Civilinė byla Nr. e2A-210-324/2023

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoseka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoseka“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekonovus“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Ekoseka“ (toliau – ir atsakovė) 4 152,94 Eur skolą, 2 581,85 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 94,86 Eur žyminis mokestis, 1 040,32 Eur advokato pagalbos išlaidos.

2.       Kauno

3.       Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė pakeisti preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistos delspinigių sumos ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 103,27 Eur delspinigių.

4.       Nurodė, kad atsakovė sutinka su teismo preliminaraus sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovės naudai yra priteista skola, tačiau nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteistos 2 581,85 Eur delspinigių sumos, kuri sudaro daugiau negu pusę atsakovės turimos skolos ieškovei. Ieškovė dėl atsakovės delsimo sumokėti skolą nepatyrė tiek nuostolių, nes nepateikė jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų, o priešingas vertinimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei sudarytų ieškovei sąlygas ir pagrindą pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsakovė savo prievolę pripažino ir ją būtų įvykdžiusi, tiesiog dėl nenumatytų aplinkybių nežymiai vėluoja sumokėti ieškovei turimą skolą. Tarp šalių sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pateiktas standartines sąlygas ir atsakovei nebuvo suteikta galimybė šių sąlygų koreguoti. Šiose sutarties sąlygose buvo nurodyti 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną dydžio delspinigiai yra nepagrįstai ir neprotingai didelė procentinė norma.

5.       Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė atmesti atsakovės prieštaravimus ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. preliminarų sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad su ieškove sudaryta sutartis nebuvo sudaryta pagal standartines sąlygas. Sutarties nuostatos (įskaitant delspinigių dydį) buvo ruošiamos ir derinamos abipusiu šalių sutarimu bei pasirašytos laisva valia. Jei būtų maniusi, kad delspinigiai neproporcingi ar nepagrįsti, atsakovė turėjo ir galėjo išreikšti nesutikimą, tačiau to neatliko. Atsakovė savo prievolę vėlavo įvykdyti itin ilgai (beveik 4 mėnesius), dėl to sutartimi sutartas delspinigių dydis nėra neproporcingas ir neprotingas. Atsakovė buvo gavusi ne vieną ieškovės priminimą ir pretenziją dėl skolos grąžinimo, nesilaikė pačios pasiūlytų vėlesnių prievolės įvykdymo terminų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno

8.       Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė vėluoja apmokėti 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. EKOAL21002857 ir Nr. EKOAL22000195 už suteiktas paslaugas pagal 2021 m. gruodžio 6 d. Gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui/šalinimui sutartį Nr. SUT-2021-1066567 (toliau – ir Sutartis). Byloje kilo ginčas tik dėl minėtos sutarties 5.4 punkte numatyto delspinigių dydžio. Nors atsakovė ir nurodė, kad sudarant sutartį tarp šalių egzistavo tam tikra nelygybė, nes sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, tačiau nepateikė įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Todėl nepaneigus ieškovės kaip sąžiningo ūkio subjekto prezumpcijos, teismas teiginius dėl prarastos galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė taip pat nenurodė, jog ieškovė buvo vienintelė galima atsakovei reikalingos gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui/šalinimui paslaugos teikėja. Dėl šių priežasčių teismas taip pat neturi pagrindo spręsti apie ieškovės stipresnę derybinę poziciją nustatant sutarties sąlygas.

9.       Teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2021 m. gruodžio 6 d., o pirma sąskaita, kuria ieškovė vėluodama apmokėjo 2022 m. kovo 23 d., buvo išrašyta dar 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovė santykinai anksti nuo sutarties sudarymo momento pradėjo nesilaikyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, atsakovei buvo aiškiai nurodoma, kiek dienų ji yra pradelsusi įvykti prievolę, raginama sumokėti pagrindinę skolą. Taip atsakovei buvo sudaryta galimybė apmokėti už suteiktas paslaugas ir išvengti netesybų. Dėl šių priežasčių sutiktina su ieškovės argumentu, kad pačios atsakovės veiksmai delsiant atsiskaityti nulėmė augantį delspinigių dydį, kuris kreipimosi į teismą dieną jau sudarė daugiau nei pusę visos atsakovės skolos ieškovei. Nurodytos aplinkybės neleido teismui spręsti, jog yra pagrindas keisti šalių suderintą valią dėl 2021 m. gruodžio 6 d. sutarties 5.4 punkte nurodyto delspinigių dydžio ir jį mažinti kaip neprotingai didelį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. galutinio sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės, iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 103,27 Eur delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės, arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

10.2.                      Nors teismas nurodė, jog atsakovė neįrodė, kad sutarties sudarymo metu šalių padėtys buvo nelygios, taip pat neįrodė, kad ieškovė buvo vienintelis galimas atsakovei reikalingos gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui/šalinimui paslaugos teikėjas, tačiau, atsakovės įsitikinimu, jos nurodytų teiginių iš esmės pakanka sumažinti priteistų delspinigių sumą. Priteista delspinigių suma sudaro 62 proc. atsakovės turimos skolos ieškovei. Ieškovė dėl atsakovės delsimo sumokėti turimą skolą nepatyrė tiek nuostolių, nes nepateikė jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų, o priešingas vertinimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principui bei sudarytų ieškovei sąlygas ir pagrindą pasipelnyti atsakovės sąskaita.

10.3.                      Atsakovė niekada neatsisakė ir neatsisako įvykdyti ieškovei turimą prievolę, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių, derindama prievolių įvykdymą kreditoriams, atsakovė nežymiai vėluoja sumokėti ieškovei turimą skolą.

10.4.                      Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pateiktas standartines sąlygas ir atsakovei nebuvo suteikta galimybė šių sąlygų koreguoti. Šiose sutarties sąlygose buvo nurodyti 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną dydžio delspinigiai, kas yra nepagrįstai ir neprotingai didelė procentinė norma.

10.5.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, nes pripažįstama, kad būtent tokio dydžio delspinigių pakanka minimaliems nuostoliams atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

11.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jai nebuvo sudaryta galimybė koreguoti Sutarties sąlygas. Ieškovė ruošė tik pirminį Sutarties projektą tam, kad įtrauktų visą reikiamą įrangą, atliekų kodus ir kitą svarbią Sutarties vykdymui informaciją, tačiau kitos Sutarties sąlygos buvo ruošiamos ir derinamos abipusiu sutarimu bei pasirašytos laisva valia. Jokių šią aplinkybę paneigiančių  įrodymų atsakovė nepateikė,  apeliacinio skundo reikalavimus grindžia tik savo deklaracijomis.

11.2.                      Atsižvelgiant į naujausią LAT praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021) ir ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovei, kaip verslo subjektui, taikomi didesni rūpestingumo standartai, kurie įpareigoja įvertinti laisva valia prisiimamų įsipareigojimų apimtį ir dėl jų derėtis.

11.3.                      Naujausioje LAT praktikoje pažymima, jog koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

11.4.                      Atsakovė nuo termino įvykdyti prievolę pilnai suėjimo iki ieškinio padavimo teismui visos prievolės įvykdymo terminą buvo praleidusi net 118 dienų, dėl to nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jis neva „nežymiai vėluoja“ padengti skolą ieškovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14.       Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skolininkės reikalavimo sumažinti delspinigių dydį.

15.       Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

16.       Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog ji neįrodė, kad sutarties sudarymo metu šalių padėtys buvo nelygios (t. y. kad atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl delspinigių, nurodytų ieškovės atsiųstame sutarties projekte, dydžio, ir dėl to sutartas netesybas būtų galima pripažinti aiškia per didelėmis), kad ieškovė buvo vienintelis galimas atsakovei reikalingos gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui/šalinimui paslaugos teikėjas. Jos įsitikinimu, 0,5 proc. dydžio delspinigių sumažinimui pakanka vien fakto, kad jie yra akivaizdžiai per dideli, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimą 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

17.       Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

19.       Vadovaudamasis šiais išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, 0,02 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nėra pripažinti gera praktika sprendžiant dėl jų dydžio vertinimo. Be kita ko, nurodomoje byloje buvo vertinamas netesybų, nustatytų paskolos sutartyje, sudarytoje tarp kreditoriaus fizinio asmens ir skolininkės individualios įmonės, dydis. Kasacinis teismas, remdamasis tuo metu formuota praktika, aptarta  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005 (o pastarojoje byloje minimos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, Nr. 3K-3-316/2005; kt.), konstatavo, kad teismai nepagrįstai nustatė 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną, tokie delspinigiai (net 36,5 procento per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 procento. 

20.       Tačiau ir tuo metu kasacinio teismo praktikoje buvo pažymima, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002). Taigi, remiantis precedentų taikymo išaiškinimais, nurodytose bylose nustatytomis aplinkybėmis bei kasacinio teismo praktika negalima daryti vienareikšmės išvados, jog 2003-2006 m. laikotarpiu (prieš dvidešimt metų) atskirose bylose tinkamais pripažinti 0,02 procento dydžio delspinigiai vertintini kaip visais atvejais nustatytinas delspinigių dydis, rekomenduojama jų norma ar tokiais atvejais taikytina geroji teismų praktika. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, jog priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Apibendrindamas ankstesnę kasacinio teismo jurisprudenciją kasacinis teismas yra nurodęs, jog tiek 0,5 proc., tiek 0,2 proc. dydžio netesybos negali būti laikomos aiškiai per didelėmis ir dėl to sumažintinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

21.       Tuo remdamasi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nepagrįstą atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad teismų praktikoje 0,5 proc. dydžio netesybos yra laikomos aiškiai per didelėmis ir vien dėl šios aplinkybės turi būti sumažintos.        

22.       Kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliacinio proceso metu įrodymais nėra paremtas apeliantės teiginys, jog sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pateiktas standartines sąlygas ir atsakovė neturėjo galimybės šių sąlygų koreguoti (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), be to, minėta, jog apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pastarosios aplinkybės atsakovė neįrodė.  

23.       Argumentą, jog priteisti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, apeliantė motyvuoja tuo, kad priteista jų suma sudaro 62 proc. atsakovės turimos skolos ieškovei, kuri dėl atsakovės delsimo sumokėti turimą skolą nepatyrė tokio dydžio nuostolių. Nesutikdama su šiuo teiginiu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, pagrįstam netesybų sampratą nustatančioms CK 6.71 straipsnio nuostatoms, teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties įstatyminę galią jos šalims įtvirtinančioms CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei kasacinio teismo suformuota jų taikymo praktika, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022, 45-46 punktai). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad delspinigiai turi būti sumažinti, nes netesybas taikanti ieškovė neįrodė savo realiai patirtų nuostolių dėl sutartinės prievolės neįvykdymo.

24.        Dėl to, kad neegzistuoja antroji delspinigių mažinimo sąlyga (dalinis prievolės įvykdymas), byloje ginčo nėra, tačiau savo reikalavimus apeliantė nepagrįstai grindžia argumentu, jog ji  neatsisakė ir neatsisako įvykdyti ieškovei turimą prievolę, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių, derindama prievolių įvykdymą kreditoriams, tik nežymiai vėluoja sumokėti ieškovei turimą skolą.

25.       Byloje yra įrodymai apie tai, kad atsakovė gavo ne vieną ieškovės priminimą ir pretenziją dėl skolos grąžinimo (2022 m. sausio 31 d., vasario 22 d., kovo 1 d., 2022 m. kovo 14 d., kovo 15 d.) (ieškinio priedai Nr. 3.1, 3.2, 4.1, 4.2), raštu siūlė prievolę įvykdyti jos nurodytais terminais (ieškinio 6 punktas, 6 priedas), tačiau nesilaikė savo pačios pasiūlytų vėlesnių prievolės įvykdymo terminų. Taigi, atsakovei buvo sudarytos sąlygos įvykdyti prievolę net ir suėjus prievolės įvykdymo terminui bei išvengti sutartų delspinigių mokėjimo, tačiau skola vis tiek nebuvo grąžinta.

26.       Nesutiktina su apeliante, kad prievolės įvykdymo terminą ji praleido labai nežymiai.

27.       Pasisakydama dėl šalių susitarimais nustatyto prievolės įvykdymo laikotarpio reikšmės apskaičiuotų delspinigių dydžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 33 punkte yra pažymėjusi, kad „...ieškovė terminą Sutarčiai įvykdyti praleido beveik dviem mėnesiais, o pagal Susitarimo nuostatas visas Sutarties vykdymo terminas buvo du mėnesiai. Toks termino įvykdyti prievolę praleidimas, kasacinio teismo vertinimu, laikytinas žymiu ir todėl neteikiančiu pagrindo mažinti delspinigių dydį dėl to, kad prievolė yra įvykdyta.“

28.       Apeliacine tvarka tikrinamu atveju nustatyta, kad pagal Sutarties 2.2 punktą atsiskaityti su ieškove atsakovė turėjo per 15 dienų nuo el. paštu pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovės reikalavimo pagrindu esančios PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 31 d., pagal Sutartį turėjo būti apmokėtos iki 2022 m. sausio 15 d. ir 2022 m. vasario 15 d., atsakovė prašė mokėjimus dalimis atidėti iki 2022 m. balandžio 15 d., gegužės 15 d., birželio 15 d., tačiau prievolės ieškovei nevykdė ir savo pasiūlytu būdu bei terminais, į teismą ieškovė kreipėsi 2022 m. gegužės 12 d. Tokiu būdu, nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo iki ieškinio padavimo teismui visos prievolės įvykdymo terminą ji buvo praleidusi 118 dienų (beveik keturiais mėnesiais), duomenų apie prievolės įvykdymą nėra ir šiuo metu, dėl to nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ji tik „nežymiai vėluoja“ padengti skolą ieškovei (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

29.       Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31.       Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 1 140,07 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto įkainio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“, juridinio asmens kodas 141686027, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoseka“, juridinio asmens kodas 305505970, 1 140,07 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt eurų 7 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.         

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos        Virginija Gudynienė

                Anita Sereikienė

                Edita Šliumpienė