Administracinė byla Nr. eA-148-968/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 12.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S-2024/12(7-2023/198) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2023 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 68-62 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (42.59 Mr) FR0682-221 (toliau – ir Panevėžio AVMI sprendimas); 4) sumažinti iki 10 proc. ginčijamais sprendimais paskirtą baudą, jeigu skundžiami sprendimai nebus panaikinti.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) už 2017–2021 metus, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2019–2021 metus, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) už 2019–2021 metus, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD įmokos) už 2019–2021 metus apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Panevėžio AVMI 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (42.59 Mr) FR0682-232 dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjai nurodė į biudžetą sumokėti 57 353 Eur PVM, 29 427,58 Eur GPM, 16 360,51 Eur VSD įmokų ir 9 121,11 Eur PSD įmokų, taip pat apskaičiavo 9 370,19 Eur PVM delspinigių ir 2 288,06 Eur GPM delspinigių. Panevėžio AVMI sustabdė baudų skyrimą iki bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl pareiškėjos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį. Kauno miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1619-917/2023 (toliau – ir 2023 m. liepos 31 d. nuosprendis) pareiškėją, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi minėtu teismo nuosprendžiu bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnio 5 dalimi, atnaujino baudų skyrimą ir ginčijamu Panevėžio AVMI sprendimu pareiškėjai skyrė didesnes nei vidutines (t. y. 40 proc.) baudas: 11 771 Eur GPM, 22 941 Eur PVM, 6 544 Eur VSD įmokų ir 3 648 Eur PSD įmokų baudas. VMI sprendimu patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Komisija sprendimu pakeitė VMI sprendimą, sumažino skirtas baudas iki 30 proc. ir nurodė pareiškėjai sumokėti 8 828 Eur GPM baudą, 17 206 Eur PVM baudą, 4 908 Eur VSD įmokų baudą, 2 736 PSD įmokų baudą.
2.2. Nesutiktina su Komisijos sprendimo išvada, kad 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu neskyrus pareiškėjai bausmės ir VMI sprendimu paskyrus baudas, dvigubo baudimo principas nebuvo pažeistas, nes minėtu nuosprendžiu neįgyvendintas pareiškėjos nubaudimas, kuris galėtų dubliuotis su iš bet kurios kitos rūšies teisinės atsakomybės kylančiomis teisinėmis sankcijomis, nagrinėjamu atveju – su baudomis, skiriamomis už mokesčių įstatymų pažeidimus. Komisijos vertinimu, 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu teismui pritaikius laidavimą, buvo nutraukta pareiškėjai iškelta baudžiamoji byla, todėl tokio nuosprendžio priėmimas atitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 nustatytas sąlygas, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą (nutraukus baudžiamąją bylą), mokesčių administratorius privalo atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto paskirti mokesčių mokėtojui baudą.
2.3. Iš MAĮ 132 straipsnio 4 dalies turinio aišku, jog mokesčių įstatymo pažeidimo atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui yra perduodama mokestinio tyrimo medžiaga su papildomai apskaičiuotais mokesčiais ir delspinigiais, o baudos skyrimo procedūra yra sustabdoma. Baudos skyrimo procedūra atnaujinama tik gavus sprendimą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo. Baudos skyrimas galimas tik esant įstatyme (MAĮ 132 str. 5 d. 2 p.) įtvirtintiems atvejams, t. y. teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus; kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; jeigu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Minėta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pareiškėją, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 str.) pagal laidavimą, nustatęs 1 metų laidavimo terminą. Kaip matyti iš 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio turinio ir teisinės reikšmės, jis nėra laikytinas išteisinamuoju (pareiškėja pripažinta kalta padariusi jai įkaltintas nusikalstamas veikas). Šiuo nuosprendžiu baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta.
2.4. Nors VMI ir Komisija vertino, kad baudžiamosios bylos nutraukimas yra tapatus ikiteisminio tyrimo nutraukimui, tačiau tai nėra tapatūs veiksmai MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme. Ikiteisminis tyrimas pagal BPK 303 straipsnio 4 dalį negali būti nutrauktas, jis nutraukiamas kitais pagrindais ikiteisminio tyrimo procesinėje stadijoje ir negali būti tapatinamas su procesine teisminio nagrinėjimo stadija, kuri užbaigta priėmus 2023 m. liepos 31 d. nuosprendį. Nagrinėjant bylą teisme ir priimant baigiamąjį procesinį sprendimą, ikiteisminio tyrimo stadija neegzistuoja, nes ji pasibaigia kaltinamojo akto surašymu (BPK 218 str.). 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla, o ne ikiteisminis tyrimas. MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas baigtinis atvejų sąrašas, kuomet priėmus baigiamąjį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje galimas baudos taikymas dėl padaryto mokestinio pažeidimo, todėl šias nuostatas aiškinti plečiamai ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą prilyginti baudžiamosios bylos nutraukimui nėra jokio teisinio pagrindo.
2.5. Kadangi pareiškėjos atžvilgiu priimtu 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, teismui pritaikius laidavimą, buvo nutraukta jai iškelta baudžiamoji byla, todėl tokio teismo nuosprendžio priėmimas neatitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintų sąlygų, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą, mokesčių administratoriui kyla pareiga atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto paskirti mokesčių mokėtojui baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.
2.6. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta pareiškėjos kaltė dėl nusikalstamos veikos. Nagrinėjant pareiškėjos baudžiamosios atsakomybės klausimą buvo vertinami tie patys jos veiksmai, kaip ir mokestiniame procese, todėl mokesčių administratoriui paskyrus mokestines baudas už tą pačią teisei priešingą veiką, buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.
2.7. Komisija sprendime nurodė, kad MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 1 punkte kalbama apie tam tikros rūšies nuosprendžio priėmimą, tačiau kita baudos neskyrimo sąlyga yra ta, jog tokiu (apkaltinamuoju) nuosprendžiu mokesčių mokėtojas yra nuteisiamas dėl atitinkamo nusikaltimo padarymo). Komisija vertino, kad Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl ji nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo nuteista, jai nebuvo skirta bausmė, o mokesčių administratoriui skyrus baudas, draudimo bausti du kartus principas akivaizdžiai nebuvo pažeistas.
2.8. Teismas 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nusprendė J. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Tai reiškia, kad pareiškėjai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerių metų laidavimo terminas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2.9. Skirdamas didesnę nei vidutinę mokestinę baudą (40 proc.), mokesčių administratorius nustatė dvi pareiškėjos atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Komisija pareiškėjai paskirtas baudas sumažino iki 30 proc. kadangi vertino, kad pareiškėja, nors ir nebuvo aktyvi bendradarbiaudama su mokesčių administratoriumi, tačiau vien tai neparodo sąmoningo jos vengimo bendradarbiauti ir didesnio jos padarytų pažeidimų pavojingumo. Pareiškėja vykusio ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi veiksmų, siekdama nors kiek padengti savo mokestines prievoles, sudarydama susitarimą dėl dalies įmokų padengimo ir jų dalį sumokėdama. Komisijos nurodyti argumentai atitinka pareiškėjos išdėstytus motyvus dėl mokesčių baudų sumažinimo iki 10 proc. Taikomų ekonominių poveikio priemonių dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui. Pareiškėjai paskirtos mokesčių baudos yra neproporcingai didelės, jos yra per sunki finansinė našta jai ir visai jos šeimai, vedanti pareiškėją į bankrotą ir į emigraciją.
2.10. Komisija sprendime nurodė, jog egzistuoja pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: pareiškėjos mokesčių bazė apskaičiuota pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, padaryta didelė žala biudžetui. Dėl to, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokestį, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus, pareiškėjai taikyta baudžiamoji atsakomybė (baudžiamoji atsakomybė vis dar gali būti taikoma BK 40 straipsnio 7–8 dalių pagrindais).
2.11. Sunkinančia aplinkybe tvarkant mokesčius negali būti laikoma nusikalstamos veikos padarymas, nes už šią veiką pareiškėja yra jau nubausta baudžiamąja tvarka. Tai, kad mokesčių administratorius neturėjo galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialaus mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, o jos mokesčių bazė apskaičiuota pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, vertinama kaip apimanti pareiškėjos padarytos nusikalstamos veikos būdą, t. y. pareiškėja nuo pat mokestinio tyrimo pradžios teigė neturinti prekių įsigijimo dokumentų, tad buvo akivaizdu, kad bus reikalinga taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, nes ji neturi jokių dokumentų, kuriuos galėtų pateikti mokestiniam tyrimui. Tokia padėtis negali būti vertinama kaip nebendradarbiavimas, nes pareiškėja iš karto atskleidė aplinkybes apie tai, kad neturės ką pateikti. Toks neteisėtų veiksmų padarymo būdas negali būti pakartotinai kvalifikuojamas kaip sunkinanti aplinkybė.
2.12. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, jog pareiškėja vykusio ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi veiksmų siekdama nors kiek padengti savo mokestines prievoles ir jų dalį sumokėjo, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo administruojant mokesčius principus, šiuo atveju bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jai 10 proc. dydžio baudas.
3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjos skundą VMI detalizavo mokestinio patikrinimo eigą, jo metu nustatytas aplinkybes ir nurodė, kad:
3.1. Ginčas byloje yra kilęs dėl VMI sprendimo, kuriuo VMI sutiko su Panevėžio AVMI vertinimu, kad pareiškėją baudžiamojoje byloje atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Panevėžio AVMI sprendimu atnaujino baudų skyrimą ir paskyrė pareiškėjai baudas pagal mokesčių įstatymus, taip pat dėl paskirtų GPM, PVM, PSD įmokų ir VSD įmokų baudų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio AVMI, atsižvelgdama į 2023 m. liepos 31 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėja atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirdama baudas vadovavosi MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punktu.
3.2. BPK 303 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė. BPK 303 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra BK 36–40 straipsniuose nustatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis yra teismo procesinis sprendimas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ir jam skiriama bausmė. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė neatsiranda arba nustoja egzistuoti dėl tam tikrų teisės normose numatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jai nebuvo skirta bausmė bei į tai, kad pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Panevėžio AVMI pagrįstai taikė MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir pareiškėjai paskyrė patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių baudas.
3.3. Konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Teismo 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu bauda pareiškėjai nebuvo paskirta, baudžiamoji byla buvo nutraukta, atleidus pareiškėją nuo atsakomybės pagal laidavimą. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas dvigubą baudimą draudžiantis non bis in idem principas.
3.4. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (TAR, 2018 m. birželio 30 d., Nr. 2018-10972, kurio ir buvo įtvirtintos atitinkamos MAĮ 132 straipsnio 4–5 dalių nuostatos, taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d.) aiškinamajame rašte nurodė, kad tuo metu galiojo tokios asmenų baudimo taisyklės, kuriomis remiantis asmuo, padaręs tam tikras nusikalstamas veikas mokesčių srityje, yra baudžiamas tiek pagal atitinkamas BK nuostatas, tiek ir pagal MAĮ (skiriant atitinkamas baudas). Taigi faktiškai asmuo už tuos pačius pažeidimus būdavo baudžiamas du kartus. Kaip nurodė įstatymų leidėjas, pakeitus MAĮ 132 straipsnio nuostatas yra siekiama, kad bauda už padarytą mokestinį pažeidimą būtų neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos; prokuroras; teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal BK: 1) teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama; 2) kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota). Nagrinėjamu atveju Panevėžio AVMI atnaujinus baudos skyrimo procedūrą ir papildomu sprendimu paskyrus pareiškėjai baudas, įvertinus tai, jog ji nebuvo nuteista pagal baudžiamuosius įstatymus, buvo laikomasi įstatymų leidėjo valios ir MAĮ straipsnių pakeitimais siektų tikslų įgyvendinimo. Todėl mokesčių administratoriaus veiksmais nebuvo pažeistas dvigubą baudimą draudžiantis non bis in idem principas.
3.5. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis MAĮ 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis (MAĮ 139 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, buvo nustatytos tik pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta MAĮ 140 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktuose numatytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, skirtos 40 proc. dydžio GPM, PVM, VSD įmokų ir PSD įmokų baudos, kurios Komisijos sprendimu buvo sumažintos iki 30 proc. Kadangi kitų baudas mažinančių lengvinančių aplinkybių nei skundą nagrinėjant VMI, nei Komisijoje nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dar labiau sumažinti paskirtas mokesčių baudas.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas, be kitų aplinkybių, nustatė, kad Panevėžio AVMI, gavusi informaciją apie tai, jog pareiškėja Kauno miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, vadovaudamasi MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi, atnaujino baudų skyrimą. Panevėžio AVMI sprendimu pareiškėjai skyrė 40 proc. GPM, PVM, PSD įmokų ir VSD įmokų dydžio baudas. Teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą patvirtino VMI. Komisija, ne teismo tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą, sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija dėl baudų pagal mokesčių įstatymus skyrimo.
6. Teismas vadovavosi MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi ir pažymėjo, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, taip pat tuo atveju, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, mokesčių administratorius atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtina mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgdamas į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.
7. Nurodęs BPK 303 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosprendžių rūšis, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Panevėžio AVMI turėjo vadovautis MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis ir baudų jai neskirti, nes jos atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismo vertinimu, MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodoma net tik apie tam tikros rūšies nuosprendžio priėmimą, tačiau ir tai, kad tokiu (apkaltinamuoju) nuosprendžiu mokesčių mokėtojas yra nuteisiamas dėl atitinkamo nusikaltimo padarymo. Teismo vertinimu, tik tokiu atveju mokesčių mokėtojui už mokestinius pažeidimus numatytos baudos pagal mokesčių įstatymus neskiriamos, kadangi tokį mokesčių mokėtoją nuteisus baudžiamoje byloje, jam skiriama bausmė pagal baudžiamuosius įstatymus, o papildomas poveikio priemonių taikymas pagal mokesčių įstatymus pažeistų draudimo bausti du kartus už tuos pačius veiksmus principą.
8. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal BPK 303 straipsnio 2 dalį apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė, o teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) išaiškinta, jog nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi: nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 str. 4 d.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.
9. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėja 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nebuvo nuteista dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, o tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo pripažinimas, kaltumas padarius nusikalstamą veiką ir kitos 2023 m. liepos 31 d. nuosprendyje nurodomos aplinkybės yra reikšmingos ir asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas darė išvadą, kad ir Komisija, ir VMI pagrįstai vertino, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė neatsiranda arba nustoja egzistuoti dėl tam tikrų teisės normų numatytų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas 2023 m. liepos 31 d. nuosprendis negali būti laikomas apkaltinamuoju nuosprendžiu MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų turinio prasme, kadangi pareiškėja šiuo teismo nuosprendžiu nebuvo nuteista dėl padaryto nusikaltimo.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėja, teismui pritaikius laidavimą ir nutraukus baudžiamąją bylą, nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jai nebuvo paskirta bausmė, baudžiamoji byla buvo nutraukta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad tokio nuosprendžio priėmimas atitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą (nutraukus baudžiamąją bylą), mokesčių administratorius privalo atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto paskirti mokesčių mokėtojui baudą, atsižvelgdamas į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.
11. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Buvo akcentuota įstatymų leidėjo valia, kad MAĮ 132 straipsnio nuostatomis yra siekiama, jog teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį (padariusį ir mokestinį pažeidimą), pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama. Įvertinęs tai, jog pareiškėja nebuvo nuteista pagal baudžiamuosius įstatymus, teismas sutiko su atsakovu, kad buvo pagrindas pareiškėjai skirti mokesčių baudą MAĮ nustatyta tvarka.
12. Spręsdamas, ar yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtas mokesčių baudas, teismas vadovavosi MAĮ 139–140 straipsniais (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 2 d.). Buvo nustatyta, kad Panevėžio AVMI, įvertinusi pareiškėjos atsakomybę sunkinančias aplinkybes (t. y. pareiškėjai taikytas specialus mokesčių apskaičiavimo būdas (MAĮ 70 str.), padaryta didelė žala biudžetui, nesumokėta didesnė kaip 500 bazinių socialinių išmokų suma) ir tai, kad lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuoto GPM ir PVM, taip pat nuo papildomai apskaičiuotų VSD ir PSD įmokų skyrė 40 proc. baudas.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji bendradarbiavo, teikė informaciją, dokumentus, sudarė sąlygas tinkamai ištirti pažeidimus; pareiškėja baudžiamojoje byloje pripažino kaltę dėl atliktos nusikalstamos veikos, tuo pačiu iš dalies neginčijo ir nustatytų mokestinių pažeidimų, baudžiamojoje byloje įsipareigojo atlyginti dėl mokestinių pažeidimų padarymo atsiradusią žalą biudžetui, tai patvirtina tarp pareiškėjos ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus sudarytas 2023 m. kovo 17 d. (2023 m. kovo 22 d.) Susitarimas dėl žalos baudžiamojoje byloje atlyginimo Nr. (8.1)DV_S-18572, kurio pagrindu procesas dėl civilinio ieškinio buvo nutrauktas (pagal minėtą susitarimą pareiškėja 2023 m. kovo 13 d. sumokėjo 5 000 Eur, 2023 m. kovo 14 d. – 2 500 Eur); pareiškėja net kelis kartus teikė mokesčių administratoriui pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio.
