Administracinė byla Nr. I-2531-422/2017
Proceso Nr. 3-62-3-01525-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 37.2.;20.2.3.2.;
55.1.1.;55.1.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
nedalyvaujant pareiškėjui R. P. (R. P.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9416 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ( b.l. 4-15) ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą (b.l. 75-79) nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (šį laikotarpį patikslino atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą (b.l. 76) kalėjo perpildytose patalpose, ginčo laikotarpiu jam teko nuo 2,1 iki 2,3 kv. m. grindų ploto. Pažymėjo, kad vienam asmeniui tekusią ploto normą iki 1 kv. m. mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų užimamas plotas. Dėl ploto trūkumo nebuvo vietos judėti. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose trūko baldų, tualetuose ir prausyklose -sanitarinių įrenginių. Nurodė, jog prausykloje buvo tik šaltas vanduo. Pažymėjo, jog buvo vandens šildytuvas, tačiau jo nepakako šilto vandens tiekimui, todėl valyti dantis, praustis, skustis, plauti asmeninius indus teko po šaltu vandeniu. Dušuose nebuvo įmanoma sureguliuoti vandens temperatūros, nes blogai veikė vandens maišytuvai, bėgdavo arba labai šaltas arba verdantis vanduo. Iki 2017 m. sausio 1 d. buvo duodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, ūkinis muilas, tačiau vėliau šios higienos priemonės duodamos tik neturintiems pinigų. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nesudarytos sąlygos gauti nemokamas asmeninių viršutinių ir apatinių drabužių skalbimo paslaugas. Taip pat nėra sudarytos sąlygos džiovinti išskalbtus rūbus. Gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, todėl jose gausu uodų. Buitiniai parazitai naikinami labai retai ir neefektyviai, nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų dėl atliekamų darbų periodiškumo. Dėl to gyvenamosiose patalpose, jose esančiuose balduose veisėsi blakės ir tarakonai. Brigadų patalpos seniai neremontuotos, lupasi sienų dažai, byra tinkas, sienos išblukę, grindų danga nusidėvėjusi, elektros instaliacija pasenusi, nesaugi, dažnai dingsta elektra, todėl kyla reali grėsmė gaisrui kilti. Pravieniškių PN – AK nėra atsarginių išėjimų, priešgaisrinės kopėčios kliba, nulūžinėjusios, surūdijusios, nėra gaisro gesinimo priemonių, priešgaisrinių čiaupų. Kalinimo sąlygas PN-AK pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, kankinančioms, žalojančioms fizinę ir psichinę sveikatą. pažeidžiančioms jo privatumą. Tvirtino, jog tokios kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, sukėlė jam dvasines kančias, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, pažeminimą, psichologinę kančią, baimę, agresiją, nepasitikėjimą, nepagarbą, nemigą, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, gyvenimo kokybė ir pan., t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 9416 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 18-25) papildomuose paaiškinimuose (b.l. 84 -86) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pažymėjo, jog ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Nurodė, kad duomenų apie tai, kiek asmenų gyveno ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju pateikti negali, nes tokie duomenys nekaupiami ir nesisteminami. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę, gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Pataisos namų gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas su skundais dėl inventoriaus trūkumo nesikreipė. Karštas vanduo į būriuose įrengtas praustuves netiekiamas, nes to nereikalauja teisės aktai. Siekiant pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas visuose būriuose sumontuoti vandens šildytuvai. Dušinėse sumontuoti vandens maišytuvai, sulūžę vandens maišytuvai nedelsiant keičiami, dušinėmis nuteistieji gali naudotis kartą per savaitę. Pravieniškių PN-AK 2 –ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Informacija apie galimybę išsiskalbti asmeninius drabužius nemokamai pateikta būrių informaciniuose stenduose. Pataisos įstaigos 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpose ar gryname ore. Įstaigoje sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, sudarytos ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos, personalo veiksmų planas kilus gaisrui. Gaisrinės instrukcijos iškabintos kiekviename būryje. Pataisos namai apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praėjimo punktuose, jų laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. Elektros instaliacijos gedimai nebūna nuolatiniai, gavus informaciją apie gedimus, jie šalinami, pareiškėjas dėl elektros instaliacijos gedimų į pataisos įstaigos Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pataisos namuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį, informacija registruojama. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji, todėl, gerai atliekant šią pareigą, antisanitarinių patalpų nebūtų. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ventiliacijos gedimų nebuvo užfiksuota. Iki 2017 m. sausio 1 d. nuteistiesiems per mėnesį buvo išduodama 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus bei po 30 d. muilo einant praustis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir tuo sukeltų psichologinių sutrikimų, išgyvenimų ir pan., nesikreipė, taip pat nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl to pablogėjusios sveikatos. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta rinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 1 d. jį kalinant Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimus, kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK siejo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimu.
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Taisyklės).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (b. l. 76) jis buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b.l.28,30-31), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 9 d. kalėjo 5 būrio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 66,31 kv. m., joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko – 3,16 kv. m. gyvenamojo ploto.
Nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. pareiškėjas kalėjo 15 būrio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 33,16 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,32 kv. m.
Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 liepos 23 d. pareiškėjas gyveno 15 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 32,04 kv. m., joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,2 kv. m.
Laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. spalio 27 d. ir nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. pareiškėjas gyveno 16 būrio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,91 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje brigadoje teko 3,24 kv. m.
Nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. kovo 18 d. pareiškėjas gyveno 8 būrio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,37 kv. m., joje įrengtoa16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,21 kv. m.
Pareiškėjas atsikritime į atsakovo atstovo atsiliepimą (b. l. 75-78) su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko, tvirtindamas, kad atsakovo atstovas pateikė duomenis apie miegamųjų vietų skaičių ginčo gyvenamosios patalpose pažymos surašymo dienai (2017 m. rugpjūčio 3 d.). Teigė, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. gyvenamųjų vietų skaičius ginčo gyvenamosiose patalpose buvo sumažintas taip, kaip nurodyta atsakovo atstovo teismui pateiktoje pažymoje (b. l. 28), tačiau iki šios datos 5 būrio 3 brigadoje buvo 24 nuteistieji, 15 būrio 3 brigadoje buvo 14 žmonių, 15 būrio 1 brigadoje buvo 14 nuteistųjų, 8 būrio 3 brigadoje 24 nuteistieji ir 16 būrio 2 brigadoje – 24 nuteistieji.
Atsakovo atstovui buvo išsiųstas šis pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą, į kurį jis pateikė teismui papildomus paaiškinimus (b. l. 74-76) kuriuose patikslino 16 būrio 2 brigados gyvenamąjį plotą, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog iki 2016 m. liepos mėn. gyvenamųjų vietų ginčo patalpose buvo žymiai daugiau, neargumentavo, jos nepaneigė. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų apie tai, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju ginčo patalpose pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami ir sisteminami (b. l. 19).
Taigi akivaizdu, kad atsakovo atstovas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė teismui tikslių duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo gyvenamosiose patalpose pareiškėjo kalinimo jose metu, taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo argumentus apie 2016 m. liepos mėn. nuteistųjų ginčo gyvenamosiose patalpose skaičiaus mažinimą, galimai vykusias ( ar nevykusias) gyvenamųjų patalpų pertvarkas ir pan. Nesant tokių duomenų, lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, kad jo kalinimo metu 5 būrio 3 brigadoje buvo 24 nuteistieji, 15 būrio 3 brigadoje buvo 14 žmonių, 15 būrio 1 brigadoje buvo 14 nuteistųjų, 8 būrio 3 brigadoje - 24 nuteistieji ir 16 būrio 2 brigadoje – 24 nuteistieji.
Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui kalint 5 būrio 3 brigadoje jam teko 2,76 kv. m., 15 būrio 3 brigadoje – 2,37 kv. m., 15 būrio 1 brigadoje – 2,29 kv. m., 8 būrio 3 brigadoje – 2,14 kv. m., 16 būrio 2 brigadoje – 2,16 kv. m.
Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose jam buvo suteikta nuo 2,14 kv. m. iki 2,76 kv. m. gyvenamojo ploto, t.y. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Be to, konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu ir prausykla, gyvenamosiose patalpose trūko baldų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, nepakankamai vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).
Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl karšto vandens prausykloje nebuvimo (trūkumo), taip pat dušinių kranų techninės būklės, tvirtindamas, kad dėl netinkamai veikiančių vandens maišytuvų nebuvo galima sureguliuoti vandens temperatūros.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistemos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 18 punktas numato, jog, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Šiuose higienos normų punktuose nėra reglamentuota, kad nuteistųjų prausyklose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens prausykloje nebuvimo (trūkumo) yra nepagrįstos.
Pagal Higienos normos HN 134:201512 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymą Nr. 77-2541, kurioje nurodyta, jog dušinėse sumontuoti vandens maišytuvai, kurių pagalba galima reguliuoti vandens temperatūrą, sulūžę maišytuvai nedelsiant keičiami naujais (b. l. 30-31).
Pareiškėjas skunde nedetalizavo aplinkybių dėl dušinėje netinkamai veikiančių vandens maišytuvų, t.y. nenurodė konkrečių gedimų (pažeidimų) atvejų, nenurodė, ar dėl maišytuvų gedimų kreipėsi į atsakovo atstovą ir pan. Taigi, akivaizdu, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų dėl netinkamai veikiančių vandens maišytuvų, nesureguliuotos vandens temperatūros, todėl, nesant tokių duomenų, vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su neremontuotomis gyvenamosiomis patalpomis, nurodė, jog jose luposi sienų dažai, byrėjo tinkas, sienos išblukę, grindų danga nusidėvėjusi, gyvenamųjų patalpų elektros instaliacija pasenusi, nesaugi, todėl buvo reali grėsmė gaisrui kilti. Tvirtino, jog Pravieniškių PN – AK nėra atsarginių išėjimų, priešgaisrinės kopėčios kliba, nulūžinėjusios, įsirūdijusios, nėra gaisro gesinimo priemonių, priešgaisrinių čiaupų.
Higienos normos HN 76:2010 62 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.
Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, reikalavimai pataisos įstaigoje esančių įrenginių techninei būklei įtvirtinti Higienos normos HN 134:2015 12 punkte.
Atsakovo atstovas aukščiau nurodytų pareiškėjo nusiskundimų nepaneigė. Priešingai, į bylą pateiktoje Pravieniškių PN-AK 2017 m. spalio 6 d. pažymoje Nr. 77-3147 nurodyta, jog kalinimo laikotarpiu patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nebuvo atliekami patalpų remonto darbai (b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl neremontuotų, netvarkingų gyvenamųjų patalpų lieka nepaneigti.
Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 77-2541 (b. l. 30-31) nurodyta, kad elektros instaliacijos gedimai nebūna nuolatiniai. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Taip pat nurodyta, kad būriuose papildomų evakuacinių išėjimų nėra, gesintuvai laikomi Kontrolės ir praleidimo punktuose. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad yra sudaryti ir iškabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose būriuose, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.
Tačiau byloje esantis Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. gegužės 26 d. nurodymas Nr. 21K-16 (b. l. 100) patvirtina, kad, atlikus Pravieniškių PN-AK 2 –ojo sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą, buvo nustatyti neatitikimai bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams (t.y. nebuvo gesintuvų būriuose, netvarkingi kištukiniai elektros lizdai ir t.t.), duomenų apie jų pašalinimą byloje nėra, todėl tikėtina pareiškėjo tvirtinimu dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buitiniai parazitai buvo naikinami labai retai ir neefektyviai, nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų dėl atliekamų darbų periodiškumo. Dėl to gyvenamosiose patalpose, jose esančiuose balduose buvo blakių ir tarakonų.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Šiuos darbus atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b.l. 30-31, 65-72). Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 32-44) matyti, jog 2-ojo sektoriaus patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos teikiamos tik kartą į mėnesį, tai patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad Pravieniškių pataisos namai yra perpildyti, kad patalpose randama kenkėjų, o kontrolė vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra pagrįsti. Tačiau nagrinėjamame kontekste būtina pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta ir jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) valinių veiksmų.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino ir dėl to, jog nuo 2017 m. sausio mėn. higienos priemonės buvo išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (akto redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas), 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pagal Aprašo 13 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Taigi, akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytas teisės normas higienos priemonėmis (išskyrus pirmą kartą į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius neturinčius higienos reikmenų) aprūpinami tik nuteistieji, pateikę rašytinius prašymus išduoti higienos priemones ir, kurie pagal Aprašo 5 punktą yra pripažinti nemokiais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas rašytiniu prašymu kreipėsi į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių išdavimo, o šis jas atsisakė išduoti. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių dėl jo neaprūpinimo higienos priemonėmis nedetalizavo, nenurodė konkretaus atvejo, galimai susijusio su jo teisių pažeidimu, todėl abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo požiūriu negali būti konstatuoti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nesudarytos sąlygos nemokamai išsiskalbti (valdiškai) asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, taip pat nėra tinkamų sąlygų juos išdžiovinti. Pagal skunde išdėstytas aplinkybes spręstina, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl galimybių sudarymo pataisos namuose išsiskalbti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, bet kelia pretenzijas dėl negalėjimo gauti nemokamą drabužių skalbimo paslaugą.
Higienos normos HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.
Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, jog atsakovas nesudarė sąlygų nemokamai išsiskalbti drabužius vertinti kritiškai, kadangi Higienos normos HN 76:2010 ir 134:2015 nereglamentuoja, jog tokios paslaugos nuteistiesiems turi būti teikiamos nemokamai.
Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 77-2541 nurodyta, kad 2 - ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (b.l. 30-31), savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė, todėl pagal byloje esančius faktinius duomenis, teismo nuomone, Pravieniškių PN-AK yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius drabužius.
Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas minėtų aplinkybių nedetalizavo, taip pat visiškai nepagrindė ir neindividualizavo dėl to jam galimai kilusių neigiamų pasekmių, be to byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo ar netinkamų drabužių džiovinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentai dėl nemokamų asmeninių drabužių skalbimo paslaugų neteikimo bei netinkamų džiovinimo sąlygų atmestini.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 485 paras buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, išgyvenimais, dvasinėmis kančiomis, pažeminimu, nemiga, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu ir pan. Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikęs, Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (b. l. 27) nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos būklės pablogėjimo, sukelto netinkamų kalinimo sąlygų, nėra. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 29) nurodoma, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl depresijos, patiriamų išgyvenimų, orumo pažeminimo, streso, bendravimo sumažėjimo, patiriamų psichologinių traumų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 12 d., nesikreipė. Taigi, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008; administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Apibendrindamas išvardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.
Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sąlyginai gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nurmagomedov prieš Rusiją, bylos Nr. 30138/02 ir kt.).
Teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (485 paras) ir pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko nuo 2,14 kv. m. iki 2,76 kv.m., be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai), taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (neremontuojamos, netvarkingos gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos, elektros instaliacija, nepakankama buitinių parazitų kontrolė). Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN -AK administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 3400 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. P. (R. P.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė