kaip profesionalaus statybininko, patvirtinimu, kad viskas padaryta tinkamai, tai pardavėjas patvirtino ir pirkimo–pardavimo sutartyse, nenurodydamas jokių stogo įrengimo trūkumų.

3. Teismas turėjo ex officio taikyti CK 4.103 straipsnį, įtvirtinantį draudimą disponuoti savavališka statyba. Ieškovai galėjo reikalauti pripažinti negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sandorių dalių dėl savavališkos statybos (naujai įrengto stogo) ir reikalauti priteisti iš pardavėjo sumas, sumokėtas už savavališkai įrengtą pastato stogą. Naujai įrengtas stogas yra ant seno plokščio pastato stogo, pastatas galėjo būti naudojamas pagal paskirtį ir be naujai įrengto stogo, todėl statinys galėjo būti parduotas ir be savavališkos statybos. Tokiu atveju reikėtų nustatyti pastato vertę be pardavėjo įrengto stogo. Pirkėjai, sumokėję ir už tai, ko parduoti pardavėjas neturėjo teisės, t. y. už savavališkai įrengtą pastato stogą, kurį vėliau turėjo savo kaštais atstatyti, iš esmės už stogą sumokėjo du kartus, t. y. patyrė dvigubas išlaidas, o pardavėjas nepagrįstai praturtėjo pirkėjų sąskaita stogo verte (ieškinio reikalavimo suma). Atsakovė privalo arba atlyginti pirkėjų patirtus nuostolius dėl nekokybiškai įrengto pastato šlaitinio stogo atstatymo (to ir prašė ieškiniu bendraieškiai), arba grąžinti pirkėjams be teisėto pagrindo įgytą stogo vertės sumą, kuri šiuo atveju lygi stogo atstatymo išlaidoms.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Edvima“ prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, spręsdamas, kad ieškovai žinojo (negalėjo nežinoti) apie pastato stogo trūkumus (stogas buvo neužbaigtas pastato pardavimo metu) ir prisiėmė su tuo susijusią riziką. Ieškovams buvo atskleista ir žinoma aplinkybė, kad sandorių sudarymo metu stogo remonto darbai dar nebuvo užbaigti. Į pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įtraukta jokių papildomų sąlygų ir atsakovės įsipareigojimų, susijusių su stogo remonto užbaigimu. Pirkėjai, prieš sudarydami pirkimo–pardavimo sutartis, pastatą ir stogą apžiūrėjo ne vieną kartą, taigi įvertino jo kokybę. Byloje nustatyta, kad ieškovams buvo žinoma ir aišku, jog atlikti stogo remonto darbai nebuvo pažymėti kadastro duomenyse, t. y. patys pirkėjai nesidomėjo stogo įrengimo teisėtumu ir tinkamumu, netikrino, kaip stogas buvo įrengtas. Taigi pirkėjams buvo priimtina įsigyti pastatą su nebaigtu stogu tokiomis jo įrengimo aplinkybėmis, todėl jie turėjo suprasti ir prisiimti riziką dėl galimos stogo kokybės.

2. Byloje neįrodyta, kad pastato stogo nuplėšimą tiesiogiai lėmė netinkama jo rekonstrukcija (remontas), o ne kilusi vėtra, t. y. jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp rekonstrukcijos (remonto) ir žalos. Be to, kasatorė nuostolių dydį įrodinėjo nepatikimais įrodymais. Kasatorė visus savo reikalavimus iš esmės grindžia Statinio dalinės (techninės) ekspertizės aktu, kuris nelaikytinas ekspertizės aktu CPK 212 straipsnio prasme. Aktas buvo surašytas kasatorės užsakymu ir pateiktas į bylą kaip rašytinis įrodymas. Pastatas ir stogas aktą surašiusių specialistų buvo apžiūrėtas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio, akto išvados padarytos remiantis kasatorės pateiktomis nuotraukomis.

3. Ieškovė kasaciniame skunde pateikia iš esmės naujus reikalavimus, susijusius su savavališkos statybos padariniais ir nepagrįstu praturtėjimu, kurie nebuvo pareikšti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Aplinkybė, kad ieškovai turi teisę reikalauti pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis ir prašyti taikyti restituciją ar nepagrįsto praturtėjimo normas, dar nereiškia, jog ieškovų pateiktas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl netinkamos kokybės daikto ir taikyti civilinę atsakomybę yra pagrįstas. Pažymėtina, kad byloje nebuvo konstatuotas ir įrodytas savavališkos statybos faktas, kurį pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai savavališkos statybos aktu. Toks aktas surašytas nebuvo. Be to, pastato stogas, ieškovų vadinamas savavališka statyba, per škvalą sugriuvo. Taigi tariama savavališka statyba neišliko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą ir dėl pirkėjo teisių gynimo būdų įsigijus netinkamos kokybės daiktą

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti  daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar  daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirkimo–pardavimo sutarties objektas – nekilnojamasis daiktas, pastatas. Kadangi parduodamo daikto kokybė sutartyje nebuvo aptarta, tai pardavėjas privalėjo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kad jį būtų galima naudoti tam, kam pastatai paprastai naudojami. Reikalavimai statiniams yra nustatyti Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, pvz., statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR). Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto išvados, kad 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p įrengto, praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė neatitiko Statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų, kad medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti į sutapdintą stogą arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo; statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas; medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, įsisluoksniavusį parapetų mūrą; inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės; mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas, taip pat faktas, kad audra nuplėšė stogą, patvirtina, jog statinio stogas nebuvo tokios kokybės, kad jį būtų galima naudoti tam, kam tokie daiktai paprastai naudojami.

Kaip minėta, pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė įrengė šlaitinį stogą, neturėdama reikiamų dokumentų (projektų, leidimų), ir kad ši aplinkybė pirkėjams buvo žinoma. Jeigu statant (rekonstruojant) statinį nesilaikoma nustatytos tvarkos, tai pastato rekonstrukcijos techniniai sprendiniai pasirenkami ir įgyvendinami nesinaudojant specialistų paslaugomis. Tai sudaro prielaidas ir gali nulemti, kad statiniai ar jų pertvarkymai neatitiks saugumo ar patikimumo reikalavimų. Aplinkybės, kad rekonstrukcija atlikta nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, savaime nepakanka išvadai, jog statinys yra nepatikimas. Iš kitos pusės, apie tokias aplinkybes žinantis pertvarkyto daikto įgijėjas turi galvoti, kad taip pertvarkytas statinys gali neatitikti viešosios teisės aktų keliamų kokybės reikalavimų – jis gali būti nepakankamai atsparus, patikimas ir saugus naudotis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktas, jog stogo rekonstrukcija atlikta nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos ir pirkėjai tai žinojo, leidžia daryti išvadą, kad pirkėjai turėjo žinoti apie teisinio pobūdžio daikto trūkumus (t. y. tai, kad stogo rekonstrukcija atlikta neturint teisės aktuose nustatytų dokumentų), tačiau neduoda pagrindo išvadai, jog jie pakankamai išsamiai suvokė daikto fizinio pobūdžio trūkumus (t. y. kad stogo nebus galima naudoti pagal paskirtį dėl fizinių daikto savybių, kad stogas neatlaikys tam tikrų apkrovų).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad visiškai atleisti pardavėją nuo atsakomybės dėl parduoto daikto fizinio pobūdžio trūkumų CK 6.333 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai daikto trūkumai yra akivaizdūs, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, minėta, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius, ir specialiaisiais teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirkėjai prašė priteisti nuostolius dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo. Kai pirkėjas  reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad pirkėjai, būdami apdairūs ir rūpestingi, turėjo suprasti prisiimantys riziką dėl to, jog tinkamai neįregistruoti ir be rekonstrukciją leidžiančių dokumentų atlikti pastato stogo pertvarkymai gali turėti įtakos stogo kokybei, gali sudaryti pagrindą sumažinti priteistiną nuostolių dydį (CK 6.259 straipsnis).

Tinkamam CK 6.259 straipsnio taikymui būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su pirkėjų rūpestingo ir atidumo laipsniu ir nuostolių mažinimo dydžiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už daikto kokybę, nenustatė visų aplinkybių, būtinų tinkamam šių teisės normų taikymui, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 101,33 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. spalio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Gražina Davidonienė

                                                                                                                                            Egidijus Laužikas

                                                                                                                                            Algis Norkūnas