Civilinė byla Nr. e2A-2778-590/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46185-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 

 (S)

2.3.5.2.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, išlaikymo skirtumo priteisimo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė prašė: padidinti iš atsakovo nepilnametei R. B. priteistą išlaikymą iki 260 Eur, iki kol vaikas sulauks pilnametystės, kas mėnesį mokant periodines išmokas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), taikant indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-12-23 susidariusį skirtumą tarp atsakovo mokėtų 125 Eur per mėnesį ir iki 2018-01-01 nustatytos 380 Eur minimalios mėnesinės algos 1/2 dalies – 190 Eur, t. y. 260 Eur skirtumą, o nuo 2017-12-23 iki teismo sprendimo priėmimo dienos susidariusį skirtumą tarp atsakovo mokėtų 125 Eur per mėnesį ir 260 Eur, t. y. po 135 Eur skirtumą kas mėnesį; nustatyti gyvenančio skyriumi atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Jeigu teismas netenkintų ieškinio dėl išlaikymo padidinimo, prašė padidinti iš atsakovo išlaikymą iki 200 Eur, kaip nustatytą Vyriausybės bei priteisti išlaikymo laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-12-23 susidariusį skirtumą tarp atsakovo mokėtų 125 Eur per mėnesį iki 2018-01-01 nustatytos 380 Eur minimalios mėnesinės algos 1/2 dalies – 190 Eur, t. y. po 65 Eur per mėnesį, iš viso 260 Eur skirtumą, ir skirtumą nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos pagal nustatytos 400 Eur minimalios mėnesinės algos 1/2 dalies – 200 Eur, t. y. po 75 Eur per mėnesį bei taikyti priteistam išlaikymui indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki vaiko pilnametystės.

1.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8357-989/2017 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tuo pačiu sprendimu nepilnametės R. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o atsakovas įsipareigojo teikti 125 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį iki dukters pilnametystės. Prieš pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, žodžiu buvo susitarta, kad atsakovas prie dukters išlaikymo prisidės ne tik piniginių lėšų pervedimu į ieškovės sąskaitą, bet ir kitomis būtinomis išlaidomis. Atsakovas žodinio įsipareigojimo nevykdo. Per laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-12-23 nepilnamečio vaiko poreikiams ieškovė išleido 2 528,42 Eur, t. y. po 632,11 Eur per mėnesį. Per laikotarpį nuo 2017-12-23 iki 2018-02-12 vaiko poreikių tenkinimui išleido 703,11 Eur. Per laikotarpį nuo 2018-02-12 iki 2018-03-19 vaiko poreikių tenkinimui išleido 386,31 Eur. Per nurodytą laikotarpį vidutiniškai nepilnamečio vaiko poreikiams išleidžiama 520–550 Eur per mėnesį.

1.2.                      Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 200 Eur, atsakovas vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), papildomai vykdo kitą su prekyba susijusią veiklą, taip pat turi nekilnojamojo turto. Vaiko poreikiai padidėjo, pabrango pragyvenimas. Atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas atsiribojo nuo pareigos auklėti vaiką ir dalyvauti vaiko asmeniniame bei socialiniame gyvenime, todėl tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio kasdien dukrai duoda 3,50 Eur kišenpinigių. Mergaitė turi regos sutrikimą, kuris koreguojamas akiniais ir kontaktiniais lęšiais. Vaikui formuojasi plokščiapėdystė, todėl reikės specialios avalynės. Mergaitei būtina lankyti papildomas anglų kalbos pamokas, gimnastikos užsiėmimus. Mergaitė eis Pirmosios Komunijos, taigi reikės apmokėti pamokas bažnyčioje ir pirkti Pirmosios Komunijos rūbelius (apie 80 Eur). Be R. turi dar du vaikus, todėl skirdama daugiau lėšų R. pažeidžia kitų vaikų interesus. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, vykdo individualią veiklą ir visas gaunamas pajamas skiria savo poreikiams tenkinti, turi nekilnojamojo turto. Gimnastika reikalinga dėl viršsvorio. Padidinti išlaikymo dydį prašė nuo 2018-01-01 bei susidariusį išlaikymo skirtumą skaičiuoti nuo 2018-01-01.

2.       Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2017-10-20 ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitusi, o dukters poreikiai iš esmės padidėjo ar atsirado papildomų išlaidų. Žodinio susitarimo dėl papildomo dukters išlaikymo nebuvo. Dukra daug laiko praleidžia tiek atsakovo namuose, tiek su atsakovo motina sode, todėl būtinieji vaiko poreikiai yra užtikrinami tiesiogiai. Tiek iki bylos iškėlimo teise, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovas bendrauja ir leidžia laiką su dukra. Bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku turi būti objektyviai įgyvendinama ir atitikti geriausius vaiko interesus ir poreikius. Su dukra bendrauja pakankamai. Atsakovas nuperka ir rūbų, ir maitina dukrą, ir iš ieškovės nereikalauja tų išlaidų dengti. Jo nupirktą dukrai sijoną ieškovė prie mergaitės akių išmetė. Abejoja, kad ieškovė visus pinigus skiria dukrai, mano, kad dalį šių lėšų ieškovė naudoja savo poreikiams tenkinti. Realiai moka po 130 Eur. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą dukrai, nors nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo tepraėję vos keli mėnesiai. Tam, kad pakeisti išlaikymo dydį, turi būti iš esmės pasikeitusios aplinkybės dėl vaiko poreikių ir dėl turtinės šalių padėties. Naujų mergaitės poreikių neatsirado, naujų būrelių mergaitė nepradėjo lankyti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patiriamas išlaidas, bet jos nėra pasikeitusios nuo tada, kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Būstas, kuriame gyvena ieškovė su dukromis, yra asmeninis ieškovės turtas, taigi ji draudžia savo asmeninį turtą, todėl įmokos neturėtų būti įsiskaičiuotos į vaiko išlaikymo išlaidas. Su regos sutrikimu susijusios išlaidos buvo žinomos ir aptariamos pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kuro išlaidos neatitinka protingumo kriterijų, nes abi dalį kelio važiuoja su mašina, o tada mašina paliekama ir ieškovė važiuoja visuomeniniu transportu, duomenų, kad visą maršrutą abi negalėtų įveikti visuomeniniu transportu, nėra. Ieškovės pilnametės dukters išlaikymo išlaidos neturėtų turėti reikšmės sprendžiant nepilnametės R. išlaikymo padidinimo klausimą. Visos vasaros laikotarpiu mergaitės išlaikymo išlaidos buvo dengiamos atsakovo ir ieškovė šių išlaidų neturėjo. Kainų padidėjimas 2016–2017 m. jau buvo įvertintas pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovės pajamos padidėjo 200 Eur, ieškovė įsigijo transporto priemonę, ieškovė gauna valstybės mokamą 30 Eur vaiko išmoką. Atsakovo pajamos pasikeitė, nes jis užsiima tik individualia veikla, darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) nutrūkę, naujo turto atsakovas neįgijęs. Mano, kad netikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, nes mergaitė būna paskambina ir prašo po pamokų paimti ją pas save. Realiai per mėnesį gauna 800 Eur–1 000 Eur pajamų.

3.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, jog ieškinio reikalavimui padidinti išlaikymą prieštarauti pagrindo neturi. Iš esmės prieštarauti siūlomai bendravimo tvarkai su skyrium gyvenančiu tėvu neturi pagrindo, tačiau pažymėjo, kad bendravimo tvarka turi būti konkreti ir aiški bei patogi vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8357-989/2017 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė naują atsakovo ir nepilnametės dukros R. B. bendravimo tvarką, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 45 Eur žyminio mokesčio.

4.1.                      Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters R. B. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8357-989/2017 šalių santuoka nutraukta bei patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė, kad nepilnametės R. B. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas dukters išlaikymui nuo 2017-09-01 skiria po 125 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki duktė sulauks pilnametystės. Nustatė, kad R. B. regos problemų turi nuo gimimo, tačiau nepateikta medicininių dokumentų, kurie rodytų, kad R. B. regėjimas po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimo priėmimo pablogėjo, ar būtų reikalingas gydymas ar nauji akiniai. Pateikti pirkimo kvitai rodo, kad mergaitei problemos dėl regos atsirado ne dabar, o dar prieš nutraukiant santuoką, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip padidėjusios išlaidos vaikui. Byloje pateikta 2018 m. sausio ir vasario mėnesio sąskaita už 54 val. prailgintą grupę (32,90 Eur) bei 2017-08-14 pirkimo kvitas, kuris patvirtina, kad buvo išleista 4,29 Eur mokymosi priemonėms, kurios buvo perkamos iki santuokos nutraukimo. Daugiau išlaidų, susijusių su mokyklinėmis prekėmis ar kitomis išlaidomis, nėra. Sutiko su ieškove, kad mokyklai yra reikalingos priemonės, pratybos, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuo 2017-09-20 sprendimo priėmimo padidėjo vaiko išlaidos mokyklai. Nustatė, kad ieškovė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės pateikti apmokėjimą už komunalines paslaugas dokumentai neįrodo, kad išlaidos būsto išlaikymui iš esmės padidėjo po santuokos nutraukimo. Ieškovė pateikdama skaičiavimus dėl išlaidų už butą visas išlaidas priskyrė nepilnamečiui vaikui, neatsižvelgė, jog bute gyvena dar du asmenys, periodiškai būdavo trečias asmuo, o nuo 2018 m. birželio mėnesio bute gyvena trys asmenys. Ieškovės skaičiavimai vertinti kaip netikslūs. Sutartis su (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017-01-12, t. y. dar iki santuokos nutraukimo, todėl tai nenaujos ar padidėjusios išlaidos. Nustatė, kad nepilnametė R. B. pagal 2016-11-02 asmens draudimo liudijimą buvo apdrausta draudimu nuo nelaimingų atsitikimų iki 2017-11-01. Ieškovė nepateikė teismui draudimo polisų, kuriuose būtų nurodoma kas draudžiamas, kokiam laikotarpiui draudžiamas. Nepilnametis vaikas dar iki šalių santuokos nutraukimo buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų, todėl kad tai nenaujai atsiradę vaiko poreikiai. Lova pirkta 2017-09-13, t. y. iki santuokos nutraukimo. Nepilnamečiui vaikui nupirktas nuolatinis mėnesinis bilietas metams. Ieškovė automobilio išlaidas išimtinai skaičiuoja tik prie dukters R. B. išlaikymo nurodydama, kad automobilis senas, naudojantis daug kuro, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl nesinaudoja viešuoju transportu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad maisto kainos nuo 2017 m. padidėjo. Pirkimo kvituose nurodomi maisto produktai, jų pirkimo kiekiai, buitinės chemijos prekės skiriami ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl pateikti prekių kvitai neatspindi vaikui skirtų išlaidų dydžio. Ieškovė nenurodė kaip pakito vaiko poreikiai, kokios atsirado papildomos ar naujos išlaidos vaiko ugdymui, lavinimui, būreliams, pomėgiams bei kitiems vaiko poreikiams. Vaikas neturi sveikatos problemų, ar specialiųjų poreikių, išskyrus problemų su rega.

4.2.                      Pasisakydamas dėl tėvų turtinės padėties apylinkės teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonė „Toyota Avensis“. Atsakovas iki 2018-02-01 dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau pradėjo verstis individualia veikla, yra nekilnojamojo turto agentas, vidutinės mėnesinės pajamos 800 Eur–1000 Eur. Atsakovas sveikatos problemų neturi, nedarbingumas nenustatytas. Atsakovas moka nustatytą išlaikymo dydį, įsiskolinimų dėl vaikui teiktino išlaikymo nėra. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini); butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini); 100/601 žemės sklypo dalys, esančios (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinės mėnesinės pajamos 1 146 Eur. Ieškovės vardu transporto priemonių neįregistruota. Ieškovė sveikatos problemų neturi, nedarbingumas nenustatytas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą įgijo iki santuokos ir santuokos metu, atsakovas po santuokos nutraukimo pakeitė darbovietę. Ieškovės vardu transporto priemonių neįregistruota, tačiau ji turi transporto priemonę, nes ja vežioja mergaitę į mokyklą. Ieškovė tiek santuokos nutraukimo metu tiek po santuokos nutraukimo dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės finansinė padėtis nežymiai pagerėjo. Atsakovo turtinė padėtis nepakito. Sprendė, kad šalių turtinė padėtis nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimo iki ieškinio pateikimo 2017-12-27 iš esmės nepakito. Apylinkės teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

