Civilinė byla Nr. 2A-1204-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30156-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir T. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  D. V. ( D. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo  D. V. ieškinį atsakovei AB „LG CARGO“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo:

1.1.                      pripažinti, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovą iš darbo;

1.2.                      grąžinti ieškovą į darbą;

1.3.                      priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos;

1.4.                      panaikinti Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. DGKS-5647;

1.5.                      priteisti ieškovui iš atsakovo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų nagrinėjant ginčą DGK. 

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2003 m. kovo 5 d. pradėjo dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2019 m. gegužės 5 d. ši bendrovė suskaidyta į dvi įmones. Įkurta AB „LG CARGO“, kurioje ieškovas tęsė darbą – toliau dirbo VI kategorijos traukinių vagonų tikrintoju. 2019 m. liepos 5 d. ieškovui įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Nuo 2019 m. liepos 11 d. jis atleistas Darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2019 m. liepos 5 d. įspėjime nurodyta, kad nuo 2019 m. liepos 11 d. su juo bus nutraukta darbo sutartis pagal DK 59 straipsnio 1 dalį dėl jo asmeninių savybių, nesuderinamų su darbdavio interesais. Ieškovas mano, kad buvo apšmeižtas, o atsakovė jį atleido, nes jis dalyvavo byloje prieš darbdavį, rašė skundus į Valstybinės darbo inspekcijai, kreipėsi į DGK dėl diskriminacinio darbo užmokesčio. Ieškovas dalyvavo apie 11 bylų DGK ir apie 16 bylų teismuose, Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė 2 skundus apie pažeidimus dėl priverčiamojo darbo. Tai buvo tikrosios priežastys, dėl kurių jis atleistas iš darbo. Darbdavys turėjo reguliariai vertinti ieškovo darbą, teikti grįžtamąjį ryšį, nurodydamas ieškovo darbinės veiklos privalumus ir trūkumus bei tai įforminti atitinkamu būdu. Ieškovo asmeninės savybės neturi neigiamos įtakos kitų darbuotojų darbingumui, mikroklimatui. Darbuotojai neturėjo priekaištų dėl jo darbo ir elgesio. Ieškovas sugeba dirbti komandoje. Ieškovo konfliktas kilo su administracijos atstovu, bet ne su darbuotojais. Ieškovas teikė darbdaviui racionalius pasiūlymus, kaip palengvinti darbą, atsikratyti nereikalingų darbų, sutaupyti lėšų. Ieškovo siūlymų dėka darbdavys sutaupė apie vieną milijoną lėšų. Dėl to ieškovas yra labai vertingas darbuotojas ir negalėjo būti atleistas. Ieškovas augina du mažamečius vaikus. Darbdavys atsisako priimti ieškovą į kitą laisvą darbo vietą, nors tokių yra. Ieškovas abejoja, ar atsakovė gali atleisti darbuotojus DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes įsteigta valstybės lėšomis.

3.       Atsakovė atsiliepime prašė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

5.       Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. ieškovui surašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (2 t., b. l. 96). Įspėjime nurodyta, kad nuo 2019 m. liepos 11 d. su ieškovu bus nutraukta darbo sutartis pagal DK 59 straipsnio 1 dalį dėl tokių jo asmeninių savybių: elgesio darbe, kuris daro neigiamą įtaką bendrai darbo atmosferai (gautas darbuotojų nusiskundimas ir atsisakymas dirbti su ieškovu), mažėja kitų darbuotojų produktyvumas ir motyvacija; ieškovas nesilaiko atsakovės vertybių (dirbo neatsakingai, nesielgė dorai, reiškė nepagarbą kitiems ir kt.); ieškovas sistemingai, nepakankamai atsakingai vykdo savo pareigas, buvo ne kartą dėl darbo pareigų pažeidimų įspėtas, su ieškovu ne kartą kalbėta dėl netinkamo elgesio darbe, netinkamo darbo funkcijų atlikimo, neatsakingo požiūrio, bet ieškovas ignoravo pastabas. 2019 m. liepos 11 d. ieškovas atleistas DK 59 str. 1 d. pagrindu ir gavo visas kompensacijas bei išeitinę išmoką.

Dėl atsakovo teisės taikyti DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytą atleidimo pagrindą

6.       Teismas nurodė, kad, pagal DK 59 straipsnio 1 dalį su darbuotoju darbo sutartį nutraukti šiuo pagrindu negali valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, išlaikomos iš kitų valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas. Atsakovė – akcinė bendrovė, kuri nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija ar įstaiga, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, nei valstybės ar savivaldybės įmonė, nei viešoji įstaiga, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nei Lietuvos bankas. Dėl to atsakovė nėra tas subjektas, kuris neturi teisės nutraukti darbo sutarčių DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Aplinkybė, kad atsakovės 100 proc. akcijų nuosavybės teise valdo AB „Lietuvos geležinkeliai“, nėra pagrindas spręsti, jog atsakovė negali atleisti darbuotojo pagal aptariamą DK straipsnį. Priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018; 2019 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1379-852/2019).

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia priežasčių

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė įspėjime apie ieškovo atleidimą iš darbo nurodė, jog darbo sutartis nutraukiama dėl tokios priežasties: atsižvelgiant į ieškovo asmenines savybes bei elgseną darbe, kuri daro neigiamą įtaką bendrai darbo atmosferai (gautas darbuotojų raštiškas nusiskundimas ir atsisakymas dirbti su ieškovu), dėl kurios mažėja kitų darbuotojų produktyvumas ir motyvacija; kad ieškovas nesilaiko bendrovės vertybių (dirbo neatsakingai, nesielgė dorai, reiškė nepagarbą kitiems ir kt.); įvertinus tai, kad ieškovas sistemingai, nepakankamai atsakingai vykdo savo pareigas (buvo ne kartą dėl darbo pareigų pažeidimų raštiškai įspėtas), o ieškovo pareigas užimančių darbuotojų veiklai, kuri susijusi su traukinių eismu ir kitų darbuotojų saugumu, priimamiems sprendimams bei atsakomybei taikomi aukšti standartai ir griežti reikalavimai; su ieškovu ne kartą kalbėta dėl netinkamo elgesio darbe, netinkamo darbo funkcijų atlikimo, neatsakingo požiūrio, bet ieškovas ignoravo pastabas.

8.       Ieškovas ieškinyje pripažįsta darbdavio įspėjime nurodytus du kaltinimus: t. y. „gautas darbuotojų raštiškas nusiskundimas“ ir „dėl darbo pareigų pažeidimų ieškovas yra ne kartą įspėtas“. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 15 d. operatyvinio pasitarimo protokole iškeltas ieškovo konfliktų su kitais darbuotojais klausimas ir buvo mėginama spręsti šiuos nesutarimus. Ieškovas prašė jį perkelti į kitą pamainą, nes teigė, kad negali susikalbėti su operatoriumi. Taip pat buvo nurodyta, kad kiti darbuotojai tyčiojasi iš ieškovo, žemina jo garbę ir orumą. Šiame protokole užfiksuota, kad reikia reaguoti į tokius darbuotojų pasisakymus, bet turi būti įvertinta taip pat ir tai, kodėl didžioji dalis kolektyvo ieškovą atstumia ir su juo konfliktuoja. Taip pat užfiksuota paties ieškovo nuomonė, jog psichologinis klimatas darbe 50 proc. priklauso nuo operatoriaus, 45 proc. nuo porininko ir 5 proc. nuo paties darbuotojo laimės. Vienas iš pasitarimo dalyvių teigė, jog ieškovas neįvardindamas darbuotojų, su kuriais konfliktuoja bei jį žemina, kaltina visus pamainos darbuotojus. Buvęs ieškovo porininkas A. Š. nurodė, kad, jo nuomone. Ieškovas turi problemų savyje ir „jo raštiški prašymai teigiamo poveikio tam neduos“. Paties ieškovo įvardijamos patiriamos emocinės įtampos priežastys per daug abstrakčios ir neaiškios, kad būtų galima imtis bent kokių priemonių. Šis ieškovo porininkas nusprendė, kad reikėtų, esant galimybei, sukeisti ieškovo pamainą su kuriuo nors kitu darbuotoju. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovo 2012 m. balandžio 11 d. atliktus veiksmus, vykdant jam priskirtas darbo funkcijas, neigiamai įvertino ne tik ieškovo viršininkai (2012 m. balandžio 19 d. operatyviniame pasitarime), bet taip pat ir visi darbo ginčų komisijos nariai (tiek darbdavio AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek šios bendrovės darbuotojų atstovai) (civilinė byla Nr. 2A-2119-553/2013). Taigi, nustatyta, kad kolektyve psichologinio klimato problemos dėl ieškovo asmeninių savybių, taip pat faktai dėl ieškovo netinkamai atliekamų pareigų užfiksuoti 2012–2014 metais. Dėl to ieškovui negalėjo būti nežinomos nurodytos aplinkybės. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad apie darbuotojų nusiskundimus jis sužinojo tik 2019 m. birželio mėn. ir kad darbdavio įspėjimus dėl darbo pareigų pažeidimo pradėjo gauti tik po to, kai pradėjo ginti savo teises. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovas tyčia vilkino darbo pareigų atlikimą dar 2015 metais (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1567-852/2017).

9.       Ieškovo elgesys buvo svarstomas etikos komisijoje 2015 metais. Darbdavys mėgino gerinti ieškovo ir kitų darbuotojų santykius keisdamas ieškovo pamainas, pavesdamas jam dirbti su kitais porininkais ir pan. Liudijęs ieškovo vadovas  D. S. patvirtino, jog ieškovui buvo sudarytos sąlygos likti darbe, jis pakeitė ne vieną pamainą, su ieškovu buvo daug kartų kalbėta. Klausimai būdavo sprendžiami savaitėmis, aiškinama žodžiu. Ieškovui reikėjo skirti daugiau dėmesio ir laiko negu kitiems darbuotojams. Su juo buvo sunku dirbti, išlaikyti balansą kolektyve. Tą pati paliudijo kiti liudytojai V. Ž., A. M., T. G. ir S. V.. Teismas nustatė, kad labai ilgą laiką tiek darbdavys, tiek bendradarbiai, buvę ieškovo vadovai buvo pakantūs ir geranoriški ieškovui, bandė spręsti susidariusias konfliktines situacijas, bandė kalbėtis su ieškovu ir jį išklausyti, tačiau nepaisant visų pastangų, nepavyko pasiekti norimo rezultato ir darbdaviui teko priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Teismo posėdyje liudiję liudininkai patvirtino, kad ieškovas buvo kompetentingas, bet nenorėjo dirbti. Teismas nenustatė, kad darbdavys prie ieškovo priekabiavo, siekė bet kokiomis priemonėmis atleisti ieškovą iš darbo. Liudytojų J. K. ir V. K. parodymai, kad ieškovas charakterizuojamas gerai, problemų niekada su juo neturėjo, patys savaime negali būti vertinami kaip paneigiantys darbo sutarties nutraukimo teisėtumą. Iš esmės visi liudytojai patvirtino tai, kad ieškovas nuolat konfliktuodavo ir ginčydavosi su operatorėmis, kurios pavesdavo jam atlikti darbus. Ieškovui skirta nuobauda už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 26 d. nevykdė operatorės I. K. GSM-R ryšiu perduoto nurodymo atlikti 48 kelyje suformuoto traukinio sąstato techninę priežiūrą ir 2015 m. rugsėjo 1 d. nevykdė operatorės V. K. nurodymo atlikti 23 kelyje suformuoto traukinio sąstato techninę priežiūrą. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas linkęs konfliktuoti su operatorėmis ir tai daro sistemingai, jau ilgą laiką, o tai rodo, kad ieškovo charakteris konfliktiškas, jis nesikeičia, pats ieškovas problemos dėl to nemato ir neketina jos spręsti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesivadovavo doro, tinkamo ir pagarbaus elgesio principais. Dėl to darbdavys, turėjo objektyvų pagrindą 2019 m. liepos 5 d. įspėjime nurodyti ieškovo atleidimo priežastį, susijusią su jo asmeninėmis savybėmis bei elgsena darbe.

10.       Tai, kad ieškovo kolegos, dėl ieškovo bendravimo, elgesio, nebenorėjo su juo dirbti vienoje pamainoje, nurodyta 2019 m. gegužės mėn. 3–ios pamainos darbuotojų pranešime (2 t., b. l. 81). Vienuolika 11 darbuotojų pasisakė, kad nepageidauja dirbti su ieškovu dėl nuolatinio nesantaikos kurstymo, tiesioginių pareigų nevykdymo, nuolat keliamų provokacijų, nepagarbaus elgesio su kitais darbuotojais. Tai, kad ieškovas vengė susipažinti su atsakovės dokumentais, patvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. sausio 14 d. aktas dėl ieškovo supažindinimo. Jame nustatyta, kad 2015 m. sausio 6 d. ieškovas „buvo garsiai supažindintas su Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. „Dėl  D. V. darbo laiko“. Ieškovas perskaitė įsakymą, bet atsisakė jį pasirašyti (2 t., b. l. 47). 2015 m. rugsėjo 23 d. akte „Dėl atsisakymo susipažinti su nuostatais“ nustatyta, kad ieškovas, nepaisydamas įspėjimų, atsisakė raštu susipažinti su pateiktais pareiginiais nuostatais, įrašydamas tokią frazę: „dar iki šiol neišspręstos jo anksčiau rašytų prašymų pastabos. Sutinka dirbti pagal pareiginius nuostatus Nr. 4, 2014 m. rugpjūčio 9 d., kuriuos yra pasirašęs. Parašą deda tik dėl šių įrašytų raštu žodžių“, „su punkto nuostatais ieškovas raštu nesusipažino, prašydamas laiko dar kartą juos paskaityti“ (2 t., b. l. 50). 2015 m. spalio 1 d. akte nustatyta, kad ieškovas vėl atsisakė raštu susipažinti su pateiktais punkto nuostatais ir pareiginiais nuostatais, pabrėždamas, kad iki šiol neišspręstos jo teiktos pastabos ir jis dirbs pagal senus punkto nuostatus (2 t. b. l. 53). AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. lapkričio 9 d. pranešime „Dėl darbo pareigų vykdymo“ nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. lapkričio 6  d. gavo ieškovo pasirašytus pareiginius nuostatus, kuriuose nurodyta, kad su pareiginiais nuostatais ieškovas susipažino, bet išbraukė nuostatą, jog įsipareigoja vykdyti pareiginius nuostatus (2 t., b. l. 54). Ieškovas 2019 m. vasario 25 d. rašte patvirtino, kad susipažino su atsakovės teisės aktais ir kitais lokaliniais dokumentais bei įsipareigojo jais vadovautis (2 t., b. l. 89). Praėjus mažiau negu mėnesiui ieškovas pateikė prašymą, paprašydamas vienašališkai laikyti jo parašą negaliojančiu, kuriuo jis buvo patvirtinęs, kad susipažino su atsakovės teisės aktais ir įsipareigojo jais vadovautis. Dėl to ieškovas teikė paaiškinimus atsakovui, kad nesusipažino su atsakovės lokaliniais aktais ir darbo tvarka, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti ieškovo tinkamai elgtis darbe (2019 m. birželio 11, 20 d. paaiškinimai) (2 t., b. l. 91–94). Teismo sprendė, kad toks ieškovo elgesys nepriimtinas atsakovei, nes imitacija, kad susipažino su atsakovės lokaliniais aktais, kurie būtini ieškovo darbo funkcijos atlikti, ir savo parašo atšaukimas yra visiškai neatsakingas ir nepateisinamas elgesys.

11.       Ieškovui skirta ne viena drausminė nuobauda. Jis ilgą laiką ignoravo atsakovės vidaus darbo tvarką ir darbo pareigas reglamentuojančius teisės aktus, konfliktavo su kitais darbuotojais, nevykdė darbdavio teisėtų nurodymų, todėl sukūrė netinkamą darbo aplinką kitiems darbuotojams. Atsakovė pagristai įteikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 59 straipsnį. Įspėjime nurodyti argumentai, dėl kokių priežasčių atsakovė nusprendė nutraukti darbo sutartį: dėl ieškovo elgesio ir savybių, nesuderinamų su atsakovės darbo kultūra ir vertybėmis. Teismas nenustatė pagrindų pripažinti neteisėtu įsakymą dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad aplinkybės, susijusios su darbuotojų netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trūkumas ir pan., tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015). Daryti išvadas apie darbuotojo asmenines savybes ir jų tinkamumą darbo santykių tęstinumui yra diskrecija paremta darbdavio teisė. Teismas nenustatė, kad atsakovė diskriminavo ieškovą tuo pagrindu, kad šis asmuo kreipėsi į valstybės institucijas, dalyvavo bylose prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

12.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo:

12.1.                      panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį;

12.2.                      panaikinti DGK 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (darbo byla Nr. APS-131-15160);

12.3.                      pripažinti, kad atsakovė neteisėtai atleido jį iš darbo ir grąžinti į darbą;

12.4.                      priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

12.5.                      priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Atleisdamas iš darbo darbuotoją pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo įrodyti, kad turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinio pobūdžio. Darbdavys turėjo nuolat vertinti ieškovo darbą, teikti grįžtamąjį ryšį, nurodyti ieškovo darbo veiklos privalumus ir trūkumus, tai įforminti. Atsakovė to nedarė, todėl atleido ieškovą skubotai.

13.2.                      Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad per paskutinius metus ieškovui nepateikta raštu priekaištų bei nusiskundimų dėl jo darbo, elgesio su kitais darbuotojais ar vadovais. Ieškovo asmeninės savybės ir elgesys neturėjo neigiamos įtakos kitų darbuotojų darbingumui, kolektyvo mikroklimatui. Dirbdamas 15 metų kitoje pamainoje su kitais bendradarbiais ieškovas nesulaukė priekaištų. Jis sugeba dirbti komandoje.

13.3.                      Konfliktas kilo ne su darbuotojais, bet su administracijos atstovu, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo departamento Darbo santykių skyriaus vadovu A. M.. Pridėti prie prašymo į DGK įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo įrodo, kad atsakovė priekabiauja prie ieškovo ir jį persekioja. Atsakovė drausmines nuobaudas ieškovui pradėjo skirti dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. birželio 4, 22 d. kreipėsi į DGK ir pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, prašydamas ginti pažeistas teises. 2019 m. liepos 4 d. nagrinėjant ieškovo skundą DGK posėdyje, atsakovės atstovas D. R. į DGK narių pasiūlymą sudaryti taikos sutartį atsakė, kad tai neįmanoma, nes ieškovas parašė skundą prokuratūrai. Teismas panaikino atsakovės įsakymą, kuriuo ieškovui skirtos keturios nuobaudos. 

13.4.                      Atsakovė prieš ieškovą naudojo mobingą, nes darbo sutartį nutraukė dėl ieškovo skundų, kurie yra pagrįsti. Visuotinai žinoma, kad atsakovės veikla buvo ir yra su trūkumais. Atsakovė piktnaudžiauja teise, prisidengdamas DK 59 straipsnio 1 dalimi, atsikratė ieškovo. Prieš atleidžiant ieškovą iš darbo, jam nesiūlyta likti dirbti kitame padalinyje, pakeisti darbo kolektyvą. Nė vienas liudytojas neparodė, kad ieškovas kursto ir provokuoja destrukciją, nesantaiką.

13.5.                      Darbdavio išvados negali būti pagrįstos liudytojų – atsakovės darbuotojų – parodymais, nes liudytojai, dirbdami pas atsakovę, yra nuo jos priklausomi ir suinteresuoti likti dirbti. Ieškovas kalbėjosi su darbuotojai, kurių paaiškinimais rėmėsi darbdavys, šiam nematant. Nurodyti darbuotojai ieškovui pasakė, kad nenori prarasti darbo, paaiškinimus davė ne savo iniciatyva, bet priversti. Teisėja sufleravo liudytojams A. M., V. Ž., T. G., S. V. ir atsakovo atstovui, kai jie davė parodymus. Dėl to teismo išvados neobjektyvios. Teismas neturėjo pagrindo atmesti liudytojų J. K. ir V. K. parodymų, kurie ieškovą charakterizavo teigiamai.

13.6.                      Darbdavio pareiga sukurti tinkamą mikroklimatą darbo aplinkoje ir tinkamai organizuoti darbą. Darbdavys nesiėmė veiksmų įvertinti psichosocialinius rizikos veiksnius, neplanavo ir netvirtino priemonių plano tokiai rizikai mažinti ir šalinti.

13.7.                      DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, aptariamoje teisės normoje išvardytų teisinių formų juridiniams asmenims. Atsakovė įsteigtas valstybės lėšomis, todėl negali nutraukti darbo sutarčių pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. DG 59 straipsnio nuostata neužtikrina darbuotojo darbo teisinių santykių apibrėžtumo, darbuotojo teisių bei teisėtų interesų apsaugos, dėl jos sukuriamos prielaidos darbdaviui piktnaudžiauti teise, todėl neatitinka Konstitucijos.

13.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 1 000 Eur už suteiktas advokatų paslaugas. Atsakovė turi nemažiau kaip du teisinius skyrius, atsakovei dirba didelė teisininkų komanda. Dėl to atsakovė, samdydama advokatus, piktnaudžiauja teise, švaisto valstybės pinigus. Be to, ieškovas yra silpnesnioji darbo santykių šalis.

13.9.                      Teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių apklausti liudytojus, kuriuos ieškovas prašė iškviesti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė buvo įpareigota užtikrinti, jog ieškovo pakviesti liudytojai atvyktų į teismą. Atsakovė suklaidino kviestus liudytojus, todėl jie neatvyko liudyti. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismą iškviesti ir apklausti šiuos liudytojus: 1) vyresnįjį vagonų tikrintoją E. B. (E. B.) (tiesioginį ieškovo vadovą 2019 m. gegužės–birželio mėn.), vagonų tikrintojus K. M. (K. M.), A. B. ir J. L..

13.10.                      Teismas neteisingai įvertino apklaustų liudytojų parodymus. Teismo sprendime nurodyti liudytojo D. S. parodymai, kurių teismo posėdyje šis liudytojas nedavė, t. y. nurodytos neteisingos aplinkybės. Be to, šis liudytojas nurodė neteisingas aplinkybes. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovo keturių metų darbo grafikus. Dėl to ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti nurodytus įrodymus.

13.11.                      Liudytojo V. Ž. parodymai nepatikimi, nes nesutampa su liudytojo D. S. parodymais. Teisėja nepagrįstai uždraudė ieškovui užduoti klausimą liudytojui A. M.. Šis asmuo yra A. M. sūnus. Liudytojas T. G. nepritarė teisėjai, kad ieškovas įneša sumaišties į darbuotojų kolektyvą.

13.12.                      Ieškovas nurodo, kad niekada nebuvo kaltinimas dėl veiksmų, išvardytų 2019 m. liepos 3 d. susirinkimo protokole. Nurodyto susirinkimo nebuvo. Darbuotojai apklausti uždarame kabinete po vieną. Visų darbuotojų parodymai neįrašyti į protokolą. Tą patvirtino liudytojas V. K.. Jis taip pat buvo apklaustas.

13.13.                      Atsakovė nepateikė įrodymų apie nepagarbų ieškovo elgesį su operatorėmis. Teisme neapklaustos operatorės J. Š. ir su Ž. E., su kuriomis dirba ieškovas. Jos yra ieškovo draugės, todėl neturėjo nusiskundimų dėl ieškovo darbo. Atsakovė turi savo GSM ryšį, darbuotojų pokalbiai įrašomi, bet atsakovė nepateikė ieškovo ir operatorių garso įrašų.

13.14.                      Atsakovė pateikė įrodymų, kad nuo ieškovo slėpė instrukcijas. Vadovų teigimų, ieškovas atsisako pasirašyti instrukcijas kiekvieną darbo dieną jau tris metus. Taigi buvo pakankamai laiko įrodymams surinkti ir pateikti teismui, bet atsakovė to nepadarė.

13.15.                      Lydėti traukinius yra tiesioginė ieškovo pareiga. Tai nustatyta transporto technologijoje. Ieškovo ir kitų darbuotojų darbas stebimas vaizdo kameromis. Dėl to atsakovė turėjo galimybę pateikti įrodymų, kad ieškovas lydi ne tuos vagonus. Atsakovė atsisako teikti įrodymus, kad kiti darbuotojai dirba už ieškovą, o jis už juos. Atsakovė nepateikė garso įrašų, kuriuose užfiksuotos duodamos instrukcijos ir ieškovo atsisakymas jas vykdyti. Atsakovė pateikė V-14 formos žurnalą, kuriame fiksuojamos darbuotojų darbo apimtys, bet jo lapai tušti arba informacija uždengta. Ne kiti darbuotojai dirbo už ieškovą, bet buvo priešingai. Darbuotojui A. M. gavus saulės smūgį ir atsigulus į ligoninę, jo nepakeitė kitas darbuotojas, todėl likę darbuotojai, taip pat ir ieškovas dirbo susirgusio darbuotojo darbą.

13.16.                      V-14 žurnalas yra svarbus įrodymas byloje, įrodantis ieškovo nurodytas aplinkybes. Iš šio žurnalo butų galima nustatyti, kad ieškovas dirbo nė kiek ne mažiau negu kiti darbuotojai, o gal net daugiau. Atsakovei pateikus ne visus žurnalo duomenis, liko nenustatytos reikšmingos aplinkybės. Atsakovė užtušavo korektoriumi svarbius duomenis, t. y. iškraipė žurnalo duomenis. Ieškovas prašo išreikalauti V-14 formos žurnalą su visais duomenimis.

13.17.                      Ieškovas vienintelį kartą per 18 metų darbo stažą 2019 m. birželio 6 d. gavo nurodymą paimti iš kažkur dokumentus ir nunešti į 64 kelią. Tai papildoma darbo funkcija ir ieškovas neapmokytas jos atlikti. Iki 2019 m. gegužės 1 d. daugiau negu 25 metus nurodytą funkciją Vaidotų geležinkelio stotyse atlikinėjo kelyno budėtoja. Kelyno budėtojų etatai sumažinti, bet norima, kad ieškovas ir kiti darbuotojai atliktų jų darbus, prieš tai nepaaiškinus. Tai – prievarta. Atsakovė nepateikė kelyno budėtojo pareiginių nuostatų, galiojusių iki 2019 m. balandžio 30 d., nors teismas įpareigojo tai padaryti. Ieškovo pareiginiai nuostatai nesikeitė nuo 2018 m. kovo 6 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas senato nutarime nurodyta, kad, jeigu nepanaikinama darbuotojo pagrindinė darbo funkcija (pareigybė), tai dėl papildomos funkcijos turi būti deramasi su darbuotoju. Pagal DK, turi būti abiejų šalių susitarimas.

