Civilinė byla Nr. 2YT-1153-1130/2023

     Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01692-2022-1

     Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19

                      (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 30 d.

Šalčininkai

            Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, 

sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,

dalyvaujant pareiškėjai N. S., 

suinteresuotiems asmenims I. B. (I. B.), S. B. (S. B.), I. A., A. B., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. B., S. B., I. A., A. B. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja N. S. pareiškimu prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po motinos K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys I. B., S. B., I. A., A. B. atsiliepimais su pareiškimu sutiko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. B., pareiškėjos motina. Pažymėjo, kad po K. B. mirties liko palikimas – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis ir kitas turtas, kuris buvo įsigytas jos motinos K. B. ir I. B. santuokos metu ir yra jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis su ūkiniais pastatais įregistruotas tėvo, I. B. vardu, todėl dėl palikimo priėmimo po motinos K. B. mirties notarą nesikreipė. Pabrėžė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas, buvo pasiūlyta dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreiptis į teismą. Teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių: K. B. mirė nuo (duomenys neskelbtini) ligos, turėjo problemų su tėvo J. B. sveikata, kadangi jis irgi sirgo (duomenys neskelbtini) liga, be to, po motinos mirties labai pablogėjo jo sveikata, name, kur gyvena tėvas l. B. įvyko gaisras, tvarkant dokumentus dėl gyvenamojo namo remonto, sužinojo, kad turi priimti palikimą po motinos K. B. mirties. Nežinojo, kad turi priimti palikimą, kadangi turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ne mirusios vardu. Pažymėjo, kad praleido terminą palikimui priimti dėl teisinių žinių stokos ir klaidingų teisės normų supratimo. Paaiškino, kad palikimo priėmimo termino atnaujinimas reikalingas priimti palikimą po K. B. mirties ((duomenys neskelbtini)).

Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė.  

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina K. B.. Pareiškėja, būdama mirusiosios įstatymine įpėdine, dėl motinos palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdama palikimo priėmimo terminą.

Nagrinėjamoje byloje prašoma pratęsti terminą palikimui priimti, tačiau įvertinus pareiškime nurodytus motyvus, matyti, kad prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėja nespėjo įstatymu nustatytu terminu priimti palikimo, kadangi motinos mirties metu nežinojo, kad palikėja turėjo turto, nes turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ne mirusiosios vardu. Dėl teisinių žinių stokos, pareiškėja nesikreipė per įstatymo numatytą terminą į notarų biurą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jos nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio nežinojimas apie terminą palikimui priimti pripažintinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Be to, termino praleidimo terminas nėra nepagrįstai ilgas, suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl termino atnaujinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

n u t a r i a :

        pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos motinos K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

        Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                                                        Erlandas Stanislovaitis