Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4417-358/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03702-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. birželio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A., jos atstovei advokatei V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. A.,  asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)  traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos  ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir  

nustatė:

G. A. 2015 m. gegužės 4 d., apie 17.30 val. Kaune, Chemijos g. 53, vairuodama automobilį Volkswgen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, rikiuodamasi į kairę kliudė priekyje važiavusį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai nuvažiavo. Eismo įvykio apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. A. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad persirikiuojant,  užlinko jos automobilio veidrodėlis. Pamanė, kad nieko neatsitiko ir nuvažiavo. Buvo didelis automobilių srautas, triukšmas. Namuose pamatė, kad veidrodėlis nukritęs. Augina neįgalią dukrą, jai sutrikęs orientavimasis aplinkoje, ji viena negali judėti. Namuose gyvena mama, kuri taip pat neįgali. Iš namų, kurie yra Kauno rajone, ji važiuoja į darbą Kaune, veža dukrą į mokyklą. Prašo neatimti teisės vairuoti. Su nukentėjusiuoju buvo susitikusi kelių policijos valdyboje, jo atsiprašė.

              Atstovė advokatė V. K. paaiškino, kad jos atstovaujamoji tą dieną buvo susijaudinusi po pokalbio su gydytoja dėl dukros sveikatos būklės. Namuose rūpinasi neįgalia mama. G. A. prisipažįsta padarius pažeidimus. Prašo įvertinti asmens sunkią padėtį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti baudą. Teismas turi nubausti ją už šiuos pažeidimus, tačiau tarp siekiamo tikslo nubausti reikia užtikrinti teisės pažeidimo prevenciją, kad tarp pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra. Tai yra Konstitucinio teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai. G. A. yra geranoriška, sąžininga, atsakinga, principinga. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad ji yra drausminga, pavyzdinga, atsakinga darbuotoja ir administracija nurodo, kad jai reikalingas vairavimo pažymėjimas.

G. A. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-05-04 apie 18.09 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Chemijos g. eismo įvykis, vienas pasišalino. Atvykus minėtu adresu rado autobusiuką Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. R. paaiškino, kad stovėjo Chemijos g. kamštyje ir iš galo važiuojantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas kliudė jo autobusiuko kairės pusės šoną ir nesustojęs nuvažiavo toliau, vairuotojas pamatė, kad automobilį vairavo moteris. Siekiant nustatyti pasišalinusio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo savininkės buvimo vietą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini)  namuose nieko nebuvo, kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu savininkai atvyksta tik savaitgaliais, atvažiuojant VW Golf automobiliu nematė (b. l. 2, 3), G. A. paaiškinimu, kad jis kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo toliau (b. l. 5), M. R. paaiškinimais, kad jo autobusiuką 2015-05-04 apie 17.30 val. jam važiuojant Chemijos gatve kliudė VW markės automobilis pilkos spalvos, jį vairavo vidutinio amžiaus moteris. Ji transporto priemonės nenustabdė ir nuvažiavo tiesiai. Įsidėmėjo valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). Jo automobiliui sudužo kairės pusės galinis žibintas, nubrauktas bamperis bei šonas, prie mikroautobuso mėtėsi atsitrenkusio automobilio dešinės pusės veidrodžio stiklas. Iškvietė policiją (b. l. 6, 7), eismo įvykio vietos schema, kurioje  nurodyta eismo įvykio vieta - Kaunas, Chemijos g. 35, bei nurodyti automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 12), transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti rasti defektai: apgadintas galinis kairės pusės žibintas, braukimo žymė ant kairės pusės šono per vidurį, braukimo – žymė ant galinio bamperio kairės pusės šono (b. l. 21),  transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti rasti defektai: apgadintas dešinės pusės veidrodis, dešinės pusės sparnas, braukimo žymė ant priekinių ir galinių dešinės pusės durų, braukimo žymė ant galinio dešinės pusės sparno (b.l. 22). 

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos  ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji yra susijus, todėl ji baustina. 

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

G. A. administracine tvarka bausta, galiojančių  nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju G. A. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiama už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, ji iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau tai padarė ne piktybiškai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratus savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, tačiau savo klaidą suprato ir pripažino.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). G. A., pasišalindama iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai, jos artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai. Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė, kad G. A. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, padaryta žala kitam automobiliui minimali. Teismas vertina ir tai, kad ji augina dukrą, kuriai nustatytas vidutinis neįgalumas (b.l.30-31), rūpinasi mama, kuriai apsunkintas judėjimas (b.l.25-26). G. A. charakterizuojama teigiamai (b.l.29). Vertintina ir tai, kad G. A. gyvena Kauno rajone, dirba Kauno mieste. Kauno mieste mokosi ir jos dukra I. A., gim. (duomenys neskelbtini)   metais (b.l.27-29). Teismas pažymi, kad G. A. skirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams  ir minimali 868 Eur bauda yra neproporcinga jos padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta ir nėra teisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą ,  skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytus pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 1 str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams .

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Audronė Levinskienė