13.18.                      Teismas sprendime nurodė, kad „ieškovas neginčija bei pats pripažįsta, jog kiti bendrovės darbuotojai buvo nepatenkinti ieškovo elgesiu, liudytojų išsakytų teiginių bei konfliktiškų situacijų buvimo nepaneigė ir pats ieškovas, pripažindamas, kad jie būdavo“. Ieškovas to neprisipažino.

13.19.                      Dėl 2019 m. liepos 3 d. susirinkime priimto protokolo ieškovas nurodė, kad dalis darbuotojų atostogavo, dalis negalėjo palikti savo darbo vietos, todėl neaišku, kaip jie galėjo dirbti už ieškovą.

13.20.                      Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad primos instancijos teismas sukūrė puikias sąlygas atsakovės liudytojams pasitarti po apklausos. Teismas nesiėmė priemonių, kad apklausti liudytojai nebendrautų su dar neapklaustais liudytojais (CPK 241 straipsnis). Jiems nepasiūlyta likti teismo salėje.

13.21.                      Net už šiurkščius darbo pažeidimus taikomas senaties terminas pagal DK 58 straipsnio 6 dalį. Taigi teisėja nepagrįstai kaltina ieškovą už 2012 ir už 2015 metais neva padarytus pažeidimus. Atsakovė tuo metu naudojo mobingą.

14.       Atsiliepime atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis iš darbo atleistas skubotai. Teisės atleisi darbuotoją apie tai įspėjus prieš tris dienas nustatyta DK 59 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad priežastys, dėl kurių darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 str. 1 d. pagrindu, gali būti grindžiamos su darbuotojo asmeniu susijusiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokiomis darbdaviui svarbiomis priežastimis, nenurodytomis DK 57 str. 1 d., dėl kurių buvimo darbdavys mano, kad darbuotojas netinkamas pavestam darbui dirbti ir tolesnis tokio darbuotojo darbas negalimas (Vilniaus apygardos teismo 2018-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018).

14.2.                      Ieškovas atleistas iš darbo dėl asmeninių savybių, netinkamo elgesio, kuris kėlė stresinę ir destruktyvią aplinką ir trukdė dirbti kitiems darbuotojams. Atsakovė žino tai, kad  aplinkybė, jog ieškovas dalyvavo bylose prieš atsakovę, pagal DK 59 straipsnio 2 dalį negali būti teisėta priežastimi darbo sutarčiai nutraukti. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu, teikė jam įsakymus, įspėjančius apie darbo pareigų pažeidimus. Ieškovas perkeltas į kitas pamainas. Taigi atsakovė ilgą laiką stengėsi išlaikyti taikius ir abi puses tenkinančius darbo santykius.

14.3.                      Per paskutinius mėnesius ieškovui pateikta nusiskundimų dėl jo elgesio. Jis nepagarbiai elgėsi su trečios pamainos darbuotojais (2019 m. gegužės mėn. darbuotojų kolektyvinis pranešimas). Darbuotojai nurodė, kad nepageidauja dirbti su ieškovu dėl nuolatinių keliamų provokacijų, nepagarbaus elgesio su kolegomis, nesantaikos kurstymo, darbo pareigų nevykdymo, dėl ko kolegos turėdavo atlikti darbus už ieškovą ir todėl prašė, kad ieškovas būtų perkeltas į kitą pamainą. 2019 m. birželio–liepos mėn. įsakymuose buvo nurodyta, kad ieškovas pasišalino iš savo darbo vietos nepasibaigus jo darbo laikui, taip pat išvykimui paruoštam traukiniui atsisakė atlikti lokomotyvo brigadai traukinio dokumentų įteikimą ir kt. Dėl nuolatinių nusiskundimų, susijusių su ieškovo elgesiu, įvyko traukinių parengimo skyriaus Vilniaus grupės susirinkimas, kuriame dar kartą patvirtinti darbuotojų nusiskundimai dėl ieškovo netinkamo elgesiu. Ieškovas netinkamai elgėsi taip pat ir anksčiau, buvo atsisakęs susipažinti su darbdavio dokumentais dėl darbo laiko, pareiginiais nuostatais.

14.4.                      Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjos užduoti klausimai ar komentarai neturėtų būti laikomi sufleravimu liudytojams ar šalių atstovams. Tai, kad teismo sprendimas nenaudingas ieškovui, nereiškia, jog sprendimas neobjektyvus. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis įrodymais ir vidiniu įsitikinimu. Teismas buvo aktyvus ir rinko su byla susijusius įrodymus. Tai, kad teismas neišreikalavo visų ieškovo prašytų įrodymų, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

14.5.                      Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad liudytojai buvo šališki. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad liudytojai jam sakė, jog darbdavys juos vertė duoti ieškovui nepalankius parodymus. Iš esmės visų liudytojų parodymai sutapo su rašytiniais įrodymais, kuriuos pateikė atsakovė. Nebuvo liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų prieštaravimų. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai darbdavys pasinaudojo teise nutraukti darbo sutartį su darbuotoju darbdavio valia ne dėl darbuotojo kaltės, t. y. šalių ginčas kilo dėl DK 59 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

16.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl prašymo apklausti liudytojus ir išreikalauti naujus įrodymus

17.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo iškviesti ir apklausti liudytojais tiesioginį ieškovo vadovą ir kitus vagonų tikrintojus. Juos ieškovas prašė iškviesti apklausti pirmosios instancijos teismo, bet šis netenkino ieškovo prašymo ir neapklausė nurodytų liudytojų. Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovo 4 metų darbo grafikus. Dėl to ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti nurodytus grafikus. Taip pat ieškovas prašo išreikalauti V-14 formos žurnalą su visais duomenimis (neuždengtais), nes atsakovė pateikė žurnalą, kuriame kai kurie duomenys uždengti arba užtušuoti.

19.       Išklausius parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad teismo posėdžio metu teisėja netenkino ieškovo prašymo ir nutarė nekviesti apklausti ieškovo nurodyto liudytojo E. B., nes ieškovas paaiškino, kad su šiuo bendradarbiu dirbo 2013–2015 metais. Teisėja nurodė, kvies apklausti tik prieš ieškovo atleidimą iš darbo su juo dirbusius darbuotojus. Prieš 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdį ieškovas raštu pateikė pakartotinį prašymą kviesti apklausti liudytoju E. B., nurodęs, kad šis darbuotojas dirbo 3–ioje pamainoje nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 16 d. teisėja rezoliucija netenkino ieškovo prašymo. Ieškovas apie tai informuotas elektroniniu paštu (4 t., b. l. 108). Teismo posėdyje, išklausiusi į posėdį atvykusių liudytojų, teisėja nutarė daugiau nekviesti neatvykusių liudytojų. Teismui nutarus negarsinti procesinių dokumentų ir bylos medžiagos, ieškovas prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą, bet nebeprašė kviesti apklausti kitų liudytojų. Taigi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovas turėjo galimybę prašyti iki baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teismo apklausti papildomus liudytojus, bet to neprašė, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti prašymo apklausti apeliaciniame skunde įvardytus liudytojus (CPK 314 straipsnis).

20.       Į bylą pateiktame Vagonų techninės priežiūros žurnale uždengtos kitų darbuotojų pavardės ir parašai, bet matyti vagonų numeriai, visų darbuotojų atliktos vagonų techninės priežiūros laikas (pradžia ir pabaiga), taip pat neuždengta ieškovo pavardė (4 t., b. l. 3–96). Ieškovas teigia, kad dėl duomenų, kuriuos žurnale uždengė atsakovė, neįmanoma palyginti ieškovo ir kitų darbuotojų darbo bei atlikti darbo analizės. Teisėjų kolegija atmeta šį ieškovo argumentą, nes, pagal žurnale įrašytą laiką, yra galimybė paskaičiuoti ieškovo darbo laiko pradžią ir pabaigą tikrinant vagonus, taip pat galima ieškovo dirbtą laiką palyginti su kitų darbuotojų dirbti laiku. Dėl to ieškovas nepagrįstai reikalauja išreikalauti iš atsakovės visą žurnalą, jame neuždengus kitų darbuotojų duomenų (vagonų tikrintojų ir operatorių pavardžių bei parašų). Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės nurodytam įrodymui gauti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės teisės atleisti ieškovą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu 

21.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. liepos 11 d. atleido ieškovą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neturėjo teisės atleisti jo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes yra juridinis asmuo, įvardytas nurodytoje darbo teisės normoje, kuriam draudžiama atleisti darbuotojus aptariamu pagrindu.

22.       Atsakovė 2019 m. liepos 5 d. įspėjo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą ir nurodė, kad nuo darbo sutartis su ieškovu 2019 m. liepos 11 d. bus nutraukta pagal DK 59 straipsnio 1 dalį dėl jo asmeninių savybių, t. y.: ieškovo asmeninės savybės bei elgsena darbe daro neigiamą įtaką bendrai darbo atmosferai (gautas darbuotojų raštiškas nusiskundimas ir atsisakymas dirbti su ieškovu), todėl mažėja kitų darbuotojų produktyvumas ir motyvacija; ieškovas nesilaiko atsakovės vertybių – dirbo neatsakingai, nesielgė dorai, reiškė nepagarbą kitiems ir kt.; ieškovas sistemingai, nepakankamai atsakingai vykdo savo pareigas, buvo ne kartą dėl darbo pareigų pažeidimų raštiškai įspėtas, su ieškovu ne kartą kalbėta dėl netinkamo elgesio darbe, netinkamo darbo funkcijų atlikimo, neatsakingo požiūrio, bet pastabas ieškovas ignoravo.

23.       Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

24.       Atsakovės teisinė forma yra akcinė bendrovė. Jos akcininkė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pastarosios akcininkė yra Lietuvos valstybė. Taigi AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės valdoma bendrovė (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo ir Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Atsižvelgusi į nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nėra valstybės įmonė ar įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ar valstybės įsteigtų fondų lėšų. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešingi atsakovo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl sąlygų atleisti ieškovą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu vertinimo 

25.       Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad nebuvo tokių svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovė būtų galėjusių atleisti ieškovą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26.       Pažymėtina, kad aptariamą teisės normą sprendimas nutraukti darbo sutartį turi būti pagrįstas tam tikra gana svaria priežastimi, kuri galėtų nulemti sutarties nutraukimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio valia gali būti susijusi be kita ko su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe ar kvalifikacija. Darbdavio diskrecija spręsti dėl darbo santykio pabaigos DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra platesnė negu kitais atvejais, pavyzdžiui dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis). DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas papildo DK 57 straipsnyje įtvirtintus darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Dėl nurodytų priežasčių darbo sutarties nutraukimas DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu siejamas su didesnės išeitinės išmokos išmokėjimu.

27.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad atsakovas atleistas dėl jo asmeninių savybių ir elgesio darbe. Dėl to, kad ieškovas netinkamai bendravo, jo kolegos nebenorėjo dirbti su juo vienoje pamainoje. Tai užfiksuota 3–ios pamainos darbuotojų 2019 m. gegužės mėn. pranešime (t. II, b. l. 81), kuriame 11 darbuotojų pasisakė, kad nepageidauja dirbti su ieškovu dėl nuolatinio nesantaikos kurstymo, tiesioginių pareigų nevykdymo, nuolat keliamų provokacijų, kurios sudaro nervingą darbo aplinką, nepagarbaus elgesio su kitais darbuotojais

28.       Į bylą pateiktas atsakovės 2014 m. spalio 15 d. operatyvinio pasitarimo protokolas kuriame užfiksuotas ieškovo konfliktų su kitais darbuotojais faktas. Atsakovė bandė spręsti ieškovo ir kitų darbuotojų nesutarimus. Ieškovas prašė jį perkelti į kitą pamainą, teigė, kad negali susikalbėti su operatoriumi, kiti darbuotojai tyčiojasi iš jo, jis taip pat nurodė psichologinis klimatas darbe 50 proc. priklauso nuo operatoriaus, 45 proc. nuo porininko ir 5 proc. nuo paties darbuotojo laimės. Protokole nurodyta, kad didžioji dalis kolektyvo ieškovą atstumia ir su juo konfliktuoja. Vienas iš pasitarimo dalyvių teigė, jog ieškovas neįvardindamas darbuotojų, su kuriais konfliktuoja ir kurie jį žemina, kaltina visus pamainos darbuotojus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo elgesį svarstė atsakovės Etikos komisija. Ji 2015 m. balandžio 30 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas elgėsi konfliktiškai, nepaisė darbdavio nurodymų, buvo sunkiai sukalbamas. Jam skirta pastaba. Atsakovė keitė ieškovo darbo pamainas, taip pat keitė su juo dirbusius porininkus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad su ieškovu sunku sutarti. Ieškovo vadovas D. S. paaiškino, kad kai kuriuos su darbu susijusius klausimus su ieškovu sprendė labai ilgai – savaitėmis, aiškino jam žodžiu. Ieškovui reikėjo skirti daugiau negu kitiems darbuotojams dėmesio ir laiko, buvo sunku išlaikyti balansą kolektyve. Liudytojas V. Ž. klausdavo ieškovo, kodėl jis konfliktuoja, bet ieškovas nieko neatsakydavo. Liudytojas A. M. nurodė, kad bendradarbiai kalbėdavosi apie ieškovo problemas, svarstė, kaip jas išspręsti. Perkeltas dirbti į kitas pamainas, ieškovas įnešdavo painiavos. Vienoje patalpoje su juo dirbti sunku. Liudytojas T. G. paaiškino, kad ieškovui reikėjo didesnio dėmesio, reikėjo prašyti atlikti darbą, kurį jis ir taip privalo atlikti. Ieškovas atsisakė perduoti dokumentus traukinio mašinistui. Liudytojas S. V. nurodė, kad ieškovas pašaipūniškai žiūrėdavo į darbuotojus, kurie atlikdavo funkcijas už jį. Liudytojai patvirtino tai, kad ieškovas ginčydavosi su operatorėmis, kurios pavesdavo atlikti darbus, rodydavo nepagarbą vyresnio amžiaus operatorėms, jos verkdavo dėl ieškovo elgesio. Ieškovas 2019 m. vasario 25 d. raštu patvirtino, kad susipažino su atsakovės lokaliniais dokumentais, bet 2019 m. kovo 23 d. pateikė prašymą laikyti negaliojančiu ankstesnį jo parašą. Dėl to ieškovas teikė paaiškinimus atsakovei, kad nesusipažino su lokaliniais aktais ir darbo tvarka, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti, jog ieškovas darbe elgtųsi tinkamai. Įvertinusi aptartų aplinkybių ir įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad priežastis, dėl kurios atsakovė atleido ieškovą iš darbo yra svarbi. Kiti įrodymai ir argumentai, kuriais remiasi ieškovas ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė, nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

29.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundai nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius atleidimą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu reglamentuojančias teisės normas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nes atsakovė yra stipresnioji darbo santykių šalis, be to, ji turi ne vieną teisininką, todėl piktnaudžiauja savo teise prieš darbuotoją. Teismas atkreipia dėmesį į tai, aplinkybė, jog darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, yra svarbi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nagrinėjamos bylos apimtis didelė, joje nagrinėti klausimai sudėtingi. Pirmosios instancijos teismas sumažino iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį daugiau negu pusę sumos, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis. Teisėjų kolegija sutinka su aptartu pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Aplinkybė, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis ir kad atsakovė turi teisininkų, savaime nėra pagrindas atsisakyti darbdavio patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

32.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bet nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovo  D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo. 

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą.