Civilinė byla Nr. 2-141-302/2018 |
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00088-2015-2 |
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10. (S) |

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-308-372/2017 pagal G. S. ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
- Pareiškėjai M. S. ir R. S. prašė atnaujinti išnagrinėtos Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-715-883/2015 procesą.
- Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atnaujintas Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr.2-715-883/2015 procesas.
- Atsakovas M. S. pateikė prašymą sustabdyti išieškojimą (turto realizavimą) pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2-715-883/2015. Nurodė, kad tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjams naudingas sprendimas, kiltų problemų atgauti ieškovui išmokėtas lėšas atgręžtine tvarka.
- Ieškovas G. S. nesutiko su prašymu, tvirtino, kad atsakovai M. S. ir R. S. paveldėjo milijonines sumas, todėl turi galimybę vykdyti teismo sprendimą toliau.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė areštuoto turto realizavimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-715-883/2015.
- Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei sprendimas civilinėje byloje Nr.2-715-883/2015 būtų panaikintas ir priimtas ieškovui G. S. nepalankus sprendimas, galėtų kilti ginčų dėl ieškovui sumokėtų lėšų grąžinimo. Tokio ginčo galimybę, teismo nuomone, patvirtina proceso dalyvių elgesys. Siekdamas negilinti ginčo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad būtų tikslinga sustabdyti R. S. ir M. S. paveldėto turto realizavimą, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas atnaujintoje civilinėje byloje.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Ieškovas G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir prašymą sustabdyti išieškojimą atmesti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
- Pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą. Nagrinėjamu atveju galimai turėjo būti taikoma CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktas, tačiau net ir CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu areštuoto turto realizavimo stabdymas nėra galimas. CPK 626 straipsnio nuostatos yra taikomos teismo sprendimų vykdymo procese, todėl vykdomosios bylos stabdymas priklauso antstolio kompetencijai.
- Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 yra galiojantis, todėl stabdyti areštuoto turto realizavimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas sustabdė galiojančio teismo sprendimo vykdymą, nors ginčo dėl minėto teismo sprendimo vykdymo nėra. Teismui nėra žinoma, kokiu procesiniu sprendimu bus užbaigtas atnaujintos bylos procesas, todėl skundžiama nutartimi buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.
- Atsakovai M. S. ir R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
- Nagrinėjant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu, be bendrųjų CPK XI skyriaus V skirsnyje įtvirtintų nuostatų, taip pat taikytinos ir specialiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios nuostatos, įtvirtintos CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“. CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Ši priemonė atitinka laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Šioje proceso stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – išlaikyti esamą padėtį, jei teismo sprendimas nėra įvykdytas.
- Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) įvertinęs prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. atnaujino civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015 procesą; 2) apeliantas neturi jokio turto, todėl jo atžvilgiu priėmus nepalankų sprendimą, ieškovui sumokėtų pinigų atgavimas bus apsunkintas. Šiuo metu nėra galimybės taikyti mažiau apelianto teises varžančių laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo
- Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas turto realizavimas pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, yra pagrįsta ir teisėta.
- Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovui G. S. buvo priteista solidariai iš atsakovų M. S. ir R. S. 57 924 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo buvo palikta nepakeista. 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovui buvo išduoti vykdomieji raštai. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015 procesas. Atsakovas M. S. pateikė prašymą sustabdyti išieškojimą (turto realizavimą) pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2-715-883/2015. Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi tenkino minėtą atsakovo prašymą – sustabdė areštuoto turto realizavimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015.
- CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
- Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
- Vadovaujantis CPK 372 straipsnio 1 dalimi, prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Nors to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tuo atveju, kai sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, tačiau pripažintina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti itin rezervuotai, juo labiau, kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas būtų sumenkinamas.
- Taigi prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą savo paskirtimi nėra tapatus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas, todėl teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, be kita ko, turi vadovautis ir sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-178/2016).
- Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apsiribojo nurodymu, kad tuo atveju, jei sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 būtų panaikintas ir priimtas ieškovui G. S. nepalankus sprendimas, jam įsiteisėjus, kaip matosi iš proceso dalyvių elgesio, galėtų kilti ginčų dėl lėšų grąžinimo atgręžtiniu reikalavimu, todėl yra protinga sustabdyti R. S. ir M. S. paveldėto turto realizavimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
- Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien samprotavimai, kad gali kilti ginčų dėl reikalavimo atgręžtinio vykdymo, nagrinėjamu atveju negali būti pakankamas pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, nes tokios pasekmės paprastai gali kilti vykdant bet kurį sprendimą. Kaip jau minėta, ši laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma, nepažeidžiant sprendimo privalomumo principo ir tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jos nepritaikius, nebus galimas ar bus itin komplikuotas reikalavimo atgręžimo įvykdymas. Vien siekis išsaugoti status quo padėtį (padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo) nelemia vertinimo, kad yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškimo atnaujinti procesą pateikimas ir jame išdėstyti reikalavimai, kaip jau buvo minėta, patys savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
- Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti reikalavimo atgręžimo įvykdymo galimybes, būtina vertinti ieškovo G. S. finansines galimybes įvykdyti 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, atgręžtinį vykdymą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė, be to, kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio įrašo, šis klausimas nebuvo analizuojamas ir teismo posėdžio metu, kai buvo pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
- Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės pašalinti nurodytų trūkumų, išnagrinėti šių aplinkybių ir išspręsti atsakovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą. Šiam klausimui išnagrinėti reikalinga surinkti įrodymus būtent apie ieškovo turtinę padėtį ir jo turimą galimybę, esant būtinybei, įvykdyti atgręžtinį vykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties
- Taigi pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir nenustatęs esminių bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant nagrinėjamo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumui, neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, todėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
- Atsižvelgiant į bylos baigtį bei į tai, kad CPK nenumato galimybės pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui keisti (papildyti) atskirąjį skundą (CPK 323 str., 338 str.), atsakovų rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Romualda Janovičienė