Civilinė byla Nr. 2-2061-907/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00978-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 128.2.;116.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

pareiškėjams L. S. ir K. S.,

suinteresuotam asmeniui B. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir K. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. S. ir valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai L. S. ir K. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. S. mirties palikimą priėmė jo vaikai L. S. ir K. S., faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja L. S. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad jos tėvas V. S. mirė 1999-11-10. Tėvai turi du vaikus: ją ir sūnų K. S. Gyvendami santuokoje iš bendrų lėšų tėvai įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors tai buvo bendroji jungtinė nuosavybė, butas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas B. S. vardu, nenurodant nuosavybės rūšies ir tėvo daiktinių teisių į šį turtą. Kito nekilnojamojo turto tėvai neįgijo, daugiau vaikų neturėjo, tėvas po mirties testamento nepaliko. 1999-11-10 mirus pareiškėjos tėvui V. S., jo palikimą priėmė jo sutuoktinė ir pareiškėjų motina B. S. ir pareiškėjai, faktiškai pradėję jį valdyti. Pareiškėja su motina toliau ten gyveno, mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo likusį turtą, juo rūpinosi, pareiškėjas padėjo prižiūrėti likusį turtą, darė einamąjį remontą. Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet jį išduoti buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad ji laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja mano, kad ji priėmė savo tėvo V. S. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Prašė pareiškimą tenkinti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėjas K. S. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo B. S. su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad jos sutuoktinis V. S. mirė 1999-11-10. Jie turi du vaikus: dukrą L. S. ir sūnų K. S. Gyvendami santuokoje bendrai įgijo nekilnojamąjį turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kito turto neturėjo. Po sutuoktinio mirties ji su dukra toliau liko gyventi minėtame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Sūnus padėjo prižiūrėti turtą, darė remontą.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija dar nėra pradėjusi procedūrų palikėjo V. S. turtui perimti, jie neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (45-46 b. l.).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo (5 b. l.) matyti, kad V. S. ir B. S. (buvusi Š.) susituokė 1962-02-24 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 58). Iš gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (6-8 b. l.) matyti, kad V. S. ir B. S. turėjo du santuokoje gimusius vaikus: dukrą L. S. (buvusi S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo kopijos (4 b. l.) matyti, kad V. S. mirė 1999-11-10. V. S. po mirties testamento nepaliko, po jo mirties palikimo niekas nėra priėmęs (10 b. l.), sutuoktiniai daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (9 b. l.) matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. S. ir B. S. įgijo gyvendami santuokoje 2006-11-28 ir užregistravo nekilnojamojo turto registre B. S. vardu. Pareiškėjų L. S. ir K. S. nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties dukra liko gyventi minėtame bute, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir jį naudojo kaip savo, kad po tėvo mirties sūnus padėjo prižiūrėti minėtą butą, darė einamąjį remontą, juo rūpinosi, padėjo sutvarkyti po tėvo mirties likusius namų apyvokos daiktus, jo asmeninius daiktus, patvirtina suinteresuoto asmens B. S. parodymai teismo posėdyje.

Pareiškėjų tėvas V. S. mirė 1999-11-10, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas- tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjai L. S. ir K. S., kreipdamiesi į teismą, nurodė, kad jų tėvas V. S. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (10 b. l.), o pareiškėjai kartu su B. S. palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjai įgijo teisę paveldėti po savo tėvo V. S. mirties (LR CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui  tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (LR CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. V. S. testamento nepaliko, jo vaikai L. S. ir K. S. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes dukra liko gyventi nekilnojamajame turte, juo naudojosi, jį prižiūrėjo, sūnus - darė remontą, turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, t.y., palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. V. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).   

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad L. S. ir K. S. mirusio tėvo V. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999-11-10, mirties priėmė jo palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti. 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Asta Čebatoriūtė