Civilinė byla Nr. e2S-572-544/2025

                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12416-2025-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.6.10.; 3.2.9.9.; 3.3.2.6.1 

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-22062-1089/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teledema“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į bendrosios kompetencijos Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išdėstyti iš jos kreditorei UAB ,,Bitė Lietuva“ (toliau – ir kreditorė) Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – ir VKAT) 2025-04-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos 632 578,75 Eur skolos mokėjimą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-05-22 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo paliko nenagrinėtą; priteisė kreditorei iš pareiškėjos 1 167,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Teismas, atsižvelgęs į precedentinę galią turinčius Vilniaus apygardos teismo (toliau ir – VAT) 2021-07-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1810-432/2021 19-20 punktuose pateiktus išaiškinimus, kreditorės poziciją, pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto psgrindu, nes bendrosios kompetencijos teismas neturi kompetencijos nagrinėti prašymo dėl nacionalinio arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi CPK 284 straipsnio analogija negali būti taikoma arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui.

4.       Kadangi nutartis buvo priimta kreditorės naudai, teismas konstatavo, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas nepriteisė visų suinteresuoto asmens prašomų 3 041,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 ir 8.17 punktuose nustatytus maksimalius dydžius. Teismas kreditorei iš pareiškėjos priteisė 1 167,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (maksimalią už dokumentų parengimą galimą priteisti sumą).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliantė UAB „Teledema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos prašymas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025-04-01 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išdėstymo būtų priimtas. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

5.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi VAT 2021-07-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1810-432/2021 19 punktu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad CPK 284 straipsnio norma yra specialioji, todėl pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį pagal analogiją negali būti taikoma arbitražo sprendimo vykdymo procese. Nei vienoje iš minėtoje nutartyje minimų nutarčių nėra konstatuota, kad CPK 284 straipsnis yra specialioji norma.

5.2.       Apeliantės vertinimu, CPK 284 straipsnio 1 dalis nustatanti, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, yra bendroji teisės norma, nes nėra jokios kitos bendrosios teisės normos, kuri nustatytų bendrąsias sprendimo vykdymo išdėstymo taisykles. Būtent šios normos analogija ir turėjo būti taikoma, nes jokia specialioji CPK norma nenustato galimybės kreiptis dėl Lietuvoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

5.3.       Kad CPK 284 straipsnio 1 dalies teisės norma yra bendroji, patvirtina tai, kad šios teisės normos atžvilgiu egzistuoja specialioji norma, t. y. CPK 777 straipsnis, kuris nustato, jog prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Aptariamą išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta, kad CPK 284 straipsnis yra bendroji norma lyginant ją su kitomis normomis (LAT 2023-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).

5.4.       Išvada, kad CPK 284 straipsnis yra specialioji norma, VAT nutartyje grindžiama Lietuvos apeliacinio teismo ir LAT išnagrinėtose bylose suformuluota praktika. Tačiau šių aukštesnės instancijos teismų suformuluoti precedentai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje, nes:

1)       LAT yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose;

2)       vertinant VAT nutartyje nurodytas aukštesnės instancijos teismų nutartis aiškiai matyti, kad jos buvo priimtos esant visiškai skirtingoms faktinėms aplinkybėms, kurios negalėtų būti panašios į nagrinėjamoje byloje esančias aplinkybes; 

3)       iš VAT nutarties matyti, kad prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas toje byloje prašymą dėl vietos arbitražo teismo sprendimo išdėstymo jau buvo pateikęs pačiam bylą nagrinėjusiam arbitražo teismui. Tuo tarpu pareiškėja šioje byloje tokį prašymą pateikė tik teismui;

4)       kadangi pareiškėja klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bylą nagrinėjant arbitražo teisme nekėlė, arbitražui priėmus sprendimą, jų funkcijos buvo įvykdytos (functus officio). Vadinasi, arbitrai nebeturi įgaliojimų spręsti šalies prašymo dėl arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Arbitražo teismas negalėtų priimti ir papildomo sprendimo, jeigu šalis nereiškė tokių reikalavimų arbitražinio nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 45 straipsnio 1 dalis);

5.5.       Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės argumentų, kad ta aplinkybė, jog nei KAĮ, nei CPK tiesiogiai nenustato teisės kreiptis dėl Lietuvoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra laikytina akivaizdžia teisės spraga. Minėta spraga galėtų būti ištaisoma taikant CPK 284 straipsnio analogiją, nes tam yra visos LAT praktikoje sufomuotos sąlygos (nėra ginčo santykį reguliuojančios teisės normos; yra norma, reglamentuojanti panašų santykį; tarp santykių egzistuoja panašumas, kuris analogijos taikymą pateisina). Teismo pateiktas išaiškinimas pažeidžia apeliantės teises, nes ji netenka galimybė, kad jos argumentai  dėl sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo būtų įvertinti, tuo tarpu kreditorei suteikta teisė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

5.6.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas buvo neabejotinai kompetentingas spręsti arbitražo teismo sprendimo išdėstymo klausimą, kadangi KAĮ 41 straipsnio 4 dalis numato, kad, jei arbitražo teismo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimas nevykdomas, vykdomąjį raštą suinteresuotos šalies prašymu išduoda arbitražo teismo vietos apylinkės teismas. CPK 777 straipsnis numato, kad prašymus tik dėl užsienio teismų ir arbitražo sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo nagrinėja Lietuvos apelaicinis teismas. VKAT teismo arbitrų kolegija taip pat negali spręsti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

2.       Suinteresuotas asmuo UAB ,,Bitė Lietuva“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliantės UAB ,,Teledema“ atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-22062-1089/2025 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

6.1.       Kompetencija spręsti dėl arbitražo sprendimo vykdymo išdėstymo yra priskirta nacionaliniam arbitražo teismui pagal KAĮ, todėl bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės kiškis į aiškiai atskirtą arbitražo teismo kompetenciją, perimdamas arbitražo teismo kompetencijai priskirtų klausimų išsprendimą. 

6.2.       KAĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai dėl su arbitražu susijusių klausimų galima kreiptis į teismą. Šiame straipsnyje nėra numatyta galimybė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu išdėstyti arbitražo sprendimą, o KAĮ 8 straipsnio 2 dalis teismams draudžia kištis į Arbitražo teismo veiklą, išskyrus 9 straipsnio 1 dalies išimtis, tarp kurių nėra sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo.  

6.3.       Teisinis reglamentavimas suteikia teisę būtent arbitražo teismui išdėstyti savo sprendimu priteistų sumų vykdymą. Konstatuojant aplinkybę, jog neva nagrinėjamu atveju pagal analogiją turėtų būti taikytinos CPK 284 straipsnio nuostatos, tai neabejotinai pažeistų suinteresuoto asmens interesus, kadangi arbitražinio nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo savo reikalavimus suformulavo atsižvelgiant į pareiškėjos poziciją bei faktą, jog jokie prašymai dėl būsimo sprendimo vykdymo išdėstymo nebuvo pareikšti, t. y. suinteresuotas asmuo, remdamasis ilgalaikiu bendradarbiavimu, nereikalavo nei palūkanų už naudojimąsi jos pinigais, nei procesinių palūkanų.

6.4.       Priešingai nei nurodo pareiškėja, šiuo atveju neegzistuoja jokia teisinio reguliavimo spraga, kurią reikia pašalinti taikant CPK 284 straipsnio analogiją, nes pareiškėja, kaip profesionali verslininkė, turėjo bei galėjo suvokti, jog sprendimas šiai galimai bus nepalankus,  ji žinojo ir reikalavimo dydį, todėl  turėjo visas galimybes prašyti išdėstyti sprendimo vykdymą paties arbitražo teismo, tačiau to sąmoningai nepadarė, prisiimdama iš to kylančias pasekmes.

6.5.       Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi VAT nutartimi kaip precedentu, nes: 1) pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą laikytis aukštesnės instancijos teismo – VAT, veikusio kaip apeliacinės instancijos teismas, iš esmės analogiškoje byloje nutartimi sukurto precedento, ypač, kai šio klausimo LAT nėra sprendęs ir priešingų teisės aiškinimo taisyklių nėra pateikęs; 2) tiek ši byla, tiek ir byla, kurioje buvo priimta VAT nutartis, yra iš esmės identiškos – abejose bylose teismai nagrinėjo skolininko prašymą dėl VKAT sprendimo vykdymo išdėstymo; 3) apeliantės motyvas, kad VAT nutarties kaip precedento negalima taikyti, nes, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškėjas dėl vietos arbitražo teismo sprendimo išdėstymo jau buvo pateikęs prašymą arbitražo teismui ir išdėstyti arbitražo teismo sprendimą prašė antrą kartą, yra nepagrįstas, kadangi prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismas išsprendė 2021-05-03 nutartimi praėjus keliems mėnesiams po arbitražo teismo sprendimo priėmimo ir pasibaigus arbitražo teismo įgaliojimai, t. y. šis klausimas nebuvo antrą kartą pakartotinai sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

6.6.       Net ir laikant, jog CPK 284 straipsnio nuostatos, leidžiančios išdėstyti nacionalinių teismų sprendimų vykdymą, gali būti taikytina nagrinėjamoje byloje, neegzistuoja pagrindai išdėstyti sprendimo vykdymą, nes: 1) pareiškėja nurodo lakoniškus teiginius apie savo tariamai blogą finansinę padėtį 2024 metais, tačiau neįrodo, kad dabartinė finansinė padėtis neleidžia įvykdyti sprendimo ir kad finansinė padėtis pagerės ateityje; pareiškėja niekaip nepagrindžia, jog šios finansinė padėtis pagerės ateityje; 2) priverstinis sprendimo vykdymas yra prasidėjęs, o pareiškėja savo prašymą grindžia išimtinai tik savo 2024 m. egzistavusia finansine padėtimi bei gautomis pajamomis, kurios buvo žinomos jau nagrinėjant bylą arbitražo teisme; 3) sprendimo vykdymo išdėstymas neabejotinai suteiks apeliantei pranašumą bei pažeis kreditorės teisėtus interesus, nes priteistos lėšos nuvertės dėl infliacijos, apeliantė jomis naudosis neatlygintinai, sprendimo vykdymas apeliantės akcininkams sudarys galimybę gauti didesnį užmokestį už pardavinėjamas akcijas.    

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjos UAB „Teledema“ prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

8.       Teismų praktikoje pažymima, kad arbitražas – visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, šiuo susitarimu šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (LAT 2020-03-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, 21 punktas; 2024-02-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2024, 42 punktas). Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams. Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę šalims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų būdą, šalims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo būdu lūkesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali būti peržiūrimi tik išskirtiniais atvejais, kai vienareikšmiškai pažeistos fundamentalios vertybės, priešingu atveju būtų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė (LAT 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2021-04-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021, 20 punktas).

9.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paliko nenagrinėtą jos prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi rėmėsi precedento galios neturinčios Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-22062-1089/2025 išvadomis apie tai, kad CPK 284 straipsnio norma yra specialioji, todėl pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį pagal analogiją negali būti taikoma. Pareiškėja teigia, kad CPK 284 straipsnis yra bendroji teisės norma, nes nei KAĮ, nei CPK tiesiogiai nenustato teisės kreiptis dėl Lietuvoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kas laikytina akivaizdžia teisės spraga, kurią turėjo ištaisytipirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 284 straipsnio analogiją. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

10.       Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su šalių susitarimu arbitražo tvarka spręsti iškilusius ar galinčius iškilti ginčus, taip pat su ginčų nagrinėjimu, arbitražo sprendimų priėmimu bei vykdymu. KAĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad KAĮ nuostatos, reglamentuojančios teisminį arbitražinio susitarimo pripažinimą, šio susitarimo nuginčijimą, teisminį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, yra taikomos neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje yra arbitražo vieta ar kur atliekami atskiri arbitražo procesiniai veiksmai. KAĮ 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. KAĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai dėl su arbitražu susijusių klausimų galima kreiptis į teismą. Šiame straipsnyje nėra numatytos galimybės arbitražo šalims kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu išdėstyti arbitražo sprendimą. KAĮ 41 straipsnio 4 dalis numato, kad arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu arbitražo teismo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimas nevykdomas, arbitražo teismo vietos apylinkės teismas šalies prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išduoda vykdomąjį raštą. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

11.       Taigi, kaip matyti iš nutarties 10 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, bendrosios kompetencijos teismo ir nacionalinio arbitražo teismo kompetencijos yra reguliuojamos atskirais įstatymais ir aiškiai atskirtos, o klausimų, kuriais dėl su arbitražo sprendimu susijusių klausimų sprendimo galima kreiptis į bendrosios kompetancijos teismą, sąrašas yra baigtinis ir jame nėra numatyta išimtinės galimybės kreiptis bendrosios kompetancijos teismą dėl CPK 284 straipsnio nuostatų taikymo. Minėtos KAĮ 41 straipsnio 4 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismas (apylinkės teismas) turi teisę išduoti tik vykdomąjį raštą dėl arbitražo teismo sprendimo vykdymo, tačiau neturi įgaliojimų nagrinėti klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

12.       Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja, kuri yra verslininkė ir kuriai yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, prašymo dėl arbitražo sprendimo vykdymo išdėstymo bylą nagrinėjant arbitražo teisme nepareiškė, nors, pagal bylos duomenis tam nebuvo jokių kliūčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu bendrosios kompetencijos teismas imtųsi svarstyti klausimą dėl arbitražo teismo sprendimo išdėstymo, tai iš esmės reikštų arbitražo teismo bylos, kurioje priimtas vykdytinas sprendimas, atnaujinimą, naujų aplinkybių apie pareiškėjos turtinę padėtį, kurios nebuvo pateiktos ir vertintos bylą nagrinėjant arbitražo teisme, nustatinėjimą ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimą. Vertinama, kad tai nesuderinama su arbitražo prigimtimi bei šalių sudarytu arbitražiniu susitarimu. Be to, išdėsčius arbitražo teismo sprendimo vykdymą, kaip teisingai nurodo kreditorė, būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra, nes arbitražinio nagrinėjimo metu kreditorė savo materialinius reikalavimus suformulavo be netesybų ir procesinių palūkanų, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja reikalavimo dėl būsimo, galimai ir jai nepalankaus, sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo nebuvo pareiškusi.

13.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o, skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Tuo tarpu CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais, ir šia prasme tai yra speciali norma CPK 18 straipsnio atžvilgiu, leidžianti nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas ir besąlygiškai įgyvendinamas.

14.       Pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1810-432/2021 suformuotą teismų praktiką, vertinami nepagrįstais.

15.       LAT nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (LAT 2018-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (LAT 2020-02-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021-01-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). 

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusio apygardos teismo išaiškinimais, duotais iš esmės faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas prašymas dėl VKAT sprendimo vykdymo išdėstymo. Pareiškėjos pateikti argumentai, kad VAT išnagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, yra nepagrįsti. VAT išnagrinėtoje civilinėje byloje arbitražo teismas ne išsprendė prašymą išdėstyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą, o tokį prašymą atsisakė nagrinėti, dėl ko pareiškėjas su tokiu prašymu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą,  todėl situacija procesiniu požiūriu yra analogiška kaip ir šioje byloje.

17.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2023-03-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).  

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė KAĮ nuostatas, susijusias su arbitražo, bendrosios kompetencijos teismo kompetencijomis,  priimtų sprendimų galimu išdėstymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19.       Kadangi procesinis sprendimas priimamas ne apeliantės naudai, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo kreditorė UAB „Bitė Lietuva“, kuri laiku ir nustatyta tvarka pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 725,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Kadangi suinteresuoto asmens prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai rengiant nurodytus procesinius dokumentus viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį, suinteresuoto asmens prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiant maksimalią už dokumentų (atsiliepimo į atskirąjį skundą) parengimą priteistiną sumą – 935,08 Eur (2 337,70 Eur × 0,4) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotajam asmeniui UAB ,,Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, iš pareiškėjos UAB ,,Teledema“, juridinio asmens kodas 135989386, 935,08 Eur (devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                           Ramunė Čeknienė