Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-62-1719-07].doc
Bylos nr.: N-62-1719-07
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                               Administracinė byla Nr. N9-1719/2007

Procesinio sprendimo kategorija 32.

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų          Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2006 m. liepos 27 d., 810 val., Eigulių-Giraitės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas dviratį važiavo ne važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, susidūrė su automobiliu Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 51, 53, 104 punktus. Ši V. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalį.

Institucijos 2007 m. sausio 25 d. nutarime konstatuota, kad V. P. protokole nurodyta veika padarė ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 100 Lt bauda.

V. P. 2007 m. sausio 25 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė, eismo įvykio metu dviračiu ne važiavo, o jį vedėsi.

Nukentėjusioji L. D. prašė skundo netenkinti. Teigė, kad vairuodama automobilį ir įsitikinusi, kad kertamu keliu važiuojančių automobilių nėra, įvažiavo į sankryžą, kurioje susidūrė su dviratininku, važiavusiu Eigulių gatvės kairiuoju važiuojamosios dalies kraštu.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi V. P. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje yra nustatyta, jog eismo įvykis įvyko Giraitės-Eigulių gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, Vilniuje. Jo metu L. D. vairuojamas lengvasis automobilis partrenkė V. P. Liudytojas A. N. teisme parodė, kad pagal transporto priemonių išsidėstymą po įvykio buvo sunku nustatyti, ar V. P. važiavo dviračiu. Tačiau jo kūno sužalojimai akivaizdžiai rodė, jog traumas jis patyrė ne eidamas. Liudytojo E. T. parodymais, V. P. buvo partrenktas važiuojant į garažą. Paaiškinimuose, duotuose policijos pareigūnams iš karto po įvykio, V. P. teigė važiavęs Eigulių gatvės šaligatviu, kairiąja kelio puse. Ties Giraitės-Eigulių gatvių sankryža jis išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį prieš eismą, kur jį kliudė iš šalutinio kelio į dešinę sukantis automobilis. Mykolo Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G5437/06(01) V. P. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal medicininius dokumentus atliktą žmogaus kūno tyrimą, V. P. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės mentės kaulo lūžis. Teismo medicinos praktikoje, lengvojo automobilio susidūrimo su pėsčiuoju pirmajai fazei yra būdingos blauzdos, kelio sąnario arba šlaunų traumos. Tokių sužalojimų V. P. nepatyrė, nors automobilio Volvo S40 apgadinimų pobūdis akivaizdžiai rodo, kad smūgis buvo suduotas priekinio bamperio aukštyje. Visos šios aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą įvykio versiją. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus pagal jų chronologinę seką, t. y. pirminius bei vėliau, tyrimo eigoje, duotus eismo dalyvių paaiškinimus, ištyręs V. P. sužalojimų mechanizmą transporto priemonės išorinių apgadinimo požymių kontekste, padarė besąlygišką išvadą, kad susidūrimo metu V. P. vairavo dviratį. Nenuginčyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo kaire kelio puse. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokolo, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimo duomenis, L. D. ir V. P. žodinius bei rašytinius paaiškinimus, specialisto išvadą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, eismo įvykio vietos planą, liudytojų A. N. ir E. T. parodymus konstatuota, kad V. P. , kaip asmens, vairuojančio dviratį, padarytas KET 104 punkto pažeidimas buvo vienintelė ir tiesioginė automobilio Volvo S40 apgadinimo priežastis. Veika kvalifikuota teisingai, skirta minimali administracinė nuobauda. Kadangi nuobaudos skyrimo terminas yra pasibaigęs, grąžinti bylą institucijai, įpareigojant ją pašalinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintų Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 41 punkto pažeidimą, nėra tikslinga. ATPK 272 straipsnyje įtvirtintas procesinės teises V. P. turėjo galimybę įgyvendinti teismo proceso metu, todėl skundžiamas aktas nenaikintinas.

 

III.

 

V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. balandžio 2 d. teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Jokio KET pažeidimo jis nepadarė. Dėl autoįvykio kalta L. D. , o ne jis. Jis ne važiavo dviračiu, o jį vedėsi iš dešinės sau pusės. Ėjo Eigulių gatvės kairiuoju šaligatviu, o ne važiavo kairiąja važiuojamosios dalies puse prieš eismą, kaip konstatuota teismo nutartyje. Priėjęs prie Eigulių gatvės nereguliuojamos sankryžos su Giraitės gatve, apsižiūrėjo, ar nėra automobilių, ir kirto Giraitės gatvę, kas pagal KET yra leidžiama. Perėjus pusę važiuojamosios dalies, jau visai prie priešingo kelio krašto jį staiga partrenkė automobilis, vairuojamas L. D. . Šis automobilis lėkė didžiuliu greičiu ir buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su jo vedamo dviračio priekine dalimi. Kadangi jis laikė dviratį už vairo, tai suveikusi jėga bloškė dviratį į priekį, o jis krito į priešingą pusę, atsitrenkė į L. D. vairuojamo automobilio bamperį. Po įvykio L. D. pasistatė automobilį visai kita pozicija nei po susidūrimo. Ji pavažiavo į priekį Eigulių gatvėje į priešingą eismui juostą.

2. Jo sužalojimas yra sunkus, nes jis patyrė kairiosios mentės kaulo lūžį, galvos traumą. Po įvykio ilgai gydėsi lūžius ir galvos traumas, gydosi ir dabar. Visa tai galima pamatyti jo ligos istorijoje, kurią prašo išreikalauti iš 5 poliklinikos. Jis negalėjo net vykti į apklausas dėl patirtų traumų, taigi visiškai klaidinga yra Mykolo Riomerio universiteto Teisės medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje teigiama, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jo sveikatos būklės niekas netyrė.

3. Pagal tariamus įrodymus nesutampa daug aplinkybių. Jeigu jis būtų važiavęs dviračiu ir išvažiavus į važiuojamąją kelio dalį prieš eismą jį būtų kliudęs L. D. vairuojamas automobilis, tai jo sužalojimai būtų buvę visai kitokio pobūdžio, žymės ant atsitrenkusio automobilio taip pat. Jam turėjo atsirasti traumos kojų srityje ir žymės turėjo likti ant dešiniojo automobilio sparno. Tačiau buvo visai ne taip. Teismas šių aplinkybių netyrė.

4. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami ir iškraipomi.

5. Teismo posėdyje dalyvavęs vertėjas realiai nevertė tai, ką jis sakė, taip pažeidžiant proceso teisės normas. Kiti proceso dalyviai galėjo ne taip jį suprasti.

6. Nebuvo ieškomas liudytojas, buvęs įvykio vietoje, bet vėliau pasišalinęs.

7. Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra prieštaringi, melagingi, neaiškūs, paviršutiniški ir nenuoseklūs. Pareigūnai paties įvykio nematė. Liudytojai yra suinteresuoti.

8. Prašo skirti automobiliui techninę ekspertizę, atlikti eksperimentą, parodymų patikrinimą vietoje.

 

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Nukentėjusioji atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai ir teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes. V. P. siekia išvengti administracinės atsakomybės ir ateityje galinčių kilti turtinių ar neturtinių pasekmių dėl jai padarytos žalos. Byloje buvo įvertinti visi įrodymai. Iš karto po įvykio užfiksuoti duomenys turi didesnę įrodomąją galią nei tie, kuriuos savo naudai naudojo pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme ir apeliacinio skundo motyvuose praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio. Teismas ištyrė ir įvertino V. P. autoįvykio metu sutrikdytos sveikatos turinį ir kilimo priežastis. Konkrečių proceso teisės normų, kurios, pasak pareiškėjo, buvo pažeistos, jis nenurodė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P. vairuodamas dviratį važiavo ne važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, taip pažeidė KET 104 punkto reikalavimus, ir dėl to įvyko susidūrimas su L. D. vairuojamu automobiliu, kuris buvo apgadintas. V. P. veikoje ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis konstatuota pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir su šio teismo atlikta įrodymų analize apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka. V. P. kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. D. , kuri betarpiškai dalyvavo eismo įvykyje, bei liudytojų A. N. ir E. T. , kurie įvykio nematė, tačiau nurodė pareiškėjo pateiktus paaiškinimus iš karto po įvykio, parodymai. V. P. savo kaltę neigė, nurodė, kad susidūrimo metu ne važiavo kairiąją važiuojamosios dalies puse prieš eismą, kaip yra konstatuota byloje, o vedėsi dviratį sau iš dešinės bei pereidinėjo Giraitės gatvę. Tačiau pirmos instancijos teismas, sugretinęs jo nurodytas aplinkybes su kitais byloje pateiktais įrodymais (specialisto išvada Nr. 5437/06(01), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (baudžiamoji byla Nr. 10-1-80775-06, b. l. 8-9, 23)), pagrįstai minėtus pareiškėjo parodymus vertino kritiškai. V. P. nurodytos aplinkybės neatitinka specialisto išvadoje, pateiktoje atlikus tyrimą pagal V. P. medicininius dokumentus, užfiksuotų jo patirtų sužalojimų pobūdžio bei prieštarauja L. D. , A. N. ir E. T. parodymams.

Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo teismo surinkti naujus įrodymus, o būtent skirti automobiliui techninę ekspertizę, atlikti eksperimentą, parodymų patikrinimą vietoje, tačiau, visų pirma, minėtas prašymas nėra konkretus, pareiškėjas nenurodė kokias konkrečiai aplinkybes būtų galima nustatyti remiantis šiais naujais įrodymais, be to, tokio prašymo pirmosios instancijos teismui jis nebuvo pateikęs ir nenurodė kodėl, tad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies nuostatomis, rinkti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nėra teisinio pagrindo. V. P. kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo tinkamai ištirti bei įvertinti.

Apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl netinkamo vertimo teismo posėdžio metu atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 62-64), kuriam, beje, pareiškėjas nepateikė jokių pastabų (ABTĮ 83 straipsnio 5 dalis), matyti, kad V. P. buvo išaiškinta tiek teisė nušalinti posėdžio metu dalyvavusį vertėją, tiek kitos procesinės teisės, tačiau nušalinimo teise jis nepasinaudojo, jokių pastabų dėl atliekamo vertimo teismo posėdžio metu jis taip pat nepateikė.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

             

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                 Antanas Ablingis

 

                                                                               Ričardas Piličiauskas

 

  Virgilijus Valančius