4.3.                      Pasisakydamas dėl skyrium gyvenančio atsakovo bei nepilnametės bendravimo tvarkos nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimu patvirtintoje pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarta, jog konkreti bendravimo tvarka nenustatoma. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaiko bendravimo tvarka turi būti nustatyta su skyrium gyvenančiu tėvu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai auklėja dukrą, ar savo elgesiu daro žalą vaiko interesams, todėl turi būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dalyje dėl atmesto prašymo padidinti išmokas vaikui ir skirtumo priteisimo bei: padidinti iš atsakovo R. B. priteistą išlaikymą iki 260 Eur, mokant išmokas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, esančią (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taikant indeksavimą; priteisti iš atsakovo susidariusį skirtumą nuo mokamo 130 Eur išlaikymo, pradedant terminą skaičiuoti nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu teismas nesutiktų keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo prašė: minimalių vaiko poreikių tenkinimo dydį nustatyti minimalų vaiko poreikių dydį prilyginant vienai minimaliai mėnesinei algai ir padidinti iš atsakovo R. B. priteistą išlaikymą iki kol vaikas sulauks pilnametystės iki 200 Eur, mokant išmokas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, esančią (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taikant indeksavimą; priteisti iš atsakovo susidariusį skirtumą nuo mokamo 130 Eur išlaikymo, pradedant terminą skaičiuoti nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinis skundas grįstas žemiau nurodytais argumentais.  

5.1.                      Nurodė, kad įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai sudaro vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris nuo 2018-01-01 yra 400 Eur. Tėvai vaiko poreikius turi tenkinti lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur. Teismas neatsižvelgė į įrodymus dėl dukters būtinų poreikių, tiek ir tų poreikių tenkinimo išlaidas, pagrįstas mokėjimo kvitais. Nuo 2017-09-01 iki 2017-12-23 už komunalines paslaugas (šias padalinus pusiau) sumokėta 61,20 Eur; už pramogas – 21,40 Eur; nuolatinis mėnesinis bilietas metams – 11,50 Eur; rūbai – 272,60 Eur; su mokykla susijusios išlaidos – 299,82 Eur; su rega susijusios išlaidos – 205,60 Eur; vaistai – 86,97 Eur; maistui, higienos ir kt. priemonėms – 553,20 Eur. Per keturis mėnesius susidarė 1 500,79 Eur, t. y. po 375,20 Eur per mėnesį. Nuo 2017-12-23 iki 2018-02-12 vaiko būtinų poreikių tenkinimui išleista 703,11 Eur. Nuo 2018-02-12 iki 2018-03-19 vaiko poreikių tenkinimui išleista 386,31 Eur. Iš viso per tris mėnesius išleista 1 089,42 Eur, t. y. 363,14 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo mokamų periodinių išmokų neužtenka užtikrinti vaiko poreikių, neužtenka lėšų, skirti vaiko pramogoms bei sumokėti už būtinus vaiko vystymuisi reikalingus būrelius (anglų kalbos, gimnastikos, keramikos, muzikos būrelius). Negalėjo pateikti kvitų už šiuos būrelius, nes neturėjo galimybių už juos sumokėti, tačiau būreliai būtini. Vaiko rega nei gerėja, nei blogėja. Regos atstatymas neįmanomas be operacijos, tačiau operacijos daromos tik asmeniui sulaukus 21 metų. Nešiojami akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Augant vaikui akinių rėmeliai, o kartu ir lęšiai keičiami kasmet. Rėmeliai lūžta, o lęšiai (stiklai) dūžta, todėl per metus akinių rėmeliai ir jų lęšiai gali būti keičiami net po kelis kartus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. vaiko sveikatos patikrinimo metu įtarta, kad vaikui vystosi plokščiapėdystė, todėl rekomendavo nešioti specialią avalynę. Atsakovas neįrodinėjo, kad 125 Eur pakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti.

5.2.                      Atsakovo gaunamos pajamos dvigubai viršija minimalų mėnesinį atlyginimą. Atsakovas nepaaiškino darbo užmokesčio sudėtinių dalių, mokesčių mokėjimo aplinkybių, dėl ko teismas prarado galimybę įvertinti jo tikrąsias pajamas. Visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai. Apylinkės teismas netaikė minimalios mėnesinės algos kriterijaus. Nebuvo atsižvelgta, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių, yra sveikas, darbingas, turi du aukštuosius išsilavinimus, keliauja ir atostogauja užsienyje, turi galimybes samdyti advokatą. Neatsižvelgta, kad be R. B. ieškovė turi dar du vaikus: nepilnametę dukrą A. B. bei pilnametę dukrą D. Š. Ieškovė turi pareigą ne tik gaunamas pajamas skirti vaikų poreikių tenkinimui, bet ir pareigą sumokėti komunalinius mokesčius, banko paskolą. Nebuvo įvertinta tai, kad iš ieškovės gaunamų pajamų neproporcingai skirstant išlaidas tarp vaikų, vienam vaikui skiriant didesnę pinigų sumą, o kitam – mažesnę, pažeidžiamas vaikų lygiateisiškumo principas. Teismas neatsižvelgė pasikeitusią šalies ekonominę situaciją, valiutos vertę, perkamąją galią, prekių ir paslaugų kainas bei to, kad vaikui per mėnesį skiriami 250 Eur (po 125 Eur, tenkanti vienam tėvui) per maža suma, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Perkelti kitam tėvui didesnę turtinę naštą išlaikyti vaiką, kai abiejų tėvų turtinė padėtis vienoda, nesąžininga. Vaikui vidutiniškai per mėnesį tenka 370 Eur. Ieškovės ir atsakovo indelis į vaiko būtiniausių poreikių tenkinimą neproporcingas. Atsakovo gaunamos pajamos pakankamos, kad jis galėtų mokėti didesnį išlaikymą. Apylinkės teismas nesivadovavo byloje išvadą teikiančios institucijos nuomone, kad mėnesinė 125 Eur išmoka vaikui neužtikrina net būtiniausių vaiko poreikių. Nemotyvuota dėl kokių priežasčių nebuvo atsižvelgta į išvadą teikiančios institucijos nuomonę.

6.       Atsakovas prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad vien tai, kad apylinkės teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės vertinimu, nepatvirtina, jog sprendimas nepagrįstas. Išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui buvo nustatytas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu ir patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimu. Atsakovas tinkamai vydo pareigą mokėti išlaikymą. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Visos apeliantės nurodytos išlaidos dukters poreikių užtikrinimui nėra papildomai atsiradusios ir / ar iš esmės padidėjusios. Apeliantė skunde nurodo būrelius bei jų kainas, tačiau nepateikė įrodymų apie būrelius ir jų įkainius. Byloje nėra įrodymų, kad vaiko poreikiai padidėjo. Apeliantė nenuosekli, nes nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu dukros poreikių užtikrinimui išleisdavo apie 370 Eur, tuo tarpu procesiniuose dokumentuose nurodė 520 Eur sumą. Apeliantė akcentuoja ir įrodinėja vaiko poreikius, tačiau ne jų pasikeitimą. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Nenustatyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitę ar atsiradę naujų, ar, kad šalių turtinė padėtis būtų pasikeitusi iš esmės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas padidinti nepilnametei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimu iš atsakovo nepilnametės dukros naudai priteistą 125 Eur periodinį išlaikymą iki 260 Eur.  

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo bei išlaikymo skirtumo priteisimo

10.       Ieškovė teigia, jog apylinkės teismas, spręsdamas apie vaiko poreikius bei jau priteisto išlaikymo padidinimo, turėjo vadovautis vieno minimalaus atlyginimo dydžio kriterijumi. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog nei CK, nei kiti įstatymai nenustato konkretaus išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, todėl priteistinas išlaikymo dydis nesiejamas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, nutarties 19 punktas). Nėra pagrindo tvirtinti, jog kiekvienu atveju priteisiamas išlaikymas negali būti mažesnis arba didesnis už pusę minimalios algos, todėl plačiau dėl šalių argumentų, susijusių su vienu mėnesiniu darbo užmokesčiu, priteisiant nepilnametei išlaikymą, plačiau nepasisakytina.

11.       Ieškovė nurodė, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į pasikeitusią šalies ekonominę situaciją: valiutos vertės kitimą, perkamąją galią, prekių ir paslaugų kainas, minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik padidėjęs kainų (pragyvenimo) lygis šalyje esminės reikšmės sprendžiant jau priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo klausimą neturi. Įstatyme, t. y. CK 3.208 straipsnyje numatytas teisinis instrumentas reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą šalyje (priteistos sumos indeksavimas). Pažymėtina ir tai, jog dėl kainų padidėjimo daugiau išlaidų patiria ir ieškovas.

12.       Ieškovė teigė, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, kuriais grindžiami nepilnamečio vaiko poreikiai. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovė įrodinėjo, kad nuo 2017-09-01 iki 2017-12-23 nepilnametės poreikiams išleido po 375,20 Eur per mėnesį. Iš šios pinigų sumos buvo tenkinami tokie dukros poreikiai: komunalinės paslaugos, pramogos, nuolatinis metinis viešojo transporto bilietas, rūbai, su mokykla susijusios išlaidos, su rega susijusios išlaidos, vaistai, maistais ir higienos priemonės. Nuo 2017-12-23 iki 2018-02-12 vaiko poreikiams išleido 703,11 Eur. Nuo 2018-02-12 iki 2018-03-19 vaiko poreikių tenkinimui buvo išleista 386,31 Eur. Nurodė, kad per tris pirmuosius 2018 m. mėnesius ieškovė dukros poreikiams tenkinti išleido po 363,14 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog į nurodytas išlaikymo sumas neįskaičiavo išlaidų, susijusių su transporto priemone eksploatavimu bei draudimo polisais. Atsakovas pateiktų skaičiavimų pagrįstumo neginčijo. Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė kaip pakito vaiko poreikiai po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimo priėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė, nurodydama kiek lėšų išleidžia kiekviena mėnesį po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimo priėmimo, ir įrodinėjo, kad sprendimu priteistas 125 Eur išlaikymas neatitinka realių vaiko būtinųjų poreikių, kadangi jie po sprendimo priėmimo išaugo. Sutiktina su apylinkės teismo bei atsakovo nurodyta aplinkybe, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimas priimtas palyginti neseniai, tačiau vien ta aplinkybė, teismo sprendimu priteista 125 Eur suma buvo priteista pakankamai neseniai nereiškia, jog nepilnamečio vaiko poreikiai negalėjo pasikeisti. Ieškovė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimo įrodinėjo, kad nepilnametės poreikių tenkinimui išleidžia nuo 351,56 Eur iki 375,20 Eur, o per pirmuosius tris 2018 m. mėnesius vidutiniškai išleido po 363,14 Eur, kas atitiktų po 181,57 Eur kas mėnesį. R. B. gimė (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimo priėmimo metu jai buvo 8 metai. Nepilnametei 2019 m. vasarą sukaks 10 metų. Nors sutiktina, kad vien ta aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad galima neįrodinėti pasikeitusių vaiko poreikių, tačiau sutiktina su ieškove, kad padidėjo išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonėms bei mokymuisi, kadangi tai sąlygoja objektyvios fizinės augančio bei bręstančio žmogaus savybės. Dukrai augant ir mokantis vis vyresnėse klasėse padidėjo poreikiai papildomiems užsiėmimams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai bei būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog paaugus šalių dukrai ieškovė įrodė padidėjusias dukros išlaidas, skirtas būtiniesiems jos poreikiams tenkinti.

13.       Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, turi nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų konkrečiu atveju būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Apylinkės teismas nustatė, jog šalių turtinė padėtis iš esmės vienoda, apeliaciniame procese šios apylinkės teismo išvados nekvestionuojamos. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas turėtų kitų pajamų šaltinių, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nepateikė vaiko poreikių lentelės, tačiau tiek iš ieškinio, tiek iš apeliacinio skundo turinio nepilnametės dukros poreikių detalizacija aiški. Atsakovas neteikė įrodymų bei argumentų, jog ieškovė apeliaciniame skunde pateikė neracionalius skaičiavimus. Atsakovas nurodė, jog apeliantė nenuosekli, nes ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams išleidžia 520 Eur, o apeliaciniame skunde nurodė 360 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė, po apylinkės teismo sprendimo, grįsdama vaiko būtinuosius poreikius atėmė apylinkės teismo sukritikuotas išlaidas draudimui, transporto priemonės išlaikymui ir pan., tačiau ieškovė neatsisakė nuo reikalavimų priteisti didesnį išlaikymą, juolab, jog apeliantė suformulavo ir alternatyvų reikalavimą padidinti išlaikymą. Apeliantės pozicija byloje nelaikytina nenuosekli. Iš apeliaciniame skunde nurodytos vaiko poreikių detalizacijos matyti, jog ieškovė skiria lėšų dukros dienpinigiams (po 2,50 Eur), vaistams, maistui, komunalinių išlaidoms. Kolegijos vertinimu, dalis ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams nepagrįstos. Išlaidos nepilnametės dienpinigiams laikytinos neracionaliomis, nepaaiškintas bei neįrodytas jų būtinumas. Nepilnamečio būtinaisiais poreikiais pripažįstamos padidėjusios vandens, elektros ir kitos dėl vaiko gimimo padidėjusios komunalinių patarnavimų sąnaudos, tačiau jų detalizacija nepakankamai pagrįsta, t. y. komunalinės išlaidos padalintos pusiau, tačiau neįrodinėta, kiek dėl nepilnametės poreikių tenkinimo komunalinės išlaidos padidėja bendrame komunalinių išlaidų kontekste. Išlaidos vaistams nedetalizuotos, nors nenustatyta, kad be prasto regėjimo nepilnametė turėtų daugiau sveikatos sutrikimų. Išlaidos maistui taip pat nedetalizuotos, o į bylą pateiktų parduotuvių kvitų analizė netikslinga, kadangi neįmanoma nustatyti, kiek dėl nepilnametės maisto poreikių tenkinimo padidėjo bendras ieškovės ir kitų jos išlaikytinių pirkinių krepšelis. Kolegija sprendžia, jog įrodyta, kad minimaliems vaiko poreikiams tenkinti pakanka 360 Eur. Pažymėtina, jog byloje esančioje išvadą teikiančios institucijos išvadoje taip pat nėra nurodyta pastabų dėl neįprastų ar didesnių vaiko poreikių. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 sprendimu priteistas 125 Eur išlaikymas padidintinas iki 180 Eur.

14.       Ieškinio tenkinimo atveju ieškovė prašė priteisti išlaikymo skirtumą nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nei CK 3.201 straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nenurodytas modifikuotos (padidintos) išlaikymo mokėjimo pradžios momentas. Kai išlaikymas sprendimu padidinamas, padidintas išlaikymas mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Ieškinys teismui paduotas 2017-12-27, ieškovė skirtumą prašė priteisti nuo 2018-01-01. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo skirtumą pagrįstas, todėl iš atsakovo nepilnametės naudai priteistinas 583,87 Eur išlaikymo skirtumas, susidaręs už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-21, t. y. šios nutarties priėmimo dienos (180 Eur – 130 Eur (ieškovės nurodyta atsakovo mokėta suma) = 50 Eur; 50 Eur X 11 mėn. = 550 Eur; (50 Eur / 31 dienos, esančios 2018 m. gruodžio mėn.) X 21 diena = 33,87 Eur; 550 Eur + 33,87 Eur = 583,87 Eur).

15.       Ieškovė buvo pareiškusi ir alternatyvų turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, tačiau patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies alternatyvaus reikalavimo analizė neteko teisinės reikšmės ir dėl jo plačiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teismo proceso metu

16.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Ieškovė apylinkės teisme iš esmės reiškė du savarankiškus reikalavimus: turtinį reikalavimą dėl sprendimu priteisto 125 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, padidinimo iki 260 Eur bei neturtinį reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Reikalavimą priteisti išlaikymo skirtumą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki sprendimo priėmimo teismas laiko išvestiniu, todėl laiko, kad žyminis mokestis nuo šio reikalavimo neskaičiuotinas. Už neturtinį reikalavimą ieškovė turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis). Ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą suma – 1 620 Eur (260 Eur – 125 Eur = 135 Eur; 135 Eur X 12 mėn. = 1 620 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už turtinį 1 620 Eur reikalavimą turėjo būti mokėtas 36 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis). Iš viso už reiškiamus reikalavimus ieškovė turėjo mokėti 111 Eur žyminį mokestį (75 Eur + 36 Eur = 111 Eur). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą ieškovė atleista įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pastebi, jog ieškovė nebuvo sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, todėl 75 Eur žyminis mokestis neperskirstytinas.

18.       Ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą patenkintas proc. 40,74 proc. (135 Eur (suma, kuria prašyta padidinti priteistą išlaikymą) – 100 proc.; 55 Eur (180 Eur (padidinta suma) – 125 Eur (ankstesniu sprendimu priteista suma) = 55 Eur (sumų skirtumas) – X proc.; 135 X = 5 500; X = 40,74 proc.). Neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai. Tai reiškia, jog ieškinys iš esmės patenkintas 70 proc. (100 proc. + 40,74 proc. = 140,74 proc.; 140,74 proc. / 2 reikalavimų = 70,37 proc., suapvalinus laikoma 70 proc.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinį reikalavimą atleista, tai atsakovas turi sumokėti valstybės naudai 52,50 Eur žyminio mokesčio (75 Eur X 70 proc. = 52,50 Eur). Atsakovas patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų dydis neginčijamas, todėl proporcija apskaičiuojama nuo 1 452 Eur. Kadangi ieškinys atmestas 30 proc. apimtyje, tai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 435,60 Eur (1 452 Eur X 30 proc. = 435,60 Eur).   

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

19.       Ieškovė už apeliaciniu skundu ginčijo atmestą sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo padidinimo. Kadangi ieškovė ginčijo visą atmestą reikalavimą, tai turėjo mokėti tokio pačio dydžio žyminį mokesti kaip ir apylinkės teisme – 36 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą patenkintas 40,74 proc. Tai reiškia, kad 59,26 proc. apeliacinio skundo reikalavimų buvo atmesta.

20.       Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas inicijavus apeliacinį procesą, todėl jos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 459,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tai reiškia, kad ieškovė atsakovui turi atlyginti 272,47 Eur (459,80 Eur X 59,26 proc. = 272,47 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 14,67 Eur žyminio mokesčio dalis (36 Eur X 40,74 proc. = 14,67 Eur).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

ieškovės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės I. B. reikalavimas padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį bei išlaikymo skirtumą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13673-465/2006 patvirtintos tarp ieškovės I. B. ir L. B. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punktą nurodant, kad nuo 2018-01-01 atsakovas kas mėnesį moka po 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) periodines išmokas (išlaikymą) R. B., likusią sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punkto dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovo L. B. nepilnametės dukros R. B. naudai priteisti 583,87 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt septynis centus) išlaikymo skirtumą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iš ieškovės I. B. atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 435,60 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų ir šešiasdešimt centų).

Padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iš atsakovo L. B. priteistą žyminio mokesčio dalį iki 52,50 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimt centų).  

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. B. atsakovo L. B. naudai 272,47 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai atlyginti, inicijavus apeliacinį procesą.

Priteisti iš atsakovo L. B. valstybės naudai 14,67 Eur (keturiolika eurų ir šešiasdešimt septynis euro centus) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį procesą.

Teisėjai         Loreta Bujokaitė 

        Vidas Stankevičius

        Jūra Marija Strumskienė