Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-09-16][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-38-1105-2022].docx
Bylos nr.: e2-38-1105/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "POVILO GURKLIO FIRMA" 164839382 atsakovas
Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė "KREISEL VILNIUS" 110679458 atsakovas
UAB "Pajūrio administratoriai" 302799552 atsakovo atstovas
Uždaroji akcinė bendrovė "SERPANTINAS" 168541846 Ieškovas
"Ergo Insurance " SE Lietuvos filialas 302912288 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Civilinės atsakomybės samprata
Turtinė žala
Sutartinė atsakomybė
Bendrosios nuostatos.
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Bylos sustabdymo pagrindai
Privalomas bylos sustabdymas
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Papildomo sprendimo priėmimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
kitos bylos dėl rangos
Žala
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Bylos sustabdymas
Teismo sprendimas
Bylos dėl rangos
Bylinėjimosi išlaidos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Sutarčių teisė
Sutarčių vykdymas
Civilinė atsakomybė
Pirkimas-pardavimas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Kitos pirkimo-pardavimo sutartys

?

 Civilinė byla Nr. e2-38-1105/2022

 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04826-2020-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         2.8.8.1.; 2.6.8.9.; 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.;

                                                                                         2.6.10.5.1.; 2.6.11.18.; 2.6.18.  (S)

 

 

C:\Users\administrator\Desktop\herbas-M_nespalvotas.tiff 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. kovo 23 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei V. V.,

dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui padėjėjui S. L.,

atsakovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. V., advokatui M. D.,

atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. L. K., 

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) filialo atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą atsakovėms Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini).

 

Teismas,

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktu ieškinio reikalavimu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 210 Eur žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu teismas nenustatys pakankamo pagrindo taikyti solidarią atsakomybę, prašė priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą priklausomai nuo prisidėjimo prie žalos kilimo. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovių priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teismo prašė ieškinio reikalavimą tenkinti pilna apimtimi, tačiau žalos atlyginimą priteisti tik iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kita atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. nebeegzistuoja. Atstovas visiškai palaikė savo ieškinio reikalavime bei dublike išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus, papildomai nurodė, kad ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kildina iš sutartinių reikalavimų, konkrečiai iš tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties 9.8. punkto, kuriame numatyta, kad užsakovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad sutarties vykdymo metu rangovo pateikta įranga būtų tinkamai saugoma. Atstovas teismui nurodė, kad tarp civilinės bylos šalių buvo susiklostę teisiniai rangos santykiais, kurių pagrindu turėtų būti sprendžiamas atsakovės atsakomybės klausimas. Rangos sutarties objektas, t. y. robotas atsakovei buvo perduotas, kadangi jis buvo užsakovės patalpose, ieškovės darbuotojai baiginėjo roboto paleidimo darbus. Užsakovės patalpose įvykus gaisrui, robotas buvo apgadintas, dėl to ieškovė turėjo atlikti papildomus darbus ir tokiu būdu patyrė žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovė. Atstovas mano, kad atsakovė neužtikrino bendrosios rūpestingumo pareigos užtikrinti, kad rangos sutarties objektas nenukentėtų. Šis nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad pagrindinėje atsakovės patalpoje nebuvo gaisro signalizacijos, šoninėse patalpose ši gaisro signalizacija buvo, bet ji buvo uždengta kamšteliais. Sargas gaisro net nepastebėjo, sargui pastato bendras vaizdas nebuvo prieinamas. Žalos dydis buvo pateiktas defektiniuose aktuose, jis buvo su atsakove suderintas. Atstovas taip pat teismui nurodė, kad net jeigu teismas ir spręstų, kad tarp civilinės bylos šalių buvo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o ne rangos teisiniai santykiai, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės reikėtų vadovautis  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.320 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.

 

3.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimo nepripažino visiškai, teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai papildomai teismui nurodė, kad CK 6.645 straipsnio 4 dalies pagrindu tarp civilinės bylos šalių sudarytą sutartį būtina kvalifikuoti kaip pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi paties roboto ir jo detalių kaina sudaro 5/6 dalis bendros sutarties kainos, tuo tarpu ieškovės atliktų darbų kaina sudaro tik 1/6 dalį bendros sutarties kainos. Atsakovės atstovas advokatas M. D. pritarė ieškovės atstovui, kad CK 6.320 straipsnio nuostatose nurodoma, jog daikto atsitiktinė žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjui tenka tuomet, kai daiktas yra perduodamas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, užsakovės patalpose įvykus gaisrui, sutarties objektas nebuvo pastarajai perduotas, jis net nebuvo parengtas perdavimui, kadangi ir po gaisro ieškovės darbuotojai įranga laisvai disponavo ją išsiveždami. Be to, CK 6.326 straipsnyje reglamentuojama, kad kai nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad net ir remiantis tarp civilinės bylos šalių sudarytos sutarties 9.8. punkto nuostatomis, atsakovė neprisėmė daikto saugoti. Nepaisant to, daiktas buvo tinkamai saugomas, t. y. jis buvo patalpoje, jos viduje, patalpos buvo rakinamos, daiktui nebuvo daromas kažkoks neigiamas poveikis, jis buvo saugomose, filmuojamose patalpose. Gaisras ginčo patalpoje kilo ne dėl atsakovės kaltės, be to, robotas buvo paveiktas ne ugnies, o vandens. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovės darbuotojų elgesį po gaisro, kuomet pastarieji neskubėjo įrangos apžiūrėti, jos valyti. Įrangą ieškovė perdavė atsakovei tik (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo akte nėra fiksuotų jokių pretenzijų dėl įrangos perdavimo ar dėl papildomų darbų atlyginimo. Atsakovės atstovai ieškinio reikalavimą prašė atmesti.

