Civilinė byla Nr. e2S-757-852/2019 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38620-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.5; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AS Air Baltic Corporation atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Skycop.com“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo AS Air Baltic Corporation (toliau – ir atsakovas) 1 200 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė pateiktame atsiliepime, be kita ko, prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos teismingumas nustatytinas pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) nustatytas taisykles. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos (juridinių asmenų oficialios buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos) valstybės narės teismuose. Tačiau be bendrosios, Reglamente Nr. 44/2001 nustatytos ir alternatyviosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, į kurios valstybės narės teismą kreiptis. Viena svarbiausių alternatyviosios jurisdikcijos taisyklių įtvirtinta Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir taikoma byloms, kylančioms iš sutartinių santykių. Pagal šią taisyklę byla gali būti iškelta atitinkamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose. Vežimo oru atveju prievolės vykdymo (paslaugos suteikimo) vieta turi būti laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta. Kiekviena iš šių dviejų vietų yra pakankamai susijusi su bylos materialiaisiais elementais ir todėl užtikrina glaudų ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte nustatytomis taisyklėmis. Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimu 2009 m. liepos 9 d. sprendime Rehder, C-204/08, keleivių pervežimo oro transportu iš vienos valstybės narės į kitą pagal sutartį, sudarytą su oro bendrove, kuri yra skrydį vykdanti oro vežėja, atveju nagrinėti šia vežimo sutartimi ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas 261/2004) ir grindžiamą ieškinį dėl kompensacijos jurisdikciją turi, ieškovo nuožiūra, tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, teismas. Ieškovė, vadovaudamasis Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsniu bei 5 straipsnio 1 punktu, turi teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo į atsakovo buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos, lėktuvo išvykimo arba atvykimo vietos valstybės narės teismą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju galutinis kelionės tikslas – lėktuvo atvykimo vieta – Vilnius, todėl konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

6.       Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, rėmėsi negaliojančiu teisės aktu, t. y. rėmėsi Reglamentu 44/2001, kuris buvo pakeistas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo (toliau – Reglamentas 1215/2012). Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad keleivis turi teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo į atsakovo buveinės, centrinės administracijos arba pagrindinės verslo vietos, lėktuvo išvykimo arba atvykimo vietos valstybės narės teismą, nes Reglamentas 1215/2012 tokios jurisdikcijos ieškovės pasirinkimui nenustato. Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kas „šis skirsnis netaikomas vežimo sutarčiai, išskyrus sutartis, kuriose už bendrą kainą numatyta kelionė ir nakvynė“, tokios nuostatos nebuvo Reglamente Nr. 44/2001. Taigi vien tuo pagrindu ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams. Priešingai nei nurodo ieškovė, ginčas nėra susijęs su atsakovo filialo veikla, nes, pirma, oro susisiekimo vykdymas yra licencijuojama veikla, o atsakovo filialas neturėjo ir neturi licencijos vykdyti oro susisiekimą; antra, visuose ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose – tiek lėktuvo bilietuose, tiek elektroniniuose laiškuose, nurodyta, kad sutartį sudarė Air Baltic Corporation A/S, o ne jo filialas; trečia, atsakovo filialas yra likviduojamas; ketvirta, keleiviai elektroniniais laiškais dėl kompensacijos kreipėsi tiesiogiai į atsakovą, bet ne į atsakovo filialą Lietuvoje. Pažymėjo, kad jo įsitikinimu, nagrinėjamos situacijos atveju negalima remtis ir kitomis tarptautinę jurisdikciją nustatančiomis nuostatomis, kaip Reglamento 1215/2012 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „jeigu vartotojas sudaro sutartį su šalimi, kurios nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, bet kuri vienoje iš valstybių narių turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį, visuose su minėto filialo, atstovybės arba padalinio veikla susijusiuose ginčuose laikoma, kad tokios šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje valstybėje narėje“, kadangi ieškinį pareiškė ieškovė, kuris yra verslo subjektas (ne vartotojas), todėl ji negali remtis Reglamento Nr. 1215/2012 4 skirsniu „Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis“. Nustatant teismų jurisdikciją taip pat negalima remtis ir Reglamento Nr. 1215/2012 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose“, nes esamos situacijos atveju ieškovė nėra vartotoja. Atsižvelgiant į tai, kad netaikomos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, turi būti taikoma bendroji taisyklė – t. y. ieškinio teismingumas nustatomas pagal atsakovo buveinės vietą. Kadangi atsakovo buveinės vieta yra Latvijoje, būtent Latvijos teismams yra teismingas toks ginčas.

7.       Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

8.       Ieškovė nurodė, kad nuostatos, kuriomis jurisdikcijos pagrindus ji įrodinėja yra nepakitusios nuo Reglamento Nr. 44/2001. Pažymėjo, kad atsakovas klaidingai nurodo, kad ieškovė remiasi Reglamento Nr. 1215/2012 4 skirsnio nuostatomis. Pažymėjo, kad ginčas priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai vadovaujantis šiais alternatyviais savarankiškais pagrindais: 1) remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika jungiamojo skrydžio jurisdikcijos atveju (skrydžio, kuris susideda iš kelių, bendra rezervacijos nuoroda susijusių skrydžių, šiuo atveju Baku – Ryga – Vilnius), nagrinėti ieškinį turi, ieškovės nuožiūra, tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta (Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktas (Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punktas)); 2) be to, remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punktu (Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punktu) ieškinys pareikštas pagal atsakovo ginčo pateikimo metu registruoto filialo vietą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pasisakyta dėl bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo, kurio buveinė yra Latvijos Respublikoje, kompensaciją dėl skrydžio vėlavimo.

13.       Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

14.       Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau Reglamento 1215/2012 16 punkte numatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, vadovaudamasi specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisyklėmis, numatytomis Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2 skirsnio 7 straipsnio 1, 5 punktuose.

16.       Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C?204/08). Jungiamojo skrydžio atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, yra antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinių paslaugų teikimo vietų, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (žr., pvz., 2018 m. kovo 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-274/16, C-447/16, C-448/16).

17.       Nagrinėjamu antrąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, t. y. Lietuva, Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto taikymo prasme, laikytina prievolės įvykdymo vieta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

18.       Konstatavus Vilnius miesto apylinkės teismo kompetenciją nagrinėti šį ginčą pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, šioje byloje nėra būtinybės toliau analizuoti apelianto argumentų dėl kitokio ginčo teismingumo, remiantis kitomis teismingumo taisyklėmis (dėl ginčo, kilusio iš vartojimo santykių ir ginčo teismingumo pagal juridinio asmens filialo buveinės vietą).

19.       Nustačius, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Atsakovės AS Air Baltic Corporation atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Ramunė Mikonienė

                                                                                                                           Rūta Petkuvienė

                                                                                                                                 Andrius Verikas