Civilinė byla Nr. e2-228-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00885-2021-1

 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. N. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. N. ir I. K. ieškinį atsakovams R. G. ir I. G. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos priteisimo, kurioje tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Ober-haus“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. N. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) nutraukti 2020 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 3497, sudarytą ieškovų V. N., I. K. ir atsakovų R. G. ir I. G., kuria atsakovai pardavė, o ieškovai įsigijo: 0,0620 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 1); 0,0645 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 2); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 92,58 kv. m bendro ploto, (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 3); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 4); kitus inžinerinius statinius – pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 5); 2) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus solidariai grąžinti ieškovams pagal 2020 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 3497 gautus 116 000 Eur, o ieškovus – grąžinti atsakovams Daiktus 1-5; 3) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 6 318,24 Eur turtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 25 000 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl R. G. ir I. G. nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsakovo R. G. atžvilgiu neginčijamai nustatytas dokumentų klastojimo faktas ir suklastotų dokumentų panaudojimo pagrindu įteisinti tikrovės neatitinkantys duomenys, esą ieškovas I. K. yra įsigyto gyvenamojo namo statytojas. R. G. 2021 m. spalio 26 d. surašytame kaltinamajame akte užfiksuota, kaip jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog „M. B. jam yra nepažįstamas“ (kaltinamojo akto 28 punktas), tuo tarpu pateiktame triplike tvirtinama, kad „Tuo tikslu atsakovas R. G. ėmėsi veiksmų ir surado specialistą M. B.“. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė I. G. tvirtino, kad „su vyru kokį namą įsigijo, toks jis ir liko, nieko papildomai nestatė, tiesiog tvarkė aplinką, įsistatė naujus langus, vyras tvarkė garažą ir kitus apdailos darbus“ (kaltinamojo akto 26 punktas), tuo tarpu iš byloje su ieškiniu pateiktos 2012 m. kovo 19 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. 019 matyti, kad 2012 metais gyvenamajam namui nepastatytas antras aukštas, nepakeistas stogas, nėra pristatyto garažo. I. G. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, tą patvirtina 2020 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuria remdamiesi ieškovai ir įsigijo ginčo turtą. Ši ataskaita aiškiai patvirtina, kad ginčo namui pastatytas antras aukštas, pakeistas stogas, prie namo pastatytas garažas ir t. t. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų nesąžiningumą.

3.       Atsakovai R. G. ir I. G. atsiliepime į prašymą nurodė, kad ieškovai nepagrindė, dėl kokių aplinkybių iškilo poreikis pakartotinai spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors prašymas jau buvo išspręstas. Faktinė situacija nėra pasikeitusi. Be to, turtas, dėl kurio prašoma padaryti įrašą viešame registre, nesusijęs su ieškinio reikalavimais, atsakovų turtas į šios bylos dalyką nepatenka. Taigi prašomos priemonės neužtikrintų sprendimo vykdymo. Ieškovai nepateikė jokių duomenų apie galimą atsakovų ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti savo turtą, pabloginti savo turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5.       Teismas, įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio turinį, įrodymus, sprendė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinį.

6.       Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės teisinis vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią, rašytinio įrodymo statuso, nes būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6, 12-14 straipsniuose. Ikiteisminio tyrimo duomenys nėra atsakovų veiksmų neteisėtumą patvirtinantys įrodymai. Atsakovų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors šiuo metu byla ir nagrinėjama teisme, negali būti laikomas jų nesąžiningumo patvirtinimu, nes jų atžvilgiu nėra teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Priešingas tokių duomenų vertinimas pažeistų atsakovų nekaltumo prezumpciją, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, neįvykdymo rizikos. Dėl to ši aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindžiančia atsakovų nesąžiningumą ar jų ketinimus ateityje elgtis nesąžiningai.

7.       Teismo vertinimu, ieškovai nepateikė tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie atsakovų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, t. y. nepateikė įrodymų apie savo turto sąmoningą mažinimą, todėl neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovų parodymai, duoti baudžiamojoje byloje, gali būti vertinami kaip atsakovų gynybinė pozicija, jie bus patvirtinti arba atmesti kaip nepagrįsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir galėtų būti reikšmingi šioje byloje, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo. Vien tai, kad atsakovų pozicijos išsiskiria baudžiamojoje ir civilinėje bylose, savaime nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo, slepiant ar sąmoningai mažinant savo turtą, siekiant apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovai atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas registre dėl atsakovų nuosavybės teisės perleidimo draudimo, neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir atsakovų teisių bei teisėtų interesų nesuvaržytų daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovams nebūtų uždraudžiama nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudoti, jį tinkamai prižiūrėti, išlaikyti, vykdyti verslą ir pan.

9.2.                      Šiuo metu yra neginčytinai nustatyta, kad buvo suklastoti ieškovo I. K. parašai, kad suklastotų dokumentų pagrindu buvo siekiama įteisinti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog I. K. yra įsigyto gyvenamojo namo statytojas. Nors šiai dienai ir nėra galutinių teismų sprendimų baudžiamojoje ir administracinėje bylose, tačiau šioje civilinėje byloje yra atsakovų atsiliepimai, iš kurių matyti, kad būtent atsakovas R. G. surado asmenis, kurie įkėlė į duomenų bazę ,,Infostatyba“ suklastotus dokumentus. Tokie duomenys užfiksuoti ir R. G. pateiktame kaltinamajame akte. Toks atsakovo R. G. elgesys nelaikytinas sąžiningos šalies elgesiu. Ne mažiau keistas ir atsakovės I. G. elgesys, kai ji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad, jiems su atsakovu R. G. įsigijus ginčo turtą, jie esą jokių statybų nevykdė, nors šioje byloje pateikti duomenys įrodo, jog buvo pastatyta antras aukštas, garažas ir t. t. Visa tai atlikta neturint projektinės dokumentacijos, o suklastojus ieškovo I. K. bei architektės parašus buvo bandoma nelegalią statybą įteisinti I. K. vardu. Tai įrodo atsakovų nesąžiningą elgesį.

9.3.                      Ši byla yra sustabdyta. Jeigu nebus taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ieškovai fiziškai neturės galimybės užtikrinti, kad atsakovai, vengdami prievolių įvykdymo ne tik šioje civilinėje byloje, bet ir galimai baudžiamojoje, gali pradėti mažinti savo turimą turtą.

9.4.                      Ieškinys viršija 140 000 Eur sumą. Teismui priėmus bent vieną palankų ieškovams sprendimą baudžiamojoje ar administracinėje byloje, kol sustabdyta ši civilinė byla, atsakovai, vengdami prievolės įvykdymo, gali imtis veiksmų mažinti savo turimą turtą iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo.

10.       Atsakova

10.1.                      Ieškovai 2021 m. rugpjūčio 10 d. jau buvo pateikę analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atlikti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę. Šis prašymas buvo atmestas. Ieškovai nepateikė argumentų, kodėl keliamas tapatus klausimas, kai faktinės aplinkybės nėra pakitusios. Pakartotinis prašymas dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių, esant toms pačios faktinėms aplinkybėms ir tiems patiems pagrindams, turėtų būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio pagrindu.

10.2.                      Atsakovų nesąžiningumą ieškovai grindžia baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau ji neįrodo atsakovų siekio paslėpti ar mažinti turimą turtą.

10.3.                      Aplinkybė, kad ieškinys viršija 140 000 Eur sumą, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

10.4.                      Ieškovai nedetalizuoja, kokiam konkrečiai turtui ar kokiai jo daliai prašoma laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti taikoma. Tokiu abstrakčiu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtam atsakovų turtui neabejotinai būtų pažeistas proporcingumo principas, nes atsakovų teisės, apribojus su byla nesusijusį turtą, būtų varžomos labiau nei būtina galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

10.5.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų turtas be jokio teisinio pagrindo būtų apribotas neapibrėžtam laikui. Tai sukeltų ne tik atsakovų teisių pažeidimus, bet ir neproporcingus nuostolius, kurių atlyginimo šie būtų priversti reikalauti teismine tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų buvimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju atlieka nurodytų sąlygų teisinį įvertinimą.

15.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymui.

16.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovai 2022 m. sausio 6 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. įrašą viešame registre dėl atsakovų nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

17.       Pagal formuojamą teismų praktiką ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jeigu atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba išnykus pagrindui, dėl kurio laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1841/2011; 2011 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2011, kt.). Taigi, teismui atmetus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su tokiu prašymu galima kreiptis į teismą dar kartą, tačiau tuomet teismas vertina, ar ieškovas nurodė naujų aplinkybių ar pateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba išnyko pagrindai, kuriems esant laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

18.       Nagrinėjamu atveju pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai grindžia tokiomis aplinkybėmis: Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3117-1058/2021 atsakovo R. G. atžvilgiu neginčijamai nustatytas dokumentų klastojimo faktas ir suklastotų dokumentų panaudojimo pagrindu įteisinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad ieškovas I. K. yra įsigyto gyvenamojo namo statytojas; ikiteisminio tyrimo metu atsakovė I. G. davė melagingus parodymus, kad „<...su vyru kokį namą įsigijo, toks jis ir liko, nieko papildomai nedastatinėjo, tiesiog tvarkė aplinką, įsistatė naujus langus, vyras tvarkė garažą ir kitus apdailos darbus...>“, tačiau iš turto vertinimo ataskaitos matyti, jog ginčo namui pastatytas antras aukštas, pakeistas stogas, prie namo pastatytas garažas ir t. t.; toks atsakovų elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas ir nesuderinamas su sąžiningo elgesio standartu.

19.       Pažymėtina tai, kad apeliantai (ieškovai) tiek ieškinio reikalavimus, tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais, t. y. kad atsakovai, panaudodami galimai suklastotus dokumentus, suorganizavo tikrovės neatitinkančios ir galimai suklastotos projektinės dokumentacijos įkėlimą į ,,Infostatyba“, kad I. K. yra įsigyto gyvenamojo namo statytojas ir projektinės dokumentacijos užsakovas. Ieškinyje, be kita ko, ieškovai nurodė, kad dėl neteisėto ieškovo I. K. statytojo statuso panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2166-541/2021, o dėl atsakovų galimai nusikalstamų veiksmų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00135-21. Taigi apeliantų (ieškovų) pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomi argumentai nelaikytini naujomis aplinkybėmis, kurios suponuotų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui šioje civilinėje byloje.

20.       Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai į bylą nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys (tarp jų – ir atsakovų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai) savaime nėra atsakovų veiksmų neteisėtumą ir nesąžiningumą patvirtinantys įrodymai, nes jų atžvilgiu nėra teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Priešingas tokių duomenų vertinimas pažeistų atsakovų nekaltumo prezumpciją, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, neįvykdymo rizikos, t. y. kad atsakovai sieks išvengti išieškojimo. Dėl to ši aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindžiančia atsakovų nesąžiningumą ar jų ketinimus ateityje elgtis nesąžiningai. Tokios praktikos dėl ikiteisminio tyrimo duomenų įrodomosios reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-661-516/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021).

23.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilę ginčai, todėl vien aplinkybė, jog ieškovai atsakovams inicijuoja ikiteisminius tyrimus ir civilinius bei administracinius ginčus, savaime nereiškia, kad kyla grėsmė šioje civilinėje byloje būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymui. Atsakovų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje, galėtų būti reikšmingi šioje byloje, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, t. y. nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Vien tai, kad atsakovų pozicijos baudžiamojoje ir civilinėje bylose išsiskiria, savaime nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo, slepiant ar sąmoningai mažinant savo turtą, siekiant apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą.

24.       Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdami sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovų valios. Pripažinus, jog laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka vien tik teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

25.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, atsirasti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, jog pateiktas ieškinys – akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, žalos atlyginimo, t. y. jų materialieji teisiniai reikalavimai nesusiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamojo turto objektą (iš esmės reiškiami tik piniginiai reikalavimai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiam atsakovų turtui ir ginčo šalių status quo išsaugojimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas (būtinas). Be to, atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedetalizuojama, kokiam konkrečiam turtui ar jo daliai prašoma laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti taikoma.

27.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-302/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017). Taigi sutiktina su atsakovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad abstrakčiu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtam (nekonkrečiam) atsakovų turtui neabejotinai būtų pažeistas proporcingumo principas, nes, apribojus su byla nesusijusį atsakovų turtą, jų teisės būtų varžomos labiau, negu būtina teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymui užtikrinti.

28.       Apeliantai atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia argumentais, kad ieškinio suma viršija 140 000 Eur sumą, todėl, teismui priėmus bent vieną palankų ieškovams sprendimą baudžiamojoje ar administracinėje byloje, kol sustabdyta ši civilinė byla, atsakovai, vengdami prievolės įvykdymo, gali imtis veiksmų mažinti savo turimą turtą iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo.

29.       Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo bei taikymo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, kt.).

30.       Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019, kt.).

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovų nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

32.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė