Civilinė byla Nr. e2A-107-643/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00136-2022-3

  Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.6.;

3.3.1.14.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo, pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SINTERRA“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovės veiksmai, nevykdant remonto darbų sutarties, yra nepagrįsti ir piktavališki, prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti rangos sutartį natūra, t. y. suremontuoti ieškovo automobilio automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloką ir grąžinti ieškovui veikiantį automobilį. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui suremontuotą, techninėmis ir sanitarinėmis higieninėmis savybėmis tinkamą eksploatuoti, automobilį per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įteikimo atsakovei arba jos atstovui.

2.       Ieškovas paaiškino, kad sugedus automobiliui, ieškovas 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „SINTERRA“ dėl remonto paslaugos, nes iš atsiliepimų susidarė įspūdį, kad tai yra aukštos kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas teikianti, patikima bendrovė. Ieškovas su atsakovės formaliu vadovu A. T. 2021 m. liepos 28 d. sudarė žodinę sutartį dėl jo automobilio Citroen C4 Grand Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloko remonto, automobilį pristatė į bendrovės servisą ((duomenys neskelbtini)), automobilis buvo priimtas, pildant (nors ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų) perdavimo–priėmimo aktą. Taip pat paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė telefonu ieškovui pranešė, jog remontui pateiktas valdymo blokas yra neveikiantis, todėl ieškovas kitą dieną (2021 m. rugpjūčio 3 d.) pristatė kitą valdymo bloką, kurį atsakovė pripažino kaip tinkamą ir funkcionalų. Pažymėjo, kad ieškovas aktyviai domėjosi remonto eiga, tačiau automobilis iki 2021 m. rugsėjo 13 d. nebuvo suremontuotas, todėl praėjus 1,5 mėnesio nuo automobilio pristatymo į servisą ir jo priėmimo remontui, ieškovas paprašė raštu pranešti apie remonto atlikimo terminą, preliminarią kainą bei suteikiamas garantijas ir gavo atsakovės raštišką pranešimą (nenurodant jokių konkrečių priežasčių), kad jo automobilio remontas sustabdytas ir ieškovas privalo jį atsiimti. Paaiškino, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), pateikė nustatytos formos skundą, pridėjo visus reikalingus dokumentus, tačiau Tarnyba 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo skundą atmetė. Nurodė, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 25 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę, siūlydamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, ir gavo atsakovės atsakymą, kad dėl nenumatytų priežasčių automobilio remontas sustabdytas, nepateikiant jokių konkrečių sutartį įvykdyti trukdančių priežasčių.

3.       Pažymėjo, kad jis kreipėsi ir į Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyrių dėl galimai pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų bei gavo atitinkamus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog „Sprendžiant iš fakto, kad Vartotojas teikė Paslaugos teikėjui transporto priemonės remontui reikalingas detales, o Paslaugos teikėjas, įvertinęs jų netinkamumą, jų nepriėmė, konstatuotina, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga buvo pradėta“, taip pat nurodyta, kad „Dėl Aprašo 11 punkto pažeidimo Vilniaus skyrius pradėjo administracinę teiseną Paslaugos teikėjo atsakingam asmeniui“.

4.       Taip pat nurodė, kad sudarant remonto paslaugos žodinę sutartį, paslaugos kaina nebuvo suderinta, nes tuo metu nebuvo aiški darbų apimtis, o paaiškėjus numanomai gedimo lokalizacijai (gedimas laidų pynėse), tapo numanoma, kad darbo sąnaudos gedimo pašalinimui – trys–keturios valandos. Akcentavo, kad remonto atlikimui reikalingą veikiantį valdymo bloką pristatė jis pats savo lėšomis, o bloko funkcionalumą patvirtino atsakovės bendrovės vadovas A. T..

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (taip pat ir į patikslintą ieškinį), kuriuo prašė ieškinį (taip pat ir patikslintą ieškinio reikalavimą) atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovas nenurodo aplinkybės, jog jo automobilis Citroen C4 Grand Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas techninės pagalbos automobiliu ir paliktas už autoserviso teritorijos. Ieškovas, pristatydamas savo automobilį, nuslėpė nuo autoserviso darbuotojų aplinkybę, kad jo automobilis buvo remontuotas kitame servise, kuriame automobilio nepavyko suremontuoti, šios aplinkybės buvo nustatytos siekiant diagnozuoti gedimus, išorinės automobilio detalių apžiūros metu.

7.       Nurodė, kad ieškovas šiuo atveju painioja dvi situacijas, suteikiant remonto paslaugas: pirma situacija, kai automobilis priimamas diagnostikai, siekiant nustatyti, kokios apimties (masto) remonto paslaugas reikia suteikti klientui, pristačiusiam automobilį į autoservisą (šioje situacijoje įforminamas priėmimo–perdavimo aktas tik patvirtina automobilio pristatymą ir perėmimą įmonės žinion, priėmimo–perdavimo aktas nėra paslaugos sutartis, kadangi jis neturi būtinų sutarčiai rekvizitų, t. y. remontuojamų agregatų pavadinimų ar jų keitimo įkainių, darbų įkainių, darbų atlikimo terminų); antra situacija – autoservisas pateikia darbų atlikimo preliminarią sąskaitą, kurioje nurodyti visi darbai, jų įkainiai, terminai, keičiamos ar remontuojamos detalės ir jų įkainiai (minėtą preliminarią sąskaitą pasirašo klientas, sutikdamas su remonto paslaugos sąlygomis). Nurodė, kad remonto taisyklėse yra nustatyta, kad, teikiant remonto paslaugą pagal sulygtas preliminarioje sąskaitoje sąlygas, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, ar keisti tam tikras detales, remonto paslaugos tiekėjas privalo informuoti klientą ir gauti sutikimą, nurodant jų įkainius ir dėl šios aplinkybės pasikeitusį darbų atlikimo terminą.

8.       Pažymėjo, kad ieškovui buvo nurodyta, jog esminė atsisakymo teikti paslaugą priežastis yra įvertintas kito autoserviso meistrų (galimai ir paties ieškovo) „įsikišimas“ į automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės remontą, o ankstesnis nesėkmingas remontas galėjo lemti netinkamus pakeitimus, kurių metu, net atidarant pavarų dėžės korpusą, gali būti padaryti sugadinimai, dėl kurių reikės pakeisti visą mechanizmą.

9.       Paaiškino, kad atsakovė nėra atlikusi nei vieno faktinio veiksmo, susijusio su remonto paslaugos atlikimu pagal sulygtą sutartį, nes tokios sutarties nebuvo, nebuvo sutarta nei dėl vienos esminės sutarties sąlygos. 

10.       Nurodė, kad transporto priemonių remonto paslauga nėra rangos sutartis, taip pat ji nėra sudaroma konkliudentiniais veiksmais – transporto priemonės palikimu autoserviso (paslaugos tiekėjo) teritorijoje, ar juo labiau už jos ribų. Taip pat nurodė, kad ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs žodinės automobilio remonto sutarties, šiuo atveju automobilis buvo priimtas remonto galimybei įvertinti, t. y. atsakovė automobilį priėmė ne remontui, o remonto galimybei įvertinti, po diagnostinio vertinimo ir atsisakymo atlikti remontą, ieškovas nepaisė nurodymo atsiimti savo transporto priemonę, po atliktos vizualinės ir elektrinės automobilio dalies diagnostikos remonto paslaugos pradžia buvo atidėta dėl planinių darbų atlikimo (t. y. kitų automobilių remonto paslaugų užbaigimo).

11.       Akcentavo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus nurodomas paaiškinimas: „Sprendžiant iš fakto, kad Vartotojas teikė Paslaugos teikėjui transporto priemonės remontui reikalingas detales, o Paslaugos teikėjas, įvertinęs jų netinkamumą, jų nepriėmė, konstatuotina, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga buvo pradėta“, yra fragmentiškas, pateiktas neįsigilinus į teisinę santykių situaciją, o ieškovo detalių pateikimas nėra remonto darbų pradžia, priešingai, tai įrodo, kad ieškovas, anksčiau kreipęs į kitus paslaugos tiekėjus, numanė, ar jam buvo suteikta informacija, apie pavarų dėžės gedimus.

12.       Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių įrodymais patvirtintų faktų arba teisės normomis pagrįstų savo teiginių, pateikė bendro pobūdžio, teorinius pasvarstymus.

13.       Ieškovas pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakovės į bylą pateiktoje sąmatoje nėra nurodyta, kur, kokiu pagrindu ir kieno užsakymu ji yra sudaryta, sąmatoje yra nurodytas ieškovo automobilio VIN kodas ((duomenys neskelbtini)), tačiau nurodytas jam nežinomo automobilio valstybinis registracijos numeris ((duomenys neskelbtini)), nurodytas remontui reikalingų detalių sąrašas bendrai sumai (įskaitant ranka prirašytą sumą) – 3 300,37 Eur, tačiau nėra nurodyta darbo sąnaudos bei pagalbinės medžiagos, UAB „Fakto auto“ pateiktoje sąmatoje (detalių sąraše) nėra pačios greičių dėžės, o nurodytas tik jos valdymo vykdantysis mechanizmas (aktivatorius) bei sankabos detalės, kurios nėra sudėtinės greičių dėžės dalys. Ieškovo vertinimu, nei viena sąmatoje nurodyta detalė nėra reikalinga ieškovo automobilio remontui, pakeitus visas sąmatoje nurodytas detales (arba jų dalį), ieškovo automobilyje gedimas nebus pašalintas, nes sąmatoje nurodytos detalės neturi nieko bendro su gedimu laidų pynėse. Pažymėjo, kad atsakovės pateikta į bylą sąmata yra ne kas kita, kaip specialiai paruoštas psichologinio ir emocinio poveikio įrankis tam, kad ieškovas, išsigandęs tokios remonto kainos (3 300,37 Eur), atsisakytų automobilį remontuoti, o remonto atsisakymas reikštų ieškinio atsisakymą.

14.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad palaiko 2021 m. gruodžio 31 d. priimtame nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. B. prašymo“ išdėstytą poziciją.

15.       Atsakovė triplike palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, papildomai nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, siekia pakeisti tarp jo ir atsakovės susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, tuo tarpu atsakovė šiuos santykius nori išlaikyti nepakitusius.

16.       Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo reikalavimas – per tris dienas jam perduoti suremontuotą automobilį, yra fiziškai neįgyvendinamas ir neracionalus, o jeigu teismas nuspręstų įpareigoti atsakovę atliktį ieškinio 4 punkte nurodytus veiksmus, tai realizuoti būtų neįmanoma dėl techninių ir finansinių kliūčių: atsakovė privalės reikalauti iš anksto apmokėti naujų detalių pirkimus ir tik tuomet spręstų klausimą dėl galimybės suremontuoti ieškovo automobilį, detalių atsiuntimo logistika gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, automobilio remonto trukmė nėra prognozuojama ir priklauso nuo automobilio amžiaus, ir sudėvėjimo (surūdijimo) lygio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. B. atsakovės UAB „SINTERRA“ naudai 1 539,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė sutartis dėl ieškovo automobilio remonto – konkrečių remonto darbų atlikimo, nurodė, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl esminės tokios sutarties sąlygos – sutarties objekto, konkrečių remonto darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovui teko minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje.

19.       Teismas nustatė, kad byloje esančiame pasirašytame 2021 m. liepos 28 d. ieškovo automobilio perdavimo-priėmimo akte be automobilio markės, modelio, valstybinių numerių ir telefono numerio, nėra nurodyti jokie kiti duomenys. Atkreipė dėmesį, kad nors automobilio perdavimo–priėmimo akte yra tokios skiltys, kaip – „Gedimas“, „Pastabos“, „Pavadinimas, vieta, kiekis, matas, būsena“, tačiau jos nėra užpildytos ir jokie duomenys jose (išskyrus telefono numerį) nėra nurodyti. Pažymėjo, kad automobilis atsakovei buvo pristatytas ne paties ieškovo, bet naudojantis pagalbinėmis priemonėmis (transporto priemonėms gabenti), o automobilio perdavimo atsakovei metu, automobilio diagnostika nebuvo atliekama.

20.       Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovo automobilis 2021 m. liepos 28 d. automobilio perdavimo–priėmimo aktu, visų pirma, atsakovei buvo perduotas tam, kad būtų galima atlikti automobilio diagnostiką, identifikuoti automobilio gedimo priežastis ir nustatyti (aptarti) galimas šalių sutarties sąlygas, tarp jų ir sutarties objektą (konkrečius remonto darbus, jų apimtis) bei kitas sąlygas (darbų atlikimo terminus, kainą, apmokėjimo už darbus (medžiagas) sąlygas bei terminus). Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad šalių ikisutartiniai santykiai būtų transformavęsi į sutartinius, t. y. kad šalys susitarė dėl esminių automobilio remonto sutarties sąlygų (CPK 178 straipsnis).

21.       Nurodė, kad vien tik tam tikros atsakovės atsakymų į ieškovo pretenzijas formuluotės, bei ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas (kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų savo paties iniciatyva) atsakovei taip pat buvo pateikęs tam tikrą detalę (valdymo bloką), kurią vėliau pakeitė kita, ir atsakovės atstovas šią detalę priėmė bei pripažino tinkama, nepatvirtina, kad remonto darbai faktiškai buvo pradėti vykdyti, atsakovės atstovo (direktoriaus) 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške bei vėlesniame atsakyme, adresuotame ieškovui nurodyta formuluotė „automobilio remontas atsakovės įmonėje yra sustabdytas“, pats savaime tarp šalių susiklosčiusių santykių niekaip nekvalifikuoja. 

22.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nei Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokole, konkrečiai – protokolo dalyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, nurodytos aplinkybės, nei ieškovo procesiniuose dokumentuose cituojami minėtos institucijos paaiškinimai, nėra laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23.       Ieškovas S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir įpareigoti UAB „SINTERRA“ įvykdyti sutartinius įsipareigojimus – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį (18 Eur) bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

24.       Ieškovas nurodo, kad buvo pažeistas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), tai buvo nurodyta ir Transporto saugos administracijos 2022 m. sausio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovės atsakingam asmeniui buvo pradėta administracinė teisena už tai.

25.       Paaiškina, kad ieškovo veiksmai (automobilio į servisą pristatymas, serviso darbuotojui patikrinus automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką ir nurodžius, kad jis neveikia, naujo veikiančio valdymo bloko pateikimas remonto įmonei, nuolatinis domėjimasis remonto eiga skambinant ir gavus paaiškinimą, kad remonto darbai bus atlikti) ir atsakovės veiksmai (automobilio priėmimas, surašant perdavimo-priėmimo aktą, esamo automobilyje automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloko patikrinimas, priėmimas iš ieškovo kito, veikiančio valdymo bloko ir pažadas jį suremontuoti) rodo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl remonto darbų ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, buvo susitarta dėl sutarties dalyko – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką. Pažymi, kad susitarimą dėl remonto patvirtinta ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 13 d. raštiška pretenzija gauta praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po valdymo bloko priėmimo, kurioje ji nurodė, kad dėl nenumatytų aplinkybių automobilis negalėjo būti suremontuotas sutartu laiku, kas reiškia, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys rodo buvus sudarytą sutartį dėl automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloko remonto.

26.       Akcentuoja, kad atsakovės direktorius yra verslininkas, nesąžiningai, sau naudingu požiūriu aiškino buvusios sutarties sąlygas, vienašališkai nutraukė sutartį neinformuodamas ieškovo apie sutarties nutraukimo priežastis, ir tik ginčui persikėlus į teismą, paaiškino apie atsisakymo toliau remontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką priežastis, nors tai turėjo atlikti, kaip tą imperatyviai nustato Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalys, per 14 dienų nuo ieškovo raštiško kreipimosi į atsakovę (2021 m. rugsėjo 13 d.). Nurodo, kad pagal CK 6.22815 straipsnį, sutartis dėl remonto darbų buvo sudaryta, ir atsakovas, kaip verslininkas, turi pareigą įvykdyti prievolę natūra – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką.

27.       Atsakovė UAB „SINTERRA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

28.       Nurodo, kad rangos sutartis yra dvišalė sutartis ir joje turi būti abiejų šalių laisvos valios išraiška, o apelianto teiginiai dėl transporto priemonės pristatymo ir įvažiavimo į įmonės patalpas savaime nereiškia rangos sutarties esminių sąlygų atsiradimo, savaime ieškovo transporto priemonės atsiradimas įmonės patalpose nėra vartojamosios rangos sutarties sudarymo ir susitarimo dėl sutarties sąlygų faktas.

29.       Paaiškina, kad ieškovo transporto priemonei net nebuvo atlikta gedimų diagnostika, atsakovė nesutiko su ieškovo iniciatyva surasti ir pristatyti galimai sugedusią automobilio dalį (surasta sąvartyne). Be kita ko, nurodo, jog pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonės variklio negalima užvesti lygiai taip pat, kaip pajungus diagnostikos kompiuterį negalima buvo gauti atbulinio ryšio iš automobilio kompiuterio dėl galimų gedimų, kas patvirtina, jog nebuvo sulygta nei dėl remonto datos, nei apimties, nei darbų kainos, nei reikalingų detalių ir jų kainų, t. y. nebuvo sulygta dėl rangos sutarties esminių sąlygų ir rezultato.

30.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovo teiginiais dėl konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties nurodo, jog serviso darbuotojai netikrino automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloko, nekonstatavo automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloko gedimo, diagnostinę išvadą ieškovas servisui pateikė pats, serviso darbuotojui savo iniciatyva buvo pateiktas ankščiau naudotas blokas, kurio veikimas buvo tikrintas serviso darbuotojų, pažado suremontuoti serviso darbuotojai neteikė ir tik nurodė, kad automobiliui reikalinga detali diagnostika, nes pajungus kompiuterį nebuvo gautas atbulinis signalas iš automobilio kompiuterio.

31.       Pabrėžia, kad ieškovas klaidina teismą, nors pats teigė, ką reikėjo taisyti, jis savo kieme bandė taisyti automobilį, nes turi kažkokį diagnostikos prietaisą, jis pats nustatė, kad dėžės blokas sugedęs ir atvežė kitą bloką savo iniciatyva, manydamas, kad servisas jį pakeis. Pažymi, kad atsakovės veiksmai buvo tik bandymas diagnozuoti automobilį – buvo prijungtas serviso sertifikuotas kompiuteris, kuriuo buvo bandoma diagnozuoti gedimus, tačiau gauti informacijos techninių galimybių nebuvo, o ieškovas patvirtino, kad ir jam su jo turima kažkokią įranga nepavyko gauti duomenų iš automobilio kompiuterio, todėl jis kreipėsi į ikiteisminę ginčo institucija tuo metu kai servisas net ne pabaigė preliminarios automobilio diagnostikos, pats savo iniciatyva tik jam žinomais įkainiais samprotavo kiek gali kainuoti jo automobilio remontas, atsakovė nei raštu, nei žodžiu su ieškovu darbų ir detalių įkainių neaptarinėjo ir negalėjo aptarinėti neatlikus automobilio diagnostikos, todėl teigti, kad sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių įvyko sutarties sudarymas dėl paslaugos teikimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

33.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

34.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

35.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

36.       Ginčas byloje kilo dėl automobilio remonto paslaugos nesuteikimo (remonto darbų neatlikimo). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, įrodinėdamas, jog jis su atsakove 2021 m. liepos 28 d. sudarė žodinę sutartį dėl jo automobilio Citroen C4 Grand Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloko remonto, paaiškino, kad automobilį atsakovė priėmė, užpildydama perdavimo–priėmimo aktą ir buvo pradėjusi remonto darbus, tačiau automobilis nebuvo suremontuotas, automobilio remontas sustabdytas, nepateikiant jokių konkrečių sutartį įvykdyti trukdančių priežasčių. Atsakovė, su tuo nesutikdama įrodinėjo, jog ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs žodinės automobilio remonto sutarties (nebuvo sutarta nei dėl vienos esminės sutarties sąlygos), o automobilis buvo priimtas tik remonto galimybei įvertinti, kas reiškia, remontas nebuvo sustabdytas, nes jis net nebuvo pradėtas, paaiškino, kad ieškovui buvo nurodyta, jog esminė atsisakymo teikti paslaugą priežastis – įvertintas kito autoserviso meistrų (galimai ir paties ieškovo) „įsikišimas“ į automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės remontą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, jog labiau tikėtina, kad ieškovo automobilis 2021 m. liepos 28 d. automobilio perdavimo–priėmimo aktu, visų pirma, atsakovei buvo perduotas tam, kad būtų galima atlikti automobilio diagnostiką, identifikuoti automobilio gedimo priežastis ir nustatyti (aptarti) galimas šalių sutarties sąlygas, tarp jų ir sutarties objektą (konkrečius remonto darbus, jų apimtis) bei kitas sąlygas (darbų atlikimo terminus, kainą, apmokėjimo už darbus (medžiagas) sąlygas bei terminus), o įrodymų, kad šalys susitarė dėl esminių automobilio remonto sutarties sąlygų, teismas nenustatė. 

37.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydamas, jog tam tikri ieškovo ir atsakovės veiksmai rodo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl remonto darbų ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, buvo susitarta dėl sutarties dalyko – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką. Pažymi, kad atsakovės direktorius vienašališkai nutraukė sutartį neinformuodamas ieškovo apie sutarties nutraukimo priežastis, o pagal CK 6.22815 straipsnį, sutartis dėl remonto darbų buvo sudaryta, ir atsakovas, kaip verslininkas, turi pareigą įvykdyti prievolę natūra – suremontuoti automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką.

Dėl bylos esmės.

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 straipsnis).

39.       Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų.  Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

40.       Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nuo tada sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

41.       Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju, sutarties dalyką (atliekamo darbo rezultatą) sudaro ieškovo automobilio remontas (CK 6.645 straipsnis).

42.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui.

43.       Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl automobilio remonto, todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, jog jį ir atsakovę siejo tam tikri jo nurodomi sutartiniai santykiai (teisės ir pareigos), privalėjo teismui pateikti neginčytinus duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudarytas atitinkamas susitarimas tarp šalių, ir kad jais atsakovė prisiėmė tam tiktus įsipareigojimus, t. y. kad buvo tinkamai suderinta šalių valia sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.

44.       Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog ieškovas, pristatydamas automobilį į servisą, pateikdamas naują veikiantį valdymo bloką remonto įmonei ir nuolat domėdamasis remonto eiga, su atsakove, kuri automobilį priėmė, surašė perdavimo-priėmimo aktą, patikrino esamą automobilyje automatizuotos pavarų dėžės bloką, priėmė iš ieškovo kitą valdymo bloką ir pažadėjo automobilį suremontuoti, ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloko remonto. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo nurodomi duomenys nėra pakankami išvadai, jog šalys susitarė dėl konkrečių remonto darbų.

45.       Bylos duomenimis ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, jog pasirašytame 2021 m. liepos 28 d. ieškovo automobilio perdavimo-priėmimo akte nurodyta tik automobilio markė, modelis, valstybiniai numeriai ir telefono numeris, jokių kitų duomenų nėra. Pažymėtina, kad nenurodytas joks automobilio gedimas, jo apibūdinimas ar būsena, nenurodytas net ir užsakovas. Teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatyta, kad automobilis atsakovei buvo pristatytas naudojantis pagalbinėmis transporto priemonėms gabenti priemonėmis. Pats ieškovas teismo posėdžio metu ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pristačius automobilį jo apžiūra nebuvo atliekama, kas taip pat reiškia, jog nebuvo atlikta ir diagnostika, taip pat teigė, jog nebuvo susitarta dėl darbų apimties ir terminų, paslaugos kaina taip pat nebuvo suderinta. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų nenustatė, kad šalys automobilio pristatymo į servisą metu būtų susitarę dėl konkrečių remonto darbų, jų apimties, darbų atlikimo termino, kainos, apmokėjimo už darbus (medžiagas) sąlygų ir terminų, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, vien deklaratyvus ieškovo tvirtinimas, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė priimdama ieškovo automobilį surašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriame kaip minėta nėra realiai jokių duomenų, patikrino esamą automobilyje automatizuotos pavarų dėžės bloką, priėmė iš ieškovo kitą valdymo bloką ir pažadėjo automobilį suremontuoti, nepatvirtina fakto, kad šalys žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl konkrečių remonto darbų, šiuo atveju dėl automatizuotos pavarų dėžės bloko remonto.

46.       Ieškovas taip pat nurodo, kad šalių susitarimą dėl remonto patvirtina atsakovės 2021 m. rugsėjo 13 d. raštiška pretenzija gauta praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po valdymo bloko priėmimo. Ieškovo nuomone, pretenzijoje atsakovės nurodymas, jog automobilis negalėjo būti suremontuotas sutartu laiku dėl nenumatytų aplinkybių, pagrindžia aplinkybę, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloko remonto. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

47.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių faktinę remonto teikimo paslaugos pradžią, kažkokį susitarimą tarp šalių, vien tam tikros atsakovės atsakymų į ieškovo pretenzijas formuluotės bei aplinkybė, kad ieškovas atsakovei buvo pateikęs automatizuotos pavarų dėžės valdymo bloką, o atsakovė jį priėmė, nepatvirtina, kad remonto darbai faktiškai buvo pradėti vykdyti. Tiek iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 13 d. raštiškos pretenzijos, tiek ir iš atsakovės direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroninio laiško ir vėlesnių atsakymų, negalima spręsti, kad tarp šalių buvo susiklostę santykiai dėl remonto darbų atlikimo, laiškuose, be kita ko, nėra aptarinėjamos konkrečių remonto darbų sąlygos, kaina, terminas, pobūdis, o vien šalių susirašinėjime naudojamos bendro pobūdžio formuluotės negali būti vertinamos kaip aplinkybės susitarimui dėl remonto darbų atlikimo pripažinti.

48.       Apeliantas akcentuoja, kad atsakovės direktorius, būdamas verslininku, nesąžiningai, sau naudingu požiūriu aiškina buvusios sutarties sąlygas, vienašališkai nutraukė sutartį neinformuodamas ieškovo apie sutarties nutraukimo priežastis. Šiuo atveju pabrėžtina, jog nesant duomenų, kad šalys būtų sudarę tam tikrą sutartį ar kad ieškovas būtų įpareigojęs atsakovę atlikti tam tikrus remonto darbus, t. y. šalys būtų susitarę dėl esminių sutarties sąlygų, ieškovo argumentas, kad atsakovė turėjo informuoti ieškovą apie sutarties nutraukimo priežastis apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

49.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

50.       Teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad būtų teikęs atsakovei konkretų prašymą dėl remonto darbų atlikimo ar kad atsakovė būtų aiškiai išreiškusi valią aptartus darbus atlikti. Nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad šalys raštu ar konkliudentiniais veiksmais buvo sutarę dėl konkrečių remonto darbų, t. y. susitarę dėl esminių sutarties sąlygų. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apelianto nurodomos aplinkybės neįrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl automobilio Citroen C4 Grand Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto. Remiantis tuo, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos baigties.

51.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

53.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

54.       Ieškovas S. B. prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė UAB „SINTERRA“ taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus apie 839,65 Eur išlaidas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio ir priteistinos iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

          ieškovo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

          Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SINTERRA“, juridinio asmens kodas 303003848, naudai 839,65Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                     

                                                                                                                  Margarita Stambrauskaitė

                                                                                                         Jelena Šiškina