Administracinė byla Nr. A2.6.-887-721/2014
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00761-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. spalio 27 d. Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. Š.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv .(duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
nustatė:
A. Š. 2014 m. rugpjūčio 13 d. 23.23 val., Mažeikių r., Tulnikių k., vairuodama automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. M., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadino kelio šlaitą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog A. Š. įvykio metu sugadino (apgadino) kitiems asmenims priklausantį turtą, nuvažiavusi nuo kelio, apgadino kelio šlaitą, kurios atstatymo darbai įvertinti 48 litais.
A. Š. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta 2014-08-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyresniųjų patrulių D. V., R. S. tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, fotolentele, eismo įvykio vietos schema, bendra įvykio informacija, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Š. paaiškinimu.
A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji nepranešusi apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
ATPK 130 str. 1 d. nustato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).
Byloje esanti fotonuotrauka ir eismo įvykio vietos schema, pačios A. Š. paaiškinimas leidžia spręsti, jog A. Š. vairuojamas automobilis žvyrkelyje nežymiai nuvažiavo nuo kelio, automobilis neapgadintas, nepaneigta A. Š. versija, jog ji sustojo, bandė ieškoti kas ištrauktų jos vairuojamą automobilį, bet neradusi kas tai padarytų, pakeleivingu automobiliu nuvažiavo iki namų ieškoti kas ištrauktų jos automobilį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. nevengė administracinės atsakomybės, kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo neneigė, pareigos atlyginti padarytą žalą nevengė. Byloje nesurinkta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. galėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad A. Š. sukėlusi eismo įvykį, apgadino kelio šlaitą, kurio atstatymo darbai įvertinti tik 48 litais. Nukentėjusio asmens-turto savininko, įvykio vietoje nebuvo. Todėl, vykdydama KET reikalavimus, apie eismo įvykį A. Š. privalėjo pranešti policijai. KET 232 punkte numatyta galimybė į eismo įvykio vietą nekviesti policijos, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio deklaracijoje nubraižo eismo įvykio schemą, aprašo eismo įvykio aplinkybes ir visi pasirašo. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant A. Š. administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. klausimą, neužtenka konstatuoti paties eismo įvykio buvimo fakto. Būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, taip pat ir asmens tyčią. Tik įrodžius, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu padaryta žala, iš įvykio vietos nepranešęs pasišalino sąmoningai, galima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Pagal byloje surinktus duomenis padaryti neabejotinos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiama A. Š. suprato, jog padarė eismo įvykį apgadindama svetimą turtą, ir apie kurį privalėjo pranešti policijai, nėra pakankamo pagrindo. Nustatyti ir byloje esančiose nuotraukose matomi kelio šlaito apgadinimai nėra žymūs, todėl manytina, kad ji nesuvokė, jog neteisėtai, pažeisdama Kelių eismo taisykles, pasišalina iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, pagal nustatytus kelio šlaito apgadinimus, teismas laiko, jog A. Š. veiksmuose nėra šios būtinosios sąlygos - tyčios. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. A. Š. galėjo iš eismo įvykio pasišalinti nesiekdama tyčia sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, įvertinus byloje esančius įrodymus administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl A. Š. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutrauktina.
A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 ir 287 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Pripažinti A. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) baudą;
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti A. Š., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitą pateikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.
Teisėja Nadežda Kiubienė