Administracinė byla Nr. eA-1597-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09754-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S209150, kuriuo panaikintas pareiškėjo I. B. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 23S209687, kuriuo pareiškėjui I. B. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą pagal prašymą Nr. 2308-LNGK-0021 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) (toliau kartu – Sprendimai).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:
2.1 Sprendimai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštu Nr. 18-12050 (toliau – ir Išvada). Išvados trūkumas yra tas, kad joje pasisakoma dėl (duomenys neskelbtini) grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau be jokio pagrindo (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir tarptautinės bendruomenės saugumui sutapatinama su pareiškėjo, esą, keliama grėsme, nors pareiškėjas neina jokių pareigų (duomenys neskelbtini) valstybinėse ar, juo labiau, karinėse ar žvalgybos įstaigose ar organizacijose, jokiu būdu neprisideda prie (duomenys neskelbtini). Priešingai, pareiškėjas pasisako prieš tokią karinę agresiją. Kiti Išvados trūkumai yra dėstomų faktinių aplinkybių neatitikimas tikrosioms faktinėms aplinkybėms. VSD rinko duomenis apie pareiškėją naudodamasis institucijai prieinamomis paieškos sistemomis ir registrais, tačiau arba nerado tokiuose registruose tinkamos ir teisingos informacijos ir pateikė savo neatitinkančius tikrovės samprotavimus, arba ją netinkamai interpretavo.
2.2 Dėl eitų pareigų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas patikslino, jog buvo atleistas iš įmonės, (duomenys neskelbtini) pagrindu, pačiai įmonei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju. Pasak pareiškėjo, dėl to, kad jo leidimas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija buvo panaikintas, jis buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) valstybės paslapčių subjektai nelaikė pareiškėjo lojaliu asmeniu, kuris galėtų turėti prieigą ir leidimą susipažinti ar dirbti su (duomenys neskelbtini) valstybės ir tarnybos paslaptimis. Tai, pasak pareiškėjo, patvirtina, jog jis niekaip negali būti susijęs su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis ar žvalgybos tarnybomis, kurios pareiškėjo nelaikė patikimu asmeniu, galinčiu dirbti (duomenys neskelbtini).
2.3 Pareiškėjas, pasisakydamas dėl įmonės (duomenys neskelbtini), nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
2.4 Pareiškėjas pildydamas Klausimyną nenurodė jokios klaidingos ar melagingos informacijos, tinkamai ir tiksliai nurodė su juo susijusias įmones, registruotas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo atsakymai į Klausimyno 10-ajį ir 11-ajį klausimus yra itin reikšmingi ir privalėjo būti vertinami kartu su kitomis aplinkybėmis, kurios niekaip neleidžia teigti, kad pareiškėjas kokiu nors būdu pritartų (duomenys neskelbtini).
2.5 Atsakovas nepagrįstai sureikšmino Išvadą bei nevertino visos pareiškėjo individualios situacijos, todėl atsakovo Sprendimai yra nepagrįsti, proporcingumo ir gero administravimo principams prieštaraujantys bei naikintini administraciniai aktai.
2.6 Sprendimai yra itin skausmingi ne tik pareiškėjui, kuriam uždraudžiama rūpintis garbaus amžiaus tėvu, bet ir pareiškėjo tėvui, kuris praranda galimybę paskutiniais gyvenimo metais (galbūt dienomis) bendrauti su (duomenys neskelbtini) ir būti jo prižiūrimas. Sprendime Nr. 1 taip pat minima aplinkybė, kad visi pareiškėjo vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė liko neįvertinta, nors aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas (bent jau vienas), kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, yra teisinis pagrindas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Dar viena aplinkybė, taip pat rodanti ypatingą pareiškėjo ryšį su Lietuva, yra jo mamos, (duomenys neskelbtini) pilietės, kapas Lietuvos Respublikoje, kurį pareiškėjas nuolat lanko ir prižiūri. Ši aplinkybė taip pat liko neįvertinta kitų pareiškėją individualizuojančių aplinkybių kontekste.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1 Priimdamas Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
4.2 Sprendimų turinys patvirtina, jog Migracijos departamentas vadovavosi ne vien VSD Išvada, bet atliko ir savarankišką tyrimą: papildomai vertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, t. y., Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą VSD pateiktos informacijos kontekste. Migracijos departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
4.3 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
4.4 Pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
4.5 (Duomenys neskelbtini).
4.6 Visos nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su bendro pobūdžio informacija, o būtent su pareiškėju ir su konkrečia jo veikla. Minėta informacija viešai prieinama, pareiškėjas nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės nepaneigė. Pareiškėjas ne tik nepaneigė nurodytų faktinių aplinkybių, bet ir pildydamas Migracijos departamento klausimyną, turimų ryšių ir vykdomo verslo (duomenys neskelbtini) nenurodė, šiuos faktus nuslėpė. Pareiškėjas ne tik nuslėpė nuo Migracijos departamento informaciją apie savo vykdomą veiklą (duomenys neskelbtini), bet nuslėpė ir informaciją apie tai, kad jis turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija, į Migracijos departamento klausimyne suformuluotą aiškų ir nedviprasmišką klausimą „Ar turite (turėjote) leidimą susipažinti su įslaptinta informacija?“, pateikęs atsakymą „Ne“, nors skunde jau teigia, kad tokį leidimą jis turėjo. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina VSD išvadoje dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui pateiktus duomenis, kurie yra pakankami Sprendimams pagrįsti.
4.7 Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus šiandieninės geopolitinės situacijos kontekste, jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia sprendžiant leidimo nuolat gyventi panaikinimo ir draudimo atvykti klausimą.
4.8 Sprendimų turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas pareiškėjo šeiminius ryšius vertino, nustatė, kad šie ryšiai yra stiprūs ir ilgalaikiai, tačiau nei šie ryšiai, nei pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.
4.9 Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. VSD atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
6.1 Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
6.2 Vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėjo vykdytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini), turėtus ir turimus grėsmę keliančius ryšius bei informaciją apie su juo siejamų įmonių veiklą (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini), pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmės valstybės saugumui išaugo.
6.3 VSD akcentavo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).
6.4 Pareiškėjas jau yra vykdęs veiklą, nesuderinamą su nacionalinio saugumo interesais, ką pagrindžia ir faktas, jog (duomenys neskelbtini).
6.5 (Duomenys neskelbtini).
6.6 VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo veiklą, ryšius bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
II.
7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1 pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023 m. lapkričio 23 d.
8.2 2023 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir užpildė Migracijos departamento parengtą klausimyną.
8.3 Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 16 d. gavo VSD raštą Nr. 18-12050, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).
8.4 Atsižvelgdamas į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Migracijos departamentas priėmė 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S209150, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi.
8.5 Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašė pakeisti leidimą nuolat gyventi, tačiau 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 23S209150 Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjo turimą leidimą nuolat gyventi, 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S211890, kuriuo nusprendė nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą.
9. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas iš esmės turėjo pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD pateikta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Toks vertinimas darytinas atsižvelgus į ginčo aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą. Yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas turėti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
10. Migracijos departamentas vertino ne tik VSD Išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius.
11. VSD pateiktą įslaptintą informaciją teismas įvertino kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, kurie iš esmės nepaneigia Migracijos departamento Sprendimuose išdėstytų argumentų, pasirėmus VSD Išvada, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų duomenų visumos matyti, jog atsakovas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
13. Teismas įvertinęs Migracijos departamento ir VSD nustatytas aplinkybes, kiek tai susiję su pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) įmonėse, jo valdomu kapitalu nurodytose bendrovėse ir užimamomis pareigomis, bei turimais ryšiais su (duomenys neskelbtini) juridiniais ir fiziniais asmenimis, nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais ir papildomais rašytiniais paaiškinimais, kad atsakovo Sprendimai yra neproporcingi ar kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybes dėl pareiškėjo tėvo senyvo amžiaus ir sveikatos būklės, taip pat aplinkybes, kad trys pareiškėjo vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, o Lietuvos Respublikoje yra pareiškėjo motinos kapas, kurį pareiškėjas lanko ir prižiūri.
14. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš atsakovo atsiliepime išdėstytos pozicijos, Sprendimuose detaliai išdėstytų aplinkybių, remiantis viešais šaltiniais, turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius, nustatė, kad šie ryšiai yra stiprūs ir ilgalaikiai, tačiau pagrįstai konstatavo, jog nei šie ryšiai, nei visos nurodytos aplinkybės jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepaneigia.
15. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas skunde teigė, kad jo tėvui reikalinga sūnaus I. B. priežiūra, jokių tai patvirtinančių įrodymų nei teismui, nei atsakovui nepateikė, o pateikti medicininio pobūdžio dokumentai (ambulatorinio apsilankymo aprašymas) savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo tėvui yra reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra ir ją turėtų teikti būtent pats pareiškėjas, o ne kitas asmuo, juo labiau, kaip galima suprasti iš pareiškėjo atstovo 2024 m. vasario 12 d. rašytinių paaiškinimų, pareiškėjas ir nėra Lietuvoje, kaip ir nėra byloje jokių įrodymų, kad iki Sprendimų priėmimo pareiškėjas būtų gyvenęs faktiškai Lietuvoje kurį tai laiką, bei rūpinęsis tėvo sveikatos priežiūra.
16. Pareiškėjo vaikai yra pilnamečiai, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Migracijos departamento Sprendimai užkerta kelią jam bendrauti su savo vaikais arba susitikti už Lietuvos Respublikos ribų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti tik į Lietuvos Respubliką, netaikydamas draudimo atvykti į kitas Šengeno valstybes. Artimųjų kapų lankymas nėra pakankama aplinkybė, galinti kokiu nors būdu paneigti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, į ką galėtų būti atsižvelgiama Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
17. Teismas darė išvadą, kad šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu ignoruoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai bei sprendimo proporcingumas buvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti. Atitinkamai, pareiškėjui panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nustatytas proporcingas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.
18. Teismas nurodė, kad įprastai, sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Kaip nustatyta iš visos byloje surinktos medžiagos, Sprendimai buvo pagrįsti objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos ir Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, o visos su pareiškėju I. B. susijusios faktinės aplinkybės aptartos aiškiai ir pakankamai, bei susietos su taikomomis teisės normomis.
19. Teismo įsitikinimu, Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo naikinti minėtus Sprendimus.
20. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).
III.
21. Pareiškėjas I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. B. skundą tenkinti visiškai, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimus.
22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1 Esminė faktinių administracinės bylos aplinkybių nustatymo klaida, nulėmusi neteisingą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra ta, kad šis teismas grindė skundžiamų individualaus pobūdžio administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą ne paties pareiškėjo individualia situacija ir ne jo tariamomis grėsmėmis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, o pasikeitusia geopolitine situacija regione, sureikšmindamas trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybės saugumo departamento – poziciją, tarsi teisės aiškinimas ir taikymas, o tuo pačiu ir teisingumo vykdymas šios kategorijos bylose būtų pavestas ne teismui, kaip vienintelei teisingumą vykdančiai institucijai.
22.2 Jokių naujų, aiškiai nustatytų (o ne numanomų ar deklaratyvių) fakto aplinkybių, kurios nulemtų kitokį, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. (duomenys neskelbtini) nutartyje administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) nurodytų, teismų patvirtintų fakto aplinkybių traktavimą ar pagrįstų kokias nors naujai atsiradusias pareiškėjo keliamas grėsmes, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo skundžiamuose individualaus pobūdžio administraciniuose aktuose ir atsiliepimuose, o pirmosios instancijos teismas – skundžiamame sprendime nepateikė, taip pažeidė esminį įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principą ir civilizuotų tautų teisinėms sistemoms būdingą principą res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas).
22.3 Teismas sprendime nevertino pareiškėjo individualių socialinių, šeiminių, ekonominių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, iš esmės teikdamas absoliutų prioritetą trečiojo suinteresuoto asmens – VSD pozicijai, kuri savo ruožtu grindžiama prielaidomis ir abstrakčiais samprotavimais apie (duomenys neskelbtini) žvalgybinę veiklą, kuri niekaip negali būti tapatinama su pareiškėjo veikla.
22.4 Teismo sprendime nesuteikta pakankama reikšmė tai aplinkybei, kad pareiškėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus, nors ši aplinkybė visiškai įrodyta į administracinę bylą pateiktais dokumentais, įskaitant ir paties pareiškėjo panaikinto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuorašą bei neginčijamą pareiškėjo amžių, kurio sulaukęs asmuo yra pripažįstamas netinkamu karinei tarnybai tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek ir pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus; atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjas eitų bet kokias su karo prievole ar juo labiau bet kurios rūšies žvalgyba susijusias pareigas.
22.5 Pareiškėjo leidimas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija buvo panaikintas, jis buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) valstybės paslapčių subjektai nelaikė pareiškėjo lojaliu asmeniu, kuris galėtų turėti prieigą ir leidimą susipažinti ar dirbti su (duomenys neskelbtini) valstybės ir tarnybos paslaptimis. Pareiškėjas niekaip negali būti susijęs su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis ar žvalgybos (įskaitant karinę žvalgybą) tarnybomis, kurios pareiškėjo nelaikė patikimu asmeniu, galinčiu dirbti (duomenys neskelbtini).
22.6 Bet kokios anksčiau, iki 2014 m. pareiškėjo eitos pareigos taip pat turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos institucijų poziciją pareiškėjo atžvilgiu, kadangi įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad pareiškėjas jokios grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia, o vėliau (taip pat ir po 2022 m. vasario 24 d.) kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos, įskaitant atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, nenustatė jokių pareiškėjo keliamų grėsmių, kurios sudarytų pagrindą priimti skundžiamus individualaus pobūdžio administracinius aktus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nedalyvavo procese, kuriuo sprendimą grindžia pirmosios instancijos teismas ir negalėjo išsakyti savo pozicijos bei tinkamai ginti savo interesus; minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 85-K-2 nėra viešinamas, jo turinys pareiškėjui nėra žinomas.
22.7 Visiškai nepagrįstai teismo sprendime (duomenys neskelbtini).
22.8 Teismas sprendime ne tik nuvertino, bet visiškai nutylėjo pareiškėjo atsakymus į Klausimyno 10-ąjį ir 11-ąjį klausimus, nors tokie atsakymai pripažįstami reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl užsieniečio galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.
22.9 Uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą bei prižiūrėti senyvą ir ligotą tėvą, lankyti mamos kapą, susitikti su vaikais Lietuvos Respublikoje yra neproporcingas ir ypatingai pažeidžiantis pareiškėjo interesus.
22.10 Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigoti atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį išslaptinti jų turimus visus duomenis apie pareiškėją, kuriais buvo grindžiami Sprendimai ir kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui bei sudaryti galimybę pareiškėjui susipažinti su tokiais duomenimis, pareikšti dėl jų savo poziciją ir galimus prieštaravimus bei tokiu būdu teisme ginti savo teises ir teisėtus interesus.
22.11 Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiąją teisę, taikytiną šios kategorijos bylose bei nukrypo nuo EŽTT ir nacionalinių teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas ir apeliacinės instancijos administraciniame teisme priimtinas naujas sprendimas iš esmės, panaikinant Sprendimus.
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
24.1 Išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepaneigia ir jo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis administracinėje byloje (duomenys neskelbtini). Pirma, po nurodytos nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės pareiškėjo individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeiminiais ryšiais (pavyzdžiui, su (duomenys neskelbtini) piliete išsituokė, visi vaikai jau yra pilnamečiai). Antra, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pažymėta, kad išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės buvo grindžiama 2004–2005 m. įvykiais (tuo metu – 5 metų senumo, šiuo metu – beveik 20 metų senumo įvykiais), tačiau nagrinėjamoje byloje išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui yra paremta ne praeities įvykiais, o konkrečia dabartine tęstine pareiškėjo veikla. Be to, pasikeitė ne tik su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, bet ir bendra saugumo padėtis, geopolitinė situacija, į kurią privalu atsižvelgti, vertinant šiuo metu kylančias grėsmes Lietuvos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis ir joje išdėstyti motyvai nepaneigia šiuo metu nustatytos pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, šios grėsmės realumo ir akivaizdumo, taigi, nesudaro pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimus.
24.2 Pareiškėjo teiginiai, kad dėl savo amžiaus jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, vertintini išimtinai kaip jo subjektyvi nuomonė, kurią paneigia tyrimo metu nustatyti duomenys apie pareiškėjo ryšius ir vykdomą veiklą (duomenys neskelbtini).
24.3 Pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingi, kadangi pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui nustatyta remiantis jo veikla ir turimais ryšiais.
24.4 Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo šeiminius ryšius vertino, nustatė, kad šie ryšiai yra stiprūs ir ilgalaikiai, tačiau, nei šie ryšiai, nei pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jo tėvui reikalinga pareiškėjo priežiūra, jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas su skundu nepateikė, o pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo tėvui yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir joks kitas asmuo, išskyrus pareiškėją, tokios priežiūros suteikti negali. Visi pareiškėjo vaikai yra pilnamečiai, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai užkerta kelią jam bendrauti su savo vaikais arba susitikti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti tik į Lietuvos Respubliką, netaikydamas draudimo atvykti į kitas Šengeno valstybes. Kapų lankymas nėra pakankama aplinkybė, galinti paneigti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai bei sprendimo proporcingumas buvo įvertinti priimant sprendimą dėl draudimo atvykti.
24.5 Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne vien tik valstybės paslaptį sudarančia informacija bei pagrįstai nustatė, kad pateikti duomenys yra pakankami sprendimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės priimti, pagrindo abejoti šių duomenų patikimumu ir tikrumu nėra. Pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
26. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
26.1 Teismas sprendime išsamiai pasisakė apie pareiškėjo veiklą, jo sąsajas su (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijoje veikiančiomis įmonėmis bei valdomu kapitalu. Taip pat išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo ryšių su tėvu, jo priežiūros, taip pat apie pareiškėjo pilnamečius vaikus. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai, artimųjų kapų lankymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra pakankami, jog nusvertų nacionalinio saugumo vertybę.
26.2 Valstybės saugumo departamento vertinimas dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kaip ir Migracijos departamento priimti Sprendimai, atlikti įvertinus šiuo metu turimus duomenis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, geopolitinę situaciją, o ne duomenis, kurie jau buvo vertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 metais. Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad vertinami nauji įrodymai, aplinkybės, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jokių naujų fakto aplinkybių byloje nėra.
26.3 Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – ir Komisija), atliekanti investuotojo, sandorio ar sandorio šalies (trečiojo asmens) patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, 2020 m. lapkričio 11 d. raštu informavo (duomenys neskelbtini) apie numatomą pradėti jos atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir paprašė pateikti tam tikrą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo (duomenys neskelbtini), teiginiai, jog nebuvo žinoma informacija apie įmonės patikrinimą ir jos atžvilgiu priimtus sprendimus, laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.
26.4 Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms (duomenys neskelbtini) klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais.
26.5 VSD į bylą teikė informaciją, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
26.6 Migracijos departamento Sprendimai ir teismo sprendimas nėra grindžiamas su teismo sprendime nenurodytomis aplinkybėmis susijusia įslaptinta informacija, kuri būtų atskiras pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. VSD teismui susipažinti pateikta įslaptinta informacija tik patvirtina neįslaptintus ir pareiškėjo atskleistus duomenis.
26.7 Tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką bei nutraukiamas jo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, atitinka VAĮ administraciniam sprendimams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei kvestionuoja teismo sprendimą jo motyvuotumo aspektu, nes, apelianto nuomone, teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo pateiktų įrodymų, aukštesnio įrodinėjimo standarto, sprendžiant klausimą dėl ilgalaikio gyventojo statuso.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (čia ir toliau remiamasi įstatymo galiojusio 2023 m. lapkričio 23 d., t. y. Sprendimų priėmimo metu) nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 3 d.). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 str. 4 d.). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
33. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų - kai asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
34. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
35. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (Šio įstatymo 2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. ( Šio įstatymo 2 skyriaus Trečiasis skirsnis).
36. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio (duomenys neskelbtini) valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, (duomenys neskelbtini) valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
37. (Duomenys neskelbtini).
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., (duomenys neskelbtini) ; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
39. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
40. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
41. Ginčijamus Sprendimus atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Šis VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini).
42. Pats apeliantas neneigia byloje nustatytų savo biografijos faktų, susijusių su (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusiose darbovietėse ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
43. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentai dėl to, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik bendros geopolitinės situacijos vertinimu, o neanalizavo individualios pareiškėjo situacijos, pripažįstami nepagrįstais. Migracijos departamentas atliko individualios pareiškėjo situacijos analizę, atsakingai įvertino pareiškėjo veiklos pobūdį bei ryšius su (duomenys neskelbtini) subjektais. Tos aplinkybės, jog pareiškėjas pagal amžių negali būti šaukiamas į karinę tarnybą ar kad šiuo metu nebeužima atsakingų pareigų (duomenys neskelbtini), nepašalina potencialios, tačiau realios pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo verslo ryšių specifinę sritį ir ilgalaikiškumą. Be to, pripažintina, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas, atsakovui Klausimyne nurodydamas buvusius verslo ryšius, turėtus leidimus dirbti su konfidencialia informacija ir pan. Toks pareiškėjo elgesys, pildant atsakovo pateiktą Klausimyną, sustiprina nuostatą, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
44. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir faktas, kad buvę (duomenys neskelbtini) kariškiai bei karinės pramonės įmonių darbuotojai potencialiai gali būti panaudoti (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi (duomenys neskelbtini) valdžiai asmenys. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime Nr.1 išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali.
45. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus, jog nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjo tėvas gyvena Lietuvoje, yra senyvo amžiaus, jo vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, Lietuvoje yra pareiškėjo motinos kapas, pažymi, jog EŽTT yra išaiškinęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog pareiškėjas neįrodė, jog jo tėvui būtina pastovi priežiūra, kurią galėtų teikti būtent pareiškėjas, pareiškėjo vaikai yra pilnamečiai, galintys bendrauti su pareiškėju už Lietuvos Respublikos ribų. Kitokių humanitarinio, socialinio ar ekonominio pobūdžio argumentų, kurie leistų abejoti priimto Sprendimo proporcingumu, pareiškėjas nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir leisti jam gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį administracinėje byloje(duomenys neskelbtini), tačiau minėtoje byloje buvo vertinami pareiškėjo veiksmai, atlikti 2003-2004 metais, jie įvertinti kaip tuo metu taip pat kėlę grėsmę valstybės saugumui ir Migracijos departamento 2004 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. (15‑01)‑7K-81 neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo paliktas galioti. Administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija toliau sprendė, ar tuo metu byloje surinkti duomenys yra pakankami pagrįsti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ir priėjo išvadą, kad jų nepakanka, atsižvelgus į laiko tarpą, praėjusį nuo duomenų surinkimo. Taigi teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje, spręsdama uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neturi pagrindo remtis apeliaciniame skunde minima administracine byla, kurios faktinės ir teisinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo keliama reali grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama atsižvelgiant į asmens eitas pareigas ir verslo ryšius (duomenys neskelbtini), atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr.2, įvertino tokios priemonės taikymo proporcingumą, taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
48. Apskųsto teismo sprendimo (ne) motyvavimo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas nustatė visus bylai reikšmingus duomenis (aplinkybes), kuriuos, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, turėjo nustatyti (surinkti). Nurodė konkretų bei tinkamą teisinį kvalifikavimą, todėl ir ši dalis apeliacijos yra pripažintina nepagrįsta.
50. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.) – šių nuostatų laikytasi.
51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
52. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Milda Vainienė