Civilinė byla Nr. e3K-3-47-403/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13922-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.1.2.2; 3.2.4.11; 3.2.6.12.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį atsakovams G. D. ir E. Š. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė ir I. Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų ir teismų nepriklausomumą bei nešališkumą, teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 50/2893 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti nurodytą turtą ieškovės nuosavybėn, grąžinant atsakovui E. Š. jo sumokėtus 1000 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad kurį laiką artimai bendravo su atsakovu G. D., su juo vedė bendrą ūkį, buvo faktiniai sugyventiniai. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovui G. D. – keletas žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad ji, įtikinta šio atsakovo ir juo pasitikėdama, išmainė turėtą 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) į 1400/2893 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas). Atsakovas G. D. pažadėjo, kad parduos ieškovei po mainų sutarties sudarymo atitekusią ginčo sklypo dalį ir taip su ja atsiskaitys už 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Vėliau jis pradėjo ieškovę įtikinėti, kad jam priklausančiuose žemės sklypuose plėtos gyvenamųjų namų kvartalą su visa infrastruktūra, todėl ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje reikia suformuoti paplūdimį ir parduoti mažomis dalimis žemės sklypus pirksiantiems asmenims. Kadangi tuo metu ieškovės ir šio atsakovo santykiai buvo geri, ieškovė su pasiūlymu sutiko. Atsakovas G. D. informavo ieškovę, kad turi pirkėją (atsakovą E. Š.) vienam iš savo žemės sklypų, todėl reikia kuo greičiau parduoti ir 50/2893 dalių iš ieškovei po mainų sutarties atitekusio ginčo sklypo. Su potencialiu pirkėju iki sandorio sudarymo ieškovė nebuvo susitikusi, su juo dėl jokių sandorio sudarymo sąlygų nesiderėjo, visa tai darė atsakovas G. D.. 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė su atsakovu E. Š. notaro biure sudarė 50/2893 dalių ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri kartu buvo ir bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ginčo sutartis). Ieškovė teigia, kad nurodytos sutarties pagrindu ji perleido 50/2893 dalių iš jai po mainų sutarties atitekusio ginčo sklypo už 1000 Eur. Ieškovei atvykus pasirašyti nurodytos sutarties į notarų biurą, ją nuolat trikdė atsakovas G. D., nes jis keitė ginčo sutarties sąlygas, įtraukdavo naujų sąlygų, nesudarė jai jokios galimybės pasitarti su teisininku. Pasirašydama ginčo sutartį, ieškovė tinkamai nesuprato esminių jos sąlygų, paslėptų minėtos sutarties niuansų. Tik grįžusi namo ji turėjo galimybę atidžiai perskaityti pasirašytą ginčo sutartį. Tai padariusi, ji suprato, kad kai kurios ginčo sutarties sąlygos jai yra visiškai neaiškios ir nesuprantamos. Ieškovė nedelsdama kreipėsi į teisininką (advokatą), o pasikonsultavusi su juo, suprato, kad yra apgauta: jai priklausančios ginčo sklypo mažos dalies pardavimas atsakovui E. Š. padarė visą likusią ginčo sklypo dalį mažavertę ir nustatė jai neįvykdomų pareigų, susijusių su žemės paskirties pakeitimu. Ginčo sutartis jai apskritai buvo visiškai nenaudinga, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia taikant dvišalę restituciją.
4. Atsakovai nurodė, kad, pasirašant ginčo sutartį, ieškovei buvo leista susipažinti su pasirašomos sutarties projektu, ji jame atliko įvairių korekcijų. Atsakovas G. D. niekada neturėjo tikslo apgauti ieškovę, todėl pastarosios teiginiai, kad ginčo sutarties sudarymo metu ji buvo apgauta, yra melagingi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą ieškovės G. R. L., atsakovo E. Š. ir atsakovo G. D., ir taikė dvišalę restituciją: grąžino 50/2893 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybėn, įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui E. Š. sumokėtus 1000 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sutarties esminės sąlygos (2.1.1, 10.1 ir 11.7 punktai) buvo akivaizdžiai nenaudingos ieškovei, neatitiko jos interesų, todėl ieškovė atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje, lyginant su kitomis ginčo sutarties šalimis (atsakovais): E. Š. buvo perleista itin maža ginčo sklypo dalis, tačiau to pakako, kad susiformuotų bendraturčių daugetas būtent tik ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje; patvirtinus tarp bendraturčių naudojimosi ginčo sklypu tvarką, E. Š. įgijo teisę iš esmės naudotis visa ieškovei priklausančia ginčo sklypo dalimi, o tai akivaizdžiai sumažino ieškovei priklausančios ginčo sklypo dalies patrauklumą bei vertę; ginčo sutarties 11.7 punktu tik ieškovei buvo nustatyta pareiga per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti savo turimų dalių paskirtį į vandens ūkio paskirties žemę – bendrojo naudojimo vandens telkinių; atsakovo G. D. atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti būtinumo ar poreikio G. D. plėtojamame gyvenamųjų namų kvartale paplūdimį formuoti būtent ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje, nors jam pačiam priklauso kitų žemės sklypų, išsidėsčiusių prie Jiesios upelio, abipus ginčo sklypo, eilė.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir ištyręs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas G. D., pasinaudodamas ieškovės pasitikėjimu, vienasmeniškai suformulavo ginčo sutarties sąlygas, vienasmeniškai organizavo tokios sutarties pasirašymą, vienasmeniškai rengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą bei naudojimosi ginčo sklypu tarp bendraturčių tvarką. Ginčo sutarties sąlygos visiškai neatitiko ieškovės interesų, kartu buvo išimtinai palankios šiam atsakovui. Nors pats atsakovas buvo ginčo sutarties šalis ir ją pasirašė, tačiau minėtoje sutartyje jokių pareigų ar apsunkinimų jam nėra nustatyta. Nors atsakovas G. D. taip pat yra ginčo sklypo dalies savininkas, tačiau pagal ginčo sutartį paplūdimys formuojamas išimtinai tik ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje, tik ieškovei yra nustatoma pareiga pakeisti jai priskirtų ginčo sklypo dalių paskirtį į vandens ūkio paskirties žemę – bendrojo naudojimo vandens telkinių, taip pat tik ieškovei nustatoma sankcija už tokio įsipareigojimo neįvykdymą, o šio įpareigojimo ji realiai, be kitų bendraturčių sutikimo įvykdyti objektyviai ir negalės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokių, išimtinai ieškovei nepalankių, sąlygų nustatymas suteikė netiesioginę (paslėptą) naudą atsakovui G. D., ieškovė buvo sąmoningai suklaidinta dėl esminių ginčo sutarties sąlygų.
8. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, nustatė, kad ieškovė byloje sumokėjo 188 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė ir 2300 Eur dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (iš viso 2488 Eur), ir ieškovei priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų po 1244 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 8 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, papildomai nurodė, kad, įvertinus ginčo sutarties esmę, matyti, jog G. D., prisidengdamas ginčo sutartimi kaip dalies sklypo pardavimu (nutylėdamas, nesitardamas su ieškove (bendraturte) dėl daug svarbesnių sutarties punktų nei 50 kv. m ploto žemės pardavimas), vienašališkai nusistatė sau naudingą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Kodėl ieškovės dalis buvo suskirstyta į dvi dalis, šis atsakovas negalėjo paaiškinti, to nenurodė ir apeliaciniame skunde. Iš byloje esančio 2014 m. rugpjūčio 19 d. šalims (ieškovei ir atsakovui G. D.) priklausančio žemės sklypo plano apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad būtent per ieškovei tenkančias žemės sklypo dalis nustatytas servitutas, o tai tik patvirtino atsakovų nesąžiningumą. Be to, būtent atsakovas E. Š., kaip matininkas, ir sudarė šį žemės sklypo planą su parodytu servitutu nuo kelio iki vandens telkinio, o vėliau tapo ginčo sutarties šalimi (pirkėju), todėl neabejotinai suprato apie nesąžiningą naudojimosi tvarkos nustatymą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo sutarties 11.7 punktą, nusprendė, kad atsakovai, prisidengdami 50 kv. m ploto žemės sklypo dalies pardavimu ir pirkimu, siekė svarbesnių tikslų, apie kuriuos nutylėjo, siekė tiek nusistatyti naudojimosi tvarką bendru žemės sklypu, tiek atsidalyti bendraturčių dalis. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti žemės sklypų atidalijimą, ieškovei buvo nustatyta itin didelė bauda (5000 Eur), tai buvo įvertinta kaip siekis priversti ieškovę įvykdyti jai sutartyje nustatytą pareigą.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo sutartis buvo sudaryta neišreiškus ieškovei savo tikrosios laisvos valios, atsakovų tiek aktyvūs veiksmai (rūpinimasis sandorio sudarymu), tiek nutylėjimas (nederinimas sandorio sąlygų su ieškove, vienašališkai įrašant į ginčo sutartį tik atsakovams naudingas sąlygas) buvo pripažinti nesąžiningais, neleidusiais ieškovei savarankiškai priimti sprendimo dėl ginčo sutarties sąlygų.
13. Kauno apylinkės teisme 2022 m. vasario 22 d. buvo gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Ieškovė prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė visų ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Ieškovė prašė priimti papildomą sprendimą dėl iš atsakovų jos naudai panaikintu teismo sprendimu už akių priteistų po 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 700 Eur atsiliepimo į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengimo išlaidų atlyginimą.
14. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priėmė papildomą sprendimą – iš atsakovų ieškovės naudai priteisė po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris nebuvo paskirstytas galutiniu teismo sprendimu.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė civilinėje byloje 2020 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 už teikiamą pradinį ieškinį sumokėjo 188 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 2700 Eur (1000 Eur + 600 Eur + 400 Eur + 700 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (iš viso 2888 Eur). Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 8 d., ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkintas ir iš atsakovų ieškovei priteista 2488 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau liko nepaskirstyti 400 Eur pagal 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 712040, todėl šios išlaidos papildomu teismo sprendimu ieškovei buvo priteistos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 200 Eur.
16. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomą sprendimą.
17. Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, atsakovai tik teigė, kad ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą ir prašymo šį terminą atnaujinti ieškovė nepateikė, taip pat nenurodė jo praleidimą pateisinančių priežasčių.
18. Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė 2022 m. vasario 22 d., nors ir praleidusi įstatymo nustatytą terminą, tačiau prašymo pateikimo momentą susiedama su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutartimi.
19. Kauno apygardos teismo vertinimu, CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas 20 dienų terminas klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo iškelti nėra naikinamasis, todėl kai jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašymą dėl papildomo sprendimo pateikė praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl ji turėjo pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodydama jo praleidimo priežastis, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo teisę savo iniciatyva atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo.
20. Kauno apylinkės teismas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo priėmė 2022 m. vasario 23 d. rezoliucija ir, procesiniu sprendimu spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, iš esmės išsprendė ir termino atnaujinimo klausimą. Atsakovams apeliaciniu skundu nekeliant klausimo dėl iš jų ieškovės naudai papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo, apeliaciniame skunde įvardyti pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą nekeitė fakto, kad ieškovės prašymas buvo priimtas bei išnagrinėtas, ir tai nesudarė pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 328 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomą sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nešališkumą, priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Ieškovės interesams civilinėje byloje atstovavo advokatas A. Čeplinskas, kuris iki 2012 m. gruodžio 27 d. dirbo Kauno apygardos teisme teisėju ir teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. A. Čeplinsko darbo Kauno apygardos teisme laikotarpiu jo vadovaujamame Civilinių bylų skyriuje dirbo ir teisėjai E. Burzdikas bei E. Tamašauskas, kurie buvo ne tik pavaldūs A. Čeplinskui, kaip Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, tačiau taip pat ne vienerius metus dirbo bendrose civilinių bylų skyriaus kolegijose, o tai leido daryti pagrįstą išvadą dėl tarp jų susiformavusių ilgalaikių dalykinių ir žmogiškųjų santykių, kurie paprastai nepasibaigia pasibaigus darbo santykiams. Teisėjos D. Labokaitė ir L. Žemaitienė A. Čeplinsko darbo Kauno apygardos teisme metu dirbo Kauno apylinkės teisme ir buvo jam netiesiogiai pavaldžios. Be to, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas T. Ridikas nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio dirbo Kauno miesto apylinkės teisme teisėjo padėjėju. Taigi visi pirmiau nurodyti bylą nagrinėję teisėjai vienaip ar kitaip atitinkamu laikotarpiu buvo pavaldūs ieškovės interesams šioje byloje atstovavusiam šiuo metu advokato veikla besiverčiančiam A. Čeplinskui. Tai, kad ieškovės atstovas A. Čeplinskas jau apie 10 metų nebedirbo Kauno apygardos teisme, nesudaro pagrindo spręsti, kad iki tol susiformavę ilgalaikiai darbiniai ryšiai yra pasibaigę ar nutrūkę, nes darbiniai ryšiai yra neatsiejami nuo bendražmogiškųjų santykių, kurie tarp asmenų, net ir pasibaigus darbiniams santykiams, nepasibaigia. Spręsti, jog teismai galbūt dėl pirmiau nurodytų žmogiškųjų ir buvusių darbinių ryšių su ieškovės atstovu veikė šališkai, sudaro prielaidas ir tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovų buvo priteistas likusių nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl praleisto termino bei jo atnaujinimo pagrindų ir priežasčių, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vien priimdamas sprendimą, šį praleistą terminą atnaujino savo iniciatyva.
21.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl buvo netinkamai atskleista bylos esmė: tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas ieškovės buvo įgytas mainų pagrindu turint tikslą uždirbti, parduodant šį žemės sklypą mažomis dalimis suformuoto namų valdų kvartalo žemių savininkams, kad jame būtų įrengtas bendras to kvartalo paplūdimys. Tai yra labai svarbi teismų netinkamai įvertinta aplinkybė, iš kurios matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas neketino likti šio žemės sklypo savininkais. Sklypą, pakeitus jo paskirtį į rekreacinę, buvo ketinama parduoti dalimis. Ši aplinkybė yra esminė, daranti nepagrįstą teismų išvadą, kad, ieškovei perleidus nedidelę žemės sklypo dalį atsakovui E. Š., jos žemės sklypo vertė sumažėjo. Bylą nagrinėjusių teismų padarytos išvados, kad ieškovė buvo spaudžiama pasirašyti sutartį, o ir pasitikėjo atsakovu, yra nepagrįstos, nes ieškovė siekė, kad jos žemės sklypo dalis būtų greičiau parduota, prašė atsakovo G. D. surasti jai pirkėjus, suderino pardavimo kainą. Tai, kad ieškovė pirkėją pirmą kartą pamatė sandorio metu, nedaro atsakovų veiksmų neteisėtų, nes ieškovės prašymu atsakovas G. D. surado pirkėją, kuris sutiko įsigyti ieškovės norimą parduoti žemės sklypo dalį už su ieškove suderintą kainą, apie planuojamą sandorį ieškovei buvo pranešta iš anksto. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamu sandoriu atsakovai siekė atidalyti žemės sklypus, nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais ir yra siurprizinė. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir elementariai logikai bei teisės aktams.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, kad ieškovė prašymą priimti papildomą sprendimą pateikė praleidusi įstatyme nustatytą terminą, pripažino, kad ieškovė, pateikdama tokį prašymą, neprašė atnaujinti praleisto įstatymu nustatyto termino tokiam prašymui pateikti, tačiau vis tiek nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, pagrįstai atnaujino terminą tokiam prašymui paduoti. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuris buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, nenurodžius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir neprašant atnaujinti praleisto termino, prašymas turėjo būti grąžintas padavusiam asmeniui.
22. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo G. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Daugiau nei devynerių metų laikotarpis nuo advokato A. Čeplinsko darbo santykių teisme pabaigos nesudaro pagrindo teigti, jog ši aplinkybė keltų abejonių dėl objektyvaus bylos išnagrinėjimo bei teisėjų šališkumo.
22.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, iš esmės išsprendė ir šio prašymo pateikimo termino atnaujinimo klausimą.
22.3. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino bylos įrodymus, atsižvelgė į įrodymų visetą, padarė teisingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su sandorio sudarymo aplinkybėmis, nustatymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
23. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
24. Kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, tenkinus ieškinį, pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ieškovės su atsakovais sudaryta dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos bei taikyta dvišalė restitucija: ieškovei nuosavybės teise grąžinta pirkimo–pardavimo sutarties objektu buvusi žemės sklypo dalis ir ieškovė įpareigota grąžinti atsakovui E. Š. (pirkėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį) sumokėtą pinigų sumą. Kasaciniu skundu taip pat skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistas nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nesutikdamas su šiais teismų procesiniais sprendimais atsakovas G. D. kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai: 1) pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nešališkumą, nes bylą nagrinėję teisėjai dirbo kartu su ieškovės atstovu A. Čeplinsku, pastarajam iki 2012 m. gruodžio 27 d. dirbant Kauno apygardos teismo teisėju ir teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, ir (arba) buvo pavaldūs jam; 2) pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl buvo netinkamai atskleista bylos esmė; 3) pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Nurodytų kasacijos pagrindų, apibrėžiančių kasacijos ribas, kontekste teisėjų kolegija pasisakys dėl teismų šioje byloje priimtų sprendimų teisėtumo, vadovaudamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei nešališkumo
25. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ši byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo, nes ieškovės atstovo nagrinėjamoje byloje A. Čeplinsko darbo Kauno apygardos teisme laikotarpiu (jis iki 2012 m. gruodžio 27 d. dirbo Kauno apygardos teisme teisėju ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku) jo vadovaujamame Civilinių bylų skyriuje dirbo ir teisėjai E. Burzdikas bei E. Tamašauskas, kurie buvo ne tik pavaldūs A. Čeplinskui, kaip Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, tačiau taip pat ne vienerius metus dirbo bendrose civilinių bylų skyriaus kolegijose, o tai leido daryti pagrįstą išvadą dėl tarp jų susiformavusių ilgalaikių dalykinių ir žmogiškųjų santykių, kurie paprastai nepasibaigia pasibaigus darbo santykiams. Teisėjos D. Labokaitė ir L. Žemaitienė A. Čeplinsko darbo Kauno apygardos teisme metu dirbo Kauno apylinkės teisme ir buvo jam netiesioginiai pavaldžios. Be to, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas T. Ridikas nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio dirbo Kauno miesto apylinkės teisme teisėjo padėjėju. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad spręsti, jog teismai galbūt dėl pirmiau nurodytų žmogiškųjų ir buvusių darbinių ryšių su ieškovės atstovu veikė šališkai, sudaro prielaidas tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovų buvo priteistas nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl praleisto termino bei jo atnaujinimo pagrindų ir priežasčių, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vien priimdamas sprendimą, šį praleistą terminą atnaujino savo iniciatyva.
26. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).
27. Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali teismo nešališkumo klausimu išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, yra pabrėžęs, jog turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99, 45827/99; 2006 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Vertinant nuogąstavimų objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, eitų pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimą byloje Walston prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37372/97; 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Podoreški prieš Kroatiją, peticijos Nr. 13587/03).
28. Įvertinusi visa, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad laikas, praėjęs nuo ieškovės atstovo nagrinėjamoje byloje A. Čeplinsko darbo teisinių santykių Kauno apygardos teisme pabaigos, jokių darbo santykių, juolab pavaldumo, nebuvimas tarp pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusio teisėjo T. Ridiko bei apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjusių teisėjų D. Labokaitės, L. Žemaitienės ir ieškovės atstovo nagrinėjamoje byloje A. Čeplinsko, kai pastarasis, kaip nurodoma kasaciniame skunde, iki 2012 m. gruodžio 27 d. dirbo Kauno apygardos teisme teisėju ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, neteikia pagrindo spręsti apie su darbu teismuose susijusių santykių, buvusių tarp bylą nagrinėjusių teisėjų ir ieškovės atstovo A. Čeplinsko, kai pastarasis dirbo Kauno apygardos teisme teisėju ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, galimą poveikį sprendžiant nagrinėjamą bylą ir atitinkamai teisėjų pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta realių faktų, kurie galėtų kelti objektyvių abejonių dėl bylą išnagrinėjusių teisėjų nešališkumo (žr. nutarties 27 punktą), taigi atitinkamai ir dėl to, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismų.
30. Dėl kasacinio skundo argumento, kad spręsti, jog teismai galbūt dėl pirmiau nurodytų žmogiškųjų ir buvusių darbinių ryšių su ieškovės atstovu veikė šališkai, sudaro prielaidas tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovų buvo priteistas nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl praleisto termino bei jo atnaujinimo pagrindų ir priežasčių, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vien priimdamas sprendimą, šį praleistą terminą atnaujino savo iniciatyva, teisėjų kolegija pasisakys šios nutarties motyvuojamosios dalies skyriuje dėl teismo teisės priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų
31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl buvo netinkamai atskleista bylos esmė: tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas ieškovės buvo įgytas mainų pagrindu turint tikslą uždirbti, parduodant šį žemės sklypą mažomis dalimis suformuoto namų valdų kvartalo žemių savininkams, kad jame būtų įrengtas bendras to kvartalo paplūdimys. Nei ieškovė, nei atsakovas neketino likti šio žemės sklypo savininkais. Pakeitus sklypo paskirtį į rekreacinę, sklypą buvo ketinama parduoti dalimis. Ši aplinkybė yra esminė, daranti nepagrįstą teismų išvadą, kad, ieškovei perleidus nedidelę žemės sklypo dalį atsakovui E. Š., jos žemės sklypo vertė sumažėjo. Bylą nagrinėjusių teismų padarytos išvados, kad ieškovė buvo spaudžiama pasirašyti sutartį, o ir pasitikėjo atsakovu, yra nepagrįstos, nes ieškovė siekė, kad jos žemės sklypo dalis būtų greičiau parduota, prašė atsakovo G. D. surasti jai pirkėjus, suderino pardavimo kainą. Tai, kad ieškovė pirkėją pirmą kartą pamatė sandorio metu, nedaro atsakovų veiksmų neteisėtų, nes ieškovės prašymu atsakovas G. D. surado pirkėją, kuris sutiko įsigyti ieškovės norimą parduoti žemės sklypo dalį už su ieškove suderintą kainą, apie planuojamą sandorį ieškovei buvo pranešta iš anksto. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamu sandoriu atsakovai siekė atidalyti žemės sklypus, nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais ir yra siurprizinė. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir elementariai logikai bei teisės aktams.
32. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas).
34. Nurodant, kad buvo netinkamai atskleista bylos esmė, kasaciniame skunde teigiama, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Materialiosios teisės normų, kurias teismai taikė ir aiškino nagrinėjamoje byloje spręsdami ginčą, taikymo ir aiškinimo klausimas kasaciniame skunde nėra kvestionuojamas.
35. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad teismai analizavo visą bylos medžiagą ir išvadas grindė įrodymų visuma, išsamiai pasisakydami dėl teisiškai reikšmingo įrodymų turinio. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismų išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovo kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas ieškovės buvo įgytas mainų pagrindu turint tikslą uždirbti. Byloje nustatyta, kad ieškovė išmainė turėtą 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) į 1400/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Ieškovės teigimu, atsakovas G. D. pažadėjo, kad parduos jai po mainų sutarties sudarymo atitekusią ginčo sklypo dalį ir taip su ja atsiskaitys už 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o vėliau pradėjo įtikinėti, kad jam priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), plėtos gyvenamųjų namų kvartalą su visa infrastruktūra, todėl ieškovei priklausančioje ginčo sklypo dalyje reikia suformuoti paplūdimį ir jį mažomis dalimis parduoti iš jo žemės sklypus pirksiantiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad ieškovė turi žinių ir gebėjimų, susijusių su nekilnojamojo turto verslu, išmano nekilnojamojo turto objektų formavimo (žemės paskirties keitimo) ypatumus.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo patenkintas ir pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ieškovės su atsakovais sudaryta dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (toliau – ir ginčo sutartis) bei taikyta dvišalė restitucija ne dėl to, kad ieškovė neketino parduoti ginčo žemės sklypo, bet dėl to, kad ginčo sutarties esminės sąlygos (2.1.1, 10.1, 11.7 punktai) buvo akivaizdžiai nenaudingos ieškovei, neatitiko jos interesų, todėl ieškovė atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje lyginant su kitomis ginčo sutarties šalimis, ieškovė ginčo sutartį tokiomis ypač nepalankiomis sąlygomis pasirašė dėl klaidinančių atsakovo G. D. veiksmų. Dėl to kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad aplinkybė, jog nei ieškovė, nei atsakovas G. D. neketino likti ginčo žemės sklypo savininkais, kad šį sklypą, pakeitus jo paskirtį į rekreacinę, buvo ketinama parduoti dalimis, yra esminė, daranti nepagrįstą teismų išvadą, kad, ieškovei perleidus nedidelę žemės sklypo dalį atsakovui E. Š., jos žemės sklypo vertė sumažėjo.
37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai nevertino, jog tai, kad ieškovė pirkėją pirmą kartą pamatė sandorio metu, daro atsakovų veiksmus neteisėtus. Tai, kad ieškovė siekė, jog atsakovas G. D. surastų ginčo žemės sklypo pirkėjus, kurie už suderintą kainą dalimis pirktų šį sklypą, kad apie ginčo sutarties sudarymo laiką ir vietą ieškovei buvo pranešta ir iš anksto, nepaneigia teismų nustatytų nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčo sutarties esminių sąlygų (2.1.1, 10.1, 11.7 punktai) parengimu, keitimu, ieškovės galimybe susipažinti su jomis, suvokti jų reikšmę.
38. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčijamu sandoriu atsakovai siekė atidalyti žemės sklypus, nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais ir yra siurprizinė, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir elementariai logikai bei teisės aktams, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aiškiai matyti, kad tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė išaiškinęs ginčo sutarties 11.7 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 27 punkte nurodė, kad nors ginčo sutartyje nėra tiesiogiai parašyta apie bendraturčių žemės sklypo atidalijimą, o tai įvardyta kaip „paruošti visus dokumentus dėl šio žemės sklypo suformavimo į atskirus turtinius vienetus“, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atsakovo ir jo surasto pirkėjo tikslas buvo žemės sklypų atidalijimas, o ginčo sutarties formuluotė vertintina kaip klaidinanti ieškovę.
Dėl teismo teisės priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą
39. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, jog ieškovė prašymą priimti papildomą sprendimą pateikė praleidusi įstatyme nustatytą terminą, pripažino, kad ieškovė, pateikdama tokį prašymą, neprašė atnaujinti praleisto įstatymu nustatyto termino tokiam prašymui pateikti, tačiau vis tiek nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, pagrįstai atnaujino terminą tokiam prašymui paduoti. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuris buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, nenurodžius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir neprašant atnaujinti praleisto termino, prašymas turėjo būti grąžintas padavusiam asmeniui.
40. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nurodyto straipsnio 2 dalis).
41. CPK 75 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų praleidimo pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
42. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
43. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).
44. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).
45. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Prašyme buvo nurodyta, kad teismas iki galo neišsprendė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo, pateikti argumentai dėl sumų, kurios liko nepriteistos ieškovei. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nebuvo iki galo išspręstas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas, buvo priimtas 2021 m. lapkričio 12 d., o ieškovė, prašydama priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, į teismą kreipėsi 2022 m. vasario 22 d., t. y. praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos terminą, ji prašyme nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir neprašė atnaujinti praleisto termino. Atsakovams apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovų buvo priteistas nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, grindžiant tik faktinėmis aplinkybėmis, kad prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nebuvo nurodytos jokios svarbios termino praleidimo priežastys, ieškovė ir apeliacinės instancijos teismui nenurodė buvus svarbių termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti praleidimo priežasčių, nes apskritai nepateikė atsiliepimo į minėtą apeliacinį skundą.
46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu procesiniu sprendimu išspręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, iš esmės išsprendė ir termino atnaujinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovams apeliaciniu skundu nekeliant klausimo dėl iš jų ieškovės naudai papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo, apeliaciniame skunde įvardyti pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą nekeičia fakto, kad ieškovės prašymas buvo priimtas bei išnagrinėtas, o tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 straipsnis).
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo praleidimas nesant prašymą padavusio asmens nurodytų ir (ar) teismo nustatytų svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistąjį terminą, negali būti vertinamas kaip formalus pagrindas CPK 328 straipsnio prasme. Aiškinant priešingai, būtų paneigtas CPK 277 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas nėra įtvirtintas be tikslo.
48. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
49. Įvertinusi visa, kas nurodyta šios nutarties 39–47 punktuose, ir atsižvelgdama į tai, kad kasacinį skundą pateikė tik atsakovas G. D., teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas dėl nagrinėjamoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo ir apeliacinės instancijos nutarties, kuria šis sprendimas paliktas nepakeistas, neteisėtumo yra pagrįstas, minėtos teismų sprendimų dalys, kuriomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas ieškovei iš atsakovo G. D., yra neteisėtos, todėl šios dalys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomu sprendimu jai priteisimo iš atsakovo G. D..
50. Šios nutarties 29 punkte buvo nurodyta, kad dėl kasacinio skundo argumento, jog spręsti, kad teismai galbūt dėl pirmiau nurodytų žmogiškųjų ir buvusių darbinių ryšių su ieškovo atstovu veikė šališkai, sudaro prielaidas tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovų buvo priteistas nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl praleisto termino bei jo atnaujinimo pagrindų ir priežasčių, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vien priimdamas sprendimą, šį praleistą terminą atnaujino savo iniciatyva, teisėjų kolegija pasisakys šios nutarties motyvuojamosios dalies skyriuje dėl teismo teisės priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija nurodo, kad vien tik neteisingas proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, aiškinimas ir taikymas nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai: 1) teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įtvirtinančias įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų ir teismų nepriklausomumą bei nešališkumą, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovo G. D. naikintinos ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildomu sprendimu priteisimo ieškovei iš atsakovo G. D. atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
52. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis). CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
53. Kasaciniu skundu atsakovas G. D. reiškia reikalavimus panaikinti tiek teismų procesinius sprendimus dėl ginčo esmės, kuriais pripažinti negaliojančiais ginčijami pirkimo–pardavimo sutartis ir bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos bei taikyta dvišalė restitucija, tiek ir teismų procesinius sprendimus, kuriais taikant papildomo sprendimo institutą ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi išnagrinėjus bylą kasacine tvarka tik pastarasis atsakovo G. D. kasacinio skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies, o kiti jo reikalavimai atmetami, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu teisėjų kolegija, įvertinusi patenkintus ir atmestus kasacinio skundo reikalavimus, nusprendžia, kad tenkinama 5 proc., o atmetama 95 proc. atsakovo G. D. kasacinio skundo reikalavimų, ir kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto vadovaudamasi nurodytomis proporcijomis.
54. Atsakovas kasaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už kasacinį skundą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už kasacinio skundo reikalavimus dėl ginčo esmės ir šie kasacinio skundo reikalavimai atmetami, todėl atsakovui nepriteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už atmestą kasacinio skundo reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys). Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme, todėl šis klausimas nespręstinas ir šių išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
55. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti jai iš atsakovo 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atmetama 95 proc. atsakovo kasacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš kasacinį skundą padavusio atsakovo priteistinas 1140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 7, 8.14 punktuose nurodyto dydžio. Bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti.
56. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10,46 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus atmesti 95 proc. kasacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistinas 9,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės turėtų būti priteisiama 0,52 Eur šių bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi iš ieškovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), tai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovei G. R. L. iš atsakovo G. D. panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės R. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų papildomu sprendimu priteisimo ieškovei R. L. iš atsakovo G. D..
Priteisti ieškovei G. R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1140 (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 9,94 Eur (devynis Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas