Baudžiamoji byla Nr. 1S-175-453/2015

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00423-2014-9             

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.16.1.2.1.1

(S)

LI ETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant   Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria M. M., kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 10 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė:

M. M. kaltinamas tuo, kad 2014 m. liepos 6 d., (duomenys neskelbtini), esančio namo garaže ir kieme, apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe su kitu asmeniu dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais tyčia sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, dėl ko nuo padarytų galvoje sužalojimų visumos įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, 2014 m. liepos 29 d. G. S. ligoninėje mirė, taip tyčia jį nužudė, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

M. M. sulaikyta 2014 m. liepos 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kuris vėliau buvo tęsiamas.

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi kaltinamajam M. M. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 10 d. Teismas nutartyje nurodė, kad nėra išnykę ar pasikeitę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti jo suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, taip pat galimybė pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamasis M. M. skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį  ir taikyti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, t. y.  rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ar nuolatinį registravimąsi policijos įstaigoje. Teigia, kad parodymus teisme jau davė, kaltę iš dalies pripažino, tolesniam bylos tyrimui pakenkti nebegali; turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, t. y. mamą, seserį, močiutę, su kuriais gyvena; močiutei reikalinga nuolatinė priežiūra, kurios kiti šeimos nariai dėl darbo ir mokslo negali užtikrinti; iki suėmimo stengėsi įsidarbinti – buvo registruotas darbo biržoje,  teistumas jam išnykęs, išvadas padarė; nėra linkęs į alkoholį, jį vartoja tik kartais švenčių proga; slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų nebandė, priešingai, pats savo iniciatyva važiavo į policijos komisariatą.

Teismo posėdyje  prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad M. M. padarė jam inkriminuojamą veiką. Tokie duomenys yra jo paties parodymai, kaltinamojo M. K., liudytojų L. P., G. S., V. P. parodymai, specialisto išvados ir kiti  bylos dokumentai. Kiek šie duomenys patikimi, teisingi, ir ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė minėtą nusikaltimą, šioje proceso stadijoje nesprendžiama. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalį suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis / kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam buvo pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Nutartyje nurodomos teismo išvados pagrįstos. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimą, visas šias aplinkybes tinkamai įvertino. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo skunde nurodomus duomenis, kad jis turi gyvenamąją vietą su mama ir seserimi, buvo registruotas darbo biržoje, ankstesnis teistumas jam išnykęs, tačiau kartu įvertino ir tai, kad M. M. kaltinamas padaręs labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą, už kurį įstatymo leidėjas numatė labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaltinamojo M. M. teiginius apie turimus tvirtus socialinius ir šeimyninius ryšius paneigia tai, kad jis nors ir gyvena su mama ir seserimi, tačiau, būdamas itin jauno amžiaus, niekur nedirba, nesimoko, nėra vedęs, iki įvykio intensyviai girtavo, po įvykio nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nerastas, buvo paskelbta jo paieška. Šių duomenų visuma sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, M. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo spręsti kitaip, dėl to pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo M. M. dalyvavimą tolimesniuose baigiamuosiuose teismo posėdžiuose bei netrukdomą bylos nagrinėjimą, pagrįstai nutarė pratęsti suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos BK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo būtinosios sąlygos buvo (už nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas M. M., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti dėl anksčiau nurodytų priežasčių), kardomosios priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a:

              Kaltinamojo M. M. skundą atmesti.

              Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Aloyzas Kruopys

Teisėjai                                                                                                                                 Dalia Kačinskienė

                                                                                                                                                  Linas Šiukšta