Civilinė byla Nr. e2-2521-653/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00068-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. R. P., advokato padėjėjai D. B., E. G., atsakovų atstovams advokato padėjėjai G. K., H. K. ir R. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovams Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“, dėl viešojo pirkimo sutarties modifikavimo, ir atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos priešieškinį reorganizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė RUAB „Nodama“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1) pripažinti atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 40 554,65 Eur dydžio mokėjimų sulaikymus pagal ieškovės pateiktą 2018-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764713 (suma 12 787,30 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764711 (suma 4 895,24 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764712 (suma 22 872,11 Eur su PVM) neteisėtais ir priteisti susidariusį įsiskolinimą;
2) pakeisti 2016-05-09 Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytą vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ ir šį punktą pakeisti;
3) pakeisti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Specialiosios dalies 13.6 p. nurodyto 6 sutarties priedo „Jungtinės veiklos sutartis“ 5 punkte nurodytą vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ bei šį punktą pakeisti;
4) netenkinus antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimo, prašo pakeisti 2016-05-09 Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytą vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Henrivita“ bei šį punktą pakeisti;
5) netenkinus antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimo, prašo pakeisti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Specialiosios dalies 13.6 punkte nurodyto 6 sutarties priedo „Jungtinės veiklos sutartis“ 5 punkte nurodytą vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Henrivita“ bei šį punktą pakeisti;
6) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016-04-28 paskelbė pirkimą „Sporto paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos darbai“, pirkimo Nr. 274924 (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė, kartu su UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik Sport” (toliau kartu – jungtinės veiklos partneriai) 2016-05-09 jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikė Pirkime pasiūlymą. Jungtinės veiklos partnerių pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu ir tarp ieškovės, kaip pagrindinio jungtinės veiklos partnerio, atstovaujančio bei veikiančio visų jungtinės veiklos partnerių vardu, ir Departamento 2016-07-05 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 16S-23(5.6) (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį sporto statybos darbai buvo baigti ir atitinkamai buvo išduotas statybos užbaigimo aktas. Departamentas 2018-12-04 kreipėsi į ieškovę dėl draudimo rašto išdavimo. Ieškovė informavo, kad ieškovės statusas nuo 2018-03-27 yra pasikeitęs ir šiuo metu ieškovė, kaip juridinis asmuo, yra restruktūrizuojama, todėl visos draudimo bendrovės atsisakė išduoti draudimo laidavimą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė pasiūlė kreiptis į jungtinės veiklos partnerius. Teigia, jog dėl susiklosčiusios situacijos sutartis turi būti modifikuojama. Pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties partneriai nesutinka keisti jungtinės veiklos sutartį, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis.
3. Teigia, jog naujasis teisinis reguliavimas dėl viešojo prikimo sutarčių keitimo, Sutartis bei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išaiškinimas suteikia galimybę ieškovei kreiptis į teismą dėl jungtinės veiklos sutarties modifikavimo pakeičiant jungtinės veiklos sutartyje nurodytą vedantįjį partnerį. Toks Sutarties keitimas nelaikytinas esminiu bei nereikalaujantis VPT sutikimo. Partnerių statuso ir priskirtų funkcijų patikslinimas nekeičiant nei pačios jungtinės veiklos sutarties partnerių nei bendrai partneriams priskirtų funkcijų, atitinka viešąjį interesą ir ieškovės nurodytas objektyvias aplinkybes, kurios siejamos su restruktūrizacija. Nurodo, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 3.1 p., nepakanka Departamento sutikimo modifikuoti Sutartį pagal ieškovės prašomus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutarties keitimas yra būtinas tam, jog būtų užtikrinti ieškovės ir viešojo interesai Departamentui pareikalavus solidariosios atsakomybės už draudimo laidavimo (ne) patiekimą ar kitus jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų nevykdymus ar netinkamus vykdymus. Modifikuojant jungtinės veiklos sutartį ir tuo pačiu Sutartį pakeičiant vedantįjį jungtinės veiklos partnerį, būtų perskirstyta tarpusavio jungtinės veiklos parterių atsakomybė numatant, kad jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė už garantinių įsipareigojimų draudimo laidavimą pateikimą tektų ne ieškovei, o kitam vedančiuoju partneriu paskirtam jungtinės veiklos partneriui, t. y. UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“.
4. Teigia, jog Sutarties modifikavimas visiškai atitiktų viešąjį interesą, nes tokiu būdu nekeičiant solidariosios partnerių atsakomybės Departamentui, būtų perskirstyta jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė ir suteikiama ieškovei reali galimybė įvykdyti restruktūrizacijos planą bei išvengti nemokumo ir bankroto paskelbimo, o Departamentui garantuoti Sutarties užtikrinimo pateikimą, kurio nepateikimas neatitiktų Sutarties Specialiosios dalies 8.1 p. ir CK 6.217 str. 5 d. bei VPĮ 18 str. 6 d. 6 p.
5. Paaiškino, jog jungtinės veiklos partnerių atliktų darbų galimų trūkumų atsiradimo rizika yra skirtinga, kadangi skiriasi partnerių atliktų darbų pobūdis. Tikėtina, jog garantiniu laikotarpiu jungtinės veiklos partnerių atlikti darbų trūkumai bus šalinami ir dėl šių darbų Departamentas pasinaudos draudimo laidavimo užtikrinimu. Ieškovė darbus atliko kokybiškai ir rizikų dėl darbų trūkumų atsiradimo Sutarties garantinio laikotarpiu metu nėra arba tokios rizikos yra tik hipotetinės.
6. Teigia, jog Departamentas dėl nepateikto garantinio laikotarpiu įsipareigojimus užtikrinančio draudimo laidavimo yra sulaikęs mokėjimus pagal ieškovės Departamentui apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl tai laikytina aplinkybe, apsunkinančia ieškovės galimybę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį draudimo laidavimo raštą. Departamentas nepagrįstai sulaikė mokėjimus, kadangi susitarimu buvo susitarta dėl tiesioginio atsiskaitymo su jungtinės veikslo partneriais. Neįpareigojus departamento atlikti visus mokėjimus – būtų pažeistas viešasis interesas neužtikrinant ieškovės mokumo ir restruktūrizacijos plano vykdymo. Be kita ko, ieškovei nebūtų kilę kliūčių pateikiant garantinių įsipareigojimų draudimo laidavimą, jeigu būtų buvusi galimybė ieškovei atlikti visus Sutartyje nurodytus darbus per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo Sutarties įsigaliojimo dienos kaip tai numatyta Sutarties Specialiosios dalies 5.2 punkte.
7. Atsakovas Departamentas priešieškiniu (e. b. 2 t., b. l. 129–134) prašė teismo:
1) ieškovės ieškinį atmesti;
2) įpareigoti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 10.2.1 papunktyje nustatytą prievolę ir pateikti Departamentui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų;
3) UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per teismo nustatytą terminą nepateikus Departamentui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo rašto, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų, skirti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ solidariai 75 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki bus pateiktas draudimo bendrovės išduotas galiojantį laidavimo raštas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymą;
8. Priešieškinyje nurodo, kad ieškovė ieškiniu siekia išvengti sutarties 10.2 papunktyje nustatytos prievolės įvykdymo. Teigia, jos pagal Sutarties 4.7 p., mokėjimų sulaikymas yra nustatytas šalių sudarytoje Sutartyje ir toks sulaikymas yra teisėtas, kol nėra įvykdytos sutarties bendrosios dalies 4.7 p. nustatytos sąlygos, t. y. kai rangovas pateikia užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta. Priešingai, nei teigia ieškovė, sulaikytas mokėjimas neapsunkina ieškovės galimybės pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį draudimo laidavimo raštą, nes draudimo bendrovės apskritai atsisako ieškovei išduoti laidavimo raštą. Nėra jokios informacijos, jog toks raštas būtų išduotas, jei nebūtų sulaikyta ginčo suma.
9. Ieškovė nepagrįstai ieškinyje interpretuoja 2017-12-15 susitarimą „Dėl 2016-05-09 konsorciumo (jungtinės veiklos) sutarties vykdymo ir šalių atsakomybės viena priešais kitą“, kuriuo buvo patikslinta jungtinės veiklos sutartis ir Susitarimo 1.2-1.4 punktais buvo numatytas tiesioginis atsiskaitymas su jungtinės veiklos partneriais. Tai yra jungtinės veiklos partnerių tarpusavio susitarimas, kuriam jokios įtakos Departamentas nedarė.
10. Pažymėjo, kad sulaikė mokėtinas sumas ne konkrečiai ieškovei, o kartu visiems jungtinės veiklos partneriams. Jei partneriai nebūtų sudarę minėto susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo, ieškovei tenkantys mokėjimai bet kuriuo atveju būtų sulaikyti, nes ji atliko paskutinius darbus, už kuriuos sulaikyti mokėjimai. Be to, minėtame susitarime partneriai patys nustatė darbų paskirstymą, todėl galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes, susijusias su Sutarties 4.7 p. nustatytu mokėtinų sumų sulaikymu.
11. Teigia, jog nėra jokios Departamento kaltės, kad ieškovė per nustatytą terminą negalėjo atlikti visų Sutartyje nurodytų darbų. Ieškovė pati atsisakė vykdyti darbus kol nebus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl papildomų darbų. Be to šalių sudaryta taikos sutartis dėl papildomų darbų niekaip nepakeičia ieškovės ir kitų jungtinės veiklos partnerių prievolės pateikti garantinių įsipareigojimų užtikrinimą.
12. Ieškovės reikalavimų patenkinimas neatitiktų viešojo intereso, nes kiltų reali grėsmė, kad ieškovės bankroto atveju užsakovas galimai patirtų papildomų išlaidų dėl statybos defektų šalinimo arba defektų šalinimas būtų apsunkintas Departamentui pareikalavus iš partnerių vykdyti garantinius įsipareigojimus. Be to, būtų pažeistų ir kitų partnerių interesai, nes Departamentui nukreipus reikalavimą pateikti garantinių įsipareigojimų užtikrinimą likusiems partneriams, šiems tektų visos susijusios išlaidos, kurių būtų įmanoma išvengti nepatenkinus ieškovės reikalavimų. Ieškovė, inicijuodama restruktūrizavimo procesą ir ruošdama restruktūrizavimo planą, iš anksto turėjo numatyti ir sutartinės prievolės, kurią šioje byloje siekia modifikuoti, nevykdymo pasekmes. Mano, kad ieškovė turėtų reikalauti iš partnerių kompensuoti atitinkama dalimi sulaikytus mokėjimus.
13. Teigia, jog ieškovės inicijuojami jungtinės veiklos sutarties pakeitimai nesusiję su Departamento atžvilgiu reiškiamais reikalavimais, kadangi atsakovui nėra esminio skirtumo, kas iš partnerių įgyvendins Sutarties bendrosios dalies 10.2 papunktyje nustatytą prievolę.
14. Atsakovė UAB „Henrivita“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 6–12) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
15. Atsiliepime nurodė, kad šalis siejo savo pobūdžiu fiduciarine esanti jungtinės veiklos sutartis. UAB „Henrivita“ nuo Sutarties kainos buvo suteikta atlikti darbų tik už 9,08 proc., vietoje sutartų 30 proc. darbų, ir tik už 132 488 Eur. Ieškovė darbų atlikimo metu faktiškai pakeitė Sutarties sąlygas ir būdama vedančiuoju partneriu, sau prisiskyrė daug daugiau darbų, negu buvo sutarta, todėl akivaizdu, jog gavo iš to didžiausią pelną, o dabar, nevykdydama savo prisiimtų įsipareigojimų, Sutarties pakeitimu nori suteikti savo naudai nepagrįstos naudos ir pranašumo, sukeldama jungtinės veiklos partneriams neproporcingai didelių, neplanuotų įpareigojimų. Sutinkamai su Sutarties 10.2.2 p., laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialioje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM, t. y. 13 587,9 Eur. Akivaizdu, jog įšaldžius tokią sumą, įmonė prarastų galimybę normaliai funkcionuoti.
16. Ieškovė, nurodydama atsakovės UAB „Henrivita“ darbus, kaip padidintos rizikos, savo teiginiais tai vėliau paneigė, teigdama, jog darbams nustatytas 5 metų garantinis laikotarpis. Priešingai, nei teigia ieškovė, darbai atlikti kokybiškai, panaudojant sertifikuotas ir turinčias garantiją prekes, o būtent ieškovės atliktiems darbams kyla didžiausia rizika.
17. Teigia, jog ieškovės elgesio partnerio atžvilgiu negalima vertinti kaip atitinkančio bendradarbiavimo ir kooperacijos principus, kurie šalims, veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu, yra besąlyginiai, nes kitaip negalimas bendro tikslo, dėl kurio šalys ir susitarė veikti būtent tokios sutarties pagrindu, siekimas. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomas principas „pacta sunt servanda“. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. šiuo atveju keisti jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytą vedamąjį partnerį iš ieškovės į UAB „Henrivita“, nurodant, kad UAB „Henrivita“ atliks atitinkamus darbus. Nesant įstatyminio pagrindo keisti Jungtinės veiklos sutarties, nėra pagrindo viešojo pirkimo Sutarties modifikavimui. Teigia, jog sulaikymas yra teisėtas, kadangi iki šios dienos užsakovui nepateikta garantinių įsipareigojimų užtikrinimas.
18. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepime į ieškinį (e. b. 3 t., b. l. 1–11) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
19. Atsiliepime nurodė su ginču susijusias faktines aplinkybes bei tai, kad ieškovė partnerių susitarimu gavo didžiausią darbų dalį pagal viešo pirkimo statybos rangos sutartį, o tai reiškia, jog gavo ir didžiausią pelno dalį, dėl ko ji prieš kitus partnerius įsipareigojo gauti visus draudimus, laidavimus bei garantijas. Teigia, jog esminis ieškovės pasiūlymo tikslas (pakeisti vadovaujantį partnerį) yra modifikuoti Jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų apimtį, tokius įsipareigojimus neatlygintinai ir nesąžiningai perkeliant kitiems partneriams. UAB „Baltik Sport” nesutiko prisiimti ieškovės įsipareigojimų ir pateikė tokio nesutikimo argumentus, o UAB „Henrivita” toks pasiūlymas apskritai nebuvo pateiktas iki teismo, todėl iki dabar Jungtinės sutarties pakeitimas partnerių susitarimu nebuvo sudarytas.
20. Teigia, jog pagal CK 6.223 str. 2 d., vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju apie esminius UAB „Baltik Sport” ir UAB „Henrivita” Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus kalbėti jokio pagrindo nėra. Ieškovė nesikreipė į kitus partnerius dėl Jungtinės veiklos sutarties modifikavimo iš karto po restruktūrizacijos bylos iškėlimo, iš ieškovės elgesio matyti, kad ji siekė bet kokiomis priemonėmis nesąžiningai vilkinti savo įsipareigojimų vykdymą ir tik perkančiajai organizacijai pareikalavus vykdyti įsipareigojimus atsiuntė partneriams formalų reikalavimą keisti Jungtinės veiklos sutartį, o negavus atsakymo – iš karto pateikė ieškinį.
21. Teigia, jog ieškovės nurodomas argumentas – restruktūrizuojamos įmonės statusas, kuris, pasak ieškovės, neva tai suteikia jai teisę atsisakyti savo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir/ar yra pagrindas taikyti sutarties modifikavimo institutą, neatitinka CK 6.204 str. numatytų ir kasacinio teismo išaiškintų taikymo pagrindų.
22. Teigia, jog aplinkybė dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei buvo žinoma dar gerokai prieš 2017 m. gruodžio mėnesį. Restruktūrizavimo bylą ieškovė pati numatė bei kontroliavo, pasirengė plano metmenis, taigi, visiškai pati prisiėmė šių aplinkybių kilimo riziką. Ieškovė neįrodė, kad jos reikalavimas pakeisti Jungtinės veiklos sutartį dėl vadovaujančio partnerio bei ieškovės įsipareigojimo pateikti Perkančiajai organizacijai draudimo laidavimo dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo raštą atitinka CK 6.204 str. nurodytas sąlygas. Dar? daugiau, viešojoje erdvėje galima rasti kitų bylų, kuriose ieškovei keliamos bylos dėl mokesčių ir/ar kitų mokėjimų priteisimo ir pan., iš ko galima daryti išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp Jungtinės veiklos modifikavimo ir restruktūrizacijos plano tinkamo vykdymo ir pan.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo turtinius interesus iškelia aukščiau kitų partnerių. Jungtinės veiklos sutarties modifikavimas dar nereiškia ieškovės bankroto kilimo rizikos išvengimą, o visų partnerių veiklos vykdymo tęstinumas yra vienodai svarbus vertinant jį viešo intereso kontekste. Prievolės pateikti Perkančiajai organizacijai draudimo laidavimo raštą dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo UAB „Baltik Sport“ galėtų kainuoti 8 500 Eur, dar reikėtų sumokėti trūkstamą (be atsakovo sulaikytos sumos) depozito sumą – 106 911,91 Eur. Tokia suma UAB „Baltik Sport“ būtų nepakeliama finansinė našta, kuri reikštų veiklos stabdymą ir / ar bankrotą.
24. Priešingai, nei teigia ieškovė, netenkinus ieškinio viešasis interesas nenukentėtų. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai dėl partnerių atliktų darbų garantinių įsipareigojimų kilimo rizikos atmetami kaip nepagrįsti, kadangi yra deklaratyvūs ir neturintys jokios reikšmės nagrinėjamam klausimui.
25. Pažymėjo, kad Departamentas pagrįstai sulaikė mokėjimus. Ieškovė yra solidariai atsakinga už visų prievolių pagal viešojo pirkimo sutartį vykdymą prieš Perkančiąja organizaciją. Susitarimu pakeistas apmokėjimo būdas numatant tiesioginį atsiskaitymą su jungtinės veiklos partneriais niekaip nesusijęs su ieškovės galimybėmis pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį draudimo laidavimo raštą. Ieškovės argumentai dėl darbų atlikimo terminų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
26. Teigia, jog ieškovės ieškinys turėtų būti laikomas kaip ieškinys dėl Jungtinės veiklos sutarties modifikavimo ir sulaikytų sumų pagal viešojo pirkimo sutartį, grąžinimo, bet ne kaip ieškinys dėl viešojo pirkimo sutarties modifikavimo. Byla turėtų būti nagrinėjama bendra ginčo teisenos tvarka.
27. Atsakovė UAB „Henrivita“ atsiliepime į priešieškinį (e. b. 3 t., b. l. 28–30) prašė priešieškinį tenkinti iš dalies.
28. Atsiliepime nurodė, kad nepaisant solidarios visų partnerių atsakomybės, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, su tikslu tinkamai užtikrinti viešąjį interesą dėl statybos darbų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo, o taip pat atsižvelgus į tai, jog sutinkamai su Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 p. šiai dienai sulaikyta 40 554,65 Eur, atsakovė UAB „Henrivita“ sutinka pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą, užtikrinantį UAB „Henrivita“ atliktų darbų garantinių įsipareigojimų įvykdymą Viešojo pirkimo sutartyje numatytam terminui bei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytai 5 proc. visos Viešojo pirkimo sutarties sumai (su PVM) per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo.
29. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepime į priešieškinį (e. b. 3 t., b. l. 32–39) prašė priešieškinį atmesti.
30. Atsiliepime nurodė, kad prievolė pateikti draudimo laidavimo raštą yra neįvykdyta dėl to, kad nėra realių galimybių ją pateikti. Šiuo atveju būtinas visų bylos šalių bendradarbiavimas ir bendras susitarimas, kurį šalys pasiektų, tačiau trūksta vienintelio – ieškovės bendradarbiavimo šiuo klausimu, t. y. sutikimo spręsti susidariusią situaciją taikiai, nesiekiant nesąžiningai išvengti savo įsipareigojimų vykdymo bei atsakomybės. UAB „Baltik Sport“ neatsisako ir sutinka pateikti draudimo laidavimo raštą dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo savo atliktų darbų daliai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus minimalius reikalavimus, nes tai padaryti būtų realiai įmanoma. Kitu atveju priešieškinio reikalavimų vykdymas UAB „Baltik Sport“ būtų itin brangus, komplikuotų jos padėtį ir būtų praktiškai neįmanomas įgyvendinti.
31. Pažymėjo, kad dėjo maksimalias pastangas, domėjosi ir teikė draudimo kompanijoms užklausas dėl priešieškiniu reikalaujamos prievolės įvykdymo sąlygų, tačiau dauguma draudimo kompanijų į užklausas raštu atsakymo nepateikė, žodžiu nurodydami, kad tokio sandorio apskritai nedraus, o likusi vienintelė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nurodė itin brangias ir neprotingas paslaugos pirkimo sąlygas, su kuriomis atsakovė negalėtų sutikti. Paaiškino, jog UAB „Baltik Sport“ yra nedidelė įmonė, todėl neturi finansinių pajėgumų sumokėti ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nurodytą 60 proc. draudimo sumos depozitą – 81 527,76 Eur. UAB „Baltik Sport“ galėtų pateikti atliktų darbų garantinių įsipareigojimų draudimo laidavimo raštą dėl 5 proc. savo pagal Sutartį atliktų darbų daliai, tačiau įtraukus ir RUAB „Nodama“ atliktus darbus – draudimo kompanija prašo pateikti atitinkamus dokumentus, kurių atsakovė neturi ir apskritai atsakovei atsisako tokį draudimo laidavimo raštą išduoti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įpareigojimas UAB „Baltik Sport“ vykdyti sutartines prievoles natūra atitinka CK 6.213 str. 2 d. 2 p. įtvirtintą išimtį, kai įsipareigojimų vykdymas natūra negalimas.
32. Teigia, jog Departamentas jau yra sulaikęs 40 554,65 Eur sumą, kuri galbūt galėtų būti panaudota tokiai prievolei įvykdyti.
33. Dėl reikalavimo skirti baudą nurodė, kad UAB „Baltik Sport“ prievolės vykdymo terminas apskritai priklauso ne tik nuo jos aktyvumo ar veiksmų, bet taip pat ir nuo Departamento veiksmų ar neveikimo, todėl nustatyti vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą yra neprotinga ir nerealu. Atsakovo nurodytas baudos dydis atliktų ne skatinamąją, o baudimo funkciją. Minėta, jog jau yra sulaikyta 40 554,65 Eur suma, todėl skirti papildomą tokios prievolės įvykdymo užtikrinimą nėra jokio tikslo.
34. Ieškovė RUAB „Nodama“ atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Atsiliepime nurodė, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių negali pateikti draudimo laidavimo garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui, Departamentas turi visas galimybes draudimo laidavimo reikalauti iš kitų jungtinės veiklos partnerių ar vieno iš jungtinės veiklos partnerio. Departamento reikalavimų dėl garantinių įsipareigojimų laidavimo užtikrinimo nukreipimas ne į visus jungtinės veiklos partnerius, o į vieną ar kelis iš jų, nekeičia jungtinės veiklos partnerių tarpusavio įsipareigojimų pasiskirstymo.
36. Priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovė nesiekia išvengti pareigos pateikti draudimo laidavimą, nes ieškovė neturi realių galimybių pateikti draudimo laidavimą. Priešieškinyje nepaaiškinama, kodėl sulaikymai atlikti tik dėl ieškovei mokėtinų sumų, o nebuvo atliekami mokėjimo sulaikymai atsakovui UAB „Baltik Sport“. Susitarimu, kuriuo pakeičiama jungtinės veiklos sutartis, buvo susitarta dėl tiesioginio atsiskaitymo su jungtinės veiklos partneriais, todėl Departamentas turėjo galimybę sulaikyti ne tik mokėjimus ieškovei, bet ir UAB „Baltik Sport“. Tai apsunkino garantinių įsipareigojimų užtikrinimo pateikimą bei neužtikrino jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybės paskirstymo taikant sulaikymą tik dėl ieškovei atliktinų mokėjimų.
37. Paaiškino, jog draudimo įmonės dėl ieškovės statuso atsisako išduoti garantinius įsipareigojimus užtikrinantį laidavimą. Mano, jog draudimo laidavimas būtų išduotas, jeigu draudikui būtų pateiktas 100 proc. draudimo išmokos mokėtinos sumos dydžio depozitas. Ieškovei neturint finansinių pajėgumų pateikti tokio dydžio depozitą, derybos su draudiku dėl laidavimo rašto išdavimo su 100 proc. dydžio depozitu nevyko.
38. Teigia, jog ieškinio tenkinimas visiškai nereikštų papildomų Departamento išlaidų, o tik suponuoja skirtingą jungtinės veiklos partnerių atsakomybės tarpusavio pasiskirstymą, nekeičiant jungtinės ūkio subjektų grupės bendros atsakomybės Departamento atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Departamentas nepaaiškino, kaip sulaikytų mokėjimų sumokėjimas ieškovei gali lemti papildomą galimą Departamento žalą.
39. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nežinojo, jog dėl įmonės statuso (restruktūrizuojama įmonė) žymiai pabrangs draudimas.
40. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos papildomai paaiškino kad neprieštarautų, kad atsakovai pagal priešieškinį įpareigojimą įvykdytų per 2-3 mėnesiu.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinys atmestinas, atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos priešieškinis tenkinamas
Teismas
k o n s t a t u o j a :
41. LITEKO duomenimis 2018-01-03 UAB „Nodama“ direktorius Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; pareiškime nurodė, kad su laikinais finansiniais sunkumais įmonė susidūrė nuo 2016 metų. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Nodama“. Teismas konstatavo, kad nuo 2016 metų bendrovė dirba nuostolingai. Panevėžio apygardos teismas 2018-11-14 nutartimi nutarė patvirtinti 4 (keturių) metų laikotarpiui restruktūrizuojamos UAB “Nodama“ restruktūrizavimo planą.
42. 2016-05-09 UAB „Nodama“, UAB „Henrivita“ bei UAB „Baltik sport“ (kartu toliau tekste – partneriai) sudarė Jungtinės veiklos sutartį siekiant pateikti bendrą pasiūlymą perkančiajai organizacijai - Infrastruktūros plėtros departamentui, nuspręsdami veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą konkurse ir apjungti partnerių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą. Šalys susitarė, kad pagal bendras prievoles jie atsako solidariai (1.8 p.), taip pat susitarė dėl savo įnašų (dalyvavimo dalies ir kontribucijos – 5 p.) dalių. Tame tarpe Vedantysis partneris (UAB „Nodama“) įsipareigojo gauti visus draudimus, garantijas ir laidavimo raštus.
43. 2016-07-04 tarp perkančiosios organizacijos – Infrastruktūros plėtros departamento (toliau – Departamentas) - ir minėtos Jungtinės veiklos sutarties partnerių buvo sudaryta Statybos rangos viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 13 p. numatyta, kad Jungtinės veiklos sutartis yra šios rangos sutarties priedas, todėl ieškovo reikalavimas, susijęs su Jungtinės veiklos sutarties sąlygų keitimu, pripažintinas reikalavimu ir dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygos pakeitimo. Pagal šią sutarties 4.7 p. Užsakovas paskutinį mokėjimą, kurį sudaro ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos su PVM suma, Rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada, kai Rangovas pateikia Užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta. Kadangi atsakovai neįvykdė prievolės pateikti sutarties 10.2.1 p. numatytos garantinių įsipareigojimų užtikrinimo, todėl atsakovas Infrastruktūros plėtros departamentas turėjo pagrindą nesumokėti 40 554,65 Eur pagal ieškovo UAB „Nodama“ pateiktas sąskaitas. Dėl nurodytų motyvų ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento 40 554,65 Eur dydžio mokėjimų sulaikymus pagal ieškovės pateiktą 2018-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764713 (suma 12 787,30 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764711 (suma 4 895,24 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764712 (suma 22 872,11 Eur su PVM) neteisėtais atmestinas, o reikalavimas priteisti šias sumas negali būti tenkinamas, nes minėta prievolė pateikti garantinį raštą iki šiol nėra įvykdyta. Pritratina atsakovo (Departamento) argumentams, kad parnerių 2017-12-15 susitarimas, pagal kurį partneriai susitarė, jog gauna tiesioginį apmokėjimą iš Perkančiosios organizacijos už Partnerių atliktus darbus (susitarimo 1.1 p.), neturi įtakos šalių sudarytos rangos sutarties vykdymui, nes Departamentas nebuvo 2017-12-15 susitarimo šalimi. Be to, ieškovas neįrodė, kad atlikti darbai yra susiję ne su ieškovo, o su kitų parnerių atliktais darbais, tuo labiau, kad ir paskutines sąskaitas apmokėjimui Departamentui pateikė UAB „Nodama“, kurių Departamentas neapmokėjo vykdydamas sutarties 4.7 p. numatytą sąlygą. Dėl to minėtas partnerių susitarimas neturi teisinės reikšmės rangos sutarties 4.7 p. vykdymui. Kiti ieškovo argumentai (apie darbų užbaigimo terminą, taip pat apie negalėjimą gauti laidavimo raštą, esant sulaikytam mokėjimui) neturi teisinės reikšmės, nes nepanaikina ieškovo teisės nemokėti paskutinio mokėjimo Rangovui, kol nebus pateiktas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo raštas. Priešingai nei teigia ieškovas, patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes tokiu būdu už darbus būtų apmokėta pažeidus viešojo pirkimo sąlygas, o taip pat liktų neužtikrintas rangovo LR Statybos įstatyme (41 str.) bei sutartyje numatytos pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą, įvykdymas.
44. Taigi, teisėti atsakovo (Departamento) veiksmai, numatyti sutartyje, negali būti vertinami kaip nepagrįsti ieškovo turtinių teisių apsunkinimai. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, jeigu nebūtų sulaikytas mokėjimas ieškovui, jam draudimo kompanijos išduotų būtiną užtikrinimo raštą.
45. Sprendžiant dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų pakeitimo, būtina akcentuoti, jog sutarties sąlygos yra privalomos šalims ir gali būti keičiamos tik esant sutartyje arba įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.223 str. 2 d. 2 p.). Ieškovo pagrindinis sutarties pakeitimo motyvas yra jo teisinio statuso pasikeitimas, t.y. ieškovas tapo restruktūrizuojama įmonė, dėl ko jis negali įvykdyti prievolės dėl garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumento pateikimo. Ieškovas teigia, kad sutarties modifikavimas atitiktų viešąjį interesą, nes tokiu būdu nekeičiant solidariosios partnerių atsakomybės Departamentui, būtų perskirstyta jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė ir suteikiama ieškovei reali galimybė įvykdyti restruktūrizacijos planą bei išvengti nemokumo ir bankroto paskelbimo.
46. Vertinant šiuos ieškovo argumentus, pažymėtina, jog paties ieškovo iniciatyva pradėto įmonės restruktūrizavimo proceso pagrindas yra įmonės finansinė padėtis, kuri buvo bloga jau 2016 m. Restruktūrizavimo procesas nesudaro pagrindo išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, įmonės restruktūrizavimas savaime nesudaro pagrindo keisti iki tol sudarytų sutarčių sąlygas bei neatleidžia nuo pareigos įrodyti CK 6.204 str. numatytas aplinkybes, sprendžiant ar iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra. Pats ieškovas inicijavo įmonei restruktūrizavimo bylą, todėl pats prieš tai turėjo įvertinti visas įmonei tenkančias vykdyti prievoles, iš anksto numatyti kaip įmonė įvykdys prievoles pagal paties ieškovo parengtus restruktūrizavimo metmenis ir, vėliau, pagal parengtą restruktūrizavimo planą. Nusprendus restruktūrizuoti įmonę, turi būti įvertintos įmonės galimybės atkurti įmonės mokumą, atsižvelgus į visas įmonės prieš tai prisiimtas prievoles.
47. Kaip buvo konstatuota aukščiu nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jau 2016 metais įmonė veikė nuostolingai. Taigi, dar prieš prisiimant sutartines prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį ieškovui jau turėjo būti žinoma ir jis turėjo įvertinti prievolių neįvykdymo rizikas, numatyti, kad įmonės finansiniai sunkumai gali sutrukdyti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Ieškovas yra pelno siekiant įmonė, kuri veikia savo verslo rizika, todėl prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo rizika tenka ieškovei.
48. Svarbu akcentuoti, kad Jungtinės veiklos šalys pasiskirstė savo prievoles neformaliai, bet vadovaujantis verslo sprendimais (atsižvelgus į atliekamų darbų apimtis, įnašus, gautiną pelną iš rangos sutarties įvykdymo). Ieškovas neginčijo, kad turi teisę gauti didesnę pelno dalį už rangos sutarties įvykdymą nei kiti Jungtinės veiklos partneriai, tuo tarpu šioje byloje siekia neatlygintinai perkelti turtines prievoles kitiems partneriams. Taigi, nepagrįstas tokios sutarties esminių sąlygų pakeitimas (jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybės ir pareigų perpaskirstymas) ne tik iškreiptų sutarties šalių valią, bet ir neproporcingai suvaržytų kitų partnerių teises tam, kad, kaip teigia ieškovas, būtų įvykdytas restruktūrizavimo planas, už kurio objektyvumą ir pagrįstumą yra atsakingas pats ieškovas, o ne atsakovai. Toks ieškovo turtinių interesų iškėlimas kitų sutarties šalių interesų sąskaita nelaikytinas proporcingu ir sąžiningu; priešingai, tai reikštų sutarties sudarymo laisvės, sutarties sąlygų privalomumo šalims principų pažeidimą.
49. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas nesikreipė į kitus partnerius dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo iki arba nedelsiant po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl toks ieškovo neveikimas, nerūpestingumas įgyvendinant savo sutartines prievoles taip pat patvirtina išvadą, jog šiuo atveju ne restruktūrizavimo procesas sąlygojo ieškovo nurodytus sutarties įvykdymo sunkumus.
50. Nustatant ar yra pagrindas keisti sutartį, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas neįrodė, jog vien dėl pasikeitusio teisinio statuso jis negali gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančio rašto, o tai, kad tokio rašto išdavimas tapo brangesnis laikytina ieškovo prisiimtos verslo rizikos padariniais, kuriuos ieškovas galėjo ir turėjo numatyti.
51. Garantinio rašto išdavimas pagal sutarčių sąlygas nepriklauso nuo kiekvieno partnerio atliktų darbų pobūdžio bei šių darbų kokybės trūkumų atsiradimo rizikos laipsnio, todėl šiuo aspektu ieškovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, šios aplinkybės buvo žinomos jau sutarties sudarymo metu – šalys jas turėjo įvertinti sudarant sutartį, todėl šis ieškovo argumentas neįrodo pagrindo keisti sutartį.
52. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis CK 6.204 str. teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl sutarties pakeitimo.
53. Kadangi Rangovas, t.y. pagal Rangos sutartį - visi Jungtinės veiklos partneriai, neįvykdė sutarties 10.2.1 p. numatytos prievolės pateikti užtikrinimo raštą (prievolė turėjo būti įvykdyta vėliausiai iki 2018-10-22), todėl Departamentas įgijo teisę reikalauti iš Rangovo, t.y. atsakovų (jungtinės veiklos partnerių) tokios prievolės įvykdymo.
54. Atsakovų pagal priešieškinį atsikirtimai, kad jungtinės veiklos partneris RUAB „Nodama“ nebendradarbiauja ir dėl to priešieškinio reikalavimų vykdymas būtų itin brangus, komplikuotų jų padėtį ir būtų praktiškai neįmanomas įgyvendinti, - nėra susiję su šia byla, t.y. su rangos sutarties, sudarytos su ieškovu, įsipareigojimų įvykdymu. Jungtinės veiklos partneriai, dalyvaudami viešojo pirkimo konkurse, įsipareigojo bendrai įvykdyti prievoles Užsakovui ir atsakyti solidariai. Šioje byloje atsakovai savo atsikirtimais iš esmės siekia nesilaikyti esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos, paneigiant Departamento sutartinę teisę reikalauti prievolių įvykdymo iš atsakovų solidariai. Kaip nurodė Departamentas, jam nėra svarbu kas konkrečiai iš parnerių faktiškai įgyvendins Sutarties 10.2 p. numatytą prievolę, nes tai yra pačių atsakovų (Jungtinės veiklos partnerių) susitarimo reikalas. Tai, kad partneriai nesusitarė dėl savo tarpusavio prievolių vykdymo, yra nuo pačių atsakovų priklausanti prisiimtų pagal Rangos sutartį prievolių neįvykdymo rizika, todėl parnerių tarpusavio nesutarimai negali paneigti (ar pakeisti) Užsakovo teisės reikalauti iš Rangovo – visų atsakovų – prievolės įvykdymo natūra.
55. Įvertindamas atsakovų pagal priešieškinį atsikirtimus, jog visiškai nėra galimybės gauti tokio užtikrinimo rašto, teismas konstatuoja, jog atsakovai šios aplinkybės neįrodė, tuo tarpu tokio rašto gavimo kaina neatleidžia atsakovų nuo savo rizika prisiimtos sutartinės prievolės įvykdymo. Tai, kad kai kurios draudimo bendrovės neatsakė į atsakovo UAB „Baltik sport“ laišką tik rodo nepakankamo bendradarbiavimo faktą. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie ėmėsi įstatyme numatytų veiksmų apskųsti draudimo kompanijų atsisakymą suteikti paslaugas, jei iš tikrųjų buvo atsisakyta tokias paslaugas suteikti. Iš 2019-07-26 d. Ergo Insurance SE atstovo Lietuvoje atsakymo matyti, kad ši bendrovė atsisakė pateikti pasiūlymą tik dėl to, kad tarp šalių vyksta teisminiai ginčai. Taigi, nėra paneigta, kad atsakovai galėjo gauti užtikrinimo raštą prievoles vykdant geranoriškai, o ne ginčą sprendžiant teismine tvarka, bei nėra paneigta galimybė gauti tokį raštą pasibaigus šiam teisminiam ginčui.
56. Atsakovo UAB „Baltik Sport“ atsikirtimai, kad šiuo atveju ieškovas negali reikalauti prievolės įvykdymo natūra vadovaudamasis CK 6.213 str., atmestinas dėl aukščiu nurodytų motyvų (54 p.), be to, Jungtinės veiklos sutarties šalys nesusitarė dėl sulaikytų RUAB „Nodama“ lėšų panaudojimo užtikrinimo rašto gavimui. Tokioje situacijoje ieškovas, kuris nėra Jungtinės veiklos sutarties šalis, negali savo teises ginti kitais būdais, nei pagal viešojo pirkimo rangos sutarties sąlygas.
57. Dėl išdėstyto teismo daro išvadą, kad preišieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl teismas įpareigoja UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 10.2.1 papunktyje nustatytą prievolę, t.y. pateikti Departamentui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų.
58. Atsižvelgus į atsakovų poziciją dėl sprendimo įvykdymo tvarkos, į faktinę situaciją dėl užtikrinimo rašto galimai padidėjusios kainos bei ieškovo sutikimą nustatyti sprendimo įvykdymo terminą ne per vieną, o per tris mėnesius, atsakovų įsipareigojimų įvykdymui nustatomas trijų mėnesių terminas. Taip pat vadovaujantis CPK 271 str., 273 str. 3 d. nustatytina, kad UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per teismo nustatytą terminą nepateikus Departamentui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo rašto, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų, skirti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ solidariai 75 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki bus pateiktas draudimo bendrovės išduotas galiojantį laidavimo raštas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovai pagal priešieškinį deklaratyviai teigia, kad nurodytas baudos dydis yra per didelis –atsakovai pagal priešieškinį nei nurodė, nei pagrindė kokia baudos suma būtų tinkama ir proporcinga, todėl teismas neturi pagrindo laikyti šį argumentą pagrįstu. Nustatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės turi skatinti šalis kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą netaikant nustatytos baudos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, kad prievolė turėjo būti įvykdyta jau 2018-10-22 ir šalys jokių realių veiksmų situacijai spręsti nesiėmė. Pažymėtina, kad CPK 273 str. 3 d. nenumatyta galimybės neskirti baudos, jei sprendimas nebus įvykdytas per nustatytą terminą, nes nurodytus veiksmus gali atlikti tik patys atsakovai.
59. Priešieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 75 Eur žyminio mokesčio. Atmetus ieškinį, atsižvelgtina į tai, kad byla teisės taikymo klausimais nėra sudėtinga, ir iš ieškovo RUAB „Nodama“ atsakovo UAB „Baltik sport“ naudai priteisimos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareikštu ieškiniu, advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 1000 Eur (dalis prašomų priteisti išlaidų yra susijusios su priešieškiniu, dalis išlaidų negali priteistos, nes prašymas dėl bylos sustabdymo buvo atmestas, dalis išlaidų (advokato iš kitos miesto atvykimo transporto išlaidos) nėra būtinos, nes šalys yra laisvos apsispręsti dėl advokatų pasirinkimo).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės RUAB „Nodama“ ieškinį atmesti.
Atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos priešieškinį tenkinti:
įpareigoti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuris atitiktų 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų;
UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per teismo nustatytą terminą nepateikus Departamentui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo rašto, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų, skirti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ solidariai 75 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki bus pateiktas draudimo bendrovės išduotas galiojantį laidavimo raštas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymą.
Priteisti iš RUAB „Nodama“, UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ po 25 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš RUAB „Nodama“ 1000 Eur UAB „Baltik sport“ naudai bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina