Teikimas Nr. T-310-1034/2019
Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00361-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U TA R T I S
2019 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 59-14 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
n u s t a t ė :
V. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia: 2014 m. kovo 10 d. Bausmės pabaiga: 2024 m. kovo 10 d. 1/2 bausmės bus atlikęs: 2019 m. kovo 10 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. sausio 31 d. – 5 metai 1 mėnuo 10 dienų.
Lygtinio paleidimo komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlyti teismui nustatyti V. M. intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, siūlyti teismui nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą iki 2024 m. kovo 10 d., neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2024 m. kovo 10 d., turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas iki 2024 m. kovo 10 d. Savo sprendimą Komisija priėmė atsižvelgus į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 13 balų, esamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 5 balais), įvykdytas Komisijos rekomendacijas, anksčiau neteistas, pirmą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę, gyvenimo stilių ir draugus – turi draugus, su kuriais bendrauja labai seniai ir kurie nesusiję su jokiomis nusikalstamomis veiklomis, turi gyvenimo draugę, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis neturėjimą, emocinę gerovę – bendrauja su kitais žmonėmis įvairiais socialiniais lygmenimis, palaiko ryšius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais, išsprendė problemas dėl ieškinių mokėjimo, turi darbą ir mato karjeros perspektyvą, o dėl padidėsiančio darbo užmokesčio, galės didesnėmis sumomis mokėti ieškinius, tikėtina, jog streso įveikimo įgūdžiai yra pakankami, mąstymą ir elgesį – tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, atitinka asmens amžių, išsilavinimą ir aplinkybes, savitvardos tikėtinos problemos nestebimos, geba valdyti negatyvias emocijas, į nemalonius klausimus informaciją teikia konstruktyviai, problemine sritimi įvardija savigraužą dėl nusikaltimo, atpažįsta savo bei kitų indėlį į problemų atsiradimą ar įtakojančias aplinkybes, kurios sietinos su nusikalstamu elgesiu, pasekmių vertinimo įžvalgos vertinamos kaip adekvačios, socialines situacijas vertina teisingai, nuostatas – nėra duomenų, jog nuteistasis sietinas su kriminaline subkultūra, priežiūrą vertina palankiai, laikosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, su priežiūrą ir socialinę reabilitaciją vykdančiu personalu bendravimo sunkumų nėra, stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, siekia būti visuomeniškai naudingu, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – bausmę atlieka pusiaukelės namuose, lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 9 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, vykdo Intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos planuose numatytas veiklas, geranoriškai atliekamus gerovės darbus, įgytą želdinių tvarkytojo kvalifikaciją, aukštą motyvaciją dirbti, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dirbo (ūkio brigadoje tvarkiniu (bibliotekoje), vėliau klubo vedėju), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriuje Pusiaukelės namų poskyryje taip pat dirba (UAB „(duomenys neskelbtini)“), dengiamus finansinius įsipareigojimus, turimus glaudžius socialinius ryšius (su gyvenimo drauge, vaikais), turimą nuolatinę gyvenamąją vietą bei sutikimą su intensyvia priežiūra, turimus konkrečius ir aiškius ateities planus.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti nukentėjusiųjų V. J., Š. J. (nurodyta, jog pagal įgaliojimą jį atstovauja V. J.) ir M. J. atsiliepimai (skundai) pateikti BPK 360 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuriais prašoma netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 59-14 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M.. Nurodoma, kad buvo įvykdyta itin žiauri žmogžudystė, o atliktos bausmės dalis yra neadekvačiai maža ir nesiekia netgi minimalios taikomos bausmės už žmogžudystę. Buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, keičiant nusikaltimo įrankius ir slepiant nusikaltimo padarinius ir auką. Nuteistasis nesuvokia padaryto nusikaltimo sunkumo. Be to, nukentėjusiųjų teigimu, nuteistasis V. M. atsisako prisiimti atsakomybę už padarytą nusikaltimą ir toliau teigia gynęsis. Pažymėjo, jog nuteistasis pats nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems ir priteistų civilinių ieškinių nedengia. Nuteistasis atliko vos keletą vienkartinių mokėjimų (100 Eur) ir tai padarė būtent prieš lygtinio paleidimo klausimo svarstymą. Nukentėjusiųjų teigimu, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. M. Komisijai buvo pristatytas 2 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Anksčiau Komisija taip buvo nutarusi nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas nepatvirtino Komisijos sprendimo. Todėl Komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: vykdyti visas Intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane ir Individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikti gerovės darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tęsti ieškinių dengimą iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis įvykdė visas Komisijos nustatytas rekomendacijas.
Nuteistasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą būdamas 47 metų amžiaus. 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad V. M. esminių nusikaltimo aplinkybių neneigė, pripažino savo smurtinius veiksmus, nuoširdžiai gailėjosi ir tai teismas konstatavo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbo. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį atvyko 2017 m. spalio 23 d..
Nuteistasis bendrauja su kitais žmonėmis įvairiais socialiniais lygmenimis, palaiko ryšius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais. Plėtoja savo bendravimo ratą: dažniausiai bendrauja su bendradarbiais, taip pat kitais asmenimis dėl įmonės, kurioje dirba veiklos klausimų ir tvarkant kasdienius asmeninius reikalus. Nuteistasis teigia, jog nejaučia nerimo ir streso, nes išsprendė problemas dėl ieškinių mokėjimo, taip pat turi darbą, kuriame jis mato karjeros perspektyvą šioje įmonėje, atitinkamai ir darbo užmokestis padidės, pasak nuteistojo, galės didesnėmis sumomis mokėti ieškinius. Tikėtina, jog streso įveikimo įgūdžiai yra pakankami. Save bei savo elgesį socialinės komunikacijos srityje linkęs vertinti gerai, konfliktinių situacijų kelti nelinkęs. Oficialių duomenų apie suicidinės elgsenos aspektus nėra. Tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, atitinka asmens amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už žmogžudystę, teigia, jog jo veiksmai buvo savigynos tikslais, tikina, jog nusikalto blaivios būsenos, veika – impulsyvi, neplanuota jo paties reakcija į aukos provokacijas bei puolimą. Gyvenimo istorijoje nėra nuolatinių agresijos pavyzdžių. Nusikaltimas – vienintelis smurtinis gyvenimo įvykis. Peržiūros metu, savitvardos tikėtinos problemos nestebimos, asmuo lengvai komunikuoja, geba valdyti negatyvias emocijas, į nemalonius klausimus informaciją teikia konstruktyviai, pokalbio tonas ramus, neverbalinė raiška agresyvumo ženklų neatskleidžia. Problemine sritimi įvardija savigraužą dėl nusikaltimo, gėdos bei kaltės jausmų sąmyšį.
Nuteistasis teistas pirmą kartą, nėra duomenų, jog nuteistasis sietinas su kriminaline subkultūra, priežiūrą vertina palankiai. Bausmės atlikimo metu yra nusižengęs vieną kartą (buvo skirta nuobauda), tačiau už gerą elgesį pataisos įstaigoje ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, už mokslo rezultatus buvo skatintas 9 kartus. Laikosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, su priežiūrą ir socialinę reabilitaciją vykdančiu personalu bendravimo sunkumų nėra. Diskriminacinių nuostatų nereiškia, nedemonstruoja. Stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą – moka ieškinius aukos artimiesiems, pataisos įstaigoje dirbo ir Pusiaukelės namų poskyryje dirba ir išsilaikė toje pačioje darbovietėje, siekia būti visuomeniškai naudingu, dalyvauja darant gerovės darbus už Pusiaukelės namų poskyrio teritorijos ribų. Nuteistasis į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį atvyko 2017 m. spalio 23 d., bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2017 m. lapkričio 25 d. kiekvieną savaitgalį nuteistajam suteikta galimybė trumpalaikei 2 parų išvykai į namus. Nuteistasis iš išvykų grįžta laiku ir informacijos apie teises aktų nuostatų pažeidimus negauta. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Nuteistasis yra taktiškas, ramaus būdo, mandagiai bendrauja su Pusiaukelės namų poskyrio darbuotojais, pasisiūlo padėti ir padeda organizuojant renginius. Su kitais Pusiaukelės namų poskyrio nuteistaisiais nekonfliktuoja. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dalyvavo įvairiose programose ir užsiėmimuose.
Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus išduotoje 2019 m. sausio 10 d. pažymoje Nr. 42-2 nurodoma, kad skyrius neturi duomenų apie vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš V. M.. Tačiau jam yra teismo sprendimu priteistas civilinis ieškinys 36117,13 Eur turtinės ir neturtinės žalai atlyginti 3 aukos artimiesiems, ieškinį nuteistasis moka administruojančiai Antstolio Donato Kisieliaus kontorai: 15428,41 Eur turtinė žala ir neturtinė žala ir advokato paslaugoms atlyginti, sumokėta – 4181,77 Eur, liko – 11246,64 Eur, 315,33 Eur turtinė žala ir 10 000 Eur neturtinė žala, sumokėta – 1756,98 Eur, liko – 8558,35 Eur, 373,33 Eur turtinė žala ir 10 000 Eur neturtinė žala, sumokėta – 1790,56 Eur, liko – 8582,17 Eur. 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo – mokėti aukos sutuoktiniui valstybinę socialinio draudimo našlio pensiją (po 28 Eur kiekvieną mėnesį) iki gyvos galvos. Už 2017 m. gruodžio 8 d. – 2018 m. liepos 31 d. laikotarpiu VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo 173,48 Eur aukos sutuoktiniui valstybinę socialinio draudimo našlio pensiją. Nuteistasis sumokėjo 173,48 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktas ieškinys dėl 8360 Eur patenkintas ir nuteistajam priteista mokėti šią sumą į Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondą. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą solidariai priteista mokėti 75087,96 Eur. Išmokėta 52994,24 Eur. Liko mokėti 22093,72 Eur ir 2045,31 Eur palūkanas. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad V. M. priklauso žemai rizikos grupei – 13 balų, iš jų statiniai – 2 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 11 balų (yra galimybė mažinti). Pagal 2018 m. liepos 30 d. atliktą OASys vertinimo metodiką vertinimą pakartotinio teistumo rizika yra žema – 18 statiniai veiksniai sudaro 2 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 16 balų.
Bylos duomenimis V. M. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo, tačiau pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam nustatytus formaliuosius kriterijus.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Susipažinus su Komisijos nutarimu ir asmens byla, akivaizdu, kad yra V. M. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: bausmės vykdymo metus skatintas 9 kartus, atlieka gerovės darbus, dalyvauja įvairiose programose ir užsiėmimuose, dirba, dengia priteistas sumas, anksčiau neteistas ir t. t. Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas įvykdyti Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Nepaisant nustatytų teigiamų aplinkybių, minėta, jog, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo, be kita ko, atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas svarbias aplinkybes. V. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tyčia nužudė kitą žmogų. Taigi, nors V. M. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jo padarytas nusikaltimas, už kurio įvykdymą jis šiuo metu atlieka bausmę, yra priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, kuris turėjo šeimą, vaikų. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, ši aplinkybė taip pat turi įtakos. Be to, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Svarbu ir tai, kad V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo brandaus amžiaus – 47 metų. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistojo asmenybė, mąstymas, požiūris bei elgesio modelis jau buvo tvirtai susiformavę. Tai nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje įvardinta kaip kriminogeninis veiksnys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą buvo baustas už mobiliojo telefono turėjimą, pats prisipažino turėjęs telefoną ir jungęsis prie socialinio tinklo. Be to, nors nuteistasis ir moka nukentėjusiesiems priteistą žalą, bylos duomenimis, ji iki šiol nėra atlyginta.
Sprendžiant V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą taip pat svarbu įvertinti ir atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį. Kaip teisingai nurodė ir nukentėjusieji, šios nutarties priėmimo metu, nuteistasis nėra atlikęs nei pusės jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės (pusę bausmės bus atlikęs 2019 m. kovo 10 d.). Tuo tarpu BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Be to, BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, kurios taikomos nuteistajam V. M., numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo – atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo konkrečiu atveju V. M. yra paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. maksimali riba, kuomet nuteistieji gali prašyti juos paleisti lygtinai, atlikę pusę jiems paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Pažymėtina ir tai, kad Komisija, priimdama sprendimą lygtinai paleisti V. M. iš pataisos įstaigos, nebuvo vieninga – 2 Komisijos nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos V. M., įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį, neatliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas 47 metų, kas rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamos veikos darymo.
Teismo vertinimu, kuomet nuteistasis V. M. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, kuomet jis nėra realiai atlikęs net pusės jam paskirtos bausmės, nusikaltimas įvykdytas esant nuteistajam brandaus amžiaus, iki šiol jis visiškai nepripažįsta savo kaltės, yra baustas bausmės atlikimo metu, teismo nuosprendžiu priteista nukentėjusiesiems žala nėra atlyginta, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vis tik šiuo metu, teismo nuomone, V. M. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi Komisijos nutarimas taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra tvirtinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 59-14 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas