Civilinė byla Nr. e2-15-995/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00301-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.1.7.8. 3.1.7.11; 3.2.6.5.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 8 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Ievai Gvažiauskienei, Viktorijai Baguckienei, Sabinai Vigelytei, Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant ieškovų V. I. ir J. I. atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei,

atsakovui R. Š. ir jo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

atsakovo J. R. atstovei advokatei Loretai Paulavičienei,

atsakovo G. L. atstovei advokatei Inai Kurauskienei,   

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. I. ir V. I. patikslintą ieškinį atsakovams R. Š., J. R., G. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - R. P., N. P., O. V., J. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą, dėl teisės gauti pagalbinio ūkio pastato statybą leidžiantį dokumentą ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų sutikimo, ir pagal atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį ieškovams (atsakovams pagal priešieškinį) V. I. ir J. I., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. R., G. L., N. P., O. V., R. P., J. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl leidimo be atsakovų sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinių projektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, gauti šiai statybai leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą.

Teismas

n u s t a t ė:

1.        Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2019 m. vasario 6 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d. patikslino, prašydami: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą; 2) suteikti ieškovams teisę gauti pagalbinio ūkio pastato statybą leidžiantį dokumentą ieškovams priklausančioje sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų R. Š., G. L. ir J. R. (atsakovo D. K. teisų ir pareigų perėmėjos) sutikimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.        Ieškovai procesiniuose dokumentuose, taip pat patikslintame ieškinyje nurodė šias aplinkybes:

2.1.        Ieškovai siekia realizuoti savo kaip statytojų teises laisvoje jiems priklausančioje sklypo dalyje, o atsižvelgę į byloje susiklosčiusią situaciją, į tai, kad paaiškėjo, jog Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra galiojantis, todėl nusprendė parengti pagalbinio ūkio pastato projektą pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimus. projektavimo firma „Studija 33“ parengė ieškovų nuosavybės teisės priklausančioje sklypo dalyje 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą. Ieškovai prašo teismo leisti jiems be atsakovų sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybas leidžiantį dokumentą ir vykdyti pagalbinio ūkio pastato statybą.

2.2.        Ieškovai pažymi, kad pagal 2000 m. Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, padalintas į dvi dalis (sklypas Nr. 2 ir Nr. 3) ir statybų galimybė numatyta tik sklypo dalyje, kurios plotas 1500 m2. Ši sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams (939 m2 sklypo plotas) ir atsakovui R. Š. (561 m2 sklypo plotas). Šios sklypo dalies galimas užstatymo tankumas yra 12 procentų, t. y. 180 m2. Atitinkamai ieškovams priklauso 62,6 procentai sklypo dalies, o atsakovui R. Š. – 37,4 procentai. Taigi ieškovų nuomone, ieškovai gali užstatyti 112,68 m2 sklypo dalies, o atsakovas R. Š. – 67,32 m2 plotą. UAB „Studija 33“ parengė vieno aukšto 82,22 m2 bendro ploto ir 374 m2 tūrio pagalbinio ūkio pastato techninį darbo projektą. Statinio užstatymo plotas – 112 m2, kuris ieškovų teigimu visiškai atitinka galimą sklypo dalies užstatymo plotą ir nepažeidžia kitų sklypo bendraturčių teisių.

2.3.        Ieškovai taip pat pažymi, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane sklype Nr. 3, kuriame stovi šešių butų gyvenamasis namas (du butai priklauso ieškovams) ir vienas pagalbinis ūkio pastatas, užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinami, paliekama esama užstatymo linija, numatomas konservavimo restauravimo tvarkymo režimas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis užstatytas plotas šioje sklypo dalyje yra 237 m2 (165 m2 gyvenamasis namas + 72 m2 ūkinis pastatas). Taigi, ieškovų nuomone, šioje sklypo dalyje jokia statyba nenumatyta, todėl atsakovų G. L. ir J. R. (D. K. teisių ir pareigų perėmėjos) planai vykdyti kokius tai statybos ar rekonstrukcijos darbus minėtoje sklypo dalyje yra nepagrįsti ir neteisėti.

2.4.         Ieškovai nesutinka su atsakovo R. Š. priešprojektiniu pasiūlymu, kadangi jame numatyti užstatymo parametrai ženkliai viršija galimus užstatymo parametrus pagal užstatymo tankumą, taip pat ir statinio tūrį. Teismui leidus atsakovui įgyvendinti tokį projektą, ieškovai nebegalėtų nieko statyti jiems priklausančioje sklypo dalyje.

2.5.         Ieškovai taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą. Tokį reikalavimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. e2-3655-624/2020 išdėstytais argumentais, t. y. tuo, kad projektiniai pasiūlymai norint atlikti sklype naujos statybos darbus apskritai nėra rengiami, nes sklypui galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas ir šiuo planu numatyti statybos reikalavimai. Be to, atsakovo R. Š. sklypo dalyje (561 m2) neįmanoma išpildyti visų reikalavimų, įtvirtintų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, keliamų projektuojant daugiabutį namą. Ieškovai pažymi, kad sklypo bendraturčiai nebuvo davę sutikimo naudoti jiems priklausančias sklypo dalis daugiabučio namo gyventojų automobilių parkavimui, vaikų žaidimų aikštelei ir pan. Taip pat ieškovai akcentuoja, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ieškovų prašymo leisti gyvenamojo namo projektavimo darbus netenkino, motyvuodama tuo, kad sklype nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, tačiau atsakovui R. Š. projektinius pasiūlymus rengti leido.

3.        Atsakovas R. Š. pateikė patikslintą priešieškinį ir prašo leisti jam be V. I., J. I., O. V. ir N. P. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinių projektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą jam priklausančioje žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dalyje, gauti šiai statybai statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą, priteisti iš V. I., J. I., O. V. ir N. P. visas R. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1.         Atsakovas R. Š. nurodo, kad jog jis parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių) (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos projektą, kuriame esančioje sklypo schemoje bendraturčių prašė išreikšti sutikimą su šiomis statybomis. Tačiau sklypo schemoje nepasirašė ieškovai J. I. ir V. I., atsakovai pagal priešieškinį O. V. ir N. P., taip užkirsdami kelią atsakovui įgyvendinti savo teisę į statybą. Pažymi, kad plane nepasirašė ir M. L. bei S. L., kurie plano rengimo metu buvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai, tačiau po to savo nuosavybės teisę ginčo žemės sklype perleido J. L., kuri plane pasirašė ir su R. Š. statybomis sutinka. 2020 m. sausio 10 d. atsakovas R. Š. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad O. V. ir N. P. pritarė atsakovo R. Š. parengtam pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių) (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos projektui ir savo sutikimą išreiškė parašais sklypo schemoje, taip pat šioje schemoje pasirašė ir atsakovo R. Š. projektui pritarė ir bendraturtis G. L.. 2020 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi priimtas atsakovo R. Š. atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalis pagal atsakovo R. Š. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį O. V. ir N. P. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo, nutraukta.

3.2.        Atsakovas taip pat paaiškino, jog atsakovo planuojamas statyti pagalbinio ūkio paskirties statinys yra planuojamas statyti atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, atitraukiant statinį nuo sklypo dalies ribų daugiau kaip trijų metrų atstumu. Statinys yra pagalbinio ūkio paskirties ir esminiais parametrais bei charakteristika visiškai atitinka ieškovų planuojamus statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, todėl nėra ginčo dėl tokio statinio statybos žemės sklype galimumo pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus.

3.3.         Atsakovas R. Š. taip pat nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime konstatavo, kad faktinis žemės sklypo užstatymo plotas – 237,00 m2, atsakovo tuo metu planuota užstatyti 102,06 m2, o ieškovų – 157,00 m2, todėl, pasak institucijos, įgyvendinus šias statybas būtų užstatyta 17 procentų žemės sklypo, kai pagal Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą ginčo teritorijai nustatytas maksimalus užstatymo tankumas – 18 procentų. Taigi kompetentinga institucija konstatavo, kad tuo metu byloje nagrinėtos ieškovo ir atsakovo statybos gali būti įgyvendinamos, nepakenkiant vienas kito galimybei statyti ir nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų.

3.4.        Atsakovas R. Š. atkreipia dėmesį, kad tikslinant priešieškinio reikalavimą, atsakovo planuojamas pagalbinio ūkio paskirties statinys užims 97,96 m2, t. y., 4,10 m2 mažiau ploto, nei iki šiol planuota įgyvendinti statyba. Tai reiškia, kad patikslinus priešieškinio reikalavimą, atsakovas sunaudos mažiau galimo užstatyti sklype ploto, nei buvo planuojama užstatyti pagal duomenis, kuriais remiantis išvadas padarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Kadangi pagal minėtą specialųjį planą maksimaliai galimas sklype užstatyti plotas yra 521,82 m2 (18 procentų nuo viso 2899 m2 sklypo ploto), sklype faktiškai užstatyta – 237,00 m2, ieškovai ketina užstatyti 157,00 m2, o atsakovas – 97,96 m2, atsakovas teigia, kad dar lieka 29,86 m2 galimo užstatyti žemės sklypo ploto. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo nuomone, jam įgyvendinus savo teisę į statybą, nebus pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, todėl bendraturčiai nepagrįstai neduoda sutikimo atsakovui įgyvendinti savo teisę į statybą.

4.        Atsakovas D. K. ir jo atstovė advokatė Loreta Paulavičienė 2019 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovų ieškinį ir atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį patenkinti. Bylą nagrinėjant teisme, 2021 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. R. iš atsakovo D. K. įsigijo butą bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį, ir tapo atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmėja, todėl 2021 m. gruodžio 29 d. teisėjos rezoliucija atsakovas D. K. buvo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėją J. R.. Teismui 2021 m. gruodžio 29 d. pateiktame pranešime J. R. nurodė, kad ji palaiko buvusio atsakovo D. K. poziciją byloje, dėl to savo atsiliepimo dėl ieškovų patikslinto ieškinio neteikia. 

4.1.        Atsakovės J. R. bei jos atstovės nuomone, negalima prievartine tvarka reikalauti iš bendraturčių sutikimo, kai dar nėra aišku, kas bus leidžiama statyti ginčo sklype, kadangi nėra atlikta Detalaus plano koregavimo procedūra, kurią įsipareigojo atlikti ieškovai. Net jeigu teismas tokį ieškinį tenkintų, jis nesukeltų atsakovams ir tretiesiems asmenims jokių teisinių pasekmių, nes prieštarautų pakoreguoto Detaliojo plano sprendiniams, o ieškovai privalėtų iš naujo gauti bendraturčių sutikimus. Dėl to atsakovas negali vienareikšmiškai išreikšti savo nuomonės (duoti sutikimą ar ne) dėl ieškovų pateikto projekto. Atsakovė pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju, nesant Detalaus plano, neįmanoma įvertinti nei ieškovų pateikto statybos projekto legitimumo, nei jo poveikio kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.

4.2.        Atsakovės manymu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą jokia statyba nenumatyta, nes visi bendraturčiai ginčo žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl tiek atsakovė J. R., tiek ir atsakovas G. L. taip pat turi teisę statyti.

4.3.         Atsakovė taip pat mano, kad atsakovo R. Š. atliekama statybos projektavimo procedūra savaime nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškovų reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą, nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovai ir be šio reikalavimo reiškimo galėjo užkirsti kelią atsakovui vykdyti statybos projektavimą tiesiog neduodami šiai statybai sutikimo, kaip žemės sklypo bendraturčiui.

4.4.        Atsakovės nuomone, R. Š. ketinama vykdyti statyba neviršija jam tenkančio užstatymo, o ieškovų viršija, todėl su R. Š. statybomis ji sutinka, o su ieškovų – nesutinka. Atsakovės nuomone, jei ieškovai įvykdys statybą, tai jie atims iš jos užstatymo plotą ir ji nebeturės galimybės ką nors statyti.

5.        Atsakovė (pagal patikslintą ieškinį ir trečiasis asmuo pagal patikslintą priešieškinį) Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį spręsti teismo nuožiūra.

5.1.        Atsakovė (pagal patikslintą ieškinį) Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovų pati teisė kreiptis į savivaldybės administraciją niekada nebuvo apribota ar suvaržyta, o savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, niekaip nepažeidžia ieškovų teisių. Atsakovės nuomone, ieškovų patikslinto ieškinio pirmasis reikalavimas yra niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas ir negali būti tenkinamas. Vien tai, kad ieškovų netenkina savivaldybės priimami teisės aktai, priimami sprendimai nedaro jų neteisėtais.

5.2.         Atsakovė (pagal patikslintą ieškinį) Palangos miesto savivaldybės administracija taip pat pažymi, kad ginčo sklypas priklauso keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl savivaldybė negali priimti ieškovams sprendimo, nesant kitų bendraturčių R. Š., G. L. ir R. R. sutikimo.

5.3.        Atsakovė (pagal patikslintą priešieškinį trečiasis asmuo) Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad R. Š. turėtų galimybę realizuoti statytojo teises, jei bendraturčiai derintų projekto sprendinius.

6.        Atsakovas G. L. ir jo atstovė advokatė Ina Kurauskienė pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.1.        Atsakovas G. L. atsiliepime nurodo, kad su atsakovo R. Š. planuojamomis statybos sutinka, nes jos nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Tačiau ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad siekdami įgyvendinti savo teisę gauti pagalbinio ūkio pastato statybą, leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą kreipėsi į atsakovą, atskleidė jam savo ketinimus, o atsakovas G. L. atsisakė duoti jiems sutikimą arba atsisakymo nemotyvavo, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip neįrodytas. 

6.2.        Be to, atsakovui G. L. kelia abejones, ar ieškovų projektuojamas ir planuojamas statyti statinys tikrai atitiks projekte nurodytą paskirtį, ar bus naudojamas kaip gyvenamasis namas, nes kaip matyti, iš ieškovų pateiktų brėžinių projektuojamame pastate numatyta virtuvės zona, sanitarinis mazgas, suformuotos atskiros patalpos su langais, todėl atsakovui neaišku, kas iš tiesų bus statoma. 

6.3.        Atsakovas G. L. taip pat nurodė, kad ieškovai planuoja į projektuojamą pagalbinį pastatą nutiesti vandentiekį, buitinių nuotekų šalinimo tinklus, elektros tinklus, tačiau projekte nurodyta, kad visų šių inžinerinių tinklų sprendiniai bus sprendžiami atskirais projektais, todėl atsakovui neaišku, kur, kokioje žemės sklypo dalyje bus nutiestos lauko vandentiekio, nuotekų ir elektros komunikacijos, kur numatytas šių inžinerinių tinklų prisijungimas, todėl dar ir dėl to jis negali duoti ieškovams sutikimo, nes jie nepateikė tikslios informacijos.

6.4.        Atsakovas G. L. taip pat pažymi, kad Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdytas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas teritorijoje, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, todėl atsakovas negali išreikšti savo nuomonės (duoti sutikimą ar ne) dėl pateikto projekto, ir dėl to, kad teritorijai, esančiai (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra atlikta (užbaigta) detalaus plano koregavimo procedūra.

6.5        Atsakovo G. L. nuomone, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimas yra administracinio subjekto, vykdant jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo rezultatas, todėl ieškovų reikalavimas tokio pobūdžio reikalavimas - pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą turi būti nagrinėjami ne bendros administracinės kompetencijos teismuose, nes tik administracinės kompetencijos teismai turi teisę įvertinti Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, tiek patvirtinant projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, tiek leidžiant pradėti statybos projektavimo procedūrą, teisėtumą.

7.        Atsakovas R. Š. ir jo atstovas advokatas Karolis Gerbauskas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog jis su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.1.        Atsakovas R. Š. pažymi, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad būtų prašę sutikimo naujam projektui, be to, nėra duomenų, kad šiam projektui būtų pritarę tretieji asmenys. Atsakovas apie ieškovų naujai teismui pateiktą projektą sužinojo tik susipažinę su ieškiniu.

7.2.        Ieškovų naujasis ketinimas užstatyti mažesnį žemės sklypo plotą rodo, kad atsakovai visada buvo teisūs neduodami sutikimo ieškovams užstatyti 157 m2 ploto žemės sklypo. Tikslindami ieškinį ieškovai iš esmės sutiko su atsakovų argumentais ir patys sumažino ketinamą užstatyti žemės sklypo dalį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovai atsižvelgę į atsakovų nesutikimo motyvus ir sumažinę ketinamą užstatyti žemės sklypo plotą, nebeprašė atsakovų sutikimo ir pareiškė naują reikalavimą teisme, taip kreipdamasi į teismą, nesant jų teisių pažeidimo.

7.3.        Atsakovo R. Š. nuomone, ieškovų reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą turi būti nagrinėjami ne bendros administracinės kompetencijos teismuose.

7.4.        Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovai nepagrįstai siekia įgyvendinti savo teisę į statybą, remdamiesi 2000 m. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais, kurie grindžiami detaliajame plane nurodytu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus ir nurodomais šių sklypų dydžiais, nes šio detaliojo plano galiojimas sustabdytas dėl to, kad detaliajame plane padaryta klaida – neatitinka sklypų dydžiai.

7.5.        Atsakovas R. Š. pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 išdėstyti teismo išaiškinimai reiškia, kad tolesnės statybos žemės sklype bus galimos įgyvendinti tik užbaigus ieškovų jau pradėtą detaliojo plano korekciją. Būtent šios korekcijos metu ir bus nustatyti žemės sklypui naudojimo reglamentas, taip pat ir leidžiamas užstatymo plotas.

7.6.        Atsakovo R. Š. nuomone, ginčo žemės sklypui taikomas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309, kuriame ginčo sklypo teritorijai nustatytas maksimalus užstatymo tankumas – 18 procentų, todėl dabar ieškovams dar labiau sumažinus savo ketinamą užstatyti plotą, nebegali būti abejonių, kad ir atsakovo ketinamos vykdyti statybos yra galimos ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo nuomone, ieškovai nepagrįstai teigia, kad šiuo metu yra galimas užstatymo tankis – 12 procentų, kaip numatyta detaliajame plane. Pažymi, kad detalusis planas yra sustabdytas, todėl norint tęsti statybas bus būtina rengti detaliojo plano korektūrą, o jos metu bus galimybė nustatyti kitais teritorijų planavimo dokumentais leidžiamą 18 procentų užstatymo tankį, kuriuo remiasi ir atsakovas R. Š..  

8.        Ieškovai V. I. ir J. I. pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovo priešieškinį ir nurodė, kad galbūt jie ir neprieštarautų dėl to, kad atsakovas R. Š. savo sklypo dalyje statytų kūrybines dirbtuves pagal jo teismui pateiktus projektinius pasiūlymus, tačiau yra kelios aplinkybės, kurios kelia abejones, ar teismas galėtų tokį atsakovo reikalavimą tenkinti, t. y. leisti ne tik suprojektuoti, bet ir pastatyti statinį atsakovo sklypo dalyje. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovo R. Š. sklypo daliai yra taikomi apribojimai dėl disponavimo. Atsakovo sklypo dalis yra areštuota pagal antstolių patvarkymus ir/arba teismo nutartis iš viso septynis kartus, todėl ieškovų nuomone, teismas negalėtų tenkinti atsakovo prašymo be antstolių ir teismų, kurie taikė jo sklypo dalies areštą, sutikimo. Atsakovas tokio sutikimo nepateikė. Be to, atsakovo pateiktoje sklypo schemoje nurodyta, jog bendraturčiai sutinka, kad D. K. įsiteisintų sklypo dalyje A pastatytą priestatą su rūsiu ties butu Nr. 2, tačiau šiuo metu antstolė A. R.-Žičkuvienė vykdo privalomąjį VTPSI nurodymą ir reikalauja, kad D. K. priestatą su rūsiu nugriautų ir sutvarkytų statybvietę. Dėl šių priežasčių ieškovai, esant tokiai situacijai, negali prisiimti pareigos derinti atsakovo R. Š. pateiktą sklypo schemą, kurioje yra teiginys dėl savavališko D. K. statinio įteisinimo, nes tai prieštarautų privalomam nurodymui bei antstolės patvarkymams jos užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00632, juolab atsakovas D. K. iki šiol nepateikė ieškovams ir kitiems namo bendraturčiams projektinių pasiūlymų, kaip jis ketina sutvarkyti esamą savavališką statybą – nugriauti, rekonstruoti pagal suderintą projektą ar dar kaip kitaip.

9.        2019 m. gegužės 31 d. trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ankstesnius ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį.

9.1.        Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, analizuodamas pirmiau pateiktus ieškovų ir atsakovo pateiktus projektinius pasiūlymus, vadovaujantis Statybos techninių reglamentų ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, nurodė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas užstatymo tankio apskaičiavimui pagrįstai pasirinko faktinį žemės sklypo užstatymo plotą, t. y. 237,00 m2. Projektinių pasiūlymų regimo užduotyje (t.1., b.l. 8) numatyta: „galimas žemės sklypo užstatymo tankumas 0,12 (t. y. 12 %)“. Atsakovui tęsiant projektinių sprendinių įgyvendinimą, pagal patvirtintą užduotį, užstatymo tankumas nebus pažeistas - 12 procentų. Tačiau, akcentavo, kad, vadovaujantis užduotimi ir įgyvendinus tiek ieškovų, tiek atsakovo projektinius sumanymus (faktinis žemės sklypo užstatymo ploto (237,00 m2), atsakovo planuojamos užstatyti ploto (102,06 m2) ir ieškovų planuojamos užstatyti ploto (157,00 m2) sumos santykis su žemės sklypo plotu ((237,00+102,06+157,00))/2899) = 0,171 arba 17 %) akivaizdu, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatytas 12 procentų užstatymo tankumas bus pažeistas.

9.2.        Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, aktualus ir Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309. Specialiajame plane ginčo sklypo teritorijai nustatytas maksimalus užstatymo tankumas - 18% (kiti reikalavimai nustatyti Specialiuoju planu neanalizuojami, kadangi atsiliepimas teikiamas dėl užstatymo tankio skaičiavimo). Taigi, vertinant Specialiuoju planu nustatytą maksimalų žemės sklypo užstatymo tankumą, akivaizdu, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas R. Š. galėtų įgyvendinti savo projektus, nepažeidžiant Specialiajame plane nustatyto žemės sklypo 18 procentų užstatymo tankumo.

9.3.        Kadangi byloje iškilęs ginčas yra išimtinai susijęs tik su bendraturčių interesais, todėl trečiasis asmuo Inspekcija nevertina, ar ieškovų pareikštas patikslintas ieškinys ir Atsakovų nepritarimas teikiamam projektui ir atvirkščiai, ieškovų nepritarimas atsakovo parengto projekto sprendiniams - yra pagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Inspekcija dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo teismo prašo spręsti teismo nuožiūra įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat Inspekcija prašo bylą nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

10.        Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. gegužės 22 d. atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra registruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos senojo miesto vieta, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17139, teritoriją (vertybės vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis), ir į Palangos miesto istorinės dalies, unikalus kodas – Kultūros vertybių registre – 12613, teritoriją (vertybės vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); kraštovaizdžio; urbanistinis (lemiantis reikšmingumą). Palangos senojo miesto vietos ir Palangos miesto istorinės dalies vertingosios savybės yra nurodytos Kultūros vertybių registre, kurio duomenys vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/#/. 

10.1.        Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos taip pat nurodo, kad Palangos miesto istorinei daliai yra parengtas ir patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas (toliau – Specialusis planas). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į sodybinio užstatymo teritoriją (T2), nustatomas saugojimo režimas – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas (T2). Sodybinio užstatymo teritorijai taikomi „Bendrieji reikalavimai“: 1) neleisti esamus sodybinius sklypus dalinti į kelis, išskyrus atvejus, pagrįstus tyrimais (pagal situaciją iki 1940 m.); 2) neleistina jungti kelių sklypų į vieną; 3) neužstatytuose sklypuose maksimalus užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomas pagal atsiliepime nurodytą lentelę. Teritorijoje T2 leistinas statinių aukštis:E1-esamas, leistinas esamų pastatų aukščio padidinimas 10 procentų; 2 aukštai su mansarda/12 m aukštingumas/maksimalus leistinas pagrindinio namo aukštis (taikomas naujai statomiems pastatams); vieno aukšto su mansarda/8 metrai – aukštingumas/maksimalus leistina pagalbinio pastato aukštis (aukštis taikomas naujiems pastatams), žemės sklypo užstatymo tankis E – esamas/tankiau negu bendrųjų reikalavimų 3 punkte užstatytų sklypų užstatymo rekonstrukcija rekomenduojama mažinimo kryptimi; leistinas maksimalus užstatymo tankis nustatomas pagal bendrųjų reikalavimų 3 punktą. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas. Sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatams taikomi reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams. Leistini tvarkomieji statybos darbai: remontas, rekonstravimas, nevertingų statinių griovimas, nauja statyba. Reikalavimai pastatų architektūrai: siekiant kontekstualumo ir susiformavusio Palangos kurorto įvaizdžio išsaugojimo, išorės apdailai rekomenduojama naudoti tradicines statybines medžiagas (medį, keramines plytas, tinką), spalviniam sprendime – Žemaitijos regiono tradicinę spalvinę gamą. Kiti reikalavimai: sodybinio užstatymo teritorijose saugomas užstatymo morfotipas, kurį be statinių dydžio ir užstatymo tankių parametrų apibrėžia ir statinių išdėstymas sklype, jų dydžio santykis: pagrindinis gyvenamasis namas statomas (kaip taisyklė) prie gatvės, išlaikant susiformavusią užstatymo liniją; antras pastatas statomas sklypo gilumoje prie sklypo ribos, orientacinis pastatų (pagrindinio namo ir antrojo pastato) tūrio santykis apie 3:1. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos aspektu tikslingiausia rengti vieną projektą, nes galiojantis Specialusis planas reglamentuoja viso sklypo morfotipą – sodybinį, o Specialiajame plane yra aiški nuoroda, kaip turi atrodyti sodybinio užstatymo principai, ir kiek pagalbinių statinių bei jų santykis (1:3) su pagrindiniu statiniu.

10.2.        Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos taip pat pažymi, kad nuosavybės teisinių santykių, kaip ir ginčų dėl bendrosios nuosavybės teisėmis valdomame sklype atlikti veiksmus, susijusius su statybos ar kitais darbais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos nereglamentuoja. Todėl nepaisant, kokia būtų nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tarp šalių tvarka, paveldosauginiai reikalavimai išliks nepakitę, t. y. projektuojant ir statant naujus statinius privaloma laikytis pirmiau nurodytų reikalavimų. Kadangi trečiojo asmens teisių ir pareigų teismo sprendimas neįtakos, prašo teismo nagrinėti bylą nedalyvaujant Departamento atstovui ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.  

11.        Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė palaikė savo patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį atmesti. Atsakovas R. Š. ir jo atstovas palaikė savo patikslinto priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, o ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą jų procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai J. R. ir jos atstovė, atsakovas G. L. ir jo atstovė prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, jų procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, o atsakovo R. Š. priešieškinį tenkinti, bei priteisti jiems iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis atmetami.

Faktinės bylos aplinkybės

12.        Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalys J. I., V. I., R. Š., J. R., G. L., J. L., R. P., N. P., O. V. yra 0,2899 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai. Ieškovei J. I. priklauso 591/2899 dalys, bendrai ieškovams J. I. ir V. I. - 756/2899 dalys, R. Š. - 799/2899 dalys, G. L. – 213/5798 dalys, J. L. – 639/5798, J. R. – 224/2899 dalys, R. P. - 103/2899 dalys, O. V. - 103/2899 dalys, N. P. 103/2899 dalys. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nustatyta 2010 m. rugpjūčio 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype yra įregistruoti du statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti šeši nekilnojamojo turto objektai, taip pat ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).  

Dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų, kuriais siekiama įgyvendinti statytojo teises be bendraturčių sutikimo

13.        Kaip minėta pirmiau, šio ginčo šalys yra žemės sklypo, kuriame tiek ieškovai, tiek atsakovas R. Š. siekia įgyvendinti statytojo teises, bendraturčiai. Ieškovai prašo suteikti jiems teisę gauti pagalbinio ūkio pastato statybą leidžiantį dokumentą jiems priklausančioje sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29  d. statybos projektą teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų R. Š., G. L. ir J. R. (atsakovo D. K. teisių ir pareigų perėmėjos) sutikimo. Atsakovas R. Š. prašo leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinius projektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, gauti šiai statybai leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą be bendraturčių ieškovų V. I., J. I. sutikimo. Atsakovai nesutinka su ieškovų pagalbinio ūkio pastato projektu, o ieškovai nesutinka su R. Š. priešprojektiniais pasiūlymais, kurių pagrindu bus rengiamas pagalbinio ūkio paskirties pastato projektas ir pagal jį atliekama statyba. 

14.        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.37

15.        CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

16.        Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

17.        Ieškovai ir atsakovas R. Š., kaip bendraturčiai, turi teisę įgyvendinti visas statytojo teises, tačiau tai gali padaryti tik turėdami bendraturčių sutikimą. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutarus Nr. 3K-3-267/2012). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009; ir kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2015). Nurodytas teisės aktų reglamentavimas bei kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, jog bendraturtis, kuris neduoda sutikimo statybos projektui, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad numatoma statyba iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

18.        Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).

19.        Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovai iš viso teikė du projektinius pasiūlymus. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo suteikti jiems teisę gauti pagalbinio ūkio pastato statybą leidžiantį dokumentą ieškovams priklausančioje sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal UAB „Studija 33“ parengtą 2021 m. liepos 29 d. statybos projektą teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų sutikimo. Šis statybos projektas, atsakovams individualiai susipažinti nebuvo pateiktas, tačiau jis kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas bylą nagrinėjančiam teismui. 

20.        Atsakovai R. Š. bei G. L. laikėsi pozicijos, kad jie tik teisme sužinojo apie tikruosius ieškovų ketinimus vykdyti statybą pagal naujai pateiktą projektą. Teismas vertindamas šių atsakovų pozicijos pagrįstumą, daro išvadą, jog apie ieškovų ketinimą vykdyti statybą ginčo žemės sklype, atsakovams tapo žinoma tuo metu, kai šią civilinę bylą antrą kartą nagrinėjant teisme, ieškovai 2021 m. vasario 7 d. kartu su patikslintu ieškiniu, kurį teismas tos pačios dienos rezoliucija priėmė, pateikė UAB „Studija 33“ 2018 m. rugpjūčio mėn. parengtą statybos projektą ir prašė suteikti ieškovams teisę gauti dviejų pagalbinių ūkio pastatų statybą leidžiantį dokumentą ieškovams priklausančioje sklypo dalyje Palangoje, (duomenys neskelbtini), pagal aktų nustatytą tvarką be atsakovų R. Š. ir D. K. sutikimo.

21.        Kaip jau minėta, pagal įstatymą reikalingas bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimos statybos planų atskleidimu teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Nors byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovai pateikė atsakovams naują statybos projektą susipažinti, to neneigia ir patys ieškovai, tačiau, įvertinus tai, jog ieškovų užsakymu ir iniciatyva buvo parengti du statybos projektai, bylą nagrinėjant teisme ieškovų ketinimas vykdyti statybą ginčo žemės sklype, gauti statybos leidimą ir vykdyti statybos darbus, bendraturčiams buvo žinomas, su pateiktais statybos projektais visi proceso dalyviai, taip pat ir bendraturčiai turėjo galimybę susipažinti ir jų turinys jiems buvo žinomas. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog atsakovams buvo žinoma apie ieškovų siekį vykdyti statybą, ieškovai viso nagrinėjimo metu aktyviai siekė gauti atsakovų pritarimą projektams, todėl tokio pobūdžio bendraturčio veiksmai, kai jis žinodamas apie kito bendraturčio ketinimus statyti pagalbinius ūkio pastatus, išreiškia tik abstraktaus pobūdžio nepritarimą, o teismo procese ginasi tuo, jog naujojo projekto, kuriuo be kita ko, statybų apimtis būtų mažesnė (siekiama statyti tik vieną pagalbinio ūkio pastatą, vietoje ketinamų dviejų) turinys jiems nebuvo tinkamai atskleistas, neturėtų būti laikomi pagrindu netenkinti kito bendraturčio reiškiamo reikalavimo tuo aspektu, jog neva pasiūlymas bendraturčiams išvis nebuvo pateiktas. Šios išvados nepaneigia, nei patikslintu ieškiniu trečiojo asmens G. L. procesinio statuso į atsakovą pakeitimas, nes jis ir, būdamas trečiuoju asmeniu nagrinėjamoje byloje, taip pat ir ginčo žemės sklypo bendraturčiu, turėjo teisę ir galimybes naudotis visomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir teisę susipažinti su ieškovų teikiamais statybos projektais ir pateikti atsiliepimus, pareikšdamas savo poziciją dėl jų turinio, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, ir, be kita ko, šiomis procesinėmis teisėmis atsakovas G. L., atstovaujamas kompetentingo teisininko (advokatės), aktyviai naudojosi. 

22.        Teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad bylos nagrinėjimas vyksta jau apie šešerius metus, į komplikuotus šalių santykius, sprendžia, jog ieškovai tokioje susidariusioje situacijoje, pateikdami teismui naująjį projektą (sumažindami ketinamų vykdyti statybų apimtį) pagal kompetentingų institucijų bei teismų sprendimuose, esančius išaiškinimus, iš esmės tinkamai atskleidė atsakovams informaciją apie planuojamą statyti naują pagalbinį ūkinį pastatą, todėl bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad ketinama vykdyti statyba iš esmės pažeis jų teises bei teisėtus interesus (CPK  178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009).

23.        Nagrinėjamoje byloje šalys savo nesutikimą dėl planuojamų statybų iš esmės grindė jų projektiniuose (priešprojektiniuose) pasiūlymuose numatytų užstatymo tankumo rodiklių viršijimu. Ginčo šalys skirtingai traktavo teritorijų planavimo dokumentų galiojimo sprendinių aspektus, taip pat dėl šalių kilo ginčas, tai koks gi užstatymo tankumo rodiklis turi būti taikomas ginčo teritorijai, kuomet Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas yra sustabdytas.

24.        Byloje nustatyta, kad ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas ir patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į kvartalą Nr. 28, 2 ir 3 sklypus. Iš Palangos miesto centrinės dalies detalaus plano ištraukos matyti, kad antrajame žemės sklype – plotas yra 1500 m2, teritorijos naudojimo būdas – gyvenama teritorija; teritorijos naudojimo pobūdis – galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė – pastatų sklype nėra (1.1 p. p.); užstatymo tankis – 0,12 procentų, užstatymo intensyvumas – 0,3 procentai (1.3. p. p., 1.4 p. p.); trečiame sklype – teritorijos naudojimo būdas – gyvenama teritorija; teritorijos naudojimo pobūdis – galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo būklė – sklype yra vienas dviejų aukštų gyvenamasis namas; statinių aukštis nedidinamas; užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas (2.2 p. p., 2.3 p. p., 2.4 p. p.). Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, patenka į P10 kvartalą.

25.        2001 m. gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punkto“ 1 punktu buvo sustabdytas Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punkto galiojimas, kiek tai susiję su sprendime nurodytais žemės sklypais, tarp kurių ir ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Šio sprendimo 9 punkte numatyta, kad „yra klaida – pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte neatitinka sklypų dydžiai“.

26.        Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nors ir nėra registruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos senojo miesto vieta, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17139, teritoriją (vertybės vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis), ir į Palangos miesto istorinės dalies, unikalus kodas – Kultūros vertybių registre – 12613, teritoriją (vertybės vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); kraštovaizdžio; urbanistinis (lemiantis reikšmingumą).

27.        Palangos miesto istorinei daliai yra parengtas ir 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas (toliau – Specialusis planas). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į sodybinio užstatymo teritoriją (T2), nustatomas saugojimo režimas – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas (T2). Sodybinio užstatymo teritorijai taikomi „Bendrieji reikalavimai“: 1) neleisti esamus sodybinius sklypus dalinti į kelis, išskyrus atvejus, pagrįstus tyrimais (pagal situaciją iki 1940 m.); 2) neleistina jungti kelių sklypų į vieną; 3) neužstatytuose sklypuose maksimalus užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomas pagal atsiliepime nurodytą lentelę. Teritorijoje T2 leistinas statinių aukštis: E1-esamas, leistinas esamų pastatų aukščio padidinimas 10 procentų; 2 aukštai su mansarda/12 m aukštingumas/maksimalus leistinas pagrindinio namo aukštis (taikomas naujai statomiems pastatams); vieno aukšto su mansarda/8 metrai – aukštingumas/maksimalus leistina pagalbinio pastato aukštis (aukštis taikomas naujiems pastatams), žemės sklypo užstatymo tankis E – esamas/tankiau negu bendrųjų reikalavimų 3 punkte užstatytų sklypų užstatymo rekonstrukcija rekomenduojama mažinimo kryptimi; leistinas maksimalus užstatymo tankis nustatomas pagal bendrųjų reikalavimų 3 punktą. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas. Sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatams taikomi reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams. Leistini tvarkomieji statybos darbai: remontas, rekonstravimas, nevertingų statinių griovimas, nauja statyba. Reikalavimai pastatų architektūrai: siekiant kontekstualumo ir susiformavusio Palangos kurorto įvaizdžio išsaugojimo, išorės apdailai rekomenduojama naudoti tradicines statybines medžiagas (medį, keramines plytas, tinką), spalviniam sprendime – Žemaitijos regiono tradicinę spalvinę gamą. Kiti reikalavimai: sodybinio užstatymo teritorijose saugomas užstatymo morfotipas, kurį be statinių dydžio ir užstatymo tankių parametrų apibrėžia ir statinių išdėstymas sklype, jų dydžio santykis: pagrindinis gyvenamasis namas statomas (kaip taisyklė) prie gatvės, išlaikant susiformavusią užstatymo liniją; antras pastatas statomas sklypo gilumoje prie sklypo ribos, orientacinis pastatų (pagrindinio namo ir antrojo pastato) tūrio santykis apie 3:1.

28.        Nagrinėjamam ginčui taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje analizuojami Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo klausimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A5-63-03 konstatavo, jog Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 189 yra teisėtas. Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu patvirtintas Detalusis planas galioja neterminuotai, jis įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, taip pat byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad jis yra negaliojantis ar panaikintas. Aplinkybė, jog siekdama ištaisyti Detaliajame plane padarytas klaidas, Taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu sustabdė dalies jo sprendinių galiojimą, nedaro šių sprendinių negaliojančiais. 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020, kurioje teismas, nagrinėdamas pareiškėjo R. Š. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suderinti pagalbinių ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA2-2391-624/2019, pateiktais išaiškinimais. Šioje nutartyje administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog Palangos miesto taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimą teritorijoje, į kurią, be kita ko, patenka ginčo sklypas, nėra reikšminga, nes: „<…> detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymas 17 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2391-624/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020). 

29.        Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, teisinį reglamentavimą, teismų išaiškinimus, akivaizdu, kad žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas - Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, nors ir yra sustabdytas, tačiau jo visi sprendiniai, įskaitant ir ginčo teritorijoje numatytasis užstatymo tankumo rodiklis, kuris pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą yra 12 procentų, galioja, kol jis nebus pakoreguotas, pakeistas arba panaikintas savivaldybės tarybos sprendimu. 

30.        Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2014 metų, užstatymo tankio sąvokos apibrėžimas įtvirtintas 2 straipsnio 40 dalyje. Užstatymo tankis, tai pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Šiai dienai „užstatymo tankio“ sąvokos apibrėžimas įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme nėra pakitęs. Siekiant apskaičiuoti žemės sklypo užstatymo tankį būtina žinoti žemės sklypo plotą ir užstatytų statinių plotą. Šie reikiami rodikliai pateikiami projektinėje dokumentacijoje – bendrųjų rodiklių lentelėje ir sklypo plano brėžinyje.

31.        Nagrinėjamu atveju ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja 1348 m2 plotą iš 0,2899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ploto, atsakovas R. Š. – 799 m2. Pagal galiojančius Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius maksimaliai galimas ginčo sklype užstatyti plotas yra 347,88 m2 (12 procentų nuo 2899 m2), byloje neginčytinai nustatyta, tą patvirtino ir trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija, teikdama savo paaiškinimus atsiliepime, kad realus faktinis užstatytas žemės sklypo plotas yra 237,00 m2 (165,00 m2 + 72,00 m2). Taigi likęs plotas, kurį pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius yra galimas užstatyti yra 110,88 m2 (347,88 m2 – 237 m2). Ieškovai pagal pateiktą projektą siekia statyti statinį, kurio užstatymo plotas yra – 112 m2, o atsakovas R. Š. – 97,96 m2. Taigi, vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais ir įgyvendinus tiek ieškovų, tiek atsakovo projektinius sumanymus (faktinis žemės sklypo užstatymo ploto (237,00 m2), atsakovo planuojamos užstatyti ploto (97,96 m2) ir ieškovų planuojamos užstatyti ploto (112,00 m2) sumos santykis su žemės sklypo plotu ((237,00+112,00+97,96))/2899) = 0,15 arba 15 procentų), akivaizdu, kad tiek ieškovų, tiek atsakovo projektinių ketinimų sprendiniai viršija ginčo žemės sklypo galimo užstatymo tankumo rodiklį, kuris, kaip jau ir minėta, pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą ginčo teritorijoje yra 12 procentų. 

32.        Nors iš ieškovų pateikto statybos projekto matyti, kad būtent toks užstatymo tankumo dydis, t. y. 12 procentų, yra taikomas jų planuojamoms statyboms, tačiau šis užstatymo tankumo dydis apskaičiuotas nuo 1500 m2 ginčo žemės sklypo ploto. Ieškovai tokį projektinį pasiūlymą grindžia tuo, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius sklypas padalintas į dvi dalis, t. y. 2 ir 3 žemės sklypus, o kadangi pagal šį detalųjį planą yra galima statyba sklype Nr. 2, kuris yra 1500 m2, o sklype Nr. 3 užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas ir dėl to jame jokia statyba negalima, ieškovai užstatymo tankumą skaičiuoja būtent nuo 1500 m2 žemės sklypo dalies ploto.

33.        Vertinant tokį ieškovų argumentų pagrįstumą, visų pirma, teismas pažymi, kad bendras užstatymo tankumas yra nustatomas visam žemės sklypui, kurį bendraturčiai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne atskirai kiekvienam bendraturčiui ar pasirinktai žemės sklypo daliai. Kita vertus, šiame kontekste reikšminga Palangos miesto centrinės dalies detalaus plano galiojimo ginčo teritorijoje sustabdymo priežastis – jis buvo sustabdytas dėl klaidos „(duomenys neskelbtini)yra klaida – pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte neatitinka sklypų dydžiai“ (2001 m. gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punkto“ 9 punktas). Taigi Detaliajame plane nurodyta informacija apie ginčo žemės sklypo dydį (taip pat ir jo 1500 m2 dalies plotą, kuriuo remiasi ieškovai) yra Detaliajame plane padaryta klaida, dėl kurios šioje dalyje Detalusis planas ir yra sustabdytas, todėl ieškovai nepagrįstai galimą užstatyti žemės sklypo dalį skaičiuoja remdamiesi Detaliajame plane pateiktu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus bei nurodomais jų plotais.

34.        Išanalizavus ir įvertinus ieškovų projektinių pasiūlymų sprendinius, akivaizdu, kad pagal ieškovų pateiktą projektinį pasiūlymą, jų planuojamas viršyti užstatymo tankumo dydis bus kompensuojamas kitų bendraturčių neišnaudoto užstatymo tankumo sąskaita, todėl tiek, kiek ieškovai šį dydį viršys, tiek jo neteks ir kiti bendraturčiai. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, o bendraturčių nesutikimas su jais yra visiškai pagrįstas.

35.        Iš atsakovo R. Š. pateiktų priešprojektinių pasiūlymų matyti, kad jo planuojamoms statyboms yra taikomas 18 procentų užstatymo tankis, kuris numatytas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (TPDR Nr. T00078610) sprendiniuose, ir jis ketina užstatyti 97,96 m2 žemės sklypo ploto. 

36.        Teismas sutinka su atsakovo R. Š. ir jo atstovo argumentais, kad ginčo teritorijai yra taikomas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas, nes sklypas yra registruotas kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti pažinimui ir naudojimui, teritorijoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnis 5 dalis). Pagal Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinius, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, numatyta, kad esant žemės sklypo plotui, kurio dydis 2500 m2, maksimalus užstatymo tankis – 20 procentų, o esant žemės sklypo plotui, kurio dydis mažesnis arba lygus 3500 m2, maksimalus užstatymo tankis – 15 procentų (pastaba tarpinio dydžio sklypuose maksimalus užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomi interpoliacijos būdu). Taigi matyti, kad minėtasis specialusis planas numato švelnesnius ginčo teritorijoje galimus užstatymo tankumo rodiklius, tačiau tai nereiškia, jog žemės sklypo užstatymo tankis negali būti reglamentuotas kitais teritorijų planavimo dokumentais ir nustatomas griežtesnis, nei yra nustatomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, nes tokia teisę savivaldybėms numatė ir numato teisės aktai. Svarbu tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimai nebūtų švelnesni, nei juos nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji teritorijų planavimo dokumentai, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinama kultūros paveldo apsauga.

37.        Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

38.        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą pirmiau, į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų išaiškinimus, galiojant Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui priešingai, nei teigia atsakovas R. Š. bei jo atstovas, šiuo atveju nėra taikytinos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos ir atsakovo planuojamai statybai negali būti taikomi Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano nustatyti reglamentai, taip pat ir ginčo teritorijoje juose rekomenduojami užstatymo tankumo rodikliai. Tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimai, esantys byloje.

39.        Be kita ko, pažymėtina, kad ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (18.8)-ATPS1-178 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ atsisakė suderinti atsakovo R. Š. pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, konstatuodamas, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kadangi projektiniai pasiūlymai rengiami, kai statyba numatoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo R. Š. skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo, 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 šį Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą pripažino pagrįstu tiek faktais, tiek teisės aktų nuostatomis.

40.        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat ir tai, kad ginčo teritorijai galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuriame numatyta, kad užstatymo tankis yra 12 procentų, atsakovui R. Š. leisti be bendraturčių V. I., J. I., sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinių, kuriuose numatytas užstatymo tankis – 18 procentų, suprojektuoti pagalbinio ūkio paskirties pastato statybą, gauti šiai statybai leidžiantį dokumentą ir atlikti pagal jį statybą, negali būti tenkinamas.

41.        Ieškovai pateikdami atsiliepimą į atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį, taip pat akcentavo, kad jie negali sutikti, kad atsakovas R. Š. savo sklypo dalyje statytų kūrybines dirbtuves pagal jo teismui pateiktus projektinius pasiūlymus, dar ir dėl to, kad atsakovo pateiktoje sklypo schemoje nurodyta, jog bendraturčiai sutinka, kad D. K. įsiteisintų sklypo dalyje A pastatytą priestatą su rūsiu ties butu Nr. 2, tačiau šiuo metu antstolė A. R.-Žičkuvienė vykdo privalomąjį VTPSI nurodymą ir reikalauja, kad D. K. priestatą su rūsiu nugriautų ir sutvarkytų statybvietę. Dėl šių priežasčių ieškovai, esant tokiai situacijai, negali prisiimti pareigos derinti atsakovo R. Š. pateiktą sklypo schemą, kurioje yra teiginys dėl savavališko D. K. statinio įteisinimo, nes tai prieštarautų privalomam nurodymui bei antstolės patvarkymams jos užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00632.

42.        Bylą nagrinėjant teisme 2021 m. balandžio 13 d. atsakovo D. K. atstovė advokatė L. Paulavičienė pateikė į bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gruodžio mėn. raštą, patvirtinantį, kad Vakarų Lietuvos departamentas 2021 m. sausio 18 d. atlikęs 2017 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170908-00079 įvykdymo patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir surašęs 2021 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-210118-00004, konstatavo, kad nugriautas, pastato rytinėje pusėje savavališkai pastatytas nesudėtingasis I grupės statinys - priestatas, 2017 m. rugsėjo 8 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170908-00079 (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra įvykdytas, o savavališkos statybos, užfiksuotos 2017 m. rugsėjo 4 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-170904-00073, padariniai yra pašalinti. Taigi ieškovų patikslintame priešieškinyje nurodyta nesutikimo atsakovo R. Š. priešprojektiniams pasiūlymams priežastis yra išnykusi, todėl ji neturėtų būti pripažįstama pagrindu netenkinti atsakovo R. Š. reiškiamo reikalavimo tuo aspektu.

43.        Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad tiek ieškovams, tiek atsakovui realizavus statybos darbus, pasikeis vienas svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas. Leistinas žemės sklypo užstatymo tankis, lemiantis teisę statyti konkrečiame žemės sklype statinius, yra vienas iš svarbiausių kriterijų, nuo kurio priklauso jo ekonominė vertė, todėl tiek ieškovų, tiek atsakovo R. Š., tiek kitų bendraturčių galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti statytojų teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, taigi, šalių siekis šią jiems priklausančią teisę išsaugoti, pripažintinas teisėtu interesu, kuris, ieškovams bei atsakovui R. Š. atlikus planuojamus statybos darbus bei padidinus žemės sklypo užstatymo tankumą, bus pažeistas. Taigi, tiek ieškovų atsisakymas pritarti atsakovo R. Š. priešprojektiniams pasiūlymams, tiek atsakovų pagal patikslintą ieškinį atsisakymas pritarti ieškovų planuojamai statybai yra visiškai pagrįsti, nes abiejų šalių planuojami naujų statinių statybos darbai pažeistų kiekvieno iš bendraturčių teises ar teisėtus interesus.

44.        Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, jog nors šiuo teismo sprendimu jų reikalavimai, kuriais jie siekia įgyvendinti savo, kaip statytojų teises, nėra patenkinami, tačiau tai nereiškia, kad bendraturčiai niekada negalės įgyvendinti savo kaip statytojų teisių, nes, jeigu galiojančio detaliojo plano sprendiniai yra netinkami planuojamai statybai vykdyti, jie gali būti keičiami arba koreguojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, įvertinant Palangos miesto bendrojo plano ir Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano nustatytus reglamentus. Keisti ar koreguoti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą sprendžia planavimo organizatorius. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė į bylą duomenis, kad šiuo metu ieškovų iniciatyva jau yra pradėta rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano korektūra, patvirtinta darbų programa, išduotos planavimo sąlygos, atliktas esamos būklės įvertinimas, visos planavimo procedūros yra išviešintos rengiamų planavimo dokumentų sistemoje, planavimo Nr. K-VT-25-16-414. Būtent šios detaliojo plano korekcijos metu ir bus nustatytas žemės sklypui teritorijos naudojimo reglamentas, taip pat ir leidžiamas užstatymo plotas. Tai, kad Palangos miesto bendrojo plano korektūra yra būtina ir turi būti tęsiama, teismo posėdžio metu sutiko visi bendraturčiai, tam pritarė ir teritorijų planavimo organizatorius trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija.

Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu

45.        Ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą, motyvuojant tuo, kad projektiniai pasiūlymai norint atlikti sklype naujos statybos darbus apskritai nėra rengiami, nes sklypui galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas ir šiuo planu numatyti statybos reikalavimai.

46.        Pažymėtina, kad ieškovai tokį patį reikalavimą buvo pareiškę jau pradiniu ieškiniu, tačiau ieškinio pagrindas dėl šio reikalavimo patikslinus ieškinį pasikeitė. Pradiniu ieškiniu šio reikalavimo pagrindu ieškovai buvo nurodę šiuos argumentus: 1) atsakovas R. Š. vykdė projektavimą nuslėpdamas tai nuo ieškovų, kaip bendraturčių; 2) atsakovo projektuojamos statybos pažeis ieškovų teises, nes atsakovui įgyvendinus numatomus statybos sprendinius, bus užstatytas visas žemės plotas, kurį šiuo metu dar galima užstatyti statiniais ir dėl to patys ieškovai nebegalės daugiau bendrame žemės sklype nieko statyti. Taigi pradiniu ieškiniu šis reikalavimas buvo grindžiamas ieškovų, kaip bendraturčių, teisių pažeidimu, kuris pasireiškė jų neinformavimu ir užstatymo ploto mažinimu. Tokiu būdu pradiniu ieškiniu keliamas reikalavimas turėjo civilinio ginčo požymių.

47.        Patikslintame ieškinyje ieškovai šio reikalavimo pagrindą pakeitė ir minėtais argumentais bylą iš naujo nagrinėjant teisme nebesirėmė ir jų nebeįrodinėjo. Ieškovai šį reikalavimą patikslintame ieškinyje grindžia išimtinai vien tik teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, teritorijų planavimo dokumentų bei projektinių pasiūlymų rengimo užduoties procedūras reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Tokiu būdu pagal ieškovų reiškiamo patikslintu ieškiniu tokio reikalavimo pobūdį, spręstina, kad šitame ginče egzistuoja administracinio teisinio pobūdžio aspektas.

48.         Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir viešinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.D1-808 redakcija), patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VIII skyrius „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus“ bei šio statybos techninio reglamento 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija), patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 65 punkte, projektuotojas po viešo susirinkimo per tris darbo dienas parengia priimtų ir motyvuotai atmestų iki viešo susirinkimo ir jo metu pateiktų pasiūlymų įvertinimą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus, ir surašo viešo susirinkimo protokolą. Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams Projektuotojas per penkias darbo dienas po viešo susirinkimo atsako raštu. Atmesdamas pasiūlymą, Projektuotojas nurodo pasiūlymo atmetimo motyvus. 62 punkte nurodytų asmenų pasiūlymai, pasiūlymų įvertinimas, viešo susirinkimo dalyvių sąrašas pridedami prie viešo susirinkimo protokolo (jo priedai). Šio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 66 punkte nurodoma, kad projektuotojas, atlikęs 65 punkte nurodytus veiksmus, kompiuterinę laikmeną su protokolo ir jo priedų, įrašais pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) arba protokolą su priedais paskelbia IS „Infostatyba“, jei 60 punkte nurodytas prašymas buvo pateiktas pasinaudojant šia sistema. Minėto Statybos techninio reglamento 67 punkte, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) per penkias darbo dienas po 66 punkte nurodytos kompiuterinės laikmenos gavimo ar protokolo su priedais paskelbimo IS „Infostatyba“ pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja Statytoją. Minėto Statybos techninio reglamento 68 punkte nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

49.        Analizuojant ieškovų patikslintame ieškinyje reiškiamą reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą, ir dėl to jame išdėstytus argumentus, spręstina, kad iš esmės ieškovai reiškia nesutikimą su Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimu, priimtu pagal minėto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr.D1-808 redakcija), patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas, taigi ieškovai skundžia administracinį aktą. Vienas iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo padavimo terminų, todėl teismas patikrina, ar ieškovų skundas (patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas) dėl administracinio akto panaikinimo yra paduotas, nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam administraciniam skundui apskųsti.

Dėl termino kreiptis į teismą, skundžiant administracinį aktą

50.        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

51.        Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktą ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

53.        Ieškovai patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl minėto individualaus administracinio akto panaikinimo teismui 2021 m. rugpjūčio 2 d.. Iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovų atstovės argumentų teisminio nagrinėjimo metu, spręstina, kad pagrindas reikšti tokį reikalavimą ieškovams atsirado po to, kai atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 27 d. pateikė teismui paaiškinimus bei dokumentus, kurie, pasak ieškovų, iš esmės šioje byloje pakeitė teisinį situacijos vertinimą.

54.        Byloje nustatyta, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 10 d., ieškovai reikalavimą dėl administracinio akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu pareiškė teismui 2021 m. rugpjūčio 2 d.. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovai, ginčydami administracinį aktą naujais pagrindais, praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti, netgi įvertinus ir tai, kad ieškovai apie susiklosčiusią teisinę situaciją, kaip patys nurodo, sužinojo 2021 m. sausio 27 d., atsakovei Palangos miesto savivaldybei, pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 nutartį). Tačiau ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

55.        Ieškovai atnaujinti termino reikalavimui dėl administracinio akto pareikšti neprašė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas terminas skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti per vieną mėnesį nuo sužinojimo dienos buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, o tokių priežasčių nenustatė ir teismas. Pažymėtina, kad procedūrinio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškovų minėto patikslinto ieškinio reikalavimui atmesti, kas reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovai praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jie gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmetamas, nepaisant šio reikalavimo (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, taip pat žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1085-642/2021, 56-57 punktai, ir kt.).

56.        Teismas, atmetęs ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, atsižvelgęs į bylos kontekstą, ginčo pobūdį jo nagrinėjimo ilgą trukmę, vis dėlto trumpai pasisako ir dėl šio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl ieškovų teisių (ne)pažeidimo administraciniu aktu

57.        Ieškovai patikslintame ieškinyje ir jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, tvirtindama atsakovo R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduotį akivaizdžiai pažeidė ieškovų teises. Atsakovė atsisakė ieškovei V. I. išduoti architektūrinius reikalavimus gyvenamojo namo sklype statybos projektui rengti tuo pagrindu, kad sklype nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, tačiau atsakovui R. Š. projektinius pasiūlymus rengti leido, todėl jeigu atsakovas R. Š. būtų realizavęs parengtus projektinius pasiūlymus, tai būtų išnaudoję visą galimą sklypo dalies užstatymo tankumą (12 procentų) ir ieškovai būtų praradę galimybę statyti statinius laisvoje jiems priklausančioje sklypo dalyje.

58.        Teismas su tokiais ieškovų argumentais nesutinka ir pritaria atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos argumentui, kad savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti ieškovams statybą leidžiantį dokumentą, niekaip neapriboja ir nesuvaržo ieškovų nuosavybės teisės. Teismas negali įpareigoti Palangos miesto savivaldybę priimti vienokį ar kitokį, šiuo atveju, ieškovus tenkinantį sprendimą dėl statybos leidimo. Pabrėžtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taigi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytas reikalavimas „pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimą“ yra niekuo nepagrįstas ir negali būti tenkinamas ieškovų nurodytais argumentais. Kadangi vien tai, jog ieškovų netenkina savivaldybės priimami aktai, priimami sprendimai nedaro jų neteisėtais. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 26 d. suderino pačių ieškovų projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir tai paneigia ieškovų teiginius, kad tokia procedūra nagrinėjamu atveju buvo negalima ir neteisėta, nes patys ieškovai ja pasinaudojo ir tokį suderinimą gavo, kaip ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija atsakovui R. Š. projektinius pasiūlymus rengti leido, o ieškovams – ne.

59.         Taip pat svarbu paminėti, kad dėl atsakovo R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties teisėtumo plačiai pasisakė šią bylą pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-336-163/2017. 2017 m. kovo 28 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas šioje nutartyje (nutarties 21-26 punktai), nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą (kuriame ieškovai, be kita ko, jau buvo nurodę analogiškus patikslintam ieškiniui argumentus) dėl šio atmesto reikalavimo, ir pasisakydamas dėl visos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties išdavimo procedūros laikymosi nagrinėjamu atveju visais aspektais, nurodė, kad „Atsakovo pateiktas projektinis pasiūlymas visiškai atitinka Reglamento nuostatas“. Taigi Klaipėdos apygardos teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo jau pasisakė ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad šis ieškovų reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuria atmestas nagrinėjamas ieškovų reikalavimas, ieškovai kasaciniam teismui neskundė, o tai reiškia, kad jie su ja sutiko.

60.        Taip teismas pritaria ir atsakovo R. Š. atstovo advokato K. Gerbausko nuomonei, kad  jeigu ieškovų argumentai, kad atsakovo planuota statyba tapo nebegalima dėl pasikeitusio reglamentavimo, būtų pripažinti pagrįstais, tektų kartu konstatuoti, kad šis ieškovų reikalavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tektų daryti išvadą, kad ieškovai prašo užkirsti kelią procedūrai, kuri, pasikeitus teisiniam reguliavimui, ir taip toliau nebegalėtų būti tęsiama, todėl tokiu atveju tektų konstatuoti, kad toks reikalavimas negali būti teisminio nagrinėjimo objektu, kaip nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

61.         Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą jų teisių pažeidimo aspektu, yra nepagrįstas, be to, pirmiau aptartas ieškovų reikalavimas pareikštas praleidus terminą administraciniam aktui apskųsti, ieškovai nenurodė teismui jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o teismas neturi pagrindo šio termino atnaujinti, todėl ir šis ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas atmetamas.

62.        Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atsižvelgiant į tai, kad kiti šalių bei jų atstovų argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63.        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64.        Atmetus ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovo R. Š. priešieškinį jų patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos.

65.        Atsakovas (pagal patikslintą ieškinį) G. L. patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato teisinei pagalbai, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei mokėjimo pavedimus.

66.        Pradinis atsakovas (pagal patikslintą ieškinį) D. K. patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato teisinei pagalbai, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei mokėjimo pavedimą.

67.        Atsakovė (pagal patikslintą ieškinį) J. R. patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato teisinei pagalbai, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei mokėjimo pavedimą.

68.        Teismas konstatuoja, kad atsakovų G. L., D. K., J. R. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos už jiems suteiktas advokato atstovavimo paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatyto dydžio, jos yra pagrįstos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovų patikslintą ieškinį atmetus, atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis.

69.        Bylą nagrinėjant teisme, patirta 389,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2016 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. balandžio 7 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

70.        Ieškinį ir priešieškinį atmetus šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovų ir atsakovo R. Š. lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

71.        2015 m. balandžio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvusio - Palangos miesto apylinkės teismo) nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai išduoti R. Š. statybą 0,2899 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentą, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti, priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. L. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 500,00 Eur (po penkis šimtus eurų ir 00 ct).

Priteisti atsakovui D. K. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir 50 ct).

Priteisti atsakovei J. R. 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 00 ct)).

Priteisti iš ieškovų V. I., J. I. ir R. Š. lygiomis dalimis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme, atlyginimą valstybei, tai yra iš kiekvieno po 129,85 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 85 ct).

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. balandžio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai išduoti R. Š. statybą 0,2899 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė