Civilinė byla Nr. e2-895-832/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00138-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 19 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei V. P. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Teismas
nustatė:
Ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės V. P. priteisti 22,85 Eur žalą padarytą privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF).
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (toliau – SDĮ) numatyta, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, SDĮ nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. SDĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, jog už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei 2016 m. rugpjūčio mėnesį viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Naujosios Akmenės ligoninė buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, viso už 22,85 Eur. Šiaulių teritorinė ligonių kasa Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatė, jog sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. 2018 m. gruodžio 5 d. pranešimu dėl sveikatos priežiūros išlaidų Nr. S-5464 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl dokumentų, galinčių pagrįsti, jog ji buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu minėtu laikotarpiu pateikimo, ar žalos PSDF biudžetui atlyginimo, tačiau atsakovė į pranešimą neatsakė ir žalos neatlygino. Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovei buvo suteiktos nebegaliojant privalomajam sveikatos draudimui, ieškovė paslaugas suteikusiai VšĮ Naujosios Akmenės ligoninei sumokėdama 22,85 Eur už atsakovei suteiktas paslaugas, įgijo regreso teisę į atsakovę, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 22,85 Eur žalos atlyginimo.
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 22,85 Eur žalos atlyginimo PSDF biudžetui yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, SDĮ 8, 17, 34 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės Valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos gavėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, naudai:
– 22,85 Eur (dvidešimt du eurus 85 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Išaiškinti V. P., jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Teisėjas Mindaugas Klemenis