 

4.       Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. L. K. ieškinio reikalavimo nepripažino, nurodė teismui visiškai palaikanti atsakovės išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose, t. y. atsiliepime, triplike, rašytiniuose paaiškinimuose, papildomų aplinkybių teismui nurodyti negalėjo. (duomenys neskelbtini) teisme gautu atstovės pranešimu pastaroji informavo, kad VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistravo iš juridinių asmenų registro.

 

5.       Trečio asmens (duomenys neskelbtini) filialas atstovas teismo posėdžio metu nurodė esantis atsakovės pusėje, prašė ieškinio reikalavimą atmesti. Atstovas teismui nurodė visiškai palaikantis atsakovės atstovo byloje išsakytus argumentus dėl atsakomybės taikymo, tarp civilinės bylos šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo. Papildomai teismui paaiškino, kad sutarties objektas užsakovei nebuvo perduotas, todėl buvo ieškovės atsakomybėje. Pažymėjo, kad ieškovės įranga nebuvo apgadinta ugnies poveikyje, jai buvo reikalingas tik kažkoks valymas, kadangi įranga buvo aplieta vandeniu, padengta suodžiais. Ji buvo toli nuo gaisro lokalizacijos vietos. Atstovo nuomone, ieškovė neįrodė žalos dydžio, jai galėtų būti priteista nebent pusė ieškinio sumos, kita dalis yra nepagrįsta.      

 

6.       Ieškinio reikalavimas atmetamas.

 

Dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos

 

7.       Ieškovė pradinį ieškinio reikalavimą reiškė atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinio reikalavimą tenkinti, žalą priteisiant tik iš vienos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistravo iš juridinių asmenų registro.

 

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas iki kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tuo tarpu, CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

 

9.       (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Remiantis nurodytu, teismas sprendžia civilinę bylą dalyje dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti.

 

Faktinės civilinės bylos aplinkybės

 

10.       Civilinės bylos šalys, t. y. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė rašytinę sutartį, kuria Rangovas įsipareigojo pagal technines charakteristikas, komplektaciją ir terminus, nurodytus Sutarties prieduose, suprojektuoti, pateikti sausų statybinių mišinių maišų paletavimo liniją ir atlikti montavimo, paleidimo – derinimo, testavimo darbus, apmokant atsakingus Užsakovo darbuotojus, o Užsakovas įsipareigojo priimti Sutarties sąlygas atitinkantį ir tinkamai pagal jo paskirtį veikiantį darbų rezultatą bei sumokėti Rangovui numatytą kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 3.1. punktas). Bendra Sutarties kaina (darbų ir įrangos) su PVM yra 166 762,20 Eur (Sutarties 4.1. punktas). Šalys sutarė, kad nustatant Sutarties kainą, buvo įvertinti visi galintys Sutarties kainą įtakoti veiksniai, todėl Sutarties kaina Sutarties vykdymo metu negali būti keičiama vienašališkai (Sutarties 4.3. punktas). Sutartimi taip pat buvo sulygta, kad joje numatytus atlikti darbus ir įrangos tiekimą rangovas pradeda vykdyti gavus avansinį apmokėjimą, t. y. 66 704,88 Eur (Sutarties 5.1., 6.1. punktai). Sutartyje numatytus darbus Rangovas turėjo įvykdyti per 24 darbo savaites, kurios pradedamos skaičiuoti nuo Užsakovo avansinio mokėjimo atlikimo datos.

 

11.       Tarp civilinės bylos šalių nekilo ginčo, tai pat tai patvirtina civilinės bylos duomenys, kad atsakovė avansinį mokėjimą pagal Sutartį atliko (duomenys neskelbtini), po ko buvo pradėti vykdyti sutartimi sulygti darbai.

 

12.       (duomenys neskelbtini) apie 22.30 val. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras. Iš (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gaisro metu sudegė ir apdegė dalis sienų ir lubų apšiltinimo medžiagos, dėl temperatūros poveikio išdužo langų stiklai, apdegė pietrytinėje pastato dalyje stovėję įrenginiai, gamybos ceche buvusios žaliavos ir tuščia pakuotė, cecho apšvietimo elektros instaliacija, vandeniu sulieta nauja robotizuota paletavimo linija. Iš pastato išnešti 4 dujų balionai. Spėjama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirino darbus. Tyčinės veikos požymių nenustatyta. 

