Civilinė byla Nr. e2-5605-727/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01418-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7.  

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 8 d.  

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tujų alėja“ atstovams advokato padėjėjai Dovilei Baškytei, vadovui D. Č.,

atsakovui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo UAB „Tujų alėja“ ieškinį atsakovui A. L. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė :

A. L. (toliau – ir darbuotojas) 2022 m. gruodžio 12 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), nurodydamas, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tujų alėja“ (toliau – ir darbdavys) nutraukus darbo sutartį su juo pilnai neatsiskaitė, likdama skolinga 7 916,03 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Patikslinęs prašymą, prašė išieškoti 7 100 Eur nesumokėto galutinio atsiskaitymo ir netesybas.

DGK 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu darbuotojo prašymą tenkino – priteisė jo naudai iš darbdavio 7 100 Eur ir 7 853,62 Eur netesybas.

UAB ,,Tujų alėja“

Ieškovė neginčija, kad liko skolinga buvusiam darbuotojui, tačiau ne tiek, kiek jis prašė DGK ir kiek ši jam priteisė. Teigė, kad darbuotojo paskaičiavimai yra neteisingi, nes ginčo šalys nebuvo sutarę dėl 1 800 Eur per mėnesį mokamo darbo užmokesčio, o darbo sutarties pakeitimu buvo sutarę dėl 800 Eur darbo užmokesčio ir 1 000 Eur premijos nuo pasiektų pardavimų. Be to, pats darbuotojas ėmėsi sau pinigus, jų neapskaitė, negrąžino, todėl yra padaręs darbdaviui daug žalos.

Atsakovas ieškinio nepripažino, sutiko su DGK padarytomis išvadomis, laikėsi pozicijos, kad yra teisinga jo pateiktos darbo sutarties, kur numatytas 1 800 Eur darbo užmokesčio dydis, versija, teigė, kad paskaičiavimus jis atliko paties darbdavio lentelėje suformuotų skaičiavimų ir joje nurodytų skaičių pagrindu, jokios žalos įmonei nėra padaręs.

Ieškinys atmestinas.  

Byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo. Darbdavys iš esmės neginčija aplinkybės, kad liko skolingas darbuotojui, pripažino, kad iki šiol net ir pripažinto įsiskolinimo dalies jam nėra padengęs. Šalys savo pozicijas dėl įsiskolinimo dydžio aiškina skirtingai dėl nevienodo turinio darbo sutarčių buvimo, todėl ginčas byloje kilęs ir dėl skirtingo turinio darbo sutarčių aiškinimo. Nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su žalos įmonei padarymu ar kitais skoliniais įsipareigojimais (nuoma, lizingu ir kt.), apie kuriuos ginčo šalys užsimena savo paaiškinimuose ir byloje esančiame susirašinėjime.

Teismas, nagrinėdamas šį individualų darbo ginčą dėl teisės gauti visišką apmokėjimą už atliktą darbą iš esmės, byloje esančia ir DGK teismui pateikta medžiaga nustatė, kad atsakovas ginčo šalių 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 25 pagrindu nuo 2020 m. spalio 1 d. dirbo pas ieškovę komercijos direktoriaus – Burbiškio dvaro valdytojo pareigose. Byloje nėra darbuotojo pareigų aprašo, tačiau ginčo šalys vienodai aiškino aplinkybes (atsakovas nekėlė ginčo dėl ieškovės nurodyto), kad atsakovo pareigos apėmė dvaro komercijos strategijos valdymą, paslaugų asortimento planavimą bei kainodaros valdymą, naujų veiklos rinkų paiešką ir atvėrimą, esamų palaikymą, auginimą, gaunamų pajamų planavimą, strateginį kainodaros valdymą atsižvelgiant į klientų segmentą, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų nustatymą, dvaro priežiūrą ir aprūpinimą. Darbuotojui buvo nustatytas 3 mėn. bandomasis terminas, jis pasirašė, jog yra materialiai atsakingas už patikėtas materialines vertybes. Darbuotojo darbo vieta buvo UAB „Livintus“ (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus mieste. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. spalio 7 d. įsakymu nuo 2022 m. spalio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 str. 1 d., t. y. darbuotojui prašant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Į nagrinėjamą bylą kiekviena iš ginčo šalių pateikė savo darbo sutarties turimas kopijas. Abiejų pateiktų darbo sutarčių visos sąlygos yra identiškos išskyrus darbo sutarties 1.3. punkto nuostatą, liečiančią  susitarimą dėl darbo užmokesčio dydžio.

Darbuotojo pateiktoje darbo sutartyje, jos 1.3. punkte, nurodyta 1 500 Eur mėnesinė alga atskaičius mokesčius už 2020 m. spalio mėn., 1 600 Eur mėnesinė alga atskaičius mokesčius už 2020 m. lapkričio mėn., 1 700 Eur mėnesinė alga atskaičius mokesčius už 2020 m. gruodžio mėn., nuo 2021 m. sausio mėn. mėnesinė alga atskaičius mokesčius – 1 800 Eur. Darbuotojo pateiktoje darbo sutartyje yra abiejų šalių parašai ant kiekvieno darbo sutarties lapo.

Darbdavio į bylą pateiktoje darbo sutarties, jos 1.3. punkte, nurodyta 1 500 Eur mėnesinė alga atskaičius mokesčius už 2020 m. spalio mėn., 1 600 Eur mėnesinė alga atskaičius mokesčius už 2020 m. lapkričio mėn., 1 700 Eur mėnesinė alga atskaičius mokesčius už 2020 m. gruodžio mėn., nuo 2021 m. sausio mėn. mėnesinė alga atskaičius mokesčius – 1 800 Eur, o nuo 2021 m. spalio mėn. mėnesinė alga atskaičius mokesčius – 800 Eur ir 1 000 Eur premija, premija mokama tuo atveju, jeigu darbuotojas vykdo pardavimų bei pelningumo planą. Darbdavio pateiktoje darbo sutarties kopijoje yra ginčo šalių parašai tik paskutiniame darbo sutarties lape.

Minėta, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kuria darbo sutarties versija reikia tikėti, kurioje darbo sutartyje yra išreikšta tikroji šalių valia. Kiekviena šalis laikosi savo pozicijos, kad jos pateikta darbo sutartis jos pasirašymo dieną atitiko tikrąją šalių valią, ieškovė posėdžio metu išreiškė sutikimą, kad netinkamai įformino (nesudarė priedo prie darbo sutarties, jos pakeitimo kita redakcija ir pan.) žodinius šalių susitarimus dėl darbo užmokesčio pokyčių, tuo netiesiogiai pripažindama, kad tinkama forma padarytų esamos darbo sutarties pakeitimų nebuvo. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių

buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma

leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. 

Teismas laiko, jog labiau tikėtina, kad tikroji šalių valia yra išdėstyta darbuotojo pateiktoje šalių pasirašytoje darbo sutartyje. Ginčo šalių parašai yra ant kiekvieno darbo sutarties lapo, ginčo dėl to nekilo. Mažai tikėtina, kad jos pasirašymo dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d., bus sąlygos aptarti nuostatai, kad darbuotojas ateityje parengs pardavimų ir pelno planą būtent konkrečiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021m. spalio iki 2022 m. gruodžio mėn., kuomet darbo sutartyje buvo kalbama apie 3 mėn. išbandymo terminą darbuotojui. Akcentuotina ir tai, kad darbdavys nesirėmė ekspertizės atlikimo galimybę, tikėtina dėl to, kad abejojo jam palankių išvadų buvimu.

Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad darbuotojo į bylą pateikti VSDFV duomenys rodo, kad darbdavys deklaravo ieškovui draudžiamąsias pajamas už 2021 m. lapkričio mėn. 3 098,11 Eur, už 2021 m. gruodžio mėn. 3 098,11 Eur, už 2022 m. sausio – rugpjūčio mėnesius po 3 114,19 Eur, už rugsėjo mėn. 3 168,13 Eur, už 2022 m. spalio mėn. 4 722,72 Eur., t. y. ženkliai daugiau nei numatyta darbdavio pateiktoje darbo sutarties versijoje, o tai, teismo nuomone, paneigia darbdavio teiginius apie tai, kad tarp šalių jau buvo susitarimas dėl 800 Eur darbo užmokesčio ir premijos atsižvelgiant į pardavimų rezultatus. Jokių įsakymų dėl premijos ryšium su pardavimų rezultatais skyrimo darbuotojui nėra, pasiekti pardavimų rezultatai, kaip sąlyga jai skirti, taip pat darbdavio nėra fiksuoti.

DK 6 str. reglamentuojamos darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisyklės. DK 6 str. 1 d. nurodoma, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą yra atsakingas darbdavys, darbdavys privalo į darbo sutartį įtraukti aiškiai suformuluotas, abiem šalims objektyviai suprantamas ir atitinkančias jų valią, sąlygas. DK 6 str. 2 d. numato aptariamos darbdavio pareigos nevykdymo padarinius - kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių darbo ir kolektyvinių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai, kaip silpnesnei darbo santykio šaliai (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje C-684/16 41 p.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tikrosios darbo sutarties sąlygos nustatomos įvertinant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-378/2013).

Teismas laiko, jog byloje nenustatyta aplinkybių ir nėra pagrindo daryti bent minimalią prielaidą, jog šalys buvo sutarę dėl 800 Eur darbo užmokesčio ir 1 000 Eur premijos atsakovui skyrimo, atsižvelgiant į pardavimų rezultatus, t. y. kad būtų koregavę darbuotojo teismui pateiktą darbo sutarties turinį. Šiuo požiūriu teismas įžvelgia darbdavio nesąžiningumą ir galimą dokumentų klastojimą. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir byloje nustatyta akivaizdi aplinkybė, jog visa ieškovės buhalterinė veikla buvo vedama neskaidriai – buhalteriniai dokumentai suformuoti, bet nėra pasirašyti, nėra nurodyta juos suformavusio asmens pavardė, pats vadovas posėdžio metu pripažino, jog įmonės buhalterei padėdavo neįdarbinti asmenys, kurių jis nepažįsta, vadovas neneigė to, kad grynais pinigais naudojosi ir jis pats, ir jo šeimos nariai. Taip pat byloje nustatyta, kad po darbuotojo ieškinio pateikimo DGK darbdavys ėmė koreguoti ir VSDFV pateiktus duomenis. Teismas vertina ir šias aplinkybes, kaip įrodymų viseto dalį, priimdamas šį sprendimą.

Tokiu būdu teismas remiasi darbuotojo į bylą pateikta darbo sutartimi ir joje įtvirtinta 1.3 punkto sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio ir jos pagrindu darbuotojo atliktais paskaičiavimais, kurie, be kita ko, atlikti darbdavio pateiktų skaičių pagrindu. Todėl netikėti darbuotojo teiginiais pagrindo nėra.

Nagrinėjant ginčą DGK, o ir jam persikėlus į teismą, darbdavys pripažino, kad darbuotojui nuo 2022 m. sausio mėn. iki atleidimo dienos priklausė išmokėti 8 427,06 Eur darbo užmokesčio su

kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, teigė, jog vienašališkai išskaičiavo iš šios sumos 6 414,92 Eur darbuotojo padarytų nuostolių jam nepateikus iš kasos paimtų pinigų panaudojimo pagrindimo, ir pripažino, kad iki šiol darbuotojui yra skolingas 2 012,14 Eur. Vienok byloje nėra jokių duomenų, ir ieškovė neneigė, kad iki šiol jokių savarankiškų reikalavimų buvusiam darbuotojui dėl galimai dėl jo veiksmų ir kaltės patirtų nuostolių priteisimo nėra pareiškusi.

Pagal DK 146 str. 2 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pareiga darbdaviui su darbuotoju atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, jei susitarimu nenustatyta kitaip, išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui; aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui, nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, kuris nagrinėjamas teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui įsiskolinimą ir mokėti DK 147 straipsnyje numatytas netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Kaip jau nustatyta aukščiau, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų atsiskaičiusi su darbuotoju jo atleidimo dieną ir būtų sumokėjusi jam bent pripažintą įsiskolinimo dalį. Ginčo dėl šio byloje nėra. Susitarimo su darbuotoju dėl vėlesnio atsiskaitymo ar priešpriešinių reikalavimų įskaitymo taip pat nėra, kaip ir nėra jokių procesinių sprendimų dėl įsiskolinimo priteisimo iš darbuotojo ieškovės naudai kaip pagrindo konstatuoti priešpriešinių reikalavimų buvimą.

Taigi byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas, darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku byloje nenustatyta, tokių aplinkybių darbdavys net neįrodinėjo. Todėl ieškovė privalo sumokėti buvusiam darbuotojui faktiškai jos pripažintą 8 427,06 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą, kuris šiuo atveju mažintinas iki darbuotojo nurodytos 7 100 Eur dydžio sumos, kurią sudaro darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 127 str.) atskaičius mokesčius (tokia sąlyga numatyta darbo sutarties 1.3 punkte).

Konstatuotina ir ieškovės prievolė mokėti darbuotojui netesybas.

DK 147 str. 2 d. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Uždelsta suma viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, šiam momentui yra suėjęs maksimalus terminas netesybų skaičiavimui – darbuotojui priklausytų 10 800 Eur netesybų (1 800 Eur x 6) (suma atskaičius mokesčius (darbo sutarties 1.3 punktas)).

Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, netesybų dydis gali būti mažinamas, jeigu toks priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, atsižvelgęs į darbuotojui neišmokėtos sumos dydį, jos prigimtį, į šios bylos nagrinėjimo trukmę, darbdavio išreikštą poziciją ir dokumentų suformavimo būdą jai pagrįsti, laiko, kad nėra pagrindo mažinti priteistų netesybų dydį, jis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvatus darbdavio padarytam pažeidimui. Todėl išieško iš ieškovės atsakovo naudai visą netesybų sumą.

 Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, jie nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme ir byloje esančio reikalavimo dalyku, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ieškovo įvardinto turinio ir pateikto konteksto reikalavimui spręsti.

Šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atitinkamai pagal išnagrinėto ginčo ir jo teisinio santykio pobūdį.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, tačiau jokių dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas jis nepateikė. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei jos ieškinio netenkinimo atveju nėra.

Ieškinio atmetimo atveju iš ieškovės išieškotina 13,28 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis).

Šiam sprendimui įsiteisėjus DGK priimtas sprendimas laikytinas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 800 Eur (atskaičius mokesčius) vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 282 str. 2 d. 2 p., DK 230 str. 3 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tujų alėja“, j. a. k. 125951558, atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 7 100 Eur (septyni tūkstančiai šimtas eurų 00 euro centų) su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 10 800 Eur (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai eurų 00 euro centų) netesybų (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tujų alėja“, j. a. k. 125951558, 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro centų) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl 1 800 Eur (vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio (suma nurodyta atskaičius mokesčius)) išieškojimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-20959/2022.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė