Civilinė byla Nr. e2-184-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00127-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria tenkintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Romkara“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DIVINGAS“, prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ restruktūrizavimo byloje,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomkara“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „DIVINGAS“ (toliau – ir nemokumo administratorė) (3 t., b. l. 147–154). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d.

2.       2025 m. lapkričio 18 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą (6 t., b. l. 1–4). Prašyme nurodyta, kad bendrovės 2025 m. spalio 22 d. vienintelio akcininko 2025 m. spalio 22 d. sprendimu buvo pritarta restruktūrizavimo plano projektui. 2025 m. lapkričio 17 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui bei pavesta nemokumo administratorei pateikti teismui prašymą patvirtinti jį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą 4 metų laikotarpiui, t. y. iki 2029 m. gruodžio 30 d.

4.       Teismas nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo planas teismui pateiktas 2025 m. lapkričio 19 d., t. y. nepraleidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Teismas nusprendė, kad restruktūrizavimo plano turinys atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, restruktūrizavimo plane nurodyti duomenys ir priemonės nekelia akivaizdžių abejonių dėl jų veiksmingumo finansiniams sunkumams įveikti ir leidžia spręsti, kad jas įgyvendinus, bendrovė sugebės atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismas įvertino, kad restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai.

5.       Teismas nustatė, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektui pritarta 2025 m. lapkričio 17 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 96,86 proc. visų bendrovės narių balsais. 2025 m. lapkričio 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 433 222,38 Eur iš visų pavirtintų 1 763 485,41 Eur finansinių reikalavimų, o tai sudaro 81,98 proc. „Už“ bendrovės restruktūrizavimo planą balsavo paveikiamų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 96,94 proc. visų teismo patvirtintų minėtos grupės kreditorių reikalavimų. „Už“ restruktūrizavimo planą balsavo kitų paveikiamų kreditorių grupės kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 96,75 proc. nuo visų teismo patvirtintų kitų paveikiamų kreditorių grupės reikalavimų sumos. Atsižvelgus į tai, teismas konstatavo, kad JANĮ 107 straipsnyje nustatytas reikalavimas dėl bendrovės kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui yra patenkintas.

6.       Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė yra gyvybinga, vykdo veiklą. Teismas nustatė, kad bendrovėje yra 14 socialiniu draudimu apdraustų asmenų, bendrovė, pasirašydama ilgalaikes statybos rangos sutartis su UAB „Termodinamika“ užsitikrino darbų tęstinumą ir pajamų generavimą iki 2026 m. pabaigos. Be to, didžioji dalis debitorinių skolų jau yra atgauta ir sudaro 367 716,00 Eur.

7.       Teismas įvertino, kad restruktūrizavimo plane pateiktos pajamų prognozės nėra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pagrįstos šiuo metu vykdomomis statybos subrangos sutartimis. Be to, 2020–2023 m. bendrovės veikla buvo pelninga, grynojo pelno vidurkis nurodytu periodu buvo 310 259 Eur, todėl nėra pagrindo vertinti, kad įvykdžius restruktūrizavimo plane numatytas sąlygas tokios pajamos nėra realios gauti. Bendrovė turi darbuotojus, darbo priemones (įrankius, įrenginius) ūkinei komercinei veiklai vykdyti (tęsti). Teismas nusprendė, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės gali būti realiai įgyvendintos, t. y. nenutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos atsakovė turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, neprarasti verslo partnerių, išsaugoti darbo vietas bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

8.       Teismas nurodė, kad nors kreditorius teigia, jog restruktūrizavimo plane nėra aptarta, kaip bus atkurtas bendrovės kreditingumas, tačiau restruktūrizavimo plane nurodyta, jog bendrovės pagrindiniai pajamų šaltiniai restruktūrizavimo proceso metu: a) iš įprastinės bendrovės vykdomos statybos veiklos uždirbtas pelnas; b) pajamos iš bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo; c) atgautos lėšos iš bendrovės debitorių (skolininkų); d) pajamos iš bendrovei priklausančio turto (transporto priemonės) pardavimo. Taigi, iš restruktūrizavimo laikotarpiu gautų pajamų bus dengiami įsiskolinimai kreditoriams, taip siekiant išvengti bankroto ir atkurti įmonės normalią ūkinę veiklą, t. y. ir bendrovės kreditingumą.