 

13.       (duomenys neskelbtini) ieškovė elektroniniu paštu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nurodė, kad negali tęsti (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymo, prašė atsakovės sumokėti likusią darbų atlikimo pagal sutartį sumą, t. y. 70 057,23 Eur. Kartu su pretenzija ieškovė pridėjo defektinį aktą, nurodė, (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėta ieškovės sumontuota įranga, kurios atstatymas kainuos 71 784 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad preliminari atstatymo darbų trukmė 9-10 savaičių.

 

14.       (duomenys neskelbtini) abi civilinės bylos šalys pasirašė Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turinys patvirtina, kad visos tiekiamos prekės, nurodytos tiekiamų prekių sąraše, buvo pristatytos adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pristatytas prekes priėmė ir patvirtina, kad pristatytos prekės atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkamos naudoti. Tą pačią dieną atsakovei buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 166 762,20 Eur, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei galutinį 33 352,44 Eur atsiskaitymą.

 

15.       (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė atsakovei patikslintą pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad remiantis defektiniu aktu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendru sutarimu su užsakovu buvo atstatytas įrangos veikimas po gaisro Užsakovo patalpose ir apskaičiuoti įrangos atstatymo kaštai. Sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti darbai tinkamai įvykdyti ir įranga tinkama eksploatacijai. Su šia pretenzija ieškovė persiuntė (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad įrangos atstatymo bei atliktų darbų kaina be PVM yra 10 917,36 Eur. (duomenys neskelbtini). ieškovė išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 13 210,01 Eur sumai.

 

Dėl tarp civilinės bylos šalių sudaryto sandorio kvalifikavimo    

 

16.       Nagrinėjant civilinę bylą buvo keliamas tarp civilinės bylos sudarytos sutarties kvalifikavimo klausimas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kuriai turėtų būti taikomos rangos teisinių santykių nuostatos. Tuo tarpu, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje laikėsi pozicijos, kad šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi paletavimo linijos kaina sudarė 5/6 dalis bendros sutarties kainos, tuo tarpu ieškovės atliekamų darbų kaina sudarė tik 1/6 dalį sutarties kainos.

 

17.       Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK

 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

 

18.       Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

 

19.       Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

 

20.       Iš nagrinėjamos civilinės bylos rašytinių įrodymų bei pačių šalių paaiškinimų visumos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta šio sprendimo 10 punkte aprašyta Sutartis, kuria Rangovas įsipareigojo pagal technines charakteristikas, komplektaciją ir terminus, nurodytus Sutarties prieduose, suprojektuoti, pateikti sausų statybinių mišinių maišų paletavimo liniją ir atlikti montavimo, paleidimo – derinimo, testavimo darbus, apmokant atsakingus Užsakovo darbuotojus, o Užsakovas įsipareigojo priimti Sutarties sąlygas atitinkantį ir tinkamai pagal jo paskirtį veikiantį darbų rezultatą bei sumokėti Rangovui numatytą kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 3.1. punktas). Bendra Sutarties kaina (darbų ir įrangos) su PVM yra 166 762,20 Eur (Sutarties 4.1. punktas). Iš Sutarties 1 priedo matyti, kad sausų statybinių mišinių maišų paletavimo linijos komplektuotės ir darbų sąrašą sudaro: pramoninis robotas (duomenys neskelbtini); mechaninis roboto grėbtuvas (įrankis); maišų tiekimo transporteris; padėklų transporteris (paletavimo pozicija); produkcijos padėklų kaupimo / nuėmimo konvejeris; ritininis konvejeris su ritinėliais (maišų kratytuvas); juostinis konvejeris su maišų suspaudimu; 3 ir 4 maišų paėmimo ir pozicionavimo konvejeris; 2 ir 3 maišų ir pozicionavimo konvejeris; maišų paskirstymo mazgas su juostiniu konvejeriu; robotas pedestalas (pakyla); roboto valdymo spinta (RVS); automatikos valdymo spinta su jutikliais (AVS); tuščių EUR padėklų kasetė; operatoriaus valdymo pultas ir saugos fotobarjeras; tinklinio roboto zonos saugos atitvarai; montažas ir medžiagos; transporto išlaidos; projektavimo, instaliavimo, derinimo, programavimo ir testavimo darbai; darbo su linija mokymas pas užsakovą; dokumentacija, spausdinta PDF formatu (Lietuvių / Anglų kalba). Ieškovė teismo reikalavimu byloje taip pat pateikė duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (roboto valdymo spintos) kaina yra 58 540 Eur; Pr. Roboto griebtuvo (įrankis) kaina 15 000 Eur; pramoninio roboto pedestalo H1000 kaina 1 100 Eur; saugos fotobarjero kaina 3 500 Eur; roboto zonos perimetro atitvarų H1900 kaina 3 000 Eur; tuščių padėklų kasetės kaina 2 000 Eur; automatikos (AVS) + konvejerių + kitų komponentų kaina 15 700 Eur