Baudžiamoji byla Nr. 1-336-1100/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30817-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Vaidai Mikalonienei, Dominykai Švedkovai, Vytautei Svetlauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,

nukentėjusiajam R. S. (R. S.),

kaltinamiesiems V. G. (V. G.) ir I. K. (I. K.),

gynėjams advokatams Anton Kviatkovski, Vidmantui Baumilai,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo nedirbo, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimo departamento (duomenys neskelbtini) kalėjime, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 28 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. ir I. K. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.53 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, priėjo prie R. S., kur V. G. atsistojo nuošaliau ir stebėjo aplinką, kol I. K. tuo metu papurškė ašarinių dujų R. S. į veidą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir padarydamas R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl cheminio abiejų akių ragenos ir junginės maišelio nudegimo, po to nutraukė nuo R. S. peties kuprinę, 50 Eur vertės, perdavė kuprinę V. G. ir abu pasišalino, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. S. priklausantį 50 Eur vertės turtą.

V. G. ir I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. K. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad pažįsta V. G. apie 1,5 metų, neatsimena, kaip susipažino, dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nes su broliu turėjo objektą. Ten susitikdavo pakalbėti, parūkyti, taip pat susitikdavo su V. G.. Neatsimena, kurią konkrečiai valandą susitiko su kitu kaltinamuoju bylai reikšmingą dieną, bet buvo šviesu. Susitiko prie restorano „McDonald‘s“ stoties rajone, ėjo (duomenys neskelbtini) g. link (I. K. ten arčiau eiti (duomenys neskelbtini) g., kur gyveno, link, o V. G. – arčiau (duomenys neskelbtini) link). Kai susitiko, V. G. turėjo tamsios spalvos kuprinę, kiek žino iš seniau. Nežino, kas buvo V. G. turėtoje kuprinėje. Pereinant pėsčiųjų geležinkelio stoties tiltą, jau prie pat kelio, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie nepaaiškino, kodėl sulaiko. Jie paklausė, kur I. K. gyvena, ir liepė trumpam įlipti į automobilį. Juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) g., kur priėjo išgėręs vyras. Šis, pažiūrėjęs į I. K., kažką pasakė, o, pažiūrėjęs į V. G., pasakė kažkokius necenzūrinius žodžius. Tik kitą dieną policijos komisariate pasakė jam, dėl ko buvo sulaikytas. Akcentavo, kad juos sulaikė praėjus kelioms minutėms po nagrinėjamo įvykio, tačiau pas juos nerado nei pinigų, nei cigarečių, kurie neva buvo pagrobti iš nukentėjusiojo. Tuo metu jam buvo uždėta apykojė, kitoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – būti namuose nuo 8 val. iki 20 val. Dirbo neoficialiai, turi apie 55 000 Eur skolų. Nukentėjusiojo nepažįsta, anksčiau nėra matęs. Jis buvo apsirengęs juoda liemene, pilkomis kelnėmis, apsiavęs juoda avalyne ir buvo užsidėjęs juodą „Adidas“ kepuraitę.

Teismui perskaičius dalį I. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 96–98), kaltinamasis patvirtino, kad V. G. sakė, kad jis rado kuprinę prie restorano „McDonald‘s“ stotyje tą pačią dieną. Nematė, kaip šis rado kuprinę. Kai susitiko, V. G. jau turėjo šį daiktą.

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad iki sulaikymo retai bendraudavo su I. K., net vardo nežinojo. Bylai reikšmingą dieną jis praeidinėjo pro tą vietą, kur nukentėjusysis konfliktavo su mergina (buvo jau po pietų). Mergina mušė jį pagaliu. Kiek suprato, mergina paprašė nukentėjusiojo cigaretės, o šis išvadino ją prostitute. V. G. buvo nuo jų gal 20 m atstumu, stovėjo ir žiūrėjo į konfliktą, po to nuėjo toliau į automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo liudytojas, atsisėdo ir valgė bandelę. Daugiau nukentėjusiojo nematė, nežino kas tolia vyko. Sėdėjo už automobilių, iš ten nieko nematyti. Po to, tik girdėjo kažkokį garsą, gal balionėlio purškimo. Vėliau jis nuėjo už viešbučio stotyje, norėjo nusišlapinti, o ten gulėjo pilka ar juoda kuprinė, kurią paėmė (rado ją po 5–10 min po matyto konflikto). Prie kuprinės buvo išmėtyti daiktai (stiklainis su žirneliais, pirštinės), o kuprinėje buvo tik dujų balionėlis. Cigarečių ar pinigų nebuvo. Po to, ėjo stoties link ir prie restorano „McDonald‘s“ sutiko I. K. (nuo kuprinės suradimo iki susitikimo su kitu kaltinamuoju praėjo 5 min). Nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki restorano „McDonald‘s“ maždaug 300 m. I. K. ėjo į namus, o V. G. reikėjo eiti į (duomenys neskelbtini), pasiūlė išgerti kartu alkoholio. Beeinant parduotuvės „Maxima“ link, juos sustabdė policijos pareigūnai (toje vietoje, kur parodė I. K.). Jiems nieko nesakė, liepė sėsti į automobilį, patikrino kuprinę. Kai juos atvežė į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., taip pat buvo liudytojas, kuris matė, kad kaltinamasis valgė. Pareigūnai atvedė nukentėjusįjį, kuris pradėjo rėkauti, sakė, kad čia yra jo kuprinė. Liudytojas pasakė, kad neatpažįsta kaltinamųjų. V. G. buvo apsirengęs marškinėliais ir trumpais medžiaginiais šortais. Nukentėjusiojo nepažįsta, mato pirmą kartą.

Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingą dieną apie 15–16 val. ėjo (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) g., kai prie jo prikibo mergina, kuri prašė cigaretės, puolė su pagaliu, o priešais stovėjo – I. K.. Iki įvykio nepažinojo nei merginos, nei kaltinamojo. Po to, ta pati mergina metė į jį akmenį. Netrukus nukentėjusysis pasisuko į kaltinamąjį, šis iš karto išsitraukė balionėlį ir papurškė į akis. R. S. atsistojo, nieko nematė, o asmuo, važiavęs pro šalį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, priėjo prie jo ir davė vandens praplauti akis. Po tam tikro laiko atvažiavo greitoji medicinos tarnyba ir policija. Iš greitosios medicinos pagalbos automobilio privedė jį prie policijos pareigūnų automobilio, nukentėjusysis pasakė, kad I. K. purškė jam į akis, o kitas asmuo turėjo nukentėjusiojo kuprinę (antro kaltinamojo nematė). R. S. po įvykio buvo išvežtas į ligoninę. Atpažįsta I. K. pagal išvaizdą, nes tamsaus gymio, taip pat pagal ūgį – žemesnis už nukentėjusįjį, asmuo buvo apsirengęs tamsiai.

Nukentėjusysis nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ant pečių (vieno peties) turėjo pilką kuprinę, kurioje buvo cigaretės, pinigai, atsuktuvas, žirnelių stiklainis, rankoje dar turėjo maišelį. Po dujų papurškimo kuprinė buvo nutraukta nuo peties. Buvo trys cigarečių blokai ir 400 Eur. Pinigai buvo laikomi išorinėje užsegamoje kišenėje. Pinigai buvo gauti dieną prieš tai kaip atlyginimas. O nagrinėjamo įvykio diena buvo išeiginė. Pinigus išėmė iš bankomato (duomenys neskelbtini) dieną prieš įvykį. Tuo metu dirbo viešbutyje dažytoju. Nagrinėjamo įvykio vietoje buvo išgėręs, bet nelabai daug, jei būtų stipriai neblaivus, tai nebūtų nuėjęs į „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnai netikrino jo neblaivumo. Vėliau jam kuprinė buvo grąžinta, joje buvo likęs atsuktuvas, pora vaisių, tačiau pinigų ir cigarečių nebuvo. Dujų balionėlio nesinešioja. Pasitikslinus R. S. parodė, kad jis nėra visiškai įsitikinęs, kad dujas papurškęs asmuo buvo I. K.. Cigaretes nupirko jam draugas, nukentėjusysis davė už tai pinigus – 200 Eur – prieš savaitę ar dvi savaites (pinigai nebuvo tie patys, kurie buvo pavogti). Draugas perdavė cigaretes prie (duomenys neskelbtini) g.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną gavo iškvietimą ir važiavo (duomenys neskelbtini) g., buvo nurodyti asmenų požymiai. Prie pėsčiųjų tilto pamatė du asmenis pagal pasakytus požymius. Nusprendė juos apžiūrėti ir su jais pasikalbėti. Kuprinėje buvo ašarinių dujų balionėlis. Asmenys buvo įsodinti į automobilį ir nuvežti į įvykio vietą. Nukentėjusysis pasakė, kad sulaikyti asmenys buvo tie patys, kurie dalyvavo įvykyje. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Neprisiminė, kaip tie asmenys buvo apsirengę ir kokio amžiaus, į kokią gatvę jie buvo nuvežti. Neteko bendrauti su nukentėjusiuoju, šis nesakė, pagal ką atpažino kaltininkus. Taip pat neprisiminė, ar nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo blaivūs, ar kažkas buvo rasta kuprinėje. Kolega labiau bendravo su asmenimis, nei ji. Ji neapžiūrinėjo asmenų drabužių kišenių. Nežino, ar tai darė kolega.

Liudytojas L. N. (L. N.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasarą automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) g. prie stoties. Buvo daug automobilių. Privažiavo prie bankomato, ten stovėjo ir matė, kaip kalbasi du asmenys. Vienas asmuo pradėjo kitam asmeniui kažką plėšti iš rankų. Išplėšė lyg juodą kuprinę ir nubėgo į viršų. Buvo dar antras asmuo, bet jis nieko nedarė, stovėjo. Liudytojas priėjo prie nukentėjusio asmens, kuris pasakė, kad jam išplėšė kuprinę ir papurškė dujų į akis. Asmenys pabėgo kažkur turgaus ar garažų link. Liudytojas iškvietė policiją ir laukė, kol ji atvažiuos. Liudytojas stebėjo nagrinėjamą įvykį 3 metrų atstumu nuo bankomato. Vienas asmuo buvo nuo jo apie 3 metrų atstumu, o kitas stovėjo prie tvoros (prie kalniuko) apie 5–6 metrų atstumu, vaikštinėjo, kažką ieškojo. Iš elgesio tas asmuo žinojo, kad taip bus ir jie kartu nubėgs. Kai asmuo išplėšė kuprinę, jie abu kartu nubėgo. Tas, kuris išplėšė kuprinę ir papurškė nukentėjusiajam dujų į akis, buvo su kelnėmis, o kitas asmuo buvo su šortais. Abu asmenys buvo vyrai, negalėjo pasakyti kokio amžiaus, nes viskas vyko labai greitai. Atrodo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus.

L. N. sulaukė policijos pareigūnų su nukentėjusiuoju. Daug laiko praėjo, kol atvažiavo policija. Trečią kartą paskambinant, policijos pareigūnai atvažiavo su kaltinamaisiais. Nukentėjusysis sakė, kad policijos pareigūnų atvežti asmenys yra tie patys, kurie dalyvavo nagrinėjamame įvykyje. Sulaikyti asmenys turėjo su savimi kuprinę, nukentėjusysis atpažino šį daiktą. Nukentėjusysis nesakė jam, kas buvo kuprinėje.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo padarytas plėšimas. Pagal nurodytus požymius (duomenys neskelbtini) g. buvo sulaikyti du asmenys, kurie buvo nuvežti į įvykio vietą ir atpažinti. Neprisiminė asmenų požymių, bet turėjo kuprinę, plėšimo metu panaudotos ašarinės dujus, kurios rastos sulaikius asmenis. Bendravo su nukentėjusiuoju, kuris buvo neblaivus. Su nukentėjusiuoju buvo sunku bendrauti, nes jam buvo pripurkšta dujų, šis nelabai ką matė, tačiau buvo liudytojas, kuris atpažino asmenis. Neatsimena, ar nukentėjusysis pasakojo, kas buvo jo kuprinėje, taip pat ar dingo kiti jam priklausantys daiktai. Bendravo su sulaikytaisiais, jie bėgo (greitai ėjo), buvo uždusę, sustabdyti sakė, kad niekuo nesusiję su įvykiu ir nieko daugiau neaiškino. Sulaikymo vietoje apžiūrėjo kuprinę. Neprisiminė, ką joje rado.

2023 m. rugpjūčio 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vietovė, esanti (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoji dalis iš abiejų pusių grįsta šaligatviais. Įvykio vieta yra šaligatvis, kuris yra lyginiais skaičiais pažymėtų pastatų pusėje, šalia automobilių stovėjimo aikštelės, kuri grįsta žvyru. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta. Reikšmingų daiktų ikiteisminiam tyrimui nerasta (1 t., b. l. 12–15).

2023 m. rugpjūčio 15 d. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje nurodyta, kad, apžiūrėjus vietovę šalia (duomenys neskelbtini) pastato, nustatyta, kad šalia (duomenys neskelbtini) pastato, ant apšvietimo stulpo, įrengta miesto vaizdo stebėjimo kamera į įvykio vietos pusę (1 t., b. l. 16–18).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad R. S. 2023 m. rugpjūčio 15 d. 16.38 val. atvyko į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nustatytas ragenos ir junginės maišelio nudegimas. Ašarinių dujų toksinis poveikis (1 t., b. l. 40).

2023 m. rugsėjo 11 d. Medicinos dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad R. S. nustatytas cheminis abiejų akių ragenos ir junginės maišelio nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2023 m. rugpjūčio 15 d. medicinos dokumentuose nurodytu būdu, t. y. papurškus ašarinių dujų, ir pagal pateiktus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 42–43).

(duomenys neskelbtini) bankas 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė R. S. atidarytos banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. pervedė nukentėjusiajam 413,05 Eur atlyginimo, o jis 2023 m. rugpjūčio 14 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 400 Eur (1 t., b. l. 62–63).

2023 m. rugpjūčio 22 d.–2023 m. rugpjūčio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti trys vaizdo įrašai.

Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, kairės pusės apačioje yra nurodyta data „2023-08-15“ ir laikas 15:44:34 val. Vaizdo įrašo trukmė apie 11 min. Kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) g. vaizdą. Vaizdo įraše yra matomi asmuo Nr. 1 (moteris, apsirengusi dryžuotus marškinėlius ir juodos spalvos kelnes), asmuo Nr. 2 (vyras, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos marškinius, juodos spalvos kelnes, turėjo juodos spalvos kuprinę ir mėlynos spalvos maišelį) ir asmuo Nr. 3 (vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos liemenę ir juodos spalvos kelnes, rankose laikė lyg popierių). Matyti, kaip asmuo Nr. 1 eina paskui asmenį Nr. 2. Asmenys tarpusavyje šneka, tačiau asmuo Nr. 1 bando užstoti kelią asmeniui Nr. 2, taip prasibraudama į priekį. Šalia jų nuolat stovi asmuo Nr. 3 ir stebi, kas vyksta. Kol asmenys šneka, prie jų prieina dar asmuo Nr. 4 (vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos šortus). Asmuo Nr. 1 pradeda mosikuoti rankomis, bandydama lyg suduoti asmeniui Nr. 2. Asmuo Nr. 1 dešinėje rankoje laikė galimai šaką, su kuria mosikavo, o galiausiai kelis kartus sudavė asmeniui Nr. 2 į veido sritį. Tuomet, apie 15.49 val., asmuo Nr. 1 išeina ir daugiau nepasirodo. Prie asmens Nr. 2 vis dar stovi asmuo Nr. 3, o asmuo Nr. 4 vaikšto aplinkui. Po asmens Nr. 1 išėjimo matyti, kaip asmuo Nr. 2 bendrauja su asmeniu Nr. 3. Matyti, kaip asmuo Nr. 3 pokalbio metu kažko ieško savo vidinėje liemenės kišenėje. Tuomet apie 15.52 val. asmuo Nr. 3 stovėdamas papurškia kažko asmeniui Nr. 2 į veido sritį. Matoma, kad yra purškiamo skysčio dulksna. Tuomet asmuo Nr. 3 pasiima asmens Nr. 2 kuprinę ir nubėga link asmens Nr. 4, kuris laukė ant kalniuko, kur stovėjo automobiliai. Asmenys pabėga. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „2023.08.15.15.56.08-2023.08.15.16.07.35“. Atidarius vaizdo įrašą, kairės apačioje viršuje yra nurodyta data „2023-08-15“ ir laikas 15:56:08 val. Vaizdo įrašo trukmė apie 11 min. Kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini) g. 6 vaizdą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip apie 15.57 val. asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4 prabėga per pėsčiųjų perėją ir eina gatve toliau. Eidami asmenys nusuka į praėjimą, esantį už vaistinės. Ant asmens Nr. 4 pečių yra matoma iš asmens Nr. 2 paimta kuprinė. Daugiau asmenys šiame vaizdo įraše nepasirodo. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, kairės pusės apačioje yra nurodyta data „2023-08-15“ ir laikas 16:09:26 val. Vaizdo įrašo trukmė apie 1 min. Kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini) g., ties pėsčiųjų tiltu per geležinkelį, vaizdą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip apie 16.10 val. asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4 praeina pro tiltą. Iš asmens Nr. 2 paimta kuprinė yra užfiksuota ant asmens Nr. 4 pečių. Daugiau asmenys šiame vaizdo įraše nepasirodo. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 48).

2023 m. rugpjūčio 16 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – policijos pareigūno „BODY“ vaizdo kameros įrašas.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230815-161514UTC+0300“. Vaizdo įrašo pavadinime yra matoma data „2023-08-15“ ir laikas 16.15 val. Vaizdo įrašo trukmė 7.49 min. Kamera fiksuoja gatvės vaizdą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvyksta pareigūnai. Pareigūnai atvykę prieina prie asmens Nr. 1 (vyras, apsirengęs mėlynos spalvos marškinėlius su sagomis ir mėlynos spalvos džinsus) ir asmens Nr. 2 (vyras, apsirengęs pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsinę liemenę). Asmenys su pareigūnais bendrauja rusų kalba. Asmuo Nr. 1 pradeda pasakoti, kas jam atsitiko. Jis nurodo, kad jį užpuolė asmenys, papurškė nežinomo skysčio į akis, pavogė jo kuprinę ir pabėgo. Pareigūnas paklausia asmens Nr. 1, ar jis matė, kas su juo taip pasielgė, ir ar galėtų atpažinti, kadangi pareigūnas turi du sulaikytus asmenis. Į pokalbį įsiterpia asmuo Nr. 2, kuris nurodo, kad matė, kaip asmenys pabėgo, tačiau negali nurodyti, kaip tiksliai atrodė ir kaip buvo apsirengę. Tuomet pareigūnas pasikviečia asmenį Nr. 2 prie tarnybinio automobilio, kuriame buvo du sulaikytieji. Pareigūnas paklausė asmens Nr. 2, ar atpažįstą asmenis, kurie užpuolė asmenį Nr. 1. Asmuo Nr. 2 nurodo, kad neatpažįsta. Tuomet pareigūnas pasikviečia asmenį Nr. 1 tai pačiai procedūrai. Asmuo Nr. 1 pradeda kalbėti su sulaikytuoju Nr. 1 (vyras, sėdėjęs kairėje pusėje, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes ir sportbačius). Tuo metu juodos spalvos kuprinę buvo ant sulaikytojo Nr. 2 (vyras, sėdėjęs dešinėje pusėje, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos šortus) pečių. Todėl pareigūnas paprašo sulaikytojo Nr. 2 duoti kuprinę. Asmuo Nr. 1 pasako, kad tai yra jo kuprinė, tačiau tiksliai neįvardija, kas buvo joje, bet prašo ją atidaryti ir patikrinti, kas yra viduje. Asmuo Nr. 2 taip pat patvirtina, kad kuprinė yra asmens Nr. 1. Pareigūnui paklausius, ar asmuo Nr. 1 teiks pareiškimą, asmuo Nr. 1 neduoda tikslaus atsakymo, kadangi, pasak jo, jis negali taip greitai priimti sprendimo. Asmuo Nr. 2 taip pat papildo įvykio aplinkybes. Jis teigia, jog matė, kur būtent stovėjo asmenys (ranka parodė kur). Teigia, kad vienas iš asmenų kalbėjo, o kitas papurškė asmeniui Nr. 1 nežinomo skysčio į akis ir jie pabėgo. Tuomet pareigūnas grįžo prie tarnybinio automobilio ir sulaikytojo Nr. 2 paklausė, iš kur pas jį asmens Nr. 1 kuprinė. Sulaikytasis Nr. 2 atsakė, bet tiksliai negirdėti ką būtent dėl kokybės, tačiau pareigūnas atkartojo paskutinius sulaikytojo Nr. 2 žodžius „prie McDonald‘s“. Toliau pareigūnai užfiksuoja asmens Nr. 1 ir asmens Nr. 2 duomenis. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 69–70). Teisme gautas vaizdo įraše užfiksuotų pokalbių vertimas (3 t., b. l. 41–45).

2023 m. rugpjūčio 16 d. Apžiūros protokole aprašyta garso įrašų, kuriuose užfiksuoti skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą dėl nagrinėjamo įvykio, apžiūra (1 t., b. l. 71–72).

2023 m. rugpjūčio 15 d. Daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kuprinė „Tsky“. Kuprinė yra juodos ir pilkos spalvos. Kuprinėje yra trys skyriai: didysis, mažasis kuprinės viršuje ir mažasis kuprinės apačioje. Apžiūrimas kuprinės mažasis viršutinis skyrius. Mažajame viršutiniame skyriuje guli 50 ml „KO“ ašarinių dujų balionėlis. Apžiūrimas kuprinės apatinis mažasis ir didysis skyrius. Kuprinėje yra įvairios paskirties daiktai (tabletės nuo skausmo, statybiniai peiliukai ir kt.), kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (1 t., b. l. 64–68).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2614453-23 nurodyta, kad ant tirti pateikto dujų balionėlio rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 75–76).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2677139-23 nurodyta, kad, atlikus tyrimą, nustatyta, kad ant pateikto objekto (žr. nuotrauką Nr. 1) yra rankų pėdsakų, kurie sudaryti iš atskirų papiliarinių linijų ir sutepimų. Juose atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės individualių požymių visumos nesudaro, dėl to šie pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 77–78).

2023 m. spalio 18 d. Daiktų apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad apžiūrimas dujų balionėlis susideda iš slėginės talpos (balionėlio), dirginančio poveikio medžiagos, purkštuko ir dangtelio. Slėginė talpa (balionėlis) yra cilindrinės formos, 35 mm skersmens, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis nepasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo, šoninis paviršius padengtas juodos spalvos danga su raudonos ir geltonos spalvų užrašais „PFEFFER KO FOG“ ir kt. Balionėlio purkštukas plastikinis, geltonos spalvos, dangtelis – plastikinis, juodos spalvos. Ant balionėlio dugno yra pilkos spalvos užrašai „PF151221“ ir kt. Objekto bendras ilgis 116 mm. Apžiūrėtas yra pramoninės gamybos dujų balionėlis, kuris yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys (1 t., b. l. 79–80).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius 2024 m. vasario 14 d. raštu pateikė I. K. buvimo vietų ataskaitą laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. vidurnakčio iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. vidurnakčio (2 t., b. l. 178–203, 3 t., b. l. 3–24)).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Taigi plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. ir I. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad bylai reikšmingą dieną buvo laikinai sulaikyti V. G., turėjęs juodos ir pilkos spalvos kuprinę, su I. K., o ši kuprinė priklauso R. S.. Abu kaltinamieji bylą nagrinėjant teisme neigė, kad jie pagrobė šį daiktą iš nukentėjusiojo plėšimo būdu. Kita vertus, tokią kaltinamųjų versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Vaizdo įraše pavadinimu „2023.08.15.15.56.08-2023.08.15.16.07.35“ užfiksuota, kad prieš kaltinamųjų sulaikymą ant pėsčiųjų tilto virš geležinkelio I. K. buvo apsirengęs juodos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos kelnes, rankose laikė juodos spalvos viršutinį drabužį, o V. G., ant pečių nešęsis kuprinę, buvo apsirengęs juodos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos šortus. Be to, abu asmenys yra gana panašaus ūgio (vaizdo įraše nurodytas laikas 16:09:45 val.–16:10:18 val.). Remiantis vaizdo įrašu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apsirengę asmenys, nors ir ne kartu, tačiau atėjo į nagrinėjamo įvykio vietą (pavyzdžiui vaizdo įraše nurodytas laikas 15:46:05–15:46:44 val.), t. y. abu asmenys panašaus ūgio apsirengę juodai, tik vienas – su juodos spalvos kelnėmis, o kitas – su juodos spalvos šortais (pavyzdžiui vaizdo įraše nurodytas laikas 15:47:01 val.), jie buvo užfiksuoti tam tikrą laiką šalia vienas kito nagrinėjamo įvykio vietoje (neabejotina, kad jie matė vienas kitą nagrinėjamo įvykio vietoje (pavyzdžiui, vaizdo įrašo laikas 15:47:10 val.)), kur vėliau R. S. buvo papurkšta dujų ir iš jo pagrobta kuprinė. I. K. bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad jis buvo nagrinėjamo įvykio vietoje, tačiau tvirtino, kad jis nieko nedarė prieš nukentėjusįjį. Kita vertus, iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad anksčiau aptartas vyras su juodos spalvos kelnėmis papurškė dujų R. S., išplėšė kuprinę ir pradėjo bėgti iš nagrinėjamo įvykio vietos (vaizdo įrašo laikas 15:52:25–15:52:31 val.). Byloje taip pat nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio dieną I. K. kitoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius 2024 m. vasario 14 d. raštu pateikė I. K. buvimo vietų ataskaitą, iš kurios matyti, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. 15.46 val. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. 15.52 val. buvo toje pačioje zonoje kaip ir nagrinėjamo įvykio vieta – šalia (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3–16), o jo judėjimas iš šitos zonos prasidėjo būtent nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. 15.53 val. (3 t., b. l. 17–24). Įvertinus vaizdo įraše užfiksuotų nusikalstamų veiksmų prieš R. S. laiką (apie 15:52:25–15:52:31 val.) ir užfiksuotą I. K. judėjimo laiką iš zonos, kurioje yra nagrinėjamo įvykio vieta (2023 m. rugpjūčio 15 d. 15.53 val.), nėra abejonių, kad asmuo, vaizdo įraše vilkintis juodos spalvos kelnėmis, kuris papurškė dujų R. S. į akis, yra būtent I. K.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo objektyvių (pateisinamų) priežasčių pasišalinti iš nagrinėjamo įvykio vietos būtent tada, kai buvo padaryti nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį. Anksčiau aptartos aplinkybės taip pat kategoriškai paneigia kaltinamųjų versiją, kad jie pirmą kartą nagrinėjamo įvykio dieną susitiko vėliau netoli restorano „McDonald‘s“ stoties rajone.

Nors nukentėjusysis R. S. bylą nagrinėjant teisme nebuvo kategoriškas, kad būtent I. K. padarė nusikalstamus veiksmus prieš jį, tačiau pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017). Nagrinėjamu atveju kitų byloje surinktų įrodymų visumos pakanka I. K. kaltei pagrįsti. Be to, pats R. S. teisme neteigė, kad I. K. yra visiškai ne tas asmuo, kuris padarė nusikalstamus veiksmus prieš jį, tik tvirtino, kad jis nėra visiškai tikras. Be to, sprendžiant dėl kaltinamųjų kaltės, neturi reikšmės, kad ant kuprinėje rasto dujų balionėlio nerasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ar rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti.

Iš to paties vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad V. G., vilkintis juodos spalvos šortais, nuėjo netoli medžių, iš kur stebėjo situaciją nagrinėjamo įvykio vietoje (pavyzdžiui, vaizdo įrašo laikas 15:49:04–15:49:44), o, pamatęs bėgantį I. K. su kuprine, taip pat pasišalino nubėgusio I. K. link (vaizdo įrašo laikas 15:52:33–15:52:36 val.). Šiame kontekste svarbūs liudytojo L. N. parodymai, duoti bylą nagrinėjant teisme, kuris parodė, kad jis matė, kaip kalbėjosi du asmenys. Vienas asmuo pradėjo nukentėjusiajam kažką plėšti iš rankų, išplėšė lyg juodą kuprinę ir nubėgo į viršų. Kitas asmuo stovėjo prie tvoros (prie kalniuko), vaikštinėjo, kažką ieškojo. Kai asmuo išplėšė kuprinę, jie abu kartu nubėgo. Tas, kuris išplėšė kuprinę ir papurškė nukentėjusiajam dujų į akis, buvo su kelnėmis, o kitas asmuo buvo su šortais. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad L. N. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamuosius, jo parodymai iš esmės atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45–47). Visa tai paneigia V. G. versiją, kad jis netoli nagrinėjamo įvykio vietos tik sėdėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir valgė, nematė jokių nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį ar prabėgančio I. K.. Priešingai, anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. G. matė pro jį prabėgantį kitą kaltinamąjį ir, kartu pasišalindamas iš nagrinėjamo įvykio vietos, pritarė I. K. nusikalstamam elgesiui.

Anksčiau aptartos aplinkybės paneigia V. G. teisme keltą versiją, kad jis rado kuprinę už viešbučio stotyje. Šiame kontekste pasakytina, kad I. K. davė šiek tiek kitokius parodymus apie tai, kur V. G. papasakojo neva radęs kuprinę – prie restorano „McDonald‘s“ (1 t., b. l. 96–98).

I. K. ir V. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tuo, kad, be kita ko, iš R. S. buvo pagrobti 3 cigarečių „LD“ blokai, kurio vnt. vertė 43 Eur, bendros 129 Eur vertės, ir 400 Eur. Teismo vertinimu, nors nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nurodė tokią aplinkybę, tačiau byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji pagrobė minėtą R. S. priklausantį turtą. Pirma, byloje nenustatyta, kad, nagrinėjamo įvykio vietoje sulaikius I. K. ir V. G. ar po to, pas juos rastos cigaretės ar pinigai. Antra, iš policijos pareigūno „BODY“ vaizdo kameros įrašo matyti, kad R. S. nagrinėjamo įvykio vietoje nenurodė policijos pareigūnams, kad iš jo buvo pagrobtas minėtas turtas (1 t., b. l. 69–70, 3 t., b. l. 41–45). Liudytojai L. N., D. P. ir A. J. teisme taip pat nenurodė, kad nukentėjusysis minėjo tokias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.53 val., o I. K. su V. G. buvo policijos pareigūnų sulaikyti tos pačios dienos 16.35 val., t. y. praėjus neilgam laikui. Teismui kyla abejonių, kad kaltinamieji per tokį gana trumpą laiką galėjo išleisti visą inkriminuojamą pinigų sumą, panaudoti 3 cigarečių blokus kokiems nors tikslams (pavyzdžiui, parduoti), juolab nenustatyta, kad jie sulaikyti turėjo kokią nors didesnę pinigų sumą su savimi. Byloje iš tiesų nustatyta, kad nukentėjusysis 2023 m. rugpjūčio 14 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 400 Eur, gautus kaip atlyginimą (1 t., b. l. 62–63), tačiau to šiuo konkrečiu atveju nepakanka pripažinti, kad iš jo buvo pagrobta minėta pinigų suma, juolab R. S. išėmė 400 Eur iš bankomato dieną prieš nagrinėjamą įvykį. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, vien nukentėjusiojo parodymų dėl iš jo pagrobtų cigarečių ir pinigų nepakanka pripažinti kaip įrodytą tokią aplinkybę. Todėl teismas šalina aptariamą aplinkybę iš I. K. ir V. G. pareikšto kaltinimo.

Teismas taip pat šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji pagrobė turtinės vertės neturinčius daiktus – statybinį peiliuką, atsuktuvą, darbo pirštines, vyriškas kojines. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos dalyku turi būti materialinę (ekonominę) vertę turintis turtas. Šiuo atveju valstybės kaltintoja nurodė, kad minėti daiktai neturi turtinės vertės. Teismas taip pat negali objektyviai nustatyti, ar aptariami daiktai turi materialinę (ekonominę) vertę, todėl jie nelaikytini plėšimo dalyku.

Pagal kaltinimą I. K. ir V. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką 2023 m. rugpjūčio 16 d., nors tikra nusikalstamos veikos padarymo data yra 2023 m. rugpjūčio 15 d. Tai laikytina rašytine apsirikimo klaida, todėl teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo datą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. G. ir I. K. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.53 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, priėjo prie R. S., kur V. G. atsistojo nuošaliau ir stebėjo aplinką, kol I. K. tuo metu papurškė ašarinių dujų R. S. į veidą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir padarydamas R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl cheminio abiejų akių ragenos ir junginės maišelio nudegimo, po to nutraukė nuo R. S. peties kuprinę, 50 Eur vertės, perdavė kuprinę V. G. ir abu pasišalino, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. S. priklausantį 50 Eur vertės turtą.

V. G. ir I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. G. ir I. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – V. G. ir I. K. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų veiksmų prieš nukentėjusįjį pobūdį, pagrobto svetimo turto vertę.

V. G. ir I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

V. G. ir I. K. atsakomybę sunkina tai, kad jie padarė nusikalstamą veiką būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (3 t., b. l. 166–174), daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Po šios nusikalstamos veikos padarymo dėl V. G. priimtas ne vienas teismo baudžiamasis įsakymas kitose bylose. Kaltinamasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (3 t., b. l. 184–201). „Sodros“ duomenimis, V. G. iki suėmimo nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 36– 37). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. G. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad V. G. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. gerokai mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl V. G. yra įsiteisėję:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamasis įsakymas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendis.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019).???

Taigi šiuo atveju taikyta BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta taisyklė ir V. G. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su bausmėmis, paskirtomis minėtais dviem teismo procesiniais sprendimais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su 30 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir V. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja. Šiuo atveju netaikomas bausmių apėmimo būdas, nes šiame nuosprendyje įrodyta V. G. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje įrodyta kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos tai pačiai (apysunkių) nusikaltimų kategorijai, be to, nusikalstamos veikos pagal jų padarymo aplinkybes labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl V. G. taip pat yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžiu bausme (be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 ir 20 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nebendrina šiuo nuosprendžiu ir minėtais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių. Dėl V. G. taip pat yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl teismas taip pat nebendrina šiuo nuosprendžiu ir minėtu procesiniu sprendimu paskirtų bausmių. Nuosprendžio vykdymo metu V. G. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (3 t., b. l. 175–183), daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu I. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Kaltinamasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (3 t., b. l. 147–165). „Sodros“ duomenimis, I. K. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal kitą nuosprendį oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 115–116). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad I. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. K. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu:

1) dėl I. K. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas;

2) I. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu.

Taigi I. K. paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio tvarka.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su 28 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 28 parų arešto – bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir I. K. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 8 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, ir I. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja. Šiuo atveju netaikomas bausmių apėmimo būdas, nes šiame nuosprendyje įrodyta I. K. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendyje įrodyta sunkiausia nusikalstama veika, nustatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), priskiriamos tai pačiai (apysunkių) nusikaltimų kategorijai, be to, nusikalstamos veikos pagal jų padarymo aplinkybes labai nesiskiria pagal pavojingumą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju V. G. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis nusikalsta ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. V. G. taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis šioje byloje padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, neturėjo legalaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. G. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju I. K. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. I. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Kaltinamasis taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis šioje byloje padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, neturėjo oficialaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V.           Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 945 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35). Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jis prarado 400 Eur, cigarečių blokus, kurių bendra vertė 129 Eur, taip pat dėl nedarbingumo negavo 400 Eur (nedirbo dešimt dienų, o vienos darbo dienos darbo užmokestis 40 Eur), o vaistai akims lašinti kainavo 16 Eur.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas anksčiau aptartais motyvais (nuosprendžio 8–9 lapai) konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kad iš R. S. buvo pagrobta 400 Eur ir cigaretės, todėl tenkinti šią civilinio ieškinio dalį nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo papurkšta dujų į akis ir jam nustatytas cheminis abiejų akių ragenos ir junginės maišelio nudegimas. R. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 12 d. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad R. S. 2023 m. rugpjūčio mėn. dirbo 23 val. ir nedirbo 152 val. Nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. sausio mėn. jo vidutinis atlyginimas buvo 800 Eur (atskaičius mokesčius) (3 t., b. l. 25). Įvertinus R. S. šias aplinkybes, taip pat įvertinus nusikalstamos veikos padarymo datą (rugpjūčio 15 d., t. y. vidurys), teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti negauto darbo užmokesčio dydis nėra neproporcingai nedidelis.

Be to, nors nukentėjusysis nepateikė čekių, kad pirko vaistus akims lašinti, tačiau, įvertinus patirto sužalojimo pobūdį, prašomą priteisti sumą – 16 Eur, pripažintina, kad tokia suma yra reali, protinga ir nelaikytina pernelyg didelė.

Nusikalstama veika padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl iš jų solidariai priteisiama nukentėjusiajam 416 Eur turtinė žala (400 + 16 Eur).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 55,13 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam R. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55).

Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių R. S. buvo gydamas VšĮ (duomenys neskelbtini), padaryti kaltinamųjų nusikalstama veika (tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 55,13 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – solidariai priteisiant iš kaltinamųjų.

VI.           Kiti klausimai

V. G. bylą nagrinėjant teisme Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo pakeista kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – į suėmimą (3 t., b. l. 139–140). Kaltinamasis 2024 m. birželio 17 d. 13.25 val. buvo laikinai sulaikytas (4 t., b. l. 20), jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi nustatytas 1 mėnesio kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 19 d. (4 t., b. l. 27–29).

Teismo vertinimu, šiuo metu V. G. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra perteklinė, kardomųjų priemonių paskirtis, nustatyta BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekta švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas – keistina į kelias švelnesnes kardomąsias priemones:

1) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant V. G. kiekvieną penktadienį tarp 8.00 ir 15.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini);

2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant V. G. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo.

I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 101–102). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl taikyti jam šioje byloje kardomąją priemonę nėra tikslinga. Dėl šios priežasties I. K. paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje naikinamas.

V. G. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. 16.35 val. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. 11.06 val. (2 t., b. l. 5–8, 18–20), taip pat jis laikinai sulaikytas ir jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nuo 2024 m. birželio 17 d. 13.25 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis V. G. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

I. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nu 2023 m. rugpjūčio 15 d. 16.35 val. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. 11.25 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 87–90, 103–104). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis I. K. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta:

1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 26 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06772-03368 dėl 694,58 Eur už V. G. gynusio advokato A. Kviatkovski darbo užmokestį (3 b. l. 88–91).

2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 25 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-06772 dėl 775,83 Eur už I. K. gynusio advokato V. Baumilos darbo užmokestį (4 b. l. 43–50).

Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimai pripažinti būtinais atitinkamai BPK 51 straipsnio 2 dalies ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamiesiems gynėjai paskirti nepriklausomai nuo jų valios, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) sunaikinti dujų balionėlį, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16 (1 t., b. l. 81);

2) sunaikinti voką su lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (1 t., b. l. 82);

3) palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinius diskus su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su 30 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, paskirtą  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir V. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Į V. G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti:

1) šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. 16.35 val. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. 11.06 val. (dvi dienos), taip pat taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2024 m. birželio 17 d. 13.25 val. iki V. G. paleidimo iš kalėjimo, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

2) bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laikotarpį, taip pat atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

V. G. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, kurios terminas nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi, pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones:

1) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant V. G. kiekvieną penktadienį tarp 8.00 ir 15.00 val. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini);

2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant V. G. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo.

Įpareigoti kalėjimo, kuriame V. G. šiuo metu suimtas, administraciją pasirašytinai supažintini V. G. su pakeistomis kardomosiomis priemonėmis.

V. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – vykdymą ir vykdymo kontrolę pavesti atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui.

V. G. paleisti iš kardomosios priemonės – suėmimo – atlikimo vietos.

I. K. (I. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su 28 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 28 parų arešto – bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir I. K. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 8 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, ir I. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią I. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. liepos 17 d.

I. K. į galutinę subendrintą bausmę įskaityti:

1) šioje byloje taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. 16.35 val. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. 11.25 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laikotarpį, taip pat atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Iš V. G. ir I. K. solidariai priteisti:

1) nukentėjusiajam R. S. (R. S.) 416 Eur (keturis šimtus ir šešiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 55,13 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir trylika euro centų), susijusius su R. S. gydymo išlaidomis, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš V. G. ir I. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) sunaikinti dujų balionėlį, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16;

2) sunaikinti voką su lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69;

3) palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinius diskus su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (V. G. ir I. K. – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Darius Lukaitis