Civilinė byla Nr. e2S-1496-258/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21430-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5.; 3.4.5.12.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą dėl notarinių veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro veiksmų, kuriuo prašo pakeisti palikimo priėmimą pagal apyrašą ir/arba išduoti palikimą visam neatidalintam palikimui be jokių įvardintų išimčių paveldėjimo liudijime įrašant ne tik turtą, bet ir turtines prievoles. Nustatyti priežastis ir kliūtis dėl ko paveldėjimo procedūros negali būti baigtos, tame tarpe, nustatyti galimus neteisėtus sandorius su palikėjo turtu, neteisėtą palikimo užvaldymą ir pašalinti visas kliūtis realizuoti šį sandorį, valdyti palikimą, tame tarpe anuliuoti sandorius su palikėjo vardu turtu po jo mirties, kurie neišdavus paveldėjimo liudijimo yra niekiniai ir negalėjo teisėtai įvykti; konstatuoti juridinius faktus; išduoti vykdomąjį raštą ir išieškoti neteisėtai užvaldytą palikimą, kartu ir palikėjo dokumentus.

2.       Teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

3.       2019 m. liepos 31 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo L. G. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas konstatavo, jog trūkumai iš esmės nepašalinti. Patikslindamas skundžiamus veiksmus : „Notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą neatidalintą palikimą“- nenurodo koks konkretus palikimas; „Notarės atliktas veiksmas – Paveldėjimo liudijimo išdavimas su numatytomis išimtimis/išlygomis“ - nenurodo kokio turinio išduotas paveldėjimo liudijimas su numatytomis išimtimis/išlygomis; „Notarės atsisakymas įtraukti į palikimo liudijimą turtines teises/prievoles, atsisakymas detalizuoti palikėjo turto ir/ar atsisakymas pakeisti palikimo priėmimo būdą“ - konkrečiai nenurodo, kokias turtines teises/prievoles notarė atsisakė įtraukti į palikimo liudijimą bei atsisakė detalizuoti palikėjo turtą; „Notarės neveikimas dėl palikimo apsaugos“ - konkrečiai nenurodo kokiais veiksmais notarės neveikimas pasireiškia. Teismas sprendė, kad tikslindamas skundą pareiškėjas taip ir nesukonkretizavo skundo pagrindo ir dalyko. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas pripažinti paveldėjimo liudijimą išduotą 2017-01-24 niekiniu ir jį anuliuoti turi būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles paduodant ieškinį (turtinis reikalavimas). Prašymas konstatuoti juridinius faktus – tai įrodinėjimo dalykas, o ne procesinio dokumento dalykas (reikalavimas).

III.                      Atskirojo skundo argumentai 

6.       Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo pripažinti, kad visi skunde nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, patikslintą skundą laikyti paduotu ir išnagrinėti 2019-07-30 pateiktą patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų arba grąžinti į pirmą instanciją nagrinėjimui, pakeitus teisėją I. K..

7.       Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino, kad palikimas yra visuma ir yra abstrakti sąvoka, apimanti paveldėjimo teisių visumą, kurios iš principo negalima konkretizuoti. Būtent paveldėjimo liudijime turi būti įrašyta, kad paveldi visą palikimą, o ne vien palikėjo turtą. Teismui buvo pateikti priedai, paveldėjimo teisės liudijimas (2017-01-27) visa liudijimo kopija, o ne atskiros dalys) išduotas notarės D. S., kurioje įrašyta išimtis į likusį paveldimą turtą ir paveldėjimo liudijimas neišduotas. Todėl teismo teiginys „nenurodo kokio turinio išduotas paveldėjimo liudijimas su numatytomis išimtimis/išlygomis“ neatitinka tikrovės, nes dokumento kopija yra pridėta kaip skundo priedas. Paveldėjimo liudijime įrašytas turi būti pagrindinis objektas registruotinas pastatas (nes nuomos sutartis neatsiejama jo dalis, o klientų nukreipimo sutartis buvo susijusi), kurias pareiškėjas prašė teismo išreikalauti ir jas įtraukti į paveldėjimo liudijimą, nes notaras iki šiol neišdavęs liudijimo nei Gertrūdos g.33A palikėjo vardu buvusiam turtui, nei su butu susijusioms nuomos sutartims ir joje įvardintiems daiktams. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali vadintis teisėtu teisių perėmėju ir spręsti pastato disponavimo (kartu ir nuomos) klausimų. Pažymi, kad konstatuoti juridinius faktus yra atskiras reikalavimas, nagrinėtinas pagal kitą straipsnį nei notaro veiksmai, tačiau ypatingos teisenos tvarka. Jie susiję, todėl prasminga buvo sujungti, nes abiem atvejais, tai ypatingos teisenos objektas, teismingas tam pačiam Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

VI.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų ir prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartyje nustatė pareiškėjo paduoto procesinio dokumento trūkumus. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą dėl notaro veiksmų ir prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių nustatymo. Susipažinus su pareiškėjo patikslintu skundu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti.

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra aiškus skundo pagrindas ir dalykas: kokios konkrečios aplinkybės pagrindžia reiškiamą reikalavimą, kuris pareiškėjo nėra tiksliai (konkrečiai) įvardinamas; pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs įrodymai patvirtina tam tikras (konkrečias) aplinkybes. Teismas įpareigojo pareiškėją tiksliai suformuoti procesinio dokumento dalyką (reikalavimą), suformuluojant ką konkrečiai notaras turi atlikti (ar neatliko).

12.        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

13.       Iš pareiškėjo pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad iš tiesų nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, išdėstė asmeniniais vertinimais grindžiamą poziciją dėl notaro veiksmų, tačiau nebuvo nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) išdėstyti faktai ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atliktus notaro veiksmus pareiškėjas laiko neteisėtais. Pareiškėjo pateikti abstraktūs notaro veiksmų visumos vertinimai nepakankami tinkamai atskleisti ieškinio faktinį pagrindą. Be to, ir pats skundo dalykas nėra konkrečiai suformuluotas. Iš skundo turinio nėra aišku, ko konkrečiai pareiškėjas, inicijuodamas civilinę bylą, siekia: ar apskųsti notaro tam tikrą/-us jo veiksmus/ neveikimą, ar skundas paduotas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pažymėtina, kad nors skundai dėl notaro veiksmų ir dėl bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka, tačiau įrodinėjimo dalykai ir nustatinėjami faktai, aplinkybės šiose bylose yra skirtingi, skiriasi ir įtrauktinų į bylą proceso šalių ratas, todėl vienoje byloje šie klausimai negali būti nagrinėjami. Be to, ieškinyje nurodomas reikalavimas pripažinti paveldėjimo liudijimą niekiniu ypatingosios teisenos tvarka kartu su skundžiamais notaro veiksmais ar prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negali būti nagrinėjimas. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, reikalavimas pripažinti paveldėjimo liudijimą negaliojančiu nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles paduodant ieškinį (turtinis reikalavimas).

14.       Kaip minėta, esminiai ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, bei negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo atveju teismui priėmus pareiškėjo paduotą skundą, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2 str., 12 str., 142 str., 185 str.). Pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai, kurių pareiškėjas nepašalino, laikytini esminiais ir trukdančiais bylą išspręsti iš esmės. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai neužkerta pareiškėjui galimybės iš naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus parengtą procesinį dokumentą pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlytina apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Rita Kisielienė