Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-14][nuasmenintas sprendimas už akių byloje][e2-17378-465-2020].docx
Bylos nr.: e2-17378-465/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Sergel 125026242 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Sprendimo už akių turinys
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
Vartojimo kreditas
CIVILINIS PROCESAS
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Sprendimas už akių
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Paskola

?

 

                                                 

 (S)

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S   U Ž   A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas  

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. Ž. 299,44 Eur skolą, 17,20 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovą ir pradinę kreditorę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Telia Lietuva“ (buvęs pavadinimas AB „Omnitel“) siejo sutartiniai santykiai; tai įrodo 2014 m. gruodžio 19 d. akcijos užsakymo prašymas ir 2014 m. gruodžio 19 d. abonento prašymas (abonento Nr. 62632400), kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti. AB „Telia Lietuva“ išrašė bei atsakovui už suteiktas ryšio paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove (ar pradine kreditore) (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Sergel“ 2017 m. kovo 9 d. buvo sudaryta Periodinė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2017-00003 bei priedas prie 2017 m. kovo 9 d. Periodinės skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2017-00003, kurių pagrindu UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžintos skolos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas telefono ryšio paslaugų sutartį vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 299,14 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai).

Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 17,20 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (316,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidas - 15 Eur žyminio mokesčio ir 0,23 Eur banko komisinio mokesčio.

Byloje iš viso patirta 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Sergel“, j. a. k., 125026242, iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 299,44 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 44 ct) dydžio skolą, 17,20 Eur (septyniolikos eurų 20 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (316,64 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                      Margarita Ambrazaitienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas
  • CK
  • 3K-3-469/2010
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei