VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. P. ir Vilniaus miesto 43 notarų biuro notarė S. N., ir

n u s t a t ė :

pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis savo sutuoktinės S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje - priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, kadangi iš karto po palikėjos mirties pradėjo faktiškai valdyti minėtą turtą, t.y. ir toliau gyveno minėtame bute, jį eksploatavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius bei kt., ir dėl teisinių žinių stokos buvo įsitikinęs, kad daugiau jokių procedūrų nereikia atlikti (b.l.1-3).

Suinteresuotas asmuo J. P. su pareiškimu sutiko (b.l 32). Vilniaus miesto 43 notarų biuro notarė S. N. nurodė, kad po palikėjos mirties į Vilniaus miesto 43-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 23).

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba  negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kaip nustatyta pareiškimu bei byloje surinktais rašytinais įrodymais, pareiškėjas su palikėja S. J. susituokė 1954 m. vasario 28 d. (b.l. 27-28). Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15), įregistruotą pareiškėjo vardu. Sutuoktinė S. J. mirė 1994 m. rugsėjo 14 d. (b.l. 6). Testamento nepaliko (b.l. 10). Šio juridinio fakto pagrindu atsirado teisė į mirusiojo palikimą, t.y. į ½ dalį aukščiau paminėto daikto, pirmos eilės įpėdiniams – mirusiojo dukrai J. P., sūnui G. J. ir mirusiosios sutuoktiniui pareiškėjui M. J. (1964 m. Civilinio kodekso 569 straipsnis, 573 straipsnio 1 punktas, b.l. 13, 14). Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė (b.l. 11, 12). Sūnus G. J. (duomenys neskelbtini), įpėdinių nepaliko (b.l. 14). Pareiškėjas valdė palikėjos turtą dar esant jai gyvai  ir po palikėjos mirties tęsė valdymą (b.l. 16, 17).  Dėl teisinių žinių stokos pareiškėjas manė, kad jau yra įvykdęs visas palikimo parėmimo procedūras  (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnis).

Suinteresuoti asmenys pareiškėjo teisės į atsiradusį palikimą neginčija.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog pareiškėjas savo veiksmais,  pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausantį turtą, priėmė palikimą, kuris atsirado po S. J. mirties.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po S. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ½ dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą M. J. vardu.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Ramunė Mikonienė