Civilinė byla Nr. 2-432-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.3; 3.3.4.3

                                             (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. Ž. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo, 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. e2A-796-330/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Pareiškėjas A. Ž. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, grindžiamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėdamas bylą teismas rėmėsi žinomai melagingais ieškovo parodymais, kuriuos patvirtina teismo daryti garso įrašai ir pareiškėjo aprašyti faktai, įrodymai, paaiškinimai. Ieškovas sulaužė teismui duotą priesaiką.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017; priteisė iš pareiškėjo A. Ž. valstybei 1 371 Eur žyminio mokesčio.

4.       Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas siekė savo teisių gynimo teikdamas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 (atmestas), kasacinį skundą (nepriimtas); ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymai nebuvo priimti nagrinėti, todėl konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo 5 metų termino, per kurį gali būti paduodamas prašymas atnaujinti procesą.

5.       Teismas nurodė, kad teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nustatyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, davęs priesaiką, sakė netiesą, teikė melagingus paaiškinimus, o jo melagingų paaiškinimų davimas būtų nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymą atmetė.

10.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. pateikto prašymo atidėti prašymo nagrinėjimo datą, kadangi pareiškėjas pageidautų patikslinti 2020 m. birželio 15 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apsvarstyti klausimą dėl galimo 2020 m. birželio 15 d. prašymo patikslinimo, o prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pateikimą dieną prieš teismo posėdį, vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl prašymą atmetė. Teismas pabrėžė, kad 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teismas nurodė, kad pareiškėjas gali prašyti teisinės pagalbos; išaiškino, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį, atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Byla išnagrinėta paviršutiniškai, šališkai, nevertinant ieškovo V. V. S. sukčiavimo, teismo klaidinimo melagingais faktais, įrodymais, dokumentų (sutarčių) klastojimu, teismui duotos priesaikos sulaužymu. Aplinkybė, kad ieškinys tenkintas tik 25 procentais leidžia daryti išvadą, kad ieškinys buvo nesąžiningas, neteisėtas, lobistinis.

6.2.                      Teisėja, netenkindama prašymų dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, o advokatė atsiliepime neatsakydama į pateiktus klausimus, šalinosi nuo bylos detalių, faktų išsiaiškinimo, norėdamos pridengti bylą su korupcijos šleifu.  

6.3.                      Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. V. S. nurodė melagingus faktus, teigdamas, kad banke davė apeliantui 300 000 Lt be rašytinių įrodymų; neužskaitė keturių grąžintų paskolų 170 700 Lt sumai, o patikslinęs ieškinį jį ne sumažino 50 000 Eur, o padidino 10 000 Eur suma.

6.4.                      Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 3 d. (pinigų skolinimo dieną) vietoj sutartų 300 000 Lt „sugebėjo“ paskolinti 750 000 Lt, kas yra akivaizdus dokumentų klastojimas, o bylą nagrinėjusi teisėja buvo atlaidi ir šališka ieškovo nusikalstamai veiklai. Toks teisėjos šališkumas bylos nagrinėjimo metu apeliantui nebuvo žinomas. Tokie pažeidimai sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.

6.5.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pernelyg formalus požiūris į prašymus peržiūrėti teismo sprendimus esant išskirtinėms situacijoms gali pažeisti asmens materialines teises. Šiuo atveju prašomoje atnaujinti byloje susiklostė būtent tokia išskirtinė situacija – bylos nagrinėjimo metu padaryta dešimt pažeidimų, išvardintų prašyme dėl proceso atnaujinimo.

6.6.                      Rašydamas prašymą dėl posėdžio atidėjimo advokatas neįžvelgė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimo. Dėl advokato užimtumo buvo pateiktas prašymas atidėti posėdį.

6.7.                      Egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui siekiant išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai. Ieškovo melagingi parodymai užfiksuoti teismo darytame garso įraše.

7.       Suinteresuotas asmuo V. V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, šalys buvo pateikusios apeliacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas atmetė apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Klaipėdos apygardos teismas ne kartą nagrinėjo to paties turinio apelianto prašymus, kuriuos jis teikia pakartotinai; jo prašymai atmesti kaip nepagrįsti.

7.2.                      Apeliantui buvo išaiškintos jo teisės, tarp jų ir teisė prašyti teisinės pagalbos, tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo.

7.3.                      Atskirajame skunde apeliantas pakartoja dalykus, kuriuos buvo ne kartą nurodęs, kurie nesusiję su byla ir jos esme. Skundas neatitinka CPK keliamų reikalavimų, pateikti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.

7.4.                      Suinteresuoto asmens advokatė privalo procese elgtis teisiškai korektiškai, todėl į apelianto teisiškai nereikšmingus ir su byla ar prašymu dėl proceso atnaujinimo nesusijusius klausimus ir neatsakė.

7.5.                      Priimdami procesinius sprendimus teismai buvo teisėtos sudėties, byla buvo nagrinėjama pagal teismingumo taisykles, jokios teisės normos pažeistos nebuvo. Apelianto argumentai deklaratyvaus pobūdžio, neturi jokio teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

9.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

10.       Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

11.       Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

12.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (atsakovas), kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, prašymą argumentuodamas iš esmės tuo, kad bylą išnagrinėjęs teismas rėmėsi žinomai melagingais ieškovo parodymais, ieškovo suklastotais dokumentais. Atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo, apeliantas nurodo iš esmės analogiškus argumentus.

13.       Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka. Tokio nuosprendžio apeliantas į bylą nėra pateikęs, nors jam tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti egzistuojant proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 12, 178 straipsnis), taigi nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl melagingų paaiškinimų, dokumentų klastojimo ar kt., kurių pagrindu priimtas sprendimas, objektyviai neegzistuoja ir šis proceso atnaujinimo pagrindas.

14.       Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-615-730/2017, 2017 m. kovo 13 d. sprendimu atsakovo priešieškinį atmetė, o ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui V. V. S. iš atsakovo A. Ž. 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų, 1 058,40 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde apelianto dėstomi faktai (dėl paskolos sumų, ieškovo, anot apelianto, melagingų parodymų, dokumentų klastojimo, kt.), kuriais grindžiamas poreikis atnaujinti procesą yra tik išnagrinėtoje byloje nustatytų aplinkybių subjektyvus vertinimas ir nesutikimas su paminėtu civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatu.

15.       Dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12–13 straipsniai) lemia, kad šalis pati sprendžia kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, kaip argumentuoti savo poziciją ir kokius įrodymus teikti, todėl apelianto teiginiai, kad ieškovo advokatė atsiliepime neatsakė į apelianto prašyme suformuluotus klausimus, savaime nereiškia jos veiksmų neteisėtumo ar nepagrįstumo.

16.       Apelianto nurodomos aplinkybės, kad advokato užimtumas sąlygojo negalėjimą paruošti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl buvo pateiktas prašymas dėl posėdžio atidėjimo, kad advokatas ruošdamas prašymą neįžvelgė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimo, neteikia pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

17.       Bylos medžiaga liudija, kad apeliantas su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2020 m. birželio 23 d.; Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti; 2020 m. liepos 7 d. teisme gautas prašymas dėl trūkumų šalinimo; 2020 m. liepos 13 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, 2020 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį ir atsakovo A. Ž. prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. Ž. pateiktas nušalinimo pareiškimas Klaipėdos apygardos teismo teisėjams netenkintas. 2020 m. gruodžio 1 d. teismo pranešime nustatytas terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti bei pranešta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 12 d. Prašymas atidėti posėdį teismui pateiktas posėdžio išvakarėse 2021 m. sausio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paskirtas nagrinėti praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo pradinio pateikimo ir beveik trims mėnesiams po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria pareiškimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo veiksmai nesuderinami su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, be to, pareiškėjas savo argumentų dėl advokato užimtumo niekaip nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai).

18.       Kiti atskirajame skunde nurodomi argumentai taip pat neteikia pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, jais apeliantas iš esmės pateikia savo subjektyvų susiklosčiusios situacijos vertinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl teisme 2021 m. vasario 11 d. ir 2021 m. balandžio 6 d. gautų apelianto prašymų ir pridėtų įrodymų (skundo Teisėjų tarybai su priedais, Teisėjų tarybos atsakymo, kt.), kadangi viena vertus vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Kita vertus apelianto subjektyvus situacijos, civilinę bylą Nr. e2-615-730/2017 išnagrinėjusios teisėjos veiksmų, sprendimų vertinimas neturi įtakos sprendžiant dėl pagrindų proceso atnaujinimui neegzistavimo.

Dėl bylos procesinės baigties

19.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017, o pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Nesant pateiktiems duomenims apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Danutė Gasiūnienė