9.       Teismas atmetė suinteresuoto asmens (kreditoriaus) A. P. (toliau – A. P.) teiginius, kad bendrovė nepateikė objektyvių įrodymų bei nepagrindė, jog įvykdys visus neturtinius reikalavimus iki 2026 m. rugsėjo 30 d., taip pat nepagrindė, jog šių reikalavimų įvykdymo kaštai sieks tik 12 000 Eur, o pateikta lokalinė sąmata yra vidinis bendrovės sukurtas dokumentas, kuris nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Teismas nurodė, kad kreditoriaus argumentas, jog bendrovė įvykdys visus neturtinius reikalavimus iki 2026 m. rugsėjo 30 d. yra nelogiškas. Teismas įvertino, kad kreditorius turėtų būti suinteresuotas restruktūrizavimo plano patvirtinimu, jog bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu dėtų pastangas įvykdyti tiek turtinius, tiek neturinius įsipareigojimus, o ne siekti bendrovės bankroto, kurio atveju kreditoriui neturtiniai įsipareigojimai visai būtų nebevykdomi. Be to, restruktūrizavimo plane numačius, kad visus neturtinius reikalavimus bendrovė įvykdys iki 2026 m. rugsėjo 30 d., laikytina, jog neturtinių reikalavimų vykdymo terminas modifikuotas, todėl iki 2026 m. rugsėjo 30 d. baudos neturi būti skaičiuojamos.

10.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie bendrovės mokamus mokesčius valstybei, padarė išvadą, jog nėra pagrindo netvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano vadovaujantis JANĮ 111 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

11.       Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios, bendrovė vykdo pagrindinę veiklą, todėl šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta aplinkybė, numatyta JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje, kuriai esant būtų pagrindas netvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano, todėl pateiktas restruktūrizavimo planas tvirtintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Suinteresuotas asmuo A. P. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Nutartimi patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 punkto reikalavimų, nes: i) į restruktūrizavimo planą neįtrauktas visų kreditoriaus neturtinių reikalavimų įvykdymas ir šių neturtinių reikalavimų realūs įvykdymo kaštai (sumos) – realūs įvykdymo kaštai yra apie 500 000 Eur vietoje plane įvertintų 12 000 Eur; ii) restruktūrizavimo plane pateiktas nepagrįstas priemonių, leidžiančių bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, vertinimas, nes restruktūrizavimo plane klaidingai įvertinti prievolių įvykdymo kaštai; iii) teismas priimdamas nutartį neteisėtai modifikavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024.

25.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 bendrovė buvo įpareigota atlikti veiksmus ir pašalinti trūkumus, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Bendrovės neturtinių įsipareigojimų įvykdymui pagal priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 (trūkumams ištaisyti) numatė skirti 12 000 Eur, nors visiems trūkumas ištaisyti gali reikėti apie 500 000 Eur. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-916-896/2025 atnaujino klausimo dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą ir įpareigojo nemokumo administratorę pateikti 12 000 Eur skaičiavimą neturtiniams įsipareigojimams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 (trūkumams ištaisyti) įvykdyti. Nemokumo administratorė pateikė lokalinę sąmatą, kuri yra vidinis bendrovės sukurtas dokumentas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, tiekėjų komerciniais pasiūlymais. Lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos prasilenkia su realybe ir yra dešimtis kartų mažesnės nei rinkos kaina. Tai tiesiog subjektyvūs bendrovės atstovų pamąstymai apie darbų kaštus, siekiant išlaikyti sąmoningai dirbtinai restruktūrizavimo plane sumažintą išlaidų lygį ties 12 000 Eur riba bei siekiant melagingai pagrįsti galimybę bendrovei išsaugoti gyvybingumą.

25.3.                      Lokalinėje sąmatoje neįtraukti visi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nurodyti darbai ir įpareigojimai, todėl lokaline sąmata ir joje nurodytomis sumomis vadovautis negalima. Bendrovė tik selektyviai pasirinko darbus, kuriuos deklaruoja, jog įvykdys, tačiau lokalinėje sąmatoje nėra įtrauktos net 8 pozicijos, o įtrauktų pozicijų kaštai neatitinka realių kaštų. Teismas priimdamas sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo planą nutartyje šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad minėtos sumos pakaks visiems darbams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 atlikti. Net pripažinus, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos yra pagrįstos, tai nepaneigia fakto, jog restruktūrizavimo plane nėra numatyta lėšų darbų, neįtrauktų į lokalinę sąmatą, atlikimui. Taigi, restruktūrizavimo plane nepateikta informacija turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bendrovės galimybių išsaugoti gyvybingumą. Teismas, nežinodamas visų trūkumų ištaisymo kaštų, kurie, kreditoriaus žiniomis, gali siekti apie 500 000 Eur, negalėjo pagrįstai nuspręsti, kad bendrovė bus pajėgi išsaugoti gyvybingumą.

25.4.                      Nors teismas pripažino, kad nemokumo administratorės paaiškinimuose numatyta trūkumų ištaisymo data, t. y. iki 2026 m. rugsėjo 30 d., yra pagrįsta, tačiau pats restruktūrizavimo planas nebuvo patikslintas JANĮ nustatyta tvarka. Kita vertus, teismas nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė dauguma kreditorių, t. y. be termino ištaisyti trūkumus iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Po nutarties priėmimo tapo neaišku, per kokį terminą bendrovė turės įvykdyti savo neturtinius įsipareigojimus kreditoriui, t. y. iki 2026 m. rugsėjo 30 d. ar per „pirmąjį restruktūrizavimo metų laikotarpį“ kaip numatyta restruktūrizavimo plane.

25.5.                      Teismas nutartimi neteisėtai modifikavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024. Pagal JANĮ 28 straipsnį, baudų skaičiavimas stabdomas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą, tačiau patvirtinus restruktūrizavimo planą baudų skaičiavimas yra atnaujinamas. Bendrovė nesiruošia įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 anksčiau nei 2026 m. rugsėjo 30 d., todėl baudos, mokėtinos už šio sprendimo nevykdymą yra realios ir bus faktiškai patirtos. Atitinkamai šios baudos (400 Eur per dieną) privalėjo būti numatytos restruktūrizavimo plane ir teismo įvertintos sprendžiant dėl bendrovės galimybių išsaugoti mokumą. Teismas nutartimi konstatavęs, kad tokiu būdu buvo modifikuotas neturtinių reikalavimų vykdymo terminas ir todėl baudos nebeskaičiuojamos, pakeitė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024, kuriame buvo nustatyti minėtų neturtinių reikalavimų vykdymo terminai. Toks aiškinimas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams ir menkina įsiteisėjusio teismo sprendimo galią, todėl vien šiuo pagrindu nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

2.                      Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo apelianto atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tuo, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. sausio 16 d. duomenimis, bendrovė turi 2 389,65 Eur dydžio nesumokėtų einamųjų mokesčių įsiskolinimą valstybės biudžetui. Einamųjų mokesčių skola valstybės biudžetui yra susidariusi nuo 2025 m. gruodžio 15 d. (seniausios prievolės data), priverstinio išieškojimo priemonės taikomos nuo 2025 m. gruodžio 18 d., išieškota piniginių lėšų nebuvo.

3.                      Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą bendrovės nemokumo administratorė prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto nemokumo administratorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bendrovės restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 punkto reikalavimų. Kauno apygardos teismas, vertindamas restruktūrizavimo planą, išsamiai išanalizavo bendrovės finansinę būklę, numatytas priemones mokumui atkurti, kreditorių interesų pusiausvyrą, alternatyvą bankrotui. Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104 ir 111 straipsnių reikalavimus, planas leidžia tikėtis bendrovės gyvybingumo atkūrimo, o bankroto atveju kreditorių padėtis būtų akivaizdžiai blogesnė. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su restruktūrizavimo plano ekonominiais skaičiavimais, nesudaro pagrindo pripažinti restruktūrizavimo planą neatitinkančiu JANĮ.

27.2.                      Nors apeliantas nurodo, kad realūs neturtinių įsipareigojimų kaštai sudaro apie 500 000 Eur, tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių šią sumą. Iš paties apelianto teiginių apie atliktinų darbų dalyką ir apimtis, darytina išvada, kad apelianto nurodyta suma apima viso kvartalo darbus, kurie nėra priteisti teismų sprendimais, nėra bendrovės įsipareigojimai pagal konkrečius kreditorių reikalavimus. Apelianto pateikti skaičiavimai ir prielaidos dėl trūkumų ištaisymo kainų yra nepagrįsti. Apeliantas nepateikia nė vieno įrodymo, kad ši suma yra pagrįsta (nėra sąmatų, ekspertinių išvadų). Tai yra subjektyvi apelianto nuomonė, paremta tik pasvarstymais.

27.3.                      Nepagrįsti apelianto argumentai, kad bendrovei teks sumokėti 400 Eur baudą per dieną už neturtinių įsipareigojimų nevykdymą ar, jog šios baudos (400 Eur per dieną) privalėjo būti numatytos restruktūrizavimo plane bei teismo įvertintos sprendžiant dėl bendrovės galimybių išsaugoti mokumą. Kadangi restruktūrizavimo plane numatoma terminų modifikacija, todėl baudos po restruktūrizavimo plano patvirtinimo nebus skaičiuojamos iki tol, kol nebus suėję restruktūrizavimo plane nustatyti nauji terminai.

27.4.                      Nors apeliantas teigia, kad bendrovė nėra gyvybinga, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovė vykdo realia ūkinę veiklą, didžioji dalis debitorinių skolų jau atgauta; restruktūrizavimo plane numatytos konkrečios, teisėtos ir įgyvendinamos priemonės. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimas yra ekonomiškai racionalesnė alternatyva nei bankrotas.

27.5.                      Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui pritarta 2025 m. lapkričio 17 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 96,86 proc. visų bendrovės narių balsais. Tai reiškia, kad didžioji dalis kreditorių objektyviai vertina restruktūrizavimą kaip geriausią būdą atgauti reikalavimus. Šiuo atveju vieno kreditoriaus, t. y. apelianto, kurio balsų dalis sudaro vos 0,67 proc. pareikštos abejonės negali paneigti nagrinėjamu atveju absoliučios balsavusių kreditorių daugumos (95 proc.) pozicijos ir restruktūrizavimo plano ekonominio realumo.

4.                      Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą bendrovės vadovas T. B. (toliau – T. B.) prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Nepagrįsti apelianto argumentai, kad bendrovės restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ reikalavimų. Apelianto teiginys, kad bendrovės sąnaudos dėl trūkumų ištaisymo sudarytų apie 500 000 Eur nėra pagrįstas skaičiavimais ar kitais įrodymais. Restruktūrizavimo plano medžiagoje bendrovė pateikė trūkumų ištaisymo sąnaudų sąmatą, kurios dydis yra 40 kartų mažesnis nei apelianto nurodyta niekuo nepagrįsta 500 000 Eur suma. 

28.2.                      Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad bendrovė neišvengiamai turės sumokėti 146 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad restruktūrizavimo plane leidžiama terminų modifikacija, todėl baudos po restruktūrizavimo plano patvirtinimo nebus skaičiuojamos tol, kol nebus suėję plane nustatyti nauji terminai.

28.3.                      Nors apeliantas teigia, kad bendrovė nėra gyvybinga, tačiau bendrovė vykdo ūkinę veiklą, yra atgavusi didžiąją dalį skolų iš debitorių. Be to, bendrovės restruktūrizavimui prieštaraujančio kreditoriaus reikalavimas sudaro 0,67 proc. reikalavimų, kai „Už“ restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsavo kreditoriai, kurių balsai sudarė daugiau nei 95 proc. balsavusių susirinkime. Itin mažu kreditoriumi esančio apelianto pozicija ar abejonės negali paneigti absoliučios, 95 proc. balsavusių bendrovės kreditorių daugumos pozicijos.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6.                      Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7.                      Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas bendrovės nemokumo administratorės prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo bendrovės restruktūrizavimo byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė juridinių asmenų nemokumo teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano tvirtinimą.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

8.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9.                      Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI pateikė naują rašytinį įrodymą – 2016 m. sausio 16 d. likučių derinimo ataskaitą. Šiuo dokumentu VMI informavo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. sausio 16 d. duomenimis, bendrovė turi 2 389,65 Eur dydžio nesumokėtų einamųjų mokesčių įsiskolinimą valstybės biudžetui, skola susidariusi nuo 2025 m. gruodžio 15 d., priverstinio išieškojimo priemonės taikomos nuo 2025 m. gruodžio 18 d.

10.                      Bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. vasario 5 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus, jog bendrovės einamieji mokesčiai šiuo metu yra sumokėti – bendrovė neturi įsiskolinimų nei VMI, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (DOK–574).

11.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų duomenų sąsąjumą su ginčo dalyku (CPK 180 straipsnis), taip pat įvertinęs byloje vyraujantį viešąjį interesą ir tai, kad pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano ne)patvirtinimo klausimą, juos priima ir esant poreikiui vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

12.                      Be to, 2026 m. vasario 3 d. apeliacinės instancijos teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai dėl argumentų, susijusių su tuo, kad bendrovė pašalino eilę nekilnojamojo turto trūkumų (DOK–538).

13.                      Viena vertus, apeliantas rašytinius paaiškinimus pateikė pasibaigus atskirajam skundui nustatytam terminui (CPK 323 straipsnis). Kita vertus, apeliantas juose nurodė aplinkybes, susijusias su T. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 vykdymo, kurios gali būti reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus ginčo pobūdį, apelianto paaiškinimai priimami ir esant poreikiui bus vertinami byloje esančių duomenų kontekste.

Dėl bendrovės restruktūrizavimo plano (ne)patvirtinimo

14.                      Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra reglamentuoti JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis).

15.                      Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: i) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).

16.                      JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: i) nebuvo įgyvendinti JANĮ 1023, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; ii) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; iii) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujos finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių interesus; iv) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; v) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; vi) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

17.                      Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, jog būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

18.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).

19.                      Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti juridinio asmens mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-790/2024).

20.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės kreditorių 2025 m. lapkričio 17 d. susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano projektui. Iš kreditorių susirikimo protokolo Nr. 1 matyti, kad bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė pirmosios grupės kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka („Už“ balsavo 96,75 proc.) bei antrosios grupės kreditoriai – kiti kreditoriai („Už“ balsavo 96,75 proc.) (6 t., b. l. 44–49).

21.                      Iš byloje pateikto bendrovės restruktūrizavimo plano turinio matyti, kad bendrovė įregistruota ir veiklą vykdo nuo 2013 m. balandžio 18 d. Bendrovės pagrindinė ūkinė veikla – statyba (1.2 dalis). Pagrindinis bendrovės restruktūrizavimo tikslas – restruktūrizavimo laikotarpiu grąžinti skolas kreditoriams bei išsaugoti konkurencingumą rinkoje (2.1 dalis). Pagrindine bendrovės finansinių sunkumų priežastimi yra reikalavimo bendrovei pareiškimas ir su jo užtikrinimui pritaikytų apribojimų (areštų) pasekmės, kuriomis yra ir visapusiško pasitikėjimo bendrove esminis sumažėjimas (1.7 dalis). Pagrindinės priemonės, kurios bus taikomos bendrovės finansiniams sunkumams įveikti: parengti pardavimui (užbaigti, įrengti) ir realizuoti visą bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas ir (ar) vystomas turint tikslą jį parduoti; bendrovė vykdys darbus kaip statybų rangovas, šiuo metu bendrovė yra pasirašiusi sutartis su užsakovais, kurių bendra vertė sudaro 2 101 120,40 Eur (be PVM); bendrovė atliko veiklos optimizavimo, prisitaikymo prie susidariusių aplinkybių veiksmus (2.2 dalis) (6 t., b. l. 6–43).

22.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą 4 metų laikotarpiui, konstatavęs, kad planas atitinka JANĮ reikalavimus, o bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios, bendrovė vykdo pagrindinę veiklą, todėl šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

23.                      Apeliantas atskiruoju skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 punkto reikalavimų. Apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad: i) restruktūrizavimo plane klaidingai įvertinti neturtinių reikalavimų, kildinamų iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024, realūs įvykdymo kaštai (sumos) (realūs įvykdymo kaštai yra apie 500 000 Eur, nors restruktūrizavimo plane nurodyta – 12 000 Eur); ii) lokalinėje sąmatoje neįtraukti visi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nurodyti darbai ir įpareigojimai, todėl lokaline sąmata ir joje nurodytomis sumomis vadovautis negalima; iii) nors nemokumo administratorės paaiškinimuose papildomai patikslinta, jog neturtiniai įsipareigojimai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bus įvykdyti iki 2026 m. rugsėjo 30 d., tačiau pats restruktūrizavimo planas nebuvo patikslintas JANĮ nustatyta tvarka; iv) restruktūrizavimo plane turėjo būti numatytos baudos, mokėtinos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nevykdymą, tačiau teismas nutartimi konstatavęs, kad buvo modifikuotas neturtinių reikalavimų vykdymo terminas ir todėl baudos nebeskaičiuojamos, pakeitė įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 202 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024, kuriame buvo nustatyti minėtų neturtinių reikalavimų vykdymo terminai.

24.                      Taigi, apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su neturtiniais reikalavimais, kildinamais iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024, kuriuo bendrovė buvo įpareigota: i) įregistruoti 100 proc. daugiabučių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), baigtumą valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) valdomame nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ii) ne vėliau kaip 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ištaisyti toliau nurodytus defektus ir pašalinti defektų priežastis: pašalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagalbinėse patalpose ir laiptinėse pratekančių ir besikaupiančių lietaus ir sniego kritulių defektą ir jų priežastis; pašalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviračių saugyklos patalpose, pažymėtose numeriu A12, vandens kondensato ir pelėsio defektus ir jų priežastis; pašalinti šilumos mainų defektus ir jų priežastis tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lifto šachtos ir gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotų pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6; pašalinti gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), langų nesandarumus, kurie nurodyti 2023 m. kovo 7 d. termovizinio tyrimo ataskaitoje; iii) ne vėliau kaip 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sulyginti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygius (altitudes) užtikrinant STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 139.2 punkto reikalavimų laikymąsi; iv) ne vėliau kaip per 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nekilnojamojo turto trūkumus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptverti ažūrine metalinių strypų tvora kaip numatyta 2017 m. sklypo sutvarkymo plane; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti apvalią granito plokščių aikštelę; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius takus išgrįsti granito trinkelėmis; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje vaikų žaidimų aikštelėje įrengti spyruoklines sūpynes, laivo formos daugiafunkcinį vaikų žaidimų įrenginį; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti požeminius buitinių atliekų konteinerius; sutvarkyti žemės plotą tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti poilsio suoliukus; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti pašto dėžutes; įrengti daugiabučių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresų lenteles; v) ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo įregistravimo Registrų centro valdomame nekilnojamojo turto registre dienos, įrengti šio pastato pietinėje pusėje terasą. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. vasario 27 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, taip pat byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais.

26.                      Visų pirma, iš restruktūrizavimo plano 2.8 dalies matyti, kad 12 000 Eur su PVM lėšų suma bus skirta įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 (6 t., b. l. 5–43). Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojo bendrovės nemokumo administratorę iki 2025 m. gruodžio 18 d. pateikti teismui duomenis ir paaiškinimus, be kita ko, ir dėl 12 000 Eur neturtinių įsipareigojimų pagal priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 (trūkumams ištaisyti) (7 t., b. l. 45–51). Bendrovės nemokumo administratorė, siekdama pagrįsti numatytas 12 000 Eur trūkumų ištaisymo išlaidas, kartu su 2025 m. gruodžio 18 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą 2025 m. liepos mėn. kainų lygiu, iš kurios turinio matyti, kad 12 000 Eur su PVM skirta: i) žemės sklypo sulyginimui; ii) metalinių strypų tvorai; iii) granito aikštele ir takeliui; iv) vaikų žaidimo įrenginiui „Laivas“; v) požeminiam buitiniam konteineriui; vi) suoleliui; vii) pašto dėžutėms (7 t., b. l. 87).

27.                      Apelianto teiginiai, kad realūs neturtinių įsipareigojimų įvykdymo kaštai turi siekti apie 500 000 Eur, o ne 12 000 Eur, nėra pagrįsti. Byloje nėra objektyvių duomenų ar pagrįstų skaičiavimų, kad neturtinių įsipareigojimų įvykdymo kaštai turėtų siekti apie 500 000 Eur. Be to, apeliantas nepaneigė ir nemokumo administratorės pateiktos lokalinės sąmatos duomenų. Todėl, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti apskųstos teismo nutarties neteisėtumą.

28.                      Antra, iš dalies sutiktina su apeliantu, kad nemokumo administratorės pateiktoje lokalinėje sąmatoje neįtraukti visi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nurodyti darbai ir įpareigojimai (žr. šios nutarties 48, 50 punktus), tačiau tai savaime nereiškia, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir jų apimtys neatitinka realios situacijos ir ja vadovautis negalima.

29.                      Bendrovės vadovas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino dėl kiekvieno į lokalinę sąmatą neįtraukto darbo ir įsipareigojimo ir su jais susijusių išlaidų: i) duomenų apie daugiabučių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 100 proc. baigtumo įregistravimo išlaidos sudaro bendrovės veiklos sąnaudas restruktūrizavimo procese; ii) įpareigojimas pašalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagalbinėse patalpose ir laiptinėse pratekančių ir besikaupiančių lietaus ir sniego kritulių defektą ir jų priežastis yra įvykdytas – nustatytos priežastys pašalintos, o pasireiškus naujoms ar atsinaujinus bus šalinamos; iii) įpareigojimas pašalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviračių saugyklos patalpose, pažymėtose numeriu A12, vandens kondensato ir pelėsio defektus ir jų priežastis iš dalies įvykdytas – nurodyto drėgmės poveikio priežastimi buvo nęįjungtas rūsio rekuperatorius (kuris jau yra įjungtas), o drėgmės poveikio šalinimui reikalingas patekimas į privatų sandėliuką, tai atlikti nepavyksta; iv) įpareigojimas pašalinti šilumos mainų defektus ir jų priežastis tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lifto šachtos ir gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotų pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6 yra įvykdytas – defektai ir jų priežastys pašalinti atlikus šiltinimo darbus; v) dėl įpareigojimo pašalinti gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), langų nesandarumus, kurie nurodyti 2023 m. kovo 7 d. termovizinio tyrimo ataskaitoje buvo kreiptasi į langų gamintoją ir montavimo subrangovą, kurie susisiekus patalpų savininkui dėl darbų atlikimo (patekimo į privačias patalpas) darbus atliks vykdant garantinius įsipareigojimus (savo sąskaita); vi) įpareigojimas sutvarkyti žemės plotą tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kiek tai buvo susiję su bendrovės pareigų apimtimi sutvarkyti statybos periodu laikinai naudotą valstybės sklypą (iki buvusios būklės), prievolės įvykdytos; vii) įpareigojimas įrengti daugiabučių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresų lenteles yra įvykdytas dar 2025 m. vasarą; viii) įpareigojimas įrengti pastato pietinėje pusėje terasą iš dalies yra įvykdytas – terasų įrengimui reikiamos medžiagos (lentos ir kt.) yra įsigytos ir papildomų sąnaudų nesudarys, o darbai bus atliekami bendrovės jėgomis ir tai sudarys bendrovės veikos išlaidas restruktūrizavimo procese. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrovės vadovo paaiškinimų turinį, neturi pagrindo vertinti juos kaip nepatikimus, siekiant dirbtinai sukurti mažesnį bendrovės būsimų išlaidų dydį (CPK 185 straipsnis).

30.                      Šios išvados nekeičia ir apelianto pateikti paaiškinimai (DOK-538), kuriuose nurodė, kad: i) bendrovė nei viename savo procesiniame dokumente neminėjo, kad dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nurodytų trūkumų būtų buvę ištaisyti; ii) aplinkybės apie tariamą dalies trūkumų ištaisymą neminimos ir restruktūrizavimo plane; iii) bendrovė šias aplinkybes išgalvojo, kad pagrįstų trūkumų ištaisymo kaštus, nurodytus jos pačios parengtoje lokalinėje sąmatoje; iv) apeliantas apie tai, kad trūkumai buvo ištaisyti informuotas nebuvo, atlikti darbai perduoti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai, kad apeliantas nebuvo informuotas apie dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nurodytų trūkumų ištaisymą ar atlikti darbai jam perduoti nebuvo nereiškia, kad bendrovė šias aplinkybes išgalvojo ir darbai nebuvo atlikti. Kiti apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos.

31.                      Taigi, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė dėl lokalinėje sąmatoje pateiktų duomenų, tačiau įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti, jog bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios ir bendrovė bus pajėgi išsaugoti gyvybingumą. 

32.                      Trečia, apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas JANĮ 112 straipsnis, nes nemokumo administratorės patikslintas neturtinių įsipareigojimų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 įvykdymo terminas (iki 2026 m. rugsėjo 30 d.) nebuvo patvirtintas JANĮ nustatyta tvarka.

33.                      Bendrovės restruktūrizavimo plano 2.10 dalyje numatyta, kad bendrovė planuoja įvykdyti sprendime nurodytus neturtinius reikalavimus per pirmąjį restruktūrizavimo metų laikotarpį. Kauno apygardos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad bendrovė planuoja įvykdyti neturtinius reikalavimus per pirmąjį restruktūrizavimo metų laikotarpį ir tai, jog už neturtinių įsipareigojimų nevykdymą įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti restruktūrizavimo planą bus skaičiuojamos baudos, 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi nurodė nemokumo administratorei restruktūrizavimo plane apibrėžti tikslų neturtinių reikalavimų įvykdymo terminą, nes priešingu atveju, bendrovė turi įsivertinti baudų mokėjimą už neturtinių įsipareigojimų nevykdymą (7 t., b. l. 45–51). Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. gruodžio 18 d. nurodė, kad neturtinių reikalavimų įvykdymo terminas – 2026 m. rugsėjo 30 d. (7 t., b. l. 80–86).

34.                      Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorių 2025 m. lapkričio 17 d. susirinkimo metu kreditorių dauguma patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą, kuriame numatyta, kad bendrovės neturtiniai įsipareigojimai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 bus įvykdyti per pirmąjį restruktūrizavimo metų laikotarpį, o nemokumo administratorė, atsižvelgdama į teismo nurodymą, sukonkretino šį laikotarpį, nurodžiusi, kad neturtinių reikalavimų įvykdymo terminas – 2026 m. rugsėjo 30 d. Tai reiškia, kad kreditorių daugumos patvirtintas laikotarpis iki kada bus įvykdomi neturtiniai reikalavimai iš esmės nebuvo pakeistas bei neatsirado naujų sąlygų, o tik nurodyto laikotarpio eigoje (per pirmąjį restruktūrizavimo metų laikotarpį) apibrėžtas tikslus terminas (2026 m. rugsėjo 30 d.), todėl aptariama aplinkybė nesudarė pagrindo teismui netvirtinti restruktūrizavimo plano. Priešingas aiškinimas, aptartų aplinkybių kontekste, neatitiktų nemokumo proceso operatyvumo principo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad šiuo atveju buvo pažeistas JANĮ 112 straipsnis.

35.                      Ketvirta, pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

36.                      Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 įpareigojo bendrovę atlikti tam tikrus darbus ir pašalinti trūkumus (defektus) (žr. šios nutarties 50 punktą). Be to, minėtame sprendime nurodyta, kad už konkrečių teismo įpareigojimų atlikti darbus ar pašalinti trūkumus nevykdymą bendrovei skiriama bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą, baudos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 neskaičiuojamos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą.

37.                      Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad baudos, mokėtinos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nevykdymą turėjo būti įtrauktos į restruktūrizavimo planą kaip bendrovės patirtinos išlaidos, nes patvirtinus restruktūrizavimo planą baudų skaičiavimas yra atnaujinamas.

38.                      Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nurodyta, jog juridiniam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą netesybų ir palūkanų skaičiavimas, skirtingai nei bankroto bylos iškėlimo atveju, nėra nutraukiamas, o sustabdomas iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo. Tolimesnis netesybų ir palūkanų skaičiavimas bei jų mokėjimas priklauso nuo to, kaip kreditoriai restruktūrizavimo plane susitaria dėl juridinio asmens prievolių apimties ir vykdymo terminų modifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20215 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1014-798/2025, 43 punktas).

39.                      Nagrinėjamu atveju bendrovės kreditorių dauguma patvirtino, kad neturtinius reikalavimus bendrovė planuoja įvykdyti per pirmuosius restruktūrizavimo metus (2.10 dalis), o vėliau nemokumo administratorė terminą sukonkretino – iki 2026 m. rugsėjo 30 d. (7 t., b. l. 80–86). Vertindamas aptartas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 62 punktą), apeliacinės instancijos teismas pritaria pagrįstai teismo išvadai, kad neturtinių reikalavimų vykdymo terminas buvo modifikuotas, tačiau tai nelemia išvados, jog pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra neteisėta.

40.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai ir keliamos abejonės dėl restruktūrizavimo plano turinio yra deklaratyvaus pobūdžio bei nesudaro pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios, bendrovė vykdo pagrindinę veiklą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, yra pagrįstos ir teisingos.

Dėl procesinės bylos baigties 

41.                      Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

42.                      Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

43.                      Tiek apeliantas, tiek bedrovės nemokumo administratorė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, bendrovės nemokumo administratorė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

44.                      Bendrovės nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą atlyginti 950 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė 2026 m. sausio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas (7 t., b. l. 162). Byloje nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad minėta sąskaita iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo apmokėta.

45.                      Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

46.                      Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria, be kita ko, sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme patirtų bendrovės nemokumo administratorės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, priimama 2026 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,60 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 971,04  Eur (2 427,60 Eur × 0,4).

47.                      Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad bendrovės nemokumo administratorės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (950 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, todėl jos priteistinos iš apelianto.

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“, juridinio asmens kodas 303044916, nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Divingas“, juridinio asmens kodas 225761570, 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza