| Civilinė byla Nr. e2A-226-650/2024
|
| Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05288-2022-1
|
| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.4.1; 3.3.1.18.1.
(S)
|
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P., D. Š. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P., D. Š. ir R. B. ieškinį atsakovui P. B., išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl servituto nustatymo, ir pagal atsakovo P. B. priešieškinį dėl kompensacijos už kelio įrengimą ir kasmėnesinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2022-11-09 pateiktame dublike, teismo prašė: atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti neatlygintiną kelio servitutą (215) (servituto plotas 534 kv. m.) pagal IĮ „G.“ matininko A. V. 2022 m. spalio 31 d. parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą; ieškovo V. P. nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), naudai; ieškovo D. Š. nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), naudai; ieškovės R. B. nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), naudai, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovų atstovas teismo posėdyje ieškovų patikslintus reikalavimus, išdėstytus dublike, palaikė, su priešieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovų sklypo detalusis planas buvo rengiamas, derinant prie jau anksčiau parengto atsakovo sklypo detaliojo plano, apie jokius atsakovo prieštaravimus ieškovams nebuvo žinoma. Kad tarp šalių yra ginčas dėl detaliajame plane numatyto servituto, paaiškėjo tik ieškovams paprašius atsakovo patvirtinti notarinį sandorį- servituto nustatymą. Atsakovas pradėjo kelti ieškovams sąlygas įsipareigoti nestatyti daugiabučių namų ir pan., ieškovai mano, kad atsakovo keliamos sąlygos yra nesąžiningos ir su jomis nesutinka. Ieškovai jau vykdo detaliojo plano sprendinius, t. y. sudarė servituto sutartį ir leido tiesti savo sklypuose elektros tinklus, tuo tarpu atsakovas detaliojo plano sprendinių nevykdo. Dėl atsakovo priešieškinio atstovas paaiškino, kad atsakovo prašoma suma už kelio įrengimą yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais, nėra duomenų, kad nurodyti darbai būtų atlikti, atsakovas tokių išlaidų nėra patyręs, todėl jos nepriteistinos. Be to, kelio statybai nėra gautas leidimas, jis yra neteisėtas, kompensacija negali būti priteista už neteisėtai įrengtą kelią. Dėl periodinių mokėjimų už servitutą atstovas nurodė, kad atsakovas, teikdamas tvirtinti detalųjį planą, kuriame servitutas numatytas, pats savo parašu patvirtino, kad su servitutu sutinka, kaip ir ieškovai sutinka su jų sklypams tenkančia servituto dalimi. Ieškovai nesvarstė galimybės pakeisti detalųjį planą ir nesvarstė galimybės patekti į savo žemės sklypus per savo žemę, nesinaudojant atsakovui priklausančiu žemės sklypu.
3. Atsakovas P. B. 2022-12-06 pateikė teismui priešieškinį, kurio dalies bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė, 2024-01-31 pateikė rašytinį atsisakymą, likusia priešieškinio reikalavimų dalimi teismo prašė: priteisti iš ieškovų V. P., D. Š., R. B., lygiomis dalimis atsakovui P. B. kelio įrengimo kompensaciją 27 410,20 Eur už 568 kv. m. ploto kelio įrengimą atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovų atsakovui P. B. kasmėnesinę kompensaciją po 20 Eur už naudojimąsi servitutu (568 kv. m.), nustatytu atsakovui priklausančiame žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), mokamą kiekvieną mėnesį už kiekvieną žemės sklypą (viešpataujantys daiktai) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki servituto pabaigos; priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovo atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė reikalavimą atmesti, o ieškinį tenkinus ir nustačius servitutą, tenkinti priešieškinį, teismui paaiškino, kad jų manymu ieškovai savo reikalavimais siekia, kad kelio servitutas būtų nustatytas apsunkinant išimtinai tik atsakovui priklausantį žemės sklypą, o ne siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros. Atsakovui priklausančiame sklype nėra kelio, kaip statinio. Atsakovas yra įsirengęs įvažiavimą, kaip tai galėtų padaryti ir ieškovai. Atsakovas mano, kad ieškovai gali įsirengti įvažiavimą, neapsunkindami servitutu atsakovo žemės sklypo. Atsakovas yra pasirengęs savo lėšomis pakeisti detalųjį planą, kad komunikacijos būtų numatytos atsakovui priklausančiame žemės sklype. Bylos nagrinėjimo metu susidariusi situacija iš esmės yra kitokia, nei buvo detaliojo plano rengimo metu. Atsakovo žiniomis ieškovai ketina savo sklypuose statyti kotedžus, todėl judėjimas bendru įvažiavimu gali būti daug intensyvesnis, kas neatitinka atsakovo planų turėti privatų tik šeimos narių gyvenamą kvartalą. Ieškovai turi galimybę patekti į savo sklypus, įsirengę įvažiavimą ar kelią ieškovams priklausančiame žemės sklype, tačiau jie tokios galimybes net nėra apsvarstę, nors detaliojo plano korekcijos yra galimos. Savo įvažiavimą atsakovas pats prižiūri su savo turima technika, todėl jei būtų nustatytas servitutas, jis turėtų būti atlygintinas. Atsakovas mano kad ieškovai patys neketina statytis sau namų jiems priklausančiuose sklypuose, sklypų savininkai galimai keisis, tai ginčas jau yra šiuo metu, pasikeitus sklypų savininkams ginčas vėl atsinaujintų, tuo tarpu servituto nenustačius nebūtų ginčo dėl servituto naudojimo.
5. Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atstovė J. P. palaikė pateiktą išvadą, teismui paaiškino, kad šiuo metu patvirtinti sklypų detalieji planai galioja. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo aktualia redakcija detaliuosius planus galima keisti, taip pat ir numatytus servitutus. Patvirtintas detalusis planas yra tik servituto nustatymo pagrindas, tačiau pats servitutas neįsigalioja, šalims nesusitarus. Inžinerinės komunikacijos gali būti įrengtos po žeme, po keliu, arba, kaip šiuo atveju- po įvažiavimu. Kelias, kaip statinys nėra įregistruotas, yra tik įvažiavimas į atsakovo sklypą. Įvažiavimui reikalingų plotų pilnai pakanka tiek ieškovų, tiek atsakovo sklypuose. Detalieji planai gali būti koreguojami gretimų sklypų savininkams susitarus. Detalusis planas įvažiavimų nenumato (įvažiavimas nėra kelias). Detaliojo plano keitimas supaprastinta tvarka yra galimas.
6. Išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime išdėstė institucijos poziciją dėl šalių reikalavimų. Institucijos išvadoje pagal šalių procesinius dokumentus konstatuojama, kad šiuo konkrečiu atveju servituto klausimas yra privačių asmenų reikalas, todėl teismas turėtų spręsti, ar servitutas yra objektyviai būtinas, nes privatūs asmenys turi teisę patys spręsti, kokiu būdu naudotis jiems priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime išdėstė institucijos poziciją dėl šalių pateiktų reikalavimų. Išvadoje pažymėta, kad patikrinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau- TPRD) duomenis, buvo nustatyta, kad teritorijoje, kurioje yra ginčijami žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galioja žemiausio lygmens kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai: 1. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau-DP1), patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). 2. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau-DP2), patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), TPDR registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal DP1 ir DP2 sprendinius abu žemės sklypai suplanuoti bendram privažiavimui (akligatviui) į visus suformuotus žemės sklypus ir bendriems inžineriniams tinklams įrengti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį atmetė.
9. Teismas 2023-09-18 atliko vietos apžiūrą (CPK 210 straipsnis), apžiūrėjo ginčo sklypus, atsakovo įrengtą įvažiavimą, uždavė apžiūroje dalyvaujantiems asmenims klausimus. Apžiūroje dalyvavęs atsakovas P. B. parodė savo sklypo ribose įsirengtą įvažiavimą į savo sklypą.
10. Teismas ištyręs įrodymus bei vietoje apžiūrėjęs ginčo sklypus bei atsakovo įrengtą įvažiavimą į jam priklausantį sklypą, darė išvadą, kad nors abiejų sklypų detaliuosiuose planuose servitutas, t. y. bendras komunikacinis koridorius yra numatytas, tačiau bendras įvažiavimas nėra padarytas, t. y. atsakovas P. B. į jam priklausančius žemės sklypus yra įsirengęs įvažiavimą tik savo sklype, neišeidamas už jo ribų, atsakovui priklausančiuose sklypuose yra pastatyti atsakovui ir jo dukrai priklausantys namai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Atsakovas įvažiavimą įsirengė savo lėšomis, jį prižiūri, įvažiavimas tenkina jo šeimos poreikius. Atsakovas yra pateikęs prašymą dėl detaliojo plano koregavimo, kuris yra priimtas ir bus rengiamas. Atsakovas nesutinka, kad jo sklype būtų įrengtos abiejų sklypų komunikacijos, be to, atsakovo manymu, nustačius servitutą, didesnė dalis kelio ir komunikacijų eitų atsakovo sklypu, kas neatitinka lygių dalių principo.
11. Tuo tarpu ieškovai savo sklypuose nėra atlikę jokių darbų, jų sklypai, kaip teigia atsakovas, galimai bus parduoti, atsiras nauji savininkai, su kuriais vėl gali kilti ginčai. Teismas apžiūrėjęs sklypus vietoje, nustatė, kad ieškovai gali įsirengti analogišką įvažiavimą į savo sklypus, kaip tai padarė atsakovas, ir tam tereikia tik atsakovams tarpusavyje susitarti ir pakeisti savo sklypo detaliojo plano sprendinius, t. y. pateikti prašymą pakeisti detalųjį planą, kurio keitimo tvarka, kaip nurodė savivaldybės atstovė, nėra sudėtinga.
12. Teismas ginčo byloje neįžvelgė ieškovų teisių pažeidimo, taip pat konstatavo, kad nuo detaliojo plano patvirtinimo žymiai pasikeitė faktinė situacija. Teismas sprendė, jog prašomas nustatyti kelio servitutas ieškovams objektyviai nėra būtinas, jo nustatymas, nors ir būtų patogus ieškovams, bet neproporcingai pažeistų atsakovo interesus bei užprogramuotų ginčus ateityje. Servitutų nustatymas šiuo atveju neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.
13. Įvertinęs įrodymų visumą, vertinant servituto nustatymo poreikį, servituto turinį, apimtį, proporcingumą, teismas sprendė, jog ieškovų dublike išdėstyti ieškinio reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškinį atmetus, atmetė ir atsakovo priešieškinio reikalavimus atlyginti įvažiavimo įrengimo kaštus bei priteisti atsakovui piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024-02-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti neatlygintiną kelio servitutą (215) (servituto plotas 534 kv. m.) pagal IĮ „G.“ matininko A. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo servitutų nustatymo planą: ieškovo V. P. nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), naudai; ieškovo D. Š. nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), naudai; ieškovės R. B. nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), naudai, bei priteisti patirtas išlaidas iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
14.1. Apeliantai nurodo, jog abiejų sklypų detalieji planai nustatė, kad tiek ieškovams (apeliantams) nuosavybės teise priklausantis 923 kv. m. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tiek atsakovui priklausantis 912 kv. m. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tarnaus bendriems komunikaciniams koridoriams ir susisiekimui. Šias aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu pateiktos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pridėtos sprendinių schemos bei žemės sklypų planai (schemos);
14.2. Apeliantai pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad: „kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-15 nutartį c. b. Nr. 3K-3-63-701/2016). Pažymėtina, kad tokios pačios nuostatos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje, įskaitant ir bylą apeliaciniu procesu nagrinėsiančiame Šiaulių apygardos teisme (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016-04-21 nutartį c. b. Nr. 2A-249-569/2016, Šiaulių apygardos teismo 2022-10-17 nutartį c. b. Nr. e2A-105-569/2022, Šiaulių apygardos teismo 2023-01-11 nutartį c. b. Nr. e2A-9-856/2023, kt.).
14.3. Apeliantų įsitikinimu, tais atvejais, kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka detaliojo plano, kuris laikytinas individualaus pobūdžio norminiu aktu, sprendinius, aplinkybė, jog servitutas yra objektyviai būtinas yra laikoma įrodyta, t. y. ieškovas neprivalo įrodinėti CK 4.126 straipsnyje numatytų sąlygų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad prašomas kelio servitutas ieškovams nėra objektyviai būtinas, tuo paneigdamas detalųjį planą;
14.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovų (apeliantų) prašomo kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklype būtinybės, turėjo vadovautis TPĮ nustatyta tvarka priimtų ir galiojančių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų sprendiniais, kurie yra imperatyviai privalomi. Tuo tarpu esamoje situacijoje Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, spręsdami klausimą dėl ieškovų (apeliantų) prašomo servituto nustatymo, galiojančių detaliųjų plano sprendinius visiškai ignoravo, o skundžiamą sprendimą grindė deklaratyviais teiginiais apie galimybę pakeisti detaliojo plano sprendinius ir taip ieškovams (apeliantams) įsirengti įvažiavimą į savo sklypus kitoje vietoje, nei nustato esamų galiojančių detaliųjų planų sprendiniai;
14.5. Apeliantai nurodo, kad nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovų (apeliantų) prašomo servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovo interesus. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog įvažiavimas į ieškovų (apeliantų) ir atsakovo žemės sklypus bus bendras, o tuo tikslu yra inter alia buvo suformuotas atskiras atsakovui priklausantis 912 kv. m. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo aiškiai nurodyta byloje esančiuose detaliuosiuose planuose. Taigi, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas detaliojo plano rengimo metu aiškiai žinojo, kad jam priklausančiu 912 kv. m. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bus galima naudotis bendram patekimui prie ieškovų (apeliantų) bei atsakovo žemės sklypų ir tam neprieštaravo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovams (apeliantams) rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, tuometinis gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas irgi buvo informuotas apie minėto detaliojo plano rengimą, tačiau taip pat nepareiškė jokių pretenzijų ar pastabų dėl jame nustatytų sprendinių, tame tarpe ir dėl numatomo bendro įvažiavimo nustatymo per jam priklausantį 912 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad servituto per atsakovo žemės sklypo nustatymas neproporcingai pažeis atsakovo interesus ir tuo pagrindu atmesti ieškovų (apeliantų) ieškinio reikalavimus.
15. Atsakovas P. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kasacinio teismo praktikos kontekste pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentai, jog servituto nustatymo pagrindas yra išimtinai teritorijų planavimo dokumentas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Šiuo atveju, ieškovai (apeliantai) prieš kreipdamiesi į teismą dėl servituto nustatymo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jeigu jų manymu jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu, kaip jie teigia, kad esantis komunikaciniai servitutai (iš visų komunikacijų įrengta tik elektra) trukdo įsirengi įvažiavimą į žemės sklypus, turėjo galimybę koreguoti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo projektą. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atstovė J. P. patvirtino, jog vadovaujantis TPĮ aktualia redakcija detaliuosius planus galima keisti, taip pat ir numatytus servitutus, o inžinerinės komunikacijos gali būti įrengtos po žeme, po keliu, arba, kaip šiuo atveju- po įvažiavimu;
15.2. Atsakovas pažymi, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, nustatomas pagal civilinės teisės normas, teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu. Siūlymai dėl servituto nustatymo teritorinio planavimo dokumentuose nėra privalomi teismui ir šalims;
15.3. Pirmosios instancijos teisme, atsakovo pateiktas 2023-07-28 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas kreipėsi dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo. Atsakovas pateikė P. P. įmonės parengto detaliojo plano projektą, kuris patvirtina, kad atsakovas sutinka, jog projektuojamos komunikacijos (fekalinė kanalizacija, ryšių linija, vandentiekis, dujotiekis, lietaus kanalizacija) būtų įrengti, tiek atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tiek atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė duomenis, kurie iš esmės patvirtina, jog tiek ieškovai, tiek atsakovas turi galimybę patekti per jiems priklausančius žemės sklypus, kurių abiejų naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nėra jokių kliūčių, kaip bando nurodyti ieškovai, per jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise sklypą (duomenys neskelbtini) patekti į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus;
15.4. Atsakovas, pateikdamas P. P. parengtą detaliojo plano projektą įrodinėjo, jog šiuo atveju ieškovai siekia servituto nustatymo, nes jiems taip yra naudingiau ar patogiau, kadangi atsakovas yra įsirengęs įvažiavimą (duomenys neskelbtini) į jam asmeninės nuosavybės priklausančius žemės sklypus. Ieškovai turi tokią pat galimybę įsirengti (duomenys neskelbtini) įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau vietoje įvažiavimo įsirengimo, siekia apriboti atsakovo nuosavybę dėl patogumo ir naudingumo. Pažymėtina ir tai, kad šaliai esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengtas įvažiavimas su visomis komunikacijomis po kelio danga. Kitaip tariant, ieškovų teiginiai, kad planuojamos įvesti komunikacijos (vandens, nuotekų, dujų) riboja galimybę įsirengti įvažiavimą (kelią), neatitinka tikrovės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai 2009 metais atliko savo detaliojo plano korekciją, apie kurio korekciją atsakovas nebuvo informuotas. Šiuo atveju ieškovai žinojo, jog detalusis planas gali būti keičiamas ir nurodytas korekcijas atliko savo naudai, t. y. pasikeitė žemės ūkio sklypo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos paskirtį, padalino žemės ūkio sklypo paskirties buvusį sklypą į dvi dalis, numatė įvažiavimą ir suteikė vienam iš sklypų du adresus;
15.5. Apeliantai (ieškovai) prieš kreipdamiesi į teismą, kaip ir atsakovas savo lėšomis gali įsirengti jiems tenkantį įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Juo labiau, kad ieškovams nėra ir šiuo metu per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis, kaip ir atsakovo žemės sklypo - patekti į žemės sklypą;
15.6. Ieškovai 2009 m. koreguodami detalųjį planą, turėjo galimybę nusimatyti ir įvažiavimą į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau jie numatė tik komunikacijų servitutus. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškiai nurodė, kad jam komunikaciniai servitutai nėra reikalingi, nes komunikacijas gali įsirengti jam nuosavybes teise priklausančiame sklype. Juo labiau, kad šiuo metu komunikacijos (išskyrus elektrą) nėra įrengtos, o tik ateityje planuojamos įrengti. Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog tiek įvažiavimas į atsakovo, tiek į ieškovų įvažiavimas į žemės sklypus yra analogiški iš tos pačios gatvės – (duomenys neskelbtini) g. Visa tai tik patvirtina, kad ieškovai turi analogišką galimybę įsirengti įvažiavimą į jiems priklausančius žemės sklypus, kaip įsirengė atsakovas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
19. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo, t. y. P. P. IĮ aiškinamąjį raštą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto 2007-05-24 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrindinių sprendinių infrastruktūros sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) koregavimo; P. P. elektroninį laišką dėl aiškinamojo rašto ir sprendinių brėžinio, bei teksto visuomenės informavimui apie detaliojo plano (duomenys neskelbtini) nepagrindinio sprendinio koregavimą; (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos elektroninį laišką apie registraciją Nr. (duomenys neskelbtini); P. P. IĮ infrastruktūros sklypo planą. Atsakovo nuomone minėti pateikti papildomi dokumentai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir suteiks galimybę visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir reikšmingi sprendžiant dėl apeliantų ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, s atsakovo pateikiamus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo J. B.“ buvo perduotos teisės parengti detalųjį planą žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano rengėja paskirta P. P. įmonė.
23. Ieškovai R. B., D. Š. ir V. P. žemės sklypą, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
24. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo V. P., D. Š. ir R. B.“ ieškovams buvo perduotos teisės parengti detalųjį planą žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano rengėja paskirta P. P. įmonė.
25. Detaliajame (duomenys neskelbtini) (ieškovų) sklypo plane nurodyta, jog 2007 m. buvo rengti detalieji planai sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), numatant bendrą įvažiavimą prie planuojamų mažaaukštės statybos sklypų. Sklypo savininkai (duomenys neskelbtini) pasikeitė, sprendiniai nebuvo pateikti Tarybai patvirtinti. Buvo suprojektuotas įvažiavimas L. R. (32-A-B-C-D-E) prie suformuotų sklypų: 2008-05-06 gauta „Išvada dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto Nr. (duomenys neskelbtini)”.
26. Detaliajame plane nurodyta, kad sprendiniai yra bendri dviem sklypams: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės planuojamas bendras įvažiavimas, prie kurio numatomi galimi miesto inžineriniai tinklai (pažymėta, kad planavimo metu inžineriniai tinklai yra toli). Suformuojamas atskiras 923 m² dydžio sklypas, kurio naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas- inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis- susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.
27. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba 2010-08-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, pagal kurį 8 700 kv. m. ploto sklype suformuoti 8 atskiri žemės sklypai, iš kurių žemės sklypų Nr. 1-7 numatytas naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o žemės sklypo Nr. 8, numatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija; naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai. Ieškovams priklausantis sklypas yra padalintas į 7 sklypus, kuriems yra suteikti unikalūs numeriai bei adresai: Nr. 1, kurio plotas 0,1227 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Š.; Nr. 2, kurio plotas 0,1156 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Š.; Nr. 3, kurio plotas 0,1179 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. P.; Nr. 4, kurio plotas 0,1203 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. P.; Nr. 5, kurio plotas 0,1227 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B.; Nr. 6, kurio plotas 0,0975 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. P. ir A. P.; Nr. 7, kurio plotas 0,0810 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B..
28. Patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini), kurio planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos J. B., aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendiniai yra bendri dviem sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės planuojamas bendras įvažiavimas, prie kurio numatomi miesto inžineriniai tinklai. (duomenys neskelbtini) sklype suplanuoti 5 kitos paskirties sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, suplanuojami galimi inžineriniai tinklai pagal įvažiavimą. Numatoma gatvės 5,5 m. pločio asfalto danga, dėl numatomo mažo intensyvumo eismo šaligatviai nenumatyti.
29. Specialiosiose sklypų naudojimo sąlygose numatyta, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra planuojamas bendras įvažiavimas, prie kurio numatomi miesto inžineriniai tinklai, o didžioji dalis planuojamos gatvės, akligatvio patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu 0,0912 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2011-06-10 dovanojimo sutartį Nr. 2370 priklauso atsakovui P. B.. Pagal 2014-05-28 P. B. su AB L. sudarytą Servituto sutartį jam priklausančiame sklype nustatytas servitutas, kuris įregistruotas 2014-06-18.
30. 2013-05-17 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai ieškovai V. P., D. Š. ir R. B. (servituto davėjai) 2013-05-17 sudarė neatlygintiną servituto sutartį su servituto gavėju AB L. Servituto sutarties pagrindu nustatytas servitutas 923 kv. m. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Servitutas skirtas elektros tinklams ir įrenginiams įrengti, jų apsaugos zonų ribose. Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuvestos elektros jungtys.
31. 2022-05-26 ieškovų atstovas atsakovui P. B. siuntė ieškovų prašymą bendru sutarimu nustatyti kelio servitutą, pasirašant notarinės formos servituto sutartį.
32. Teismas 2023-09-18 atliko vietos apžiūrą (CPK 210 straipsnis), apžiūrėjo ginčo sklypus, atsakovo įrengtą įvažiavimą, uždavė apžiūroje dalyvaujantiems asmenims klausimus. Apžiūroje dalyvavęs atsakovas P. B. parodė savo sklypo ribose įsirengtą įvažiavimą į savo sklypą.
33. Atsakovas su priešieškiniu pateikė į bylą 2022-12-02 UAB „P.“ sudarytą lokalinę kelio įrengimo sąmatą 27 410,0 Eur sumai.
34. 2023-06-30 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. pasirašytame atsakyme atsakovui nurodoma, kad vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.3.6. punktu nustatyta, kad planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojamas savivaldybės mero sprendimu, detalųjį planą gali parengti galiojančio detaliojo plano rengėjas. Atsakovas 2023-06-30 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano koregavimo, detaliojo plano rengėjos P. P. atsakyme nurodoma, kad teritorijų planavimo dokumentas bus pradėtas rengti, kai prieis jo eilė, jo trukmė gali nusitęsti iki 6 mėnesių.
Dėl apeliacinio skundo motyvų
35. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
37. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovams, reikalaujantiems servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
38. Ieškovai kelio servituto būtinumą grindė argumentais, kad bendri inžineriniai tinklai buvo numatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančiame 923 kv. m. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o bendras įvažiavimas prie planuojamų mažaaukštės statybų sklypų, t. y. susisiekimo koridorius numatytas atsakovui priklausančiame 912 kv. m. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovai 2013-05-17 sudarė neatlygintiną servituto sutartį, kuria savo 923 kv. m. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė servituto gavėjui AB L. Servituto sutarties pagrindu nustatytas servitutas elektros tinklams ir įrenginiams įrengti, jų apsaugos zonų ribose, kuriuo naudojasi ir atsakovas. Todėl atsakovas analogiškai taip pat turėtų sudaryti neatlygintiną servituto sutartį žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo koridoriui. Tokiu būdu atsakovas gavo naudą, kai buvo suvaržytos ieškovų nuosavybės teisė į sklypą, kuriame buvo įrengti elektros tinklai, o ieškovai gautų naudą, kai būtų suvaržytos atsakovo teisės į kelią, kuriuo jis ir pats naudojasi.
39. Pirmosios instancijos teismas priešingai ieškovų teiginiams sprendė, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas ieškovams objektyviai nėra būtinas, jo nustatymas, nors ir būtų patogus ieškovams, bet neproporcingai pažeistų atsakovo interesus bei užprogramuotų ginčus ateityje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovams tiek atsakovui detaliajame plane nurodyti sprendiniai yra bendri dviem sklypams: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės planuojamas bendras įvažiavimas, prie kurio numatomi miesto inžineriniai tinklai ( pop. b. l. I tomas, 10 b.l.), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo kelio servitutu apsunkinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes tai prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą atsakovo (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių suvaržymą.
40. Remiantis kasacinis teismo išaiškinimais, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nors abiejų sklypų detaliuosiuose planuose servitutas, t. y. bendras komunikacinis koridorius, yra numatytas, tačiau bendras įvažiavimas nėra padarytas, t. y. atsakovas į jam priklausančius žemės sklypus yra įsirengęs įvažiavimą tik savo žemės sklype, neišeidamas už jo ribų. Atsakovas įvažiavimą įsirengė savo lėšomis, jį prižiūri. Ieškovai savo žemės sklypuose nėra atlikę jokių darbų. Pirmosios instancijos teismas atlikęs žemės sklypo apžiūrą, padarė išvadą, kad ieškovai gali įsirengti analogišką įvažiavimą į savo žemės sklypus, tam tik reikia pakeisti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius.
42. Kaip matyti iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (ieškovų/apeliantų) detaliojo plano patvirtinimo 1.8 papunktyje nurodytas sklypas Nr. 8, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija; naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai (indeksas I2); ribos ir plotas – 923 kv. m. (b. l. 1 tomas, 21), paneigia apeliantų argumentą, kad susisiekimo koridorius turėtų būti nustatytas atsakovui priklausančiame 912 kv. m. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi pačių apeliantų detaliajame plane numatytas susisiekimo kelias. O motyvas, kad apeliantai 2013-05-17 sudarė neatlygintiną servituto sutartį, kuria savo 923 kv. m. žemės sklypą, perdavė servituto gavėjui AB L., kurios pagrindu nustatytas servitutas elektros tinklams ir įrenginiams įrengti, jų apsaugos zonų ribose, kuriuo naudojasi ir atsakovas, nepagrindžia neatlygintinai riboti atsakovo nuosavybės teisę jo žemės sklype, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas taip pat yra sudaręs 2014-05-28 su AB L. servituto sutartį, ir jam priklausančiame sklype nustatytas servitutas, kuris įregistruotas 2014-06-18. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantų nurodyti motyvai dėl kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklype būtinumo prieštarauja byloje esančioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovams patekti į savo sklypus yra ne vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovo žemės sklypą, ieškovai turi galimybę taip pat įsirengti susisiekimo koridorių savo žemės sklypuose, todėl kitame žemės sklype galimo servituto nustatymas neproporcingas jų interesų apsaugai.
43. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad kelio servituto per jo žemės sklypą nustatymas nėra vienintelis būdas ieškovams patekti į savo žemės sklypus, kadangi galima įrengti įvažiavimą ieškovų žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jo žemės sklypas nėra vienintelis, kuriame galėjo būti nustatytas kelio servitutas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, turi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais, kuriuos palaikė ir pirmos instancijos teismas.
44. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608/2015, ir jose nuodyta kasacinio teismo praktika). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita.
45. Pažymėtina, kad iš byloje esančių atsakovo pateiktų nuotraukų (b. l. I tomas, 119) matyti, kad ieškovų nurodytame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra numatytas patekimas į ieškovų žemės sklypus ir kitu būdu nei siekia apeliantai per atsakovo žemės sklypą.
46. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad jau formuojant ieškovams priklausančius žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 jų suformavimo detaliajame plane ieškovams priklausančiam žemės sklypui Nr. 8 buvo numatytas 923 kv. m. žemės naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai (b. l. I tomas, 21), o atsakovui priklausančiame žemės sklype suformuotas atskiras 912 kv. m. dydžio sklypas, kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (b. l. I tomas, 24). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje pažymėta, kad patikrinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau- TPRD) duomenis, buvo nustatyta, kad teritorijoje, kurioje yra ginčijami žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galioja žemiausio lygmens kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai: 1. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau-DP1), patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2010-08-19 sprendimu Nr. T-252, (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). 2. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau-DP2), patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal DP1 ir DP2 sprendinius abu žemės sklypai suplanuoti bendram privažiavimui (akligatviui) į visus suformuotus žemės sklypus ir bendriems inžineriniams tinklams įrengti. Taigi atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovų (apeliantų) prašomo servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovo interesus. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog įvažiavimas į ieškovų (apeliantų) ir atsakovo žemės sklypus buvo suformuotas atskiras atsakovui priklausantis 912 kv. m. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo aiškiai nurodyta byloje esančiuose detaliuosiuose planuose. Teisėjų kolegijai įvertinus byloje detaliuosius planus ir aiškinamuosius raštus, tiek apie apeliantams priklausančių žemės sklypų suformavimą, tiek atsakovui priklausančio žemės sklypo suformavimą, matyti, kad apeliantai neteisingai interpretuoja pačių apeliantų pateiktą detalųjį planą, byloje nėra duomenų, kad buvo numatytas vien tik atsakovo žemės sklype susisiekimo koridorius, kaip tvirtina apeliantai, o priešingai bylos duomenis patvirtina, kad tiek apeliantų, tiek atsakovo žemės sklypuose suplanuoti bendram privažiavimui (akligatviui) į visus suformuotus žemės sklypus ir bendriems inžineriniams tinklams įrengti, todėl tokie apeliantų argumentai atmestini.
47. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad tais atvejais, kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka detaliojo plano, kuris laikytinas individualaus pobūdžio norminiu aktu, sprendinius, aplinkybė, jog servitutas yra objektyviai būtinas yra laikoma įrodyta, t. y. ieškovas neprivalo įrodinėti CK 4.126 straipsnyje numatytų sąlygų.
48. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ, Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Pagal TPĮ 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023). Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, įskaitant ir inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapus.
50. Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 48 punkte, pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus buvo numatyti susisiekimo koridoriai, t. y. kad patekti į ieškovams priklausančius žemės sklypus buvo numatytas bendras privažiavimas į visus suformuotus žemės sklypus tiek per atsakovui priklausantį žemės sklypą, tiek per apeliantams priklausančius žemės sklypus. Tačiau, apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo žemės sklype nustačius kelio servitutą, bus neproporcingai pažeisti atsakovo interesai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog patekti į ieškovams priklausančius žemės sklypus per atsakovo žemės sklype įrengtą įvažiavimą, yra objektyviai būtinas, kas patvirtina detaliajame plane nurodytas sklypų suformavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantų argumentu, kadangi iš byloje pateiktame detaliajame plane 1.8 papunktyje, tiek aiškinamajame rašte (b. l. I tomas, 21 ir 23) nurodyta, kad sprendiniai yra bendri dviem sklypams: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) g. planuojamas bendras įvažiavimas, prie kurio numatomi miesto inžineriniai tinklai.
52. Apeliantų įsitikinimu byloje pateiktas detalusis planas sudaro pagrindą spręsti apie objektyvų servituto nustatymo būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo detalusis planas yra svarbus dokumentas, sprendžiant servitutų nustatymo poreikio klausimą. Nagrinėjamoje byloje detaliuoju planu buvo suplanuotas bendras įvažiavimas į ginčo šalims priklausančius žemės sklypus. Atsakovas taip pat neginčijo detaliojo plano sprendinių svarbos, tik nurodo, kad apeliantų prašomas nustatyti servituto kelias neatitinka detaliojo plano duomenų. Byloje pripažinta, kad apeliantų prašomas nustatyti kelio servitutas neatitinka detaliojo plano sprendinių, pagal kurį tarnaujantieji sklypai nurodomi kaip servitutiniai tiek apeliantams, tiek atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose.
53. Minėta, kad teismų praktikoje pabrėžiamas kuo mažesnis tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimas (CK 4.112 straipsnis). Byloje nustatyta, kad tarnaujančiojo sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Nagrinėjamoje byloje tarnaujančiojo žemės sklypo naudojimo būdas yra viena iš objektyvių priežasčių, lemiančių nurodyto kelio servituto pagrįstumą, t. y. tarnaujančiojo žemės sklypo naudojimo būdas jau lemia, kad jis gali būti panaudotas tik tam tikriems tikslams, nagrinėjamos bylos atveju – susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti. Šie tikslai aiškiai nustatyti teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai nusprendė, kad, atsižvelgiant į dokumentuose nurodytą tarnaujančiojo žemės sklypo naudojimo būdą, apeliantų prašomas nustatyti kelio servitutas tik atsakovui priklausančiame žemės sklype, neproporcingai apsunkintų atsakovo, kaip tarnaujančiojo žemės sklypo savininko, teises, nes ieškovams, kaip žemės sklypo savininkams, nuo sklypo dalies įsigijimo momento buvo žinoma apie detaliuoju planu suplanuotus servitutus.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklype, pagrįstai vadovavosi detaliuoju planu, numatytais teritorijų planavimo sprendiniais ir kitais bylos dokumentais, pagrįstai sprendė, kad ieškovams patekti į savo sklypus nėra vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovo žemės sklypą, o atsakovui priklausančiame žemės sklype galimo servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovo interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada padaryta įvertinus byloje esančius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat ir tinkamai įvertinus aplinkybes, turinčias reikšmės visų bylos šalių interesams, jų pusiausvyrai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
56. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 1210,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo naudai – po 403,33 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. B., naudai 403,33 Eur (keturis šimtus tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. B., naudai 403,33 Eur (keturis šimtus tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. B., naudai 403,33 Eur (keturis šimtus tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alma Jurgelienė
Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius