Baudžiamoji byla Nr. 1-956-311/2016

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09202-2016-5

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                 2.1.10.1;  11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1

                                    KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

                                           NUOSPRENDIS

                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2016 m. kovo 31 d.

                                                                  Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas  Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei  Čyžaitei,

dalyvaujant:

prokurorei Onai Kandrotienei,

gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

nukentėjusiajai L. A.,

kaltinamajam V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-02-14 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 str. 1 d., 182 str. 1 d.- 8 MGL (1040 litų)  bauda; 2014-01-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bauda pakeista į 4 parų areštą. Bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

                   kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir 

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. A. 2016 m. kovo mėn. 20 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę L. A., tyčia  ją stumdamas ir  pargriaudamas ant grindų,  vieną kartą įspirdamas į galvą ir nemažiau trijų kartų įspirdamas į įvairias kūno vietas, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, krūtinės ląstos sumušimą, pilvo sumušimą ir tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai  L. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

K. V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-03-20 namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė vienas alkoholį. Išgėrė apie porą litrų stipraus alaus. Žmona išgėrė gal 50 gramų brendžio.  Jautėsi ganėtinai apsvaigęs. Vakare nepamena dėl ko, bet žino, kad kilo konfliktas su žmona L. A..  Dėl ko jie susipyko jis  nepamena. Tikrai nepamena, kad  būtų žmonai įspyręs kur nors. Pamena, kad pradžioje buvo žodinis konfliktas, o kas paskui buvo nepamena. Žino, kad jis ją stūmė, Nepamena ar ji griuvo, ar jis ją spardė. Nuo to momento kai ją pastūmė nieko nepamena. Atmintis grįžo, tik atvyko policija. Net nesuprato ko pareigūnai atvyko. Namuose buvo dviese su žmona ir kūdikiu. Jei žmona sako, kad ją mušė, taip galėjo būti, to neneigia. Dėl alkoholio poveikio nieko nepamena. Prisipažįsta, kad savo veiksmais sukėlė žmonai skausmą ir galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą kaip nurodyta įtarime. Žmona iki jų konflikto buvo sveika ir namuose pati negalėjo susižaloti. Tačiau įvykio aplinkybių nepamena. Dėl savo elgesio gailisi. Sutuoktinės atsiprašys ir ateityje tai nepasikartos.

Kadangi kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl  baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras, V. A.,  būdamas neblaivus, pradėjo priekaištauti dėl netvarkos ir šiaip ieškojo priekabių. Būnant kambaryje, jis pradėjo ją stumdyti rankomis.  Ji pasiėmė vaiką ir ėjo į koridorių, ketindama išeiti iš buto, kad nekiltų tolimesnis konfliktas. Tada sutuoktinis ją stūmė  ir ji pargriuvo. Pargriuvo, nes neišlaikė pusiausvyros. Tuo metu ant rankų laikė vaiką. Tačiau vaikas nenukentėjo. Jai pargriuvus, jis  ne mažiau kaip du kartus įspyrė į galvą ir į kairį šoną.  Jis mosikavosi rankomis, tačiau ar pataikė, ji jau nebežino.  Apgaubusi vaiką, jį saugojo, bet gerai jautė du  smūgius iš kojos, dėl kurių jai skaudėjo. Iš kur atsirado mėlynė ant kojos ir kiti sužalojimai, ji negali paaiškinti. Matomai  jis,  mosikuodamas rankomis ir spardydamasis, taip pat jai pataikė, tačiau ji dėl streso jau nebejautė nieko. Vaikas nenukentėjo, nes ji jį laikė apglėbusi, o sutuoktinis smūgiavo jai.  Sumušęs ją, sutuoktinis  iškraustė jos striukės kišenes, paėmė raktus. Tada ji išėjo į kiemą parūkyti ir išsikvietė policiją. Dėl sutuoktinio veiksmų jai skaudėjo. Greitoji ją pristatė į Kauno klinikas, kur po apžiūros išleido į namus. Daugiau pas medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio, dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo,  nereiškia. Su sutuoktiniu  šiai dienai neketina taikytis, kadangi jis piktnaudžiauja alkoholiu. Su juo susitaikytų nebent jis sutiktų gydytis.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. A. 2016-03-20 pranešė Kauno apskrities VPK KP NVRS apie panaudotą jos atžvilgiu fizinį smurtą, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei asmenį, padariusį šį nusikaltimą (b.l. 2-3).   

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos mobilaus būrio  vyriausiojo patrulio A. D. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš L. A., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, faktas (b.l. 9-12).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G744/2016(02) matyti, kad L. A. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, krūtinės ląstos sumušimas, pilvo sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 21).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 236 matyti, kad 2016-03-20 21.09 val. V. A. buvo nustatytas 1.66 ‰  girtumas (b.l. 23).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. A. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota  pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino.               Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog V. A. 2016-03-20 apie 20 val. bute, būdamas girtas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. A., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šį nusikaltimą V. A. pripažino.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2016-03-20 apie 20 val. jos sutuoktinis V. A., jiems esant bute, būdamas girtas, stumdamas ją ir taip pargriaudamas ant žemės, po to  vieną kartą įspyrė jai į galvą ir tris kartus į įvairias kūno vietas. Šie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis V. A..

K. V. A. kaltas ir baustinas.

              K. V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. 

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, anksčiau teistas, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę–laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė kaltinamajam V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 48 str. 7 d. nurodyta, jog teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.  Atsižvelgiant į tai, kad V. A. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, teismo nuomone, tokia prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė gali turėti įtakos teigiamam V. A. elgesiui, todėl jam skirtina  baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byloje 2016-03-22 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-3227 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas G. Z. teikė antrinę teisinę pagalbą V. A. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. A., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo nekeistina, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-20 20.20 val. iki 2016-03-22 12.50 val., t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 24, 27).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d.,  304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,  BK 67 str., 1 d., 2 d. 9 p., 722 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V.A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu  ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.

Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-03-20 20.20 val. iki 2016-03-22 12.50 val., t.y. 2 (dvi) paras.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Rimantas Grigas