Civilinė byla Nr.2YT-1466-842/2016
Proceso Nr. 2-50-3-01103-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.6.1.;3.4.4.2..
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 8 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,
Sekretoriaujant Rasai Misiukevičienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. R.,
suinteresuotam asmeniui A. L.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. R. pareiškimą (suinteresuoti asmenys – A. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po R. L., pareiškėjo dukters, mirties 1999 m., pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjo žiniomis, liko pareiškėjo dukters po motinos mirties paveldėto turto dalis: žemės sklypas ir gyvenamojo namo dalis, taip pat ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini). Dėl R. L. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti – naudojosi namu, ūkiniais pastatais, tvarkėsi žemės sklype. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė R. L. sutuoktinį – A. L.. Posėdžio metu paaiškino, kad po dukters mirties rūpinosi likusiu jos iš motinos paveldėtu turtu, kurį laiką kartu gyveno ir A. L., tačiau vėliau išvažiavo dirbti į užsienį, susirado draugę ir išsikėlė. Mirus dukrai ilgai negalėjo atsigauti, todėl teisiškai paveldėjimo reikalų ir nesusitvarkė.
Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdžio metu pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad, jo nuomone, turtas turi likti tai šeimai, kuriai priklauso. Nurodė, kad mirus žmonai dar kurį laika gyveno kartu su S. R., kadangi buvo bendrai sutarta, jog reikia padėti. Vėliau, kadangi dirbdavo ir užsienyje, tai gyvendavo, tai ne buvusios sutuoktinės namuose. Vėliau susirado draugę ir išsikraustė, jau seniai ten nebegyvena.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.
Liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad yra S. R. sūnus, santykiai draugiški tiek su tėvu, tiek su suinteresuotu asmeniu A. L.. Seseriai mirus A. L. norėjo išsikraustyti, tačiau buvo sutarta, kad liks, gyveno kartu su tėvuku gal 8- 9 metus ir padėjo tvarkytis ūkyje. Jam išvykus liko vienas pareiškėjas ir rūpinosi namais.
Pareiškimas tenkinamas.
R. L. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). Naujo civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“ 13 punkte yra nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.
Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės– mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai– mirusiojo broliai, seserys, jo seneliai tiek iš tėvo, tiek ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). Taigi, palikėjo tėvas (šiuo atveju - pareiškėjas) buvo priskiriami prie pirmos eilės įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Pagal minimo Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti. Pripažįstama, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 587 str. 3 d.).
Palikimas po R. L. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) metais. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis liko gyvenamojo namo dalis, ūkiniais pastatai, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat name liko baldai, namų apyvokos daiktai.
Pareiškėjas S. R. buvo R. L. tėvas (b.l. 5).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog S. R. namuose, priklausiusiuose jam ir R. L. gyvena nuo (duomenys neskelbtini)m. (b.l. 12 ). Pats pareiškėjas, suinteresuotas asmuo A. L. bei liudytoju apklaustas V. R. patvirtino, kad po R. L. mirties pareiškėjas liko gyventi name, priklausiusiame jam ir R. L., naudojosi juo bei ūkiniais pastatais, tvarkėsi jam bei R. L. priklausiusiuose žemės sklypuose, mokėjo mokesčius, atlikdavo būtinus remonto darbus.
Utenos rajono 3 –ojo notarų biuro notarės Nastazijos Kaziūnienės raštas patvirtina, kad dėl R. L. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis, pagal R. L. asmens kodą taip pat nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 19).
Kaip jau minėta, vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 1d ir 2 d. nuostatas palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. L. paaiškinimais, liudytojo V. L. parodymais nustatyta, kad nustatyta, jog po R. L. mirties pareiškėjas liko gyventi name, priklausiusiame dalinės nuosavybės teise jam ir R. L., naudojosi mirusiajai priklausiusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, kurį laiką name bendru sutarimu gyveno ir suinteresuotas asmuo A. L.. Pareiškėjas taip pat rūpinosi ir jam bei dukrai priklausiusiais ūkiniais pastatais, tvarkėsi greta esančiame dukros žemės sklype.
A. L. nurodė, kad nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir nereiškia jokių pretenzijų.
Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. L. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos tėvas S. R..
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1dalies, 8 punktas, 445 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263-270 str., 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Stukaitė