Baudž. byla Nr. 1-225-448/2013                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija

  1.2.25.4.1.

1.1.7.2.7.

(S)

1.1.10.1.

2.1.15.

2.3.6.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Alytus

              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nukentėjusiajai I. T., jos atstovui advokatui L. P., kaltinamojo atstovei advokatei Ilonai Leketienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Vytautas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 3 klasių išsilavinimą, neteistas, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

V. J. K. 2012 m. spalio 12 d. apie 12.30 val., Alytuje, Tvirtovės gatvėje, netoli sankryžos su Žiburio gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. reikalavimus-nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 37 p. reikalavimus-artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustodamas prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, vairuodamas transporto priemonę automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios I. T. ir ją partrenkė, dėl to įvykusio eismo įvykio metu dėl dešinio kelio išorinio menisko plyšimo, kolateralinių raiščių plyšimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo I. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

              Apklaustas kaltinamuoju, V. J. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. spalio 12 d. apie 12 val. automobiliu Opel Astra važiavo Tvirtovės gatve. Privažiavęs pirmą perėją, praleido žmones. Jiems praėjus, pradėjo važiuoti. Staigiai į perėją išėjo moteris ir atsitrenkė į jo automobilio kairę pusę, moteris nugriuvo. Jis sustojo, pakėlė ją, nuvedė ant šaligatvio. Jis važiavo į ligoninę, siūlė pagalbą, paskui važiavo į jos namus, vežė dovanų – saldainių, kavos, vaisių. Moteriai pervedė 1000 litų už jai padarytą žalą.

Prašo mažinti civilinius ieškinius.

Apklausta kaip nukentėjusioji, I. T. parodė, kad ji 2012 m. spalio 12 d. ėjo Ligoninės gatve. Priėjusi perėją, pažiūrėjo į dešinę, kaltinamasis atvažiavo nuo kalno ir pristabdė prie perėjos. Nukentėjusioji jau buvo perėjusi pusę perėjos, pamatė, kad kaltinamasis važiuoja ant jos, ji bandė rankomis jį pristabdyti ir buvo partrenkta automobilio vairuotojo puse. Jai buvo sutrenkti šonkauliai, lūžusi kelio girnelės kremzlė, raiščiai, trūkęs meniskas.

Nurodo, kad iš kaltinamojo gavo 1000 litų.

Reiškia 10 000 litų ieškinį dėl neturtinės ir 833,14 litų-turtinės žalos atlyginimo.

2012 m. spalio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Tvirtovės gatvėje, ties sankryža su Žiburio gatve (1 t., b. l. 7-8).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota transporto priemonė po užvažiavimo ant pėsčiosios (1 t., b. l. 9).

Nuotraukose užfiksuotas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio vieta (1 t., b. l. 10-11).

Transporto priemonės apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole aprašyti automobilio apžiūros rezultatai, išorinių apgadinimų nenustatyta (1 t., b. l. 12-13).

Teismo medicinos specialistas 2012m. spalio 31 d.  išvadoje Nr. G 1028/12 (06) nurodo, kad I. T. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinio kelio sąnario raiščių plyšimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kelio sąnario raiščių plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41-43).

Teismo medicinos specialistas 2013 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr. G 475/13 (06) patvirtino Nr. G 1028/12 (06) išvadoje nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, tik nurodė, kad I. T. sveikata sutrikdyta dėl dešinio kelio išorinio menisko plyšimo, kolateralinių raiščių plyšimo (t. 1, b. l. 137-138).

              V. J. K. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d. Teisme įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad veika kvalifikuota tinkamai ir V. J. K. kaltė įrodyta.

              Įrodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai-kaltinamasis V. J. K., vairavęs automobilį Opel Astra bei nukentėjusioji I. T.. V. J. K., vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisyklių KET 9-io punkto reikalavimus, kuris įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei 37 p. reikalavimus-vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turi sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. V.J. K. pažeidė šių punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios I. T., ją partrenkė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. T. sveikata.

I. T. sveikatos sutrikdymo mastą nustatė specialistas 2013-10-31 išvadoje, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio kelio sąnario raiščių plyšimo. 2013-05-23 specialistas patvirtino sveikatos sutrikdymo mastą ir konkrečiai nurodė sužalojimus. Specialistas nurodė, kad I. T. sveikata sutrikdyta dėl dešinio kelio išorinio menisko plyšimo, kolateralinių raiščių plyšimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo. Prokuroras, atsižvelgdamas į specialisto išvadą, pateikė kitą kaltinimą, nurodydamas specialisto nustatytus sužalojimus. Kaltinamojo padėtis po kito kaltinimo nepasunkėjo, sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė.

V. J. K. veiksmai sukeliant eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios I. T. sveikata -buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis-sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo kaltinamojo neteisėta veika.

Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad V. J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Nukentėjusioji I. T. turėjo 2000 litų išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje jo atstove, paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais. Be to, ji turėjo 44 litų išlaidų dėl specialisto išvados pateikimo. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusioji I. T. byloje pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 833,14 Lt-dėl turtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigine išraiška neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusią bendrą teismų praktiką. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Žala nukentėjusiajai buvo padaryta naudojant transporto priemonę-lengvąjį automobilį. Automobilio vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Ggjensidige Baltic“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, autoįvykio metu draudimo sutartis galiojo (t. 1, b. l. 19), todėl ši draudimo bendrovė yra pripažinta civiline atsakove byloje. Kaltinamojo turtinė atsakomybė, esant draudimo sutarčiai, pirmiausia užtikrinama draudimo įmonės lėšomis. Padarytą žalą draudimo įmonė atlygina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 str. numatyta apimtimi. Kompensacija už turtinę žalą, kuri viršija Draudimo įstatymo 11 str. nustatytas sumas, priteistina iš atsakingo už žalos padarymą asmens ( LR CK 6.254 str. 2 d., Draudimo įst. 13 str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1d.). Nukentėjusiosios I. T. sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo  A. J. K. veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, ilgą laiką gydėsi, patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl sužalojimo ilgą laiką jai buvo apribota galimybė užsidirbti, nes jos darbo pobūdis susijęs su vykimu pas klientus. Tačiau nukentėjusiosios nurodyta 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, todėl ieškinys tenkintinas dalinai. Kaltinamasis nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą savo netyčiniais, neatsargiais veiksmais. Neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 10 000 litų, ji turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis, kaip jau minėta anksčiau, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, bendrą teismų praktiką. Priteisus iš kaltinamojo 10 000 litų, būtų pažeistas ir teisingumo, ir protingumo kriterijai, nes kaltinamasis yra garbaus amžiaus pensininkas, tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi sveikatos problemų. Be to, būtina atsižvelgti ir į visos visuomenės pragyvenimo lygį, nes tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų per metus gali uždirbti tokią didelę reikalaujamą išieškoti pinigų sumą. V. J. K. nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos gyvenimo kokybė po sužalojimo iš esmės labai nesuprastėjo. Nustatant išieškotinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes jo pajamos- 869,39 Lt dydžio senatvės pensija (t. 1., b. l. 119-120). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu rodė gerą valią, lankė nukentėjusiąją ir vežė jai dovanas, jai paštu išsiuntė 1000 litų žalos atlyginimui (t. 1., b. l. 121). Be to, kaltinamasis turės nukentėjusiajai atlyginti jos advokato atstovavimo išlaidas.  

Vadovaujantis išdėstytu ir siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus tenkinant ieškinį 6100 litų sumai, iš draudimo bendrovės išieškant 3100 litų, iš kaltinamojo -3000 litų.

Nukentėjusioji pareiškė 833,14 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro šios išlaidos: 336, 53 litų-medikamentams, 352,61 litų-kurui ir 100 litų-sugadintas paltas. Reikalavimas dėl palto vertės atlyginimo atmestinas. Byloje neįrodyta, kad nukentėjusiosios paltas buvo sugadintas įvykio metu. Nepateiktas nei sugadintas paltas, nei jo fotonuotraukos, nei palto vertę  įrodantys dokumentai. Tokiu būdu galima abejoti, kad paltas tikrai prarado savo vartojamąją vertę, o abejonėmis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Išlaidos kurui bei medikamentų pirkimui byloje pagrįsti šių prekių pirkimo kvitais, taigi šios išlaidos-689,14 litų- įrodytos. Iš kaltinamojo I. T. išieškotina 86,93 Lt, iš draudimo bendrovės- 602, 21 Lt.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. J. K., būtina atsižvelgti į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į LR BK 61 str. numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis nusikalto ir yra teismo teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie nesunkių (LR BK 11 str.). Ši veika nėra tyčinė, o yra neatsargi, susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvina dvi aplinybės; tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei tai, kad dar iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino dalį savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Gyventojų bendruomenės V. J. K. charakterizuojamas labai gerai (t. 1., b. l. 55). Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad kaltinamasis yra jau nejauno amžiaus, jam realus terminuotas ar trumpalaikis laisvės atėmimas neskirtinas, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas mano, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus kaltinamajam realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

V. J. K., naudodamasis savo teise vairuoti, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su kelių eismo taisyklių pažeidimu-vairuodamas automobilį, pažeidė KET ir sukėlė autoįvykį bei sutrikdė pėsčiajai sveikatą. Tačiau kaltinamojo veika nebuvo tyčinė, automobilį jis vairavo blaivus, veikos pasekmės nebuvo labai sunkios, KET buvo pažeistos ne grubiai. V. J. K. jau garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų tiek jis, tiek jo sutuoktinė. Jis teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų apie jo grubius KET pažeidimus. Manytina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks bausmei, kaip atpildui už nusikalstamą veiką, numatytus tikslus, todėl V. J. K. paliktina teisė vairuoti transporto priemonės.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-307 str., 

nusprendžia:

V. J. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. J. K. atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. J. K. palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios I. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jai iš V. J. K.-3000 litų, iš AAS „Ggjensidige Baltic“-3100 litų, ieškinį dėl 3900 litų atmesti.

Nukentėjusiosios I. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jai iš V. J. K. 86,93 litus, iš AAS „Ggjensidige Baltic“- 602, 21 litus, ieškinį dalyje dėl 100 litų atmesti.

Išieškoti iš V. J. K. I. T. 2044 litus jos turėtų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                       Asta Jakučiūnienė