Civilinė byla Nr. e2-13095-950/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06902-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Dignalita“ atstovams - vadovui A. M. ir advokato padėjėjai D. V.,

dalyvaujant atsakovės R. V. atstovui advokatui L. M.,

nedalyvaujant atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Admivista“ įgaliotam asmeniui,

         viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dignalita“ 2019-05-10 patikslintą ieškinį atsakovams - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos netaikymo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Dignalita“ 2019-05-10 pareikštu patikslintu ieškiniu prašė:

(1)         pripažinti negaliojančia 2018-02-02 paskolos sutartį Nr. 20180202-01, sudarytą tarp BUAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir R. V. ir restitucijos netaikyti;

(2)         priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovas UAB „Dignalita“ 2019-05-10 patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017-11-24 nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, o bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“. Faktiškai BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras vykdė UAB „Tigesta“ įgaliotas asmuo - bankroto administratorė R. V.. 2018-02-02 BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės R. V., ir R. V. sudarė paskolos sutartį Nr. 20180202-01 (toliau - Paskolos sutartis). Pagal nurodytą Paskolos sutartį R. V. suteikė 29000,00 Eur tikslinę paskolą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyto dydžio paskola buvo suteikta tam, kad bankrutuojanti įmonė galėtų pagal 2016-03-21 lizingo sutartį Nr. D201603F-2694 iš lizingo davėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo išpirkti automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti jo einamąjį remontą bei privalomą techninę apžiūrą. Tai buvo padaryta tą pačią dieną - 2018-02-02. Ieškovo UAB „Dignalita“ yra BUAB “(duomenys neskelbtini)“ kreditorius su 690296,32 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Paskolos sutarties sudarymo faktas ieškovui tapo žinomas 2018-08-06. Susipažinęs su Paskolos sutartimi ieškovas laiko, kad ji yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Pirma, Paskolos sutartis turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana), nes ji pažeidžia tiek ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, tiek ir visų kitų kreditorių, teises ir teisėtus interesus. Sudarytos Paskolos sutarties 4 punktu buvo nustatyta suteiktos paskolos grąžinimo tvarka, pagal kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pirmumo eile visas bet kokios rūšies lėšas (išskyrus gautas iš Garantinio fondo), gautas vykdant bankroto procedūras, skirti paskolos grąžinimui pagal Paskolos sutartį. Tokiu būdu atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, t.y. atsakovei R. V.. Be to, sudaryta Paskolos sutartis yra ekonomiškai nenaudinga nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams. Sudarius Paskolos sutartį ir už jos pagrindu gautas paskolos lėšas išpirkus automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik padidinti skoliniai įsipareigojimai, o pats automobilio išpirkimas nelaikytinas ekonomiškai naudingu, nes nėra žinoma tiksli tokio turto vertė, be to, eksploatuojamas automobilis nuolat nuvertėja. Už paskolos lėšas išpirktu automobiliu naudojosi išimtinai bankroto administratorė R. V., tai darė savo asmeniniams poreikiams, dėl ko išpirkto automobilio vertė taip pat sumažėjo. Sudarant Paskolos sutartį buvo akivaizdus jos šalių nesąžiningumas, nes atsakovo BUAB “(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė - bankroto administratorė R. V., ginčijamą Paskolos sutartį sudarė pati su savimi, kas taip pat sąlygoja jos panaikinimą Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. pagrindu. Antra, Paskolos sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, dėl to turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. pagrindu. Sudarant Paskolos sutartį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., pagal kurį yra draudžiama įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Taip pat buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nuostatos, nustatančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nes ginčijamu sandoriu buvo sudarytos išimtinai privilegijuotos sąlygos atsakovei R. V. atgauti skolą bei įgyti pranašumą prieš kitus kreditorius. Ieškovas laiko, kad pripažinus Paskolos sutartį negaliojančia, restitucija neturėtų būti taikoma, nes R. V., kaip bankroto administratorė, vykdžiusi BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, asmeniškai suteikdama savo pačios administruojamai bankrutuojančiai įmonei itin didelio dydžio paskolą, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo jai suteiktu specialiu bankroto administratorės statusu, sąmoningai pažeidė visų kreditorių teises.

         Ieškovo UAB „Dignalita“ atstovai - vadovas A. M. ir advokato padėjėja D. V. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus bei prašė juos tenkinti visiškai.

        Atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-23 pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Dignalita“ patikslintą ieškinį. Nurodė, kad dar 2016-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas sudarė lizingo sutartį D201603F-2694, kurios pagrindu atsakovui buvo perduotas laikinai naudotis/valdyti automobilis „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo laiku mokėti einamąsias lizingo įmokas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė pranešimą dėl minėtos lizingo sutarties nutraukimo bei turto grąžinimo. Susisiekus su Danske Bank A/S Lietuvos filialu paaiškėjo, jog yra galimybė išpirkti automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal lizingo sutartį anksčiau laiko, sumokėjus 27645,04 Eur sumą. Įvertinusi transporto priemonės likutinę vertę bei peržiūrėjusi viešai prieinamus skelbimus, kuriuose buvo pardavinėjamos analogiškos transporto priemonės, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė R. V. nustatė, kad automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė siekia apie 48000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turto išpirkimo kaina buvo ženkliai mažesnė nei išperkamo turto vertė, ekonomiškai naudingesnis sprendimas buvo minėtą transporto priemonę išpirkti iš lizingo bendrovės, kadangi jį vėliau realizavus bankroto proceso metu, gautų lėšų suma viršys paskolos sumą ir tokiu būdu didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo piniginių lėšų automobilio išpirkimui, todėl jam išpirkti reikalingą sumą, be jokių palūkanų, savo rizika, paskolino bankroto administratorė, t.y. atsakovė R. V.. Automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkus iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo, bankrutuojanti įmonė atliko jo einamąją techninę priežiūrą, apdraudė ir jį naudojo savo veikloje daugiau nei metus. Bankroto proceso metu automobilis parduotas nebuvo dėl pagrindinio kreditoriaus UAB „Dignalita“ sąmoningo trukdymo tai padaryti. Kad sprendimas išpirkti iš lizingo bendrovės automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam pasiskolinant piniginių lėšų nelaikytinas pažeidžiančiu kreditorių interesus tiesiogiai konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2018-10-12 nutartimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovui UAB „Dignalita“ paskirti 5000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningai klaidinant teismą bei reiškiant visiškai nepagrįstą ieškinį.

        Atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Admivista“ įgaliotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. 2019-11-08 pateiktu prašymu atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti, o civilinę bylą nagrinėti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje.   

        Atsakovė R. V. 2019-05-29 pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad nėra būtinųjų sąlygų pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Viena iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana instituto taikymui yra tai, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Tačiau Paskolos sutarties sudarymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teisių, pirmiausia, dėl tos priežasties, kad už suteiktą paskolą buvo išpirkta transporto priemonė, kurios vertė išpirkimo dienai buvo beveik 20000,00 Eur didesnė nei išpirkimo kaina. Išpirkus transporto priemonę ir ją pardavus bankroto proceso metu, būtų ne tik sugrąžinta jos paskolinta suma, bet bankrutuojančiai įmonei būtų likusi 20000,00 Eur siekianti suma, kuri būtų buvusi panaudota kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai liudija atliktas retrospektyvinis automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas, kuriuo nustatyta, kad pirmojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo metu, jo vertė buvo 39000,00 Eur. Automobilio pardavimui bankroto proceso metu buvo būtinas kreditorių sutikimas, tačiau UAB „Dignalita“ kreditorių susirinkimuose dėl nežinomų priežasčių balsavo prieš transporto priemonės pardavimą. Tai, kad ginčijama Paskolos sutartimi nėra pažeidžiami BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai patvirtina aplinkybė, kad suteikta paskola yra beprocentinė, neapsunkinta jokiu įkeitimu ar laidavimu, ji jokios asmeninės naudos iš paskolos suteikimo negavo. Kad ginčijamos Paskolos sutarties sudarymas bei jos pagrindu gautomis piniginėmis lėšomis atliktas automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimas iš lizingo bendrovės nepažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų jau yra konstatavęs ir Kauno apygardos teismas 2018-10-12 nutartyje. Nesutinka ir su ieškovo prašymu dėl restitucijos netaikymo, tuo atveju jeigu Paskolos sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Pagal ginčijamą Paskolos sutartį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta beprocentė 29000,00 Eur paskola už kurią buvo išpirktas automobilis „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai buvo padaryta tikslu, jog vykdant bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūras nurodytas automobilis būtų parduotas už jo rinkos vertę. Pardavus automobilį piniginės lėšos pagal Paskolos sutartį būtų grąžintos jai, o likusi pinigų dalis būtų skiriama bankroto administravimo išlaidoms bei kreditorių finansiniams reikalavimams dengti. Patenkinus ieškovo prašymą dėl restitucijos netaikymo, susiklostytų situacija, kad ji „padovanojo“ automobilį bankrutuojančiai bendrovei, o pastaroji, vykdant bankroto procedūras, pardavusi minėtą transporto priemonę ir gavusi daugiau piniginių lėšų už parduotą automobilį skirtų visas pinigines lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams dengti, t.y. bankrutuojanti bendrovė nepagrįstai praturtėtų 29000,00 Eur suma. Tuo tarpu jos padėtis nepagrįstai pablogėtų, nes ji realiai netektų 29000,00 Eur, kas šiuo atveju laikytina nesąžininga, nes Paskolos sutartis buvo sudaromo būtent bankrutuojančios įmonės interesams. Todėl UAB „Dignalita“ patikslintu ieškiniu siūlomas restitucijos netaikymo modelis ne tik nesugrąžintų šalių į pradinę padėtį (kas ir yra restitucijos esmė), bet ir nepagrįstai pablogintų jos turtinę padėtį.

         Teismo posėdžio metu atsakovės R. V. atstovas advokatas L. M. teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei prašė visus ieškovo UAB „Dignalita“ reikalavimus atmesti.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismingumas:

         Kauno apygardos teismas 2019-04-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1470-324/2019, atsisakė priimti ieškovo UAB „Dignalita“ ieškinį atsakovams - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos netaikymo. Kauno apygardos teismas nurodė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas Kauno apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, ieškovo UAB „Dignalita“ 2019-05-10 patikslintas ieškinys atsakovams - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos netaikymo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės: 

2016-03-21 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lizingo sutartį Nr. D201603F-2694, pagal kurią bankas (Danske Bank A/S Lietuvos filialas) įsipareigojo nuosavybės teise iš pardavėjo (UAB „Dignalita) įsigyti kliento (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurodytą turtą (automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį klientui laikinai valdyti ir naudotis kliento verslo tikslais, sutartyje nustatytam terminui, sąlygomis ir tvarka, o klientas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartyje nustatytus eilinius mokėjimus bei vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Klientui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bankas įsipareigoja perduoti turtą klientui nuosavybėn, jeigu šalys raštu nesusitaria kitaip (lizingo sutarties Nr. D201603F-2694 bendrosios dalies 2.1 punktas).          

Kauno apygardos teismas 2017-11-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019 (ankstesnis civilinės bylos Nr. B2-1986-221/2017) iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. 

Minėta Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Tigesta“.

Pateiktas 2018-01-18 įgaliojimas Nr. 180118/01 liudija, kad juo UAB „Tigesta“ įgaliojo R. V. (bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) atstovauti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jos bankroto byloje bankroto administratoriaus įgalioto asmens teisėmis.

2018-01-25 raštu Danske Bank A/S Lietuvos filialas informavo, kad 2016-03-21 lizingo sutartis Nr. D201603F-2694 sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nutraukta, ko pasėkoje automobilis „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti nedelsiant perduotas Danske Bank A/S Lietuvos filialui.

Kauno apygardos teismas 2018-02-01 nutartimi patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorius UAB „Tigesta“ turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2018-02-02 išrašė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui dėl automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo už 27645,04 Eur sumą.   

2018-02-02 BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės R. V., ir R. V. sudarė Paskolos sutartį (t.y. paskolos sutartį Nr. 20180202-01), pagal kurią: R. V. suteikė 29000,00 Eur tikslinę paskolą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (Paskolos sutarties 2.1 punktas); paskola buvo suteikta tam, kad bankrutuojanti įmonė galėtų išpirkti pagal 2016-03-21 lizingo sutartį Nr. D201603F-2694 iš lizingo davėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti jo einamąjį remontą bei privalomą techninę apžiūrą (Paskolos sutarties 2.3 punktas); paskola buvo suteikta be palūkanų už naudojimąsi paskolos suma (Paskolos sutarties 3.1 punktas); BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pirmumo eile visas lėšas, gautas vykdant bankroto procedūras (lėšas gautas pardavus paskolos gavėjo turtą, išieškojus skolas iš paskolos gavėjų debitorių bei kitų gautinų sumų, išskyrus lėšas gautas iš Garantinio fondo), skirti paskolos grąžinimui pagal sutartį (administravimo lėšos) (Paskolos sutarties 4.2 punktas).

Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje pateiktas kaip UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. VN-19-039A priedas) patvirtina, kad nuo 2018-02-12 automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. minėtas automobilis buvo išpirktas iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo.

Pateikti įvairūs mokėjimo dokumentai (UAB „MBworkshop“ PVM sąskaitos-faktūros; UAB „Mersida“ PVM sąskaitos-faktūros; ir kt.) liudija, kad automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo atlikta jo techninė priežiūra, automobilis buvo apdraustas ir t.t.       

Kauno apygardos teismas 2018-05-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš kurio matyti, kad vienas didžiausių bankrutuojančios įmonės kreditorių yra UAB „Dignalita“ (patvirtinto pradinio reikalavimo dydis - 571312,93 Eur, o Kauno apygardos teismo 2018-12-19 nutartimi patvirtinto patikslinto reikalavimo dydis - 690296,32 Eur).  

UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. VN-19-039A liudija, kad automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė (vertės nustatymo dieną - 2019-02-27) yra 39000,00 Eur.

Kauno apygardos teismo 2019-09-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, UAB „Tigesta“ buvo atstatydinta iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareigų, ko pasėkoje R. V. prarado nurodytos įmonės bankroto administratorės statusą. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis, dalyje dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo liko nepakeista Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1519-781/2019.

Kauno apygardos teismo 2019-11-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivista“.

Dėl Paskolos sutarties negaliojimo Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu:

Ieškovas UAB „Dignalita“ 2019-05-10 patikslintu ieškiniu prašė ginčijamą Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia dviem savarankiškais pagrindais, kurių pirmasis yra numatytas Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. (actio Pauliana), t.y. kad minėtas sandoris pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teises.

Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pažymėtina, kad actio Pauliana instituto paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą

Pažymėtina ir tai, kad actio Pauliana institutas taikomas tik nustačius visų, anksčiau išvardytų sąlygų, visetą. Todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo ginčijamo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų visetą sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų sąlygų viseto actio Pauliana instituto taikymui.

Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovas UAB „Dignalita“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką BUAB “ (duomenys neskelbtini)“. Tokia ieškovo reikalavimo teisė yra patvirtinta Kauno apygardos teismo 2018-05-14 nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2018-12-19 nutartimi, kurios priimtos civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019. Nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, liudijančių, jog ginčijama Paskolos sutartis pažeidė UAB „Dignalita“, ar kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, teises bei teisėtus interesus. 

Ginčijama paskolos sutartimi atsakovas BUAB “(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė naują 29000,00 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą naujam kreditoriui - atsakovei R. V.. Tačiau nagrinėjamu atveju, šio naujo skolinio įsipareigojimo pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos Paskolos sutarties 2.3 punkte numatytam konkrečiam tikslui - iš lizingo davėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, už 27645,04 Eur sumą, išpirkti automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atlikti techninę priežiūrą, apdrausti. Minėto automobilio vertė 2019-02-27 buvo 39000,00 Eur (pagal UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. VN-19-039A), kas reiškia, kad automobilio vertė jo išpirkimo dieną (2018-02-02) realiai buvo dar didesnė. Iš to seka, kad naujas 29000,00 Eur skolinis įsipareigojimas sudarė sąlygas BUAB “(duomenys neskelbtini)“ į savo balansą gauti 39000,00 Eur vertės turtą, kurį realizavus bei paskolos davėjai (R. V.) grąžinus paskolintą sumą (29000,00 Eur, nes paskola buvo suteikta be palūkanų už naudojimąsi paskolos suma), likusį suma (civilinės bylos nagrinėjimo momentu - 10000,00 Eur) būtų panaudota visų (tame tarpe ir UAB „Dignalita“) bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Remiantis tuo, konstatuotina, kad Paskolos sutarties sudarymas bei jį lydinčio sandorio (automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo iš lizingo bendrovės) sudarymas buvo ekonomiškai naudingas tiek BUAB “(duomenys neskelbtini)“, tiek ir visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, dėl jo bankrutuojančios įmonės turimų įsipareigojimų/turimo turto balansas ne pablogėjo, o priešingai - pagerėjo. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 5 p. nuostatas, kurios suteikia teisę bankrutuojančiai įmonei vykdyti ūkinę komercinę (bet kokios formos) veiklą, jeigu tokios veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius.

Ginčijamo sandorio naudingumą tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriams, patvirtina ir 2016-03-21 lizingo sutarties Nr. D201603F-2694 nuostatų sisteminė analizė. 2016-03-21 lizingo sutarties Nr. D201603F-2694 17.1.7 punktas numatė, kad bankas (t.y. Danske Bank A/S Lietuvos filialas) turi teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartį prieš terminą jeigu klientas (t.y. UAB “(duomenys neskelbtini)“) tampa nemokus, jam iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla, priimamas sprendimas likviduoti klientą arba klientai viešai ar bankui pareiškia, kad jis nevykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Bankui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį 17.1.1-17.1.15 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, bankui lizingo sutarties pagrindu sumokėtos sumos negrąžinamos, o šalių susitarimu kliento sumokėti eiliniai mokėjimai laikomi kliento bankui sumokėtu mokesčiu už naudojimąsi turtu nuo turto perdavimo klientui momento iki sutarties nutraukimo dienos (2016-03-21 lizingo sutarties Nr. D201603F-2694 17.5.1 punktas). Iš to seka, kad BUAB “(duomenys neskelbtini)“ nepasinaudojus 2016-03-21 lizingo sutarties 17.5.3 punkte numatyta teise išpirkti automobilį iš lizingo bendrovės, tiek bankrutuojanti įmonė, tiek ir jos kreditoriai, būtų netekę ženklios (civilinės bylos nagrinėjimo momentu - 10000,00 Eur) pinigų sumos, kas šiuo atveju nebūtų nei ekonomiškai naudinga, nei atitiktų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2018-10-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, jau yra konstatavęs (nutarties 5 psl.), jog aplinkybė, kad bankroto administratorius (t.y. R. V.), nustačiusi, jog lizinguojamo turto (t.y. automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo kaina yra mažesnė už tokio turto vertę, priėmė sprendimą išpirkti šį turtą, tam pasiskolindama lėšų, nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus. Iš to seka, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas - Kauno apygardos teismas, kuris tiesiogiai prižiūri ir kontroliuoja bankroto proceso eigą bei bankroto proceso teisėtumą, praėjus nedideliam laikui (8 mėn.) po ginčijamos Paskolos sutarties sudarymo, konstatavo, kad lizinguojamo turto išpirkimas, pasiskolinant tam lėšų, nėra neteisėtas ar pažeidžiantis bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Tokie Kauno apygardos teismo 2018-10-12 nutartimi konstatuoti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir priešingai negali būti aiškinami (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nustatyta antroji būtina sąlyga actio Pauliana instituto taikymui - ginčijama Paskolos sutartis nepažeidė ir negalėjo pažeisti UAB „Dignalita“ ar kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų. Kadangi nėra nustatyta antroji būtina sąlygą actio Pauliana instituto taikymui, todėl teismas neanalizuoja bei nepasisako dėl likusių penkių sąlygų buvimo/nebuvimo, nes tai neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, actio Pauliana institutas taikomas tik nustačius visų (t.y. septynių) sąlygų visetą. Todėl pripažinus, kad ginčijama Paskolos sutartis nepažeidė ieškovo UAB „Dignalita“ ar kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nėra sąlygų jos pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatytu pagrindu.

Dėl Paskolos sutarties negaliojimo Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. pagrindu:

Ieškovas UAB „Dignalita“ 2019-05-10 patikslintu ieškiniu prašė ginčijamą Paskolos sutartį, sudarytą tarp BUAB “(duomenys neskelbtini)“ ir R. V., pripažinti negaliojančia ir dar vienu savarankišku pagrindu, t.y. kad minėtas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms - Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. (BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykdė finansinę prievolę pagal 2016-03-21 lizingo sutartį Nr. D201603F-2694 po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla) ir Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. (ginčijama Paskolos sutartimi atsiskaitymas su nauju kreditoriumi - atsakove R. V. - buvo numatytas pažeidžiant įstatymu nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę).    

Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taikant nurodytą teisės normą, būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: (1) teisės norma turi būti imperatyvi, (2) šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. 

Nagrinėjamo ginčo atveju, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos laikytinos imperatyviomis teisės normomis, todėl joms prieštaraujantis sandoris yra niekinis. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.78 str. 5 d. nuostatas, reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Ieškovas UAB „Dignalita“ laiko, kad ginčijama Paskolos sutartis pažeidė anksčiau nurodytą imperatyvią įstatymų nuostatą, dėl ko turi būti pripažinta negaliojančia. Tačiau pažymėtina, jog priešingai nei kad teigia ieškovas, ginčijama Paskolos sutartimi jokios finansinės prievolės nebuvo įvykdytos. Paskolos sutartimi BUAB “(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė visiškai naują finansinį įsipareigojimą visiškai naujam kreditoriui - pareigą grąžinti paskolos davėjai R. V. pastarosios paskolintą 29000,00 Eur sumą, kuri buvo panaudota išpirkti automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš lizingo bendrovės tam, kad bankrutuojanti įmonė gautų turtą, kurio vertė didesnės nei išpirkimo kaina. Iš to seka, kad ginčijamas Paskolos sutarties sudarymas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatų nepažeidė. Minėtą teisės normą galimai galėjo pažeisti tik vėliau sekęs, ginčijamos Paskolos sutarties sudarymą lydintis sandoris - automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimas iš lizingo bendrovės, tačiau šio sandorio ieškovas UAB „Dignalita“ neginčija, jo panaikinti neprašo. Tokio sandorio teisėtumas gali būti patikrintas BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu.  

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ginčijamos Paskolos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatoms.

Tačiau teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą bei ginčijamos Paskolos sutarties nuostatas sprendžia, kad ji pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. reikalavimus, dėl ko yra niekinė ir negaliojanti.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. yra imperatyviai reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėta teisės norma nustato, kad: pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus; antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų; ir trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 2 d., 3 d. ir 4 d.).

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pagal ginčijamos Paskolos sutarties 4.2 punktą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pirmumo eile visas lėšas, gautas vykdant bankroto procedūras (lėšas gautas pardavus paskolos gavėjo turtą, išieškojus skolas iš paskolos gavėjų debitorių bei kitų gautinų sumų, išskyrus lėšas gautas iš Garantinio fondo), skirti paskolos grąžinimui pagal sutartį (administravimo lėšos). Sudarytos Paskolos sutarties 4.3 punktas įpareigojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bet kokias lėšas gautas bankroto procedūrų metu, per 5 dienas nuo jų gavimo dienos, pervesti į paskolos davėjo (atsakovės R. V.) sąskaita, kol bus grąžinta visa paskolos suma. Be to, ginčijamos Paskolos sutarties 4.5 punktas nustatė dar didesnės apimties įpareigojimus bankrutuojančiai įmonei - jeigu paskolos gavėjo bankroto byla, iškelta Kauno apygardos teismo 2017-11-24 nutartimi c.b. Nr. B2-1986-221/2017, nutraukiama LR Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka ar paskolos gavėjo paskirtą bankroto administratorių atstatydina bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas LR Įmonių bankroto įstatyme numatytais pagrindais, paskolos gavėjas visą paskolos sumą privalo grąžinti paskolos davėjui nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo arba įsiteisės nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Iš šių Paskolos sutarties nuostatų (ypač 4.5 punkto) yra akivaizdu, kad Paskolos sutartimi naujam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui - R. V. - buvo suteikta išskirtinė (privilegijuota) padėtis visų kitų (ankstesnių) kreditorių atžvilgiu, taip pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nuostatas, susijusias su kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka bankroto proceso metu. Nei kitos Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, nei jokie kiti teisės aktai nenumato galimybės pakeisti kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos numatytos anksčiau nurodytoje teisės normoje. 

Pažymėtina, kad palikus galioti ginčijamą Paskolos sutartį, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tigesta“ (o kartu ir bankroto administratorė R. V.) Kauno apygardos teismo 2019-09-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, jau yra atstatydinta iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės pareigų, teisinę galią įgytų ir turėtų būti įgyvendinamas būtent Paskolos sutarties 4.5 punktas (numatantis, kad - paskolos gavėjas visą paskolos sumą privalo grąžinti paskolos davėjui nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo arba įsiteisės nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo). Tokiu būdu akivaizdžiai būtų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. reikalavimai, tiek visų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, nes paskolos grąžinimui būtų naudojamos bet kokios rūšies lėšos gautos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu.    

Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ginčijama Paskolos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia, nes ji prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nuostatoms (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 2 d., 3 d. ir 4 d.).

        Dėl restitucijos taikymo:

        Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 2 d. numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

         Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 2 d., 1.90 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos CK 6.145 str., 6.147 str. nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė - išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; kt.).

        Pripažinus ginčijamą Paskolos sutartį negaliojančia, ieškovas UAB „Dignalita“ prašė restitucijos netaikyti. Tokį prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad R. V., kaip bankroto administratorė, vykdžiusi kito atsakovo - BUAB “(duomenys neskelbtini)“ - bankroto procesą, asmeniškai suteikdama savo pačios administruojamai bankrutuojančiai įmonei itin didelio dydžio paskolą, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo jai suteiktu specialiu bankroto administratoriaus statusu, sąmoningai pažeidė visų kreditorių teises.

        Lietuvos Respublikos CK 6.145 str. 2 d. numato, kad išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pablogėtų.

Tačiau jau anksčiau buvo konstatuota, kad Paskolos sutartis nepažeidė nei UAB „Dignalita“, nei kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų. Dėl to, nepagrįstu buvo pripažintas ieškovo reikalavimas ginčijamą sandorį (t.y. Paskolos sutartį) pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pripažinus paskolos sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų nuostatoms, restitucija turi būti taikoma, nes priešingu atveju vienas iš atsakovų - BUAB “(duomenys neskelbtini)“ - nepagrįstai praturtėtų kito atsakovo - R. V. - sąskaita (bankrutuojančiai įmonei liktų 29000,00 Eur paskolos suma), o pastarosios padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes jai nebūtų grąžinta tai, kas buvo perduota pagal negaliojančiu pripažintą sandorį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažinus Paskolos sutartį negaliojančia, atsakovas BUAB “(duomenys neskelbtini)“ įpareigotinas grąžinti R. V. 29000,00 Eur sumą, gautą pagal negaliojančiu pripažintą sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.).

        Teismas taip pat pažymi, kad pripažinus Paskolos sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, tai savaime nereiškia, kad R. V. padėtis tampa analogiška (trečios eilės) kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, padėčiai. BUAB “(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2018-10-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019 (nutarties 5 psl.), jau yra tiesiogiai konstatavęs, kad R. V. suteiktos paskolos lėšos laikytinos administravimo išlaidomis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d. prasme. Kad bankroto proceso metu patirtos išlaidos, kurios pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos, ne kartą yra konstatavęs ir kasacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Paskolos sutartis buvo sudaryta iš esmės siekiant apginti būtent bankrutuojančios įmonės (kartu ir jos kreditorių) interesus, t.y. išpirkti turtą (automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio išpirkimo kaina buvo žymiai mažesnė už jo realią vertę. Iš to seka, kad 29000,00 Eur suma, taikant restituciją, R. V. turi būti grąžinama iš administravimo išlaidų sąmatos, ypač atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) realiai yra išpirktas ir toliau lieka BUAB “(duomenys neskelbtini)“ turto balanse. Tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas išimtinai BUAB “ (duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, laikantis bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų.

            Dėl atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo skirti ieškovui UAB „Dignalita“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis:

         Atsakovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-23 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškovo ieškinį suformulavo procesinio pobūdžio prašymą UAB „Dignalita“ paskirti 5000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningai klaidinant teismą bei reiškiant visiškai nepagrįstą ieškinį.

        Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs anksčiau minėto straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, o iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 2 d.).

        Teismui pripažinus ieškovo UAB „Dignalita“ 2019-05-10 patikslinto ieškinio reikalavimą dėl Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovas teisme pareiškė ieškinį nesąžiningai ar piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Taip pat nėra jokių duomenų, liudijančių, kad UA „Dignalita“ sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kokiu nors būdu trukdė procesinėmis teisėmis naudotis atsakovams.

        Atsižvelgiant į tai, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo ieškovo UAB „Dignalita“ atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos CPK 95 str. numatytas sankcijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Teismas laiko, kad pripažinus Paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, ieškovo UAB „Dignalita“ 2019-05-10 patikslinto ieškinio pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas visiškai. Restitucijos taikymo/netaikymo klausimas laikytinas išvestiniu (šalutiniu), pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu jis priklauso išimtinai teismo kompetencijai, parenkant tiek restitucijos būdą, tiek jos sąlygas. Todėl patenkinus UAB „Dignalita“ pagrindinį reikalavimą dėl ginčijamo sandorio (Paskolos sutarties) pripažinimo negaliojančia, ieškovas turi teisę gauti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų, o atsakovų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d.).

Ieškovas UAB „Dignalita“ nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 1762,50 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Išnagrinėjus civilinę bylą, šios išlaidos, lygiomis dalimis, t.y. po 881,25 Eur, priteistinos iš atsakovų - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V., ieškovo UAB „Dignalita“ naudai.

Ieškovas UAB „Dignalita“ pateikdamas 2019-05-10 patikslintą ieškinį, jį turėjo apmokėti 653,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Tačiau ieškovas Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 9 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, todėl jis žyminio mokesčio nemokėjo. Todėl išnagrinėjus civilinę bylą 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 326,50 Eur, priteistina iš atsakovės R. V., valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.). Likusi 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalis iš atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriteistina, nes pastarasis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 18,55 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Išnagrinėjus civilinę bylą 50 proc. tokių išlaidų, t.y. 9,27 Eur, priteistina iš atsakovės R. V., valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.). Likusi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis iš atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriteistina, nes pastarasis yra atleistas nuo tokių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str., 284 str.,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo UAB „Dignalita“ (į.k. 304165422) 2019-05-10 patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

        Pripažinti negaliojančia 2018-02-02 paskolos sutartį Nr. 20180202-01, sudarytą tarp BUAB “ (duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)

         Taikyti restituciją - įpareigoti BUAB “ (duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) grąžinti R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 29000,00 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių eurų) sumą.

        Priteisti ieškovui UAB „Dignalita“ (į.k. 304165422) iš atsakovų - BUAB “(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, po 881,25 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 25 ct.) iš kiekvieno atsakovo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

        Priteisti valstybei iš atsakovės R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 326,50 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus ir 50 ct.) nesumokėto žyminio mokesčio dalį (Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

          Priteisti valstybei iš atsakovės R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 9,27 Eur (devynis eurus ir 27 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Nurodyta suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

         Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                           Tomas Ridikas