14. Teismas nurodė, kad taikomų ekonominių poveikio priemonių dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui, ir konstatavo, kad skirdamas baudas mokesčių administratorius vadovavosi protingumo ir teisingumo kriterijais. Pažymėjęs, kad buvo nustatytos pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas pritarė Komisijos pozicijai, jog tokie pareiškėjos veiksmai, kaip siūlymas pasirašyti susitarimą pagal MAĮ 71 straipsnį, mokesčių administratoriaus prašomi pateikti dokumentai teikti tik vieną kartą, ikiteisminio tyrimo metu pasirašytas žalos susitarimas dėl žalos atlyginimo ir dalies įmokų padengimas, nepagrindžia jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių daugeto buvimo. Teismo įsitikinimu, Komisija sprendime pagrįstai įvertino kitas aplinkybes (t. y. kad pareiškėja vykusio ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi veiksmų siekdama nors kiek padengti savo mokestines prievoles, sudarė susitarimą dėl dalies įmokų padengimo ir jų dalį sumokėjo) ir mokesčių administratoriaus skirtas GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų baudas sumažino iki 30 proc. Nenustatęs kitų MAĮ įtvirtintų sąlygų, kurioms esant mažintinos baudos, teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo iki 10 proc. sumažinti paskirtas baudas.
15. Teismas darė išvadą, jog ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų panaikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentas nebuvo teisinio pagrindo, kaip ir nebuvo pagrindo sumažinti pareiškėjai paskirtas mokesčių baudas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III.
16. Pareiškėja J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti, t. y. panaikinti Panevėžio AVMI, VMI ir Komisijos sprendimus, o jei skundžiami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjai paskirtą baudą sumažinti iki 10 proc.
17. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, ir akcentuoja, kad:
17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai įvertino 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio rūšį, konstatuotų faktinių aplinkybių visumą ir teisinę reikšmę dėl pareiškėjos pripažinimo kalta padarius nusikalstamą veiką, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Baudos skyrimas galimas tik esant konkretiems įstatyme (MAĮ 132 str. 5 d. 2 p.) nustatytiems pagrindams, t. y. teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus; kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą; ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis, o MAĮ 132 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Pareiškėjos atžvilgiu priimtas 2023 m. liepos 31 d. nuosprendis nėra laikytinas išteisinamuoju (pareiškėja pripažinta kalta padariusi jai įkaltintas nusikalstamas veikas). Šiuo nuosprendžiu pareiškėjos baudžiamoji byla buvo nutraukta, o tai nėra tapatu ikiteisminio tyrimo nutraukimui MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo tikslu, t. y. šiuo teismo nuosprendžiu nutraukta baudžiamoji byla, o ne ikiteisminis tyrimas. 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimas neatitinka MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įvardintos situacijos, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą, mokesčių administratoriui kyla pareiga atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto paskirti mokesčių mokėtojui baudą, atsižvelgdamas į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.
17.2. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas nepažeidė non bis in idem principo, akcentuotina, jog nagrinėjant pareiškėjos baudžiamosios atsakomybės klausimą buvo vertinami tie patys pareiškėjos veiksmai, kaip ir mokestiniame ginče, todėl mokesčių administratoriui paskyrus mokestines baudas už tą pačią teisei priešingą veiką, šis principas buvo pažeistas. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pareiškėjai neskyrus bausmės, o ginčijamais sprendimais paskyrus baudas, buvo laikomasi draudimo asmenį bausti du kartus už tą patį pažeidimą. Nuosprendžiu pareiškėjai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerių metų laidavimo terminas. Akcentuotinos BK 40 straipsnyje nustatytos baudžiamosios bylos nutraukimo sąlygos be atvejai, kada sprendžiama iš naujo dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens baudžiamosios atsakomybės pagal visas padarytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime šiomis teisės normomis nesirėmė.
17.3. Dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau (iki 10 proc.) sumažinti paskirtas mokesčių baudas, pareiškėja pažymėjo, kad šios baudos yra neproporcingai didelės, jos yra per sunki finansinė našta pareiškėjai ir visai jos šeimai. Visos Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti paskirtas baudas. Pareiškėja dėl to, kad netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokestį, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus yra nubausta baudžiamąja tvarka, dėl ko jos atžvilgiu buvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, kuri negali būti laikoma jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, pareiškėja nuo pat mokestinio tyrimo pradžios teigė neturinti prekių įsigijimo dokumentų, tad buvo akivaizdu, kad bus reikalinga taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos veiksmai nepatvirtina sąmoningo vengimo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir didesnio jos padarytų pažeidimų pavojingumo. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, jog vykusio ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja ėmėsi veiksmų siekdama nors kiek padengti savo mokestines prievoles (sudarydama susitarimą dėl dalies įmokų padengimo ir jų dalį sumokėdama), manytina, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jai 10 proc. dydžio baudas.
18. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. VMI laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pareiškėjai nebuvo skirta bausmė bei į tai, kad pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir paskyrė patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių baudas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl Panevėžio AVMI sprendimo, kuriuo, teismui nutraukus baudžiamąją bylą ir mokesčių administratoriui atnaujinus baudų skyrimą, pareiškėjai skirtos GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų baudos (MAĮ 132 str. 5 d.), ir dėl ikiteismine tvarka išnagrinėjus mokestinį ginčą dėl šio mokesčių administratoriaus sprendimo priimtų VMI bei Komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo tuo atveju, jeigu mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai nebus panaikinti, iki 10 proc. sumažinti jai ginčijamais sprendimais paskirtas baudas.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjos atžvilgiu priimto 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimas laikytinas MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kuriam esant mokesčių administratorius privalo atnaujinti baudos skyrimą, nes, teismo vertinimu, paminėtas nuosprendis negali būti laikomas apkaltinamuoju nuosprendžiu MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 1 punkto prasme. Taip pat teismas netenkino pareiškėjos prašymo iki 10 proc. sumažinti jai ginčijamais sprendimais paskirtą baudą konstatavęs, kad skirdamas baudas mokesčių administratorius vadovavosi protingumo ir teisingumo kriterijais.
21. Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka pirmiausiai dėl to, kad, jos nuomone, teismas tikrinamame sprendime netinkamai įvertino 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio reikšmę ir netinkamai taikė MAĮ 132 straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuojamas mokestinės baudos skyrimas mokesčių administratoriui atnaujinus šį procesą po to, kai baudos skyrimas buvo sustabdytas iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Taip pat pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą dar labiau (iki 10 proc.) sumažinti paskirtas mokesčių baudas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:
23.1. Panevėžio AVMI 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino pareiškėjai papildomai į biudžetą mokėtinas mokestines sumas, kurios buvo apskaičiuotos atlikus pareiškėjos GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Taip pat paminėtu sprendimu mokesčių administratorius, atsižvelgęs į tai, kad pagal jo pranešimą pareiškėjos atžvilgiu 2022 m. gegužės 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos veikos pagal BK 202 straipsnio „Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“ 1 dalį, ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsnio 4 dalimi, mokestinių baudų skyrimą pareiškėjai sustabdė.
23.2. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė 2023 m. liepos 31 d. nuosprendį, kuriame, be kita ko, nusprendė: „J. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.“; „Išaiškinti J. V., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“.
23.3. Panevėžio AVMI, vadovaudamasi 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu bei MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi, atnaujino baudų skyrimą ir priėmė šioje byloje ginčijamą 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir pareiškėjai skyrė 11 771 Eur GPM, 22 941 Eur PVM, 6 544 Eur VSD įmokų ir 3 648 Eur PSD įmokų baudas. VMI 2023 m. spalio 30 d. sprendimu patvirtino Panevėžio AVMI 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, o Komisija 2024 m. sausio 18 d. sprendimu sumažino VMI 2023 m. spalio 30 d. sprendimu paskirtas mokestines baudas ir nurodė pareiškėjai sumokėti 8 828 Eur GPM baudą, 17 206 Eur PVM baudą, 4 908 Eur VSD įmokų baudą, 2 736 Eur PSD įmokų baudą.
24. Pareiškėja nesutinka, kad jos atžvilgiu priėmus 2023 m. liepos 31 d. nuosprendį, mokesčių administratorius, vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 5 dalimi, apskritai turėjo teisinį pagrindą pareiškėjai paskirti mokestines baudas.
25. Mokestinių baudų skyrimo sustabdymas ir jų skyrimas atnaujinus šią procedūrą sureguliuotas MAĮ 132 straipsnyje (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), kuriame reglamentuojamas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimas.
26. MAĮ 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padaryta nusikalstama veika, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus (t. y. atitinkamai patvirtinti patikrinimo aktą arba patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies) ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo.
27. MAĮ 132 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių administratorius per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos atnaujina baudos skyrimą ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo mokesčių mokėtojas nuteisiamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai padarymo, dėl sukčiavimo mokesčių apskaičiavimo ar sumokėjimo srityje arba dėl neteisėto praturtėjimo, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebeskiria mokesčių mokėtojui baudos; 2) teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, taip pat tuo atveju, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtina mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles“.
28. MAĮ 132 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad: 1) mokesčių administratorius, atnaujinęs baudos skyrimą po to, kai įsiteisėja ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, gali priimti vieną iš 132 straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų, t. y. arba (i) atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebeskirti mokesčių mokėtojui baudos, arba (ii) atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles; 2) mokesčių administratorius sprendimą atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles gali tik esant vienam iš MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įstatyme eksplicitiškai nurodytų pagrindų, t. y. (i) arba įsiteisėjus teismo išteisinamajam nuosprendžiui, arba (ii) tuo atveju, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, arba (iii) tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
29. Teisėjų kolegija, MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo kontekste, įvertinusi 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio turinį (minėta, kad šiuo nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta pareiškėją, „padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje“, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti), konstatuoja, kad tokio nuosprendžio priėmimas nelaikytinas tinkamu pagrindu mokesčių administratoriui, vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punktu, priimti sprendimą atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.
30. MAĮ nėra nustatyta, kad mokesčių administratorius, atnaujinęs baudos skyrimą po to, kai įsiteisėja teismo priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą galėtų priimti sprendimą atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles, kitais nei MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais. MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintų pagrindų, kuriems esant mokesčių administratorius galėtų priimti sprendimą atnaujinti baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinti mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgiant į MAĮ 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles, sąrašas yra baigtinis.
31. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius ir Komisija ginčijamuose sprendimuose nusprendę, jog nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimas yra pakankamas pagrindas MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintam sprendimui priimti, išplėtė paminėtoje teisės normoje eksplicitiškai įtvirtintus pagrindus tokiems mokesčių administratoriaus sprendimams priimti. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, o ir ginčo byloje nėra, kad tokio sąrašo išplėtimas arba plečiamasis aiškinimas yra nenaudingas mokesčių mokėtojui (ginčo atveju pareiškėjai, skirtos GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų baudos), taigi yra neteisėtas.
32. Atsižvelgiant į tai, taip pat, vadovaujantis MAĮ 3 straipsnio 5 dalimi (joje nustatyta, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai), darytina išvada, kad mokesčių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino MAĮ 132 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio priėmimas pareiškėjos atžvilgiu sudarė pakankamą pagrindą, priimti papildomą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir patvirtinti pareiškėjai GPM, PVM, VSD ir PSD įmokų baudas.
33. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ginčijami mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti bei teisingi. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas yra tenkinamas, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti ginčijamus mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus. Tai konstatavus dėl reikalavimo sumažinti iki 10 proc. ginčijamais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais paskirtą baudą nevertinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos J. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (42.59 Mr) FR0682-221, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 68-62 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S-2024/12(7-2023/198).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Arūnas Sutkevičius
Egidijus Šileikis