Civilinė byla Nr. e2S-1700-643/20212

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08354-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.18.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, 

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys P. B., V. B., antstolė R. D.,

n u s t a t ė :

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti, kad skolininkui P. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. B. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto: žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); transporto priemonės – Chrysler Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškime nurodoma, kad antstolė R. D. vykdo išieškojimą pagal VMI viršininko 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 16 305,11 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. B. išieškotojo VMI naudai. Skolininkas P. B. 2011 m. gegužės 21 d. yra sudaręs santuoką su V. B..

3.       P. B. ir V. B. (toliau kartu – sutuoktiniai) 2013 m. lapkričio 26 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąją turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), o 2012 m. spalio 17 d. P. B. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Be to, P. B. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – Chrysler Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė Lietuvoje registruota 2013-11-25).        

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (CPK) 593 straipsniu ir išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, skundžiama 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi VMI prašymą tenkino ir  nustatė, kad skolininkui P. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. B. priklauso ½ dalis toliau nurodomo nekilnojamojo turto, t. y.: ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės „Chrysler Voyager“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas, vadovaudamasis CPK 666 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, CPK 667 straipsnio nuostata, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. <...> išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs išieškotojo VMI prašymą, nustatęs sutuoktinių vardu registruotą turtą ir nenustatęs duomenų, kad sutuoktiniai būtų nustatę kitokį, nei pagal įstatymus preziumuojamas, sutuoktiniams priklausančio turto teisinį režimą, nutarė nustatyti, kad skolininkui P. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. B. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto. 

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.       Suinteresuotas asmuo P. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Apeliantas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta neteisingai pritaikius procesinės teisės normas, neinformavus skolininko (P. B.) apie procesą, neužtikrinus P. B. teisės būti išklausytam bei teisės teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, taip pažeidžiant konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.

8.       Apelianto teigimu, teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos nagrinėjimo dalykui reikšmingų aplinkybių visetą,  nenustatė, koks skolininko prievolių VMI pobūdis ir teisinis pagrindas, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais bei teisingumo ir protingumo kriterijais.

9.       Remdamasis su atskiruoju skundu pateiktu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. pranešimu „Dėl paramos skyrimo“ Nr. KK-1545(10.6.1E) apie tai, kad NMA, pagal patvirtintas procedūras išnagrinėjusi 2017 m. liepos 31 d. paraišką Nr. 19JU-KK-17-1-02129-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti, nusprendė, jog V. B. yra patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Jaunosios ūkininkės V. B. įsikūrimas“ įgyvendinti skirta 40 000 Eur dydžio paramos suma, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 34 000 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 6 000 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

10.       Nurodytos paramos projekto pagrindu skirtos lėšos turi būti investuojamos į žemės sklypą kurio (duomenys neskelbtini) ir vienas iš įsipareigojimų yra sklypo aptvaro įrengimas. Šio turto dalies realizavimas išieškojimo procese reikštų CPK 668 straipsnio  3 dalies esminį pažeidimą. Apeliantas pažymi, kad NMA 2017 m. lapkričio 13 d. pranešime „Dėl paramos skyrimo"" Nr. KK-1545(10.6.1E) nurodyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja išlaikyti numatytą ha nuosavybės teise valdomų ir į žemės ūkio valdą įtrauktų žemės ūkio naudmenų visą verslo plano įgyvendinimo laikotarpį iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko P. B. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ginčas byloje kilęs dėl CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalių bei CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

14.       P. B. su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2017 m. liepos 24 d. pranešimą SDŽ Nr. 2704217 ir NMA 2017 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. KK-1545(10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“. 

15.       Vadovaujantis CPK 338 straipsniu atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmos instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, neinformavus proceso šalių, taigi, apeliantas pirmos instancijos teisme pateikti įrodymų neturėjo galimybės, prie atskirojo skundo pridėti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

17.       Skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas priėmė rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis, be kita ko, CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

18.       Apelianto teigimu, tokiu būdu buvo pažeista jo procesinė teisė būti išklausytam ir konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

19.       CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

21.       Pirmos instancijos teismas savo sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka detaliai argumentavo, nurodydamas, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų pakanka ginčo klausimui išspręsti. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad apie pradėtą procesą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenims, nustatymo suinteresuoti asmenys (sutuoktiniai) žinojo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, be kita ko, byloje pateikto antstolės R. D. 2022 m. kovo 25 d. patvarkymo Nr. S-22-167-5430 turinį, pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, jog sutuoktiniams tinkamai buvo išaiškintos CPK 667 straipsnio  1 ir 2 dalių nuostatos ir antstolės siūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimo, patvirtinto notarine tvarka, neįgyvendinimo pasekmės. Pastebėtina, kad apeliantas teismo surinktų ir įvertintų įrodymų neginčijo, teismo padarytas išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai naudojosi jam įstatymo suteikta diskrecijos teise ir procesinio pobūdžio pažeidimų nepadarė.

22.       Iš kartu su VMI pareiškimu teismui pateikto antstolės R. D. 2022 m. kovo 25 d. patvarkymo Nr. S-22-167-5430 byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0167/22/00109 antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3195-614/2020 dėl skolos ir kitų sumų išieškojimo iš skolininko P. B. išieškotojo UAB „Baltic Agro“ naudai. O vykdomojoje byloje Nr. 0167/22/00187 ta pat antstolė 2022 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-363 pagrindu vykdo skolos išieškojimą iš P. B. VMI naudai. Minimu patvarkymu išieškotojams (UAB „Baltic Agro“ ir VMI) bei bendraturtei V. B. vadovaujantis CPK 337 straipsnio 2 dalimi  dalimi buvo pasiūlyta per 30 dienų kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

23.       Dėl apelianto argumento, jog skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta, koks konkrečiai P. B. prievolių VMI pobūdis ir teisinis pagrindas, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018). Sutuoktinių turtinės prievolės gali būti tiek bendros, tiek asmeninės, todėl sprendžiant sutuoktinių prievolių vykdymo klausimus būtina nustatyti prievolės prigimtį, t. y. ar prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, ar bendra sutuoktinių prievolė. Prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – lemia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą. Atsižvelgiant į tai, kad P. B. ir atskiruoju skundu nei teigia, nei įrodinėja, kad jo prievolės išieškotojams būtų asmeninio pobūdžio, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, prievolės pobūdžio nenustatymas ir neįvertinimas pirmos instancijos teismo procesiniame dokumente (nutartyje) nelaikytinas pažeidimu, galėjusiu lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą.

24.       Jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666 – 667 straipsniuose numatyta procedūra.

25.       CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

26.       Iš byloje esančių duomenų (2022-03-25 patvarkymo Nr. S-22-167-5430) matyti, kad antstolei pasiūlius skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar susitarimą dėl turto dalių nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, toks susitarimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė išieškotojams pasiūlė per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja VMI Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pateikė nustatytu terminu. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes laikytina, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikomasi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl turto dalies nustatymo. 

27.       Pirmos instancijos teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi patenkino VMI prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Svarbu akcentuoti tai, kad apeliantas ir atskiruoju skundu neneigia pirmos instancijos teismo padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) P. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis ginčo turto.

28.       Apeliantas, be kita ko, teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista CPK 668 straipsnio 3 dalis, kadangi buvo nustatyta skolininko dalis turte (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) į kurį negalima nukreipti išieškojimo. Su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti. CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta skolininko P. B. dalis bendrai su sutuoktine priklausančiame nekilnojamame turte, t. y. šiuo atveju nebuvo nustatinėjama P. B. priklausanti dalis V. B. gautose tikslinėse (paramos projekto įgyvendinimui) piniginėse lėšose. Skolininko sutuoktinės įsipareigojimas išlaikyti numatytą ha nuosavybės teise valdomų ir į žemės ūkio valdą įtrauktų žemės ūkio naudmenų visą verslo plano įgyvendinimo laikotarpį iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos nėra reikšmingas įgyvendinant CPK 667 straipsnio nuostatas ir nelemia CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo ginčo santykiams.

29.       Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

30.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas VMI prašymą dėl skolininko P. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų, pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė