Civilinė byla Nr. e2S-799-656/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24124-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „DHL Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DHL Lietuva“ ieškinį atsakovui P. I. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DHL Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. I. 6098,00 Eur skolą, 153,70 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui atsakovo asmens kodą, ir/arba gimimo datą, ir/arba gyvenamosios vietos adresą, kuriuo atsakovui galima būtų įteikti procesinius dokumentus; nurodyti procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdus.
3. Atsakovas 2023-01-16 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad ieškinys neteismingas Lietuvos teismams. Nutartis įsiteisėjo 2023-01-25.
5. Atsakovas pateikė teismui prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės 4711,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. papildoma nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės UAB „DHL Lietuva“ atsakovo P. I. naudai 2232,00 bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 4711,98 Eur. Remiantis atsakovo atstovo pateiktu išrašu bylinėjimosi išlaidos patirtos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, bylos medžiagos analizę, bylinėjimosi strategijos parengimą, kliento informavimą el. paštu, bendravimą su klientu dėl papildomų dokumentų, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
9. Nurodė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos byloje buvo patirtos dėl to, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į jurisdikcijos neturintį teismą, nurodydamas atsakovo kaip gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), ir el. pašto adresą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pavardė I. su diakritiniais ženklais paprastai nėra būdinga Lietuvos Respublikos piliečiams. Taip pat viešai prieinamais duomenimis (duomenys neskelbtini), yra viešbučio adresas. Be to, ieškovą atstovavo advokatas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo atstovas minėta teise pasinaudojo.
10. Iš teismui Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikto rašto matyti, kad duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, kitus duomenis Vidaus reikalų informacinėje sistemoje (VRIS), Užsieniečių registre (UR), Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (N.VIS) bei Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) nerasta, taip pat nėra duomenų apie galimą atsakovo atvykimą ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
11. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, jo atstovas turėjo galimybę gauti duomenis dėl atsakovo gyvenamosios vietos adreso Lietuvos Respublikoje neturėjimo. Ieškovui, atstovaujamam profesionaaus teisininko, turėjo būti žinomos ir teismingumo su tarptautiniu elementu taisyklės.
12. Teismas, atsižvelgdamas į faktiškai patirtas atsakovo išlaidas (4463,19 Eur), į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis bei jiems surašyti reikalingas laiko sąnaudas, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovės 2232,00 bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė išimtinai dėl savo paties netinkamų veiksmų ir nebendradarbiavimo su ieškove, nenurodė savo tikrosios gyvenamosios vietos adreso, nereagavo nei į muitinės bei ieškovės siųstus pranešimus (ir el. paštu), sukūrė apeliantei pagrindą laikyti, kad atsakovui byla gali būti iškelta Lietuvos Respublikos teismuose.
13.2. Vykdant atsakovo užsakymą ieškovė patyrė papildomų išlaidų: atsakovui importuotoms prekėms buvo perskaičiuota 6 708,00 Eur dydžio mokestinė nepriemoka, apie kurią atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu. Tačiau atsakovas muitinės reikalavimus ignoravo, ko rezultate muitinės reikalavimą už atsakovą įvykdė apeliantė. Atsakovas taip pat nereagavo į apeliantės pretenziją dėl skolos sumokėjimo.
13.3. Tai, kad asmens pavardė yra nelietuviška, negali reikšti, kad jis negali turėti gyvenamosios vietos Lietuvoje arba negali būti Lietuvos piliečiu. Atsakovo asmens kodas savo struktūra ir jį sudarančių skaitmenų skaičiumi buvo identiškas asmens kodui Lietuvoje, todėl iš asmens kodo nebuvo įmanoma identifikuoti, kad atsakovas yra ne Lietuvos, bet (duomenys neskelbtini) pilietis. Reikalaujant bylos inicijavimo pradžioje savanoriškai tikrinti atsakovo, kaip kliento, pateiktų duomenų teisingumą būtų neproporcingai apsunkinamas ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
13.4. Ieškovės ieškinys Teismo nebuvo atmestas ar pripažinta, kad Ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Atsakovas, gavęs ieškinį, turėjo visas galimybes pats ar per atstovus susisiekti su ieškove ir patikslinti savo kontaktinius duomenis. Tačiau atsakovas pasirinko nebendradarbiauti ir patirti išlaidų rengiant atsiliepimą į ieškinį. Šios išlaidos yra per didelės - byla yra nesudėtinga, objektyviai nebuvo poreikio patirti tokių atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidų, ypač atsakovo atstovui, kaip profesionalui, žinant, kad ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
14. Atsakovas padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
14.1. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus atstovo, veikdama rūpestingai, dar prieš pareikšdama ieškinį privalėjo nustatyti elementarias ir kiekvieno ginčo inicijavimo pradžioje privalomas nustatyti aplinkybes, o būtent - atsakovo asmens duomenis, jo gyvenamosios ar deklaruotos gyvenamosios vietos adresus, nuolatinę gyvenamąją vietą ir kt. Tai, kad apeliantė šių veiksmų neatliko, reiškia nepakankamą apeliantės apdairumą ir rūpestingumą, kas suteikia atsakovui teisę reikalauti atlyginti atsakovo pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo ieškinyje paaiškino, kad atsakovas prekes iš Rusijos Federacijos užsisakė asmeniniais tikslais, taigi atsakovas, tiek užsisakydamas prekes, tiek su ieškove derindamas prekių pristatymą, veikė kaip vartotojas, kas suponuoja aukštesnį rūpestingumo pareigos laipsnį, nustatant tinkamą jurisdikciją ir teismą.
14.2. Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, kad pagal ieškovo atstovo turimą prieigą prie Gyventojų duomenų registro duomenų, atsakovo nepavyko identifikuoti, taip pat nepavyko rasti duomenų Nekilnojamojo turto registre. Darytina išvada, kad apeliantė iš minėtų duomenų, o taip pat susipažinusi su pirmosios instancijos teismo gautais ir į bylą pateiktais viešais duomenimis apie atsakovą, dar prieš išsprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turėjo suprasti, kad atsakovas neturi nei gyvenamosios, nei deklaruotos gyvenamosios vietos, nei tuo pačiu nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, be to, nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Pačiai ieškovei pripažinus atsakovą buvus vartotoju, ieškovė, atstovaujama profesionalaus atstovo, turėjo žinoti, kad sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose (Reglamento 18 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovė, būdama rūpestinga, apdairi ir sąžininga, turėjo kuo anksčiau atsiimti ieškinį ir, nustačiusi atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškiniu kreiptis į tos valstybės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismą.
14.3. Skirtingai nei teigia apeliantė, atsakovas nebuvo nurodęs adreso (duomenys neskelbtini) kaip savo gyvenamosios vietos adreso. Šis adresas vežimo dokumentuose bei muitinės deklaracijose buvo nurodytas ne kaip Atsakovo gyvenamosios vietos adresas, bet kaip prekių pristatymo gavėjui (atsakovui) vietos adresas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškinį palikus nenagrinėtą, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas elektroninėje parduotuvėje iš Rusijos Federacijos įsigijo rūkomąjį mišinį ,,Tabu“ (toliau - Prekė). Prekės vežėju atsakovas pasirinko ieškovę, užsakė vežimo ir muitinės formalumų atlikimo paslaugas. Užsakymo pateikimo metu atsakovas nurodė adresą - (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė telefono numerį ir el. pašto adresą -(duomenys neskelbtini).
21. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovo užsakyme nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini), yra viešbučio adresas, dėl ko ieškovė šią aplinkybę galėjo lengvai nustatyti, ir forminamuose dokumentuose nurodytas kaip Prekės pristatymo adresas.
22. Vertinant kiekvienos iš šalių veiksmus rūpestingumo aspektu, siekiant įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų šalių elgesys neatitiko rūpestingo, apdairaus ir sąžiningo asmens standarto, kas lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
23. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, nedėjo pakankamai pastangų nustatyti atsakovo, kuris šiuo atveju laikytinas vartotoju, gyvenamosios vietos. Komunikacijai su atsakovu buvo naudojamasi prekės pristatymo adresu bei atsakovo elektroninio pašto adresu. Prekės pristatymo adresu nurodytas viešbučio adresas, todėl akivaizdu, kad šiuo adresu korespondencija negalėjo pasiekti adresato. Atsakovo pavardė bei anglų kalba pildyti užsakymo dokumentai leido ieškovei (jos atstovui) daryti išvadą, kad atsakovas galimai nemoka lietuvių kalbos. Visgi, ieškovės atstovas atsakovui elektroniu paštu raginimą siuntė lietuvių kalba. Ieškovė taip pat nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovę atstovaujantis advokatas ėmėsi veiksmų duomenims apie atsakovą surinkti (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalis), kurie būtų leidę dar ikiteisminėje stadijoje nustatyti ginčo teismingumą.
24. Aplinkybė, kad Lietuvos gyventojų registre bei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie atsakovą, ieškovės atstovui buvo žinoma vėliausiai 2022-12-14, ką patvirtina nurodytos dienos ieškovės advokato raštas, kuriame nurodoma aptarta informacija bei prašoma teismo išreikalauti papildomus duomenis iš SODROS bei kitų registrų. 2022-12-15 teisme gauti duomenys iš registrų, o 2022-12-19 byloje gauti duomenys iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (su kuriais ieškovės atstovas turėjo galimybę susipažinti), kurie patvirtina, kad duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, kitus duomenis Vidaus reikalų informacinėje sistemoje (VRIS), Užsieniečių registre (UR), Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (N.VIS) bei Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) nerasta, taip pat nėra duomenų apie galimą atsakovo atvykimą ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
25. Ieškovė bei jos atstovas, būdami pakankamai rūpestingi, turėdami aptartą informaciją, leidžiančią spręsti, kad atsakovas nėra Lietuvos pilietis bei užsienietis, turintis leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, turėjo skubiai imtis veiksmų ieškinį atsiimti ar atsisakyti ieškinio (CPK 139, 140 straipsniai), tokiu būdu išvengiant bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Tačiau ieškovė minėtų veiksmų nesiėmė, nors atsakovo atsiliepimas į ieškinį teismų sistemoje pateiktas beveik po mėnesio laiko - 2023-01-13. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimui įtakos turėjo nepakankamai rūpestingi ieškovės (jos atstovo) veiksmai.
26. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl ieškovės (jos atstovo) netinkamų veiksmų. Atsakovo veiksmų taip pat nėra pagrindo vertinti kaip atitinkančių rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovas užsakymo dokumentuose neatstkleidė savo gyvenamosios vietos adreso, o, gaudamas raginimus jo nurodytu elektroninio pašto adresu, nesiėmė veiksmų susisiekti su ieškove (jos atstovu). Aplinkybė, kad tekstas elektroniniu paštu rašytas atsakovui ne anglų kalba, esant šiuolaikinėms technologijoms, nebūtų sutrukdžiusi išsiaiškinti kreipimosi priežastį bei kreiptis į ieškovę. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo atstovai advokatai turėjo visą informaciją apie atsakovą, kas leido lengvai nustatyti ieškinio teismingumą pradinėje atstovavimo stadijoje, t. y., kad ieškinys neteismingas Lietuvos teismams. Todėl atsakovų atstovų pateikta 4711,98 Eur sumoje bylinėjimosi išlaidų suvestinė, kurioje nurodyti beveik 22 valandų apimties darbai (340,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 2040,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui, 799,00 Eur už bylos medžiagos analizę, bylinėjimosi strategijos parengimą, atsakovo informavimą el. paštu, bendravimą su klientu dėl papildomų dokumentų, 340,00 Eur už prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, 205,20 Eur už teisines konsultacijas Estijos Respublikoje), viso 4257,99 Eur (tame tarpe 738,99 Eur PVM) sumai, neatitinka bylos sudėtingumo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašomas bylinėjimosi išlaidas sumažino.
27. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė abiejų šalių veiksmai tiek iki pareiškiant ieškinį teisme, tiek teisiminio proceso metu, įvertinant bylos sudėtingumą bei reikalingas atsakovo atstovavimui laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįstai didelė, todėl mažintina iki 1200,00 Eur sumos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos baigties
28. Aptartų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. papildoma nutartis pakeistina, sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 1200,00 Eur sumos (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 453,75 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, tačiau jos pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų detalizacija), nesant apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nepagrindžia jos realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
30. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 719,95 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą. Apeliantės prašymas tenkintas 53 procentais. Todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 338 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. papildomą nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„atsakovo prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės UAB „DHL Lietuva“, į. k. 111529785, atsakovo P. I., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymą atmesti.“
Priteisti atsakovui P. I. iš ieškovės UAB „DHL Lietuva“ 338 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjas Andrius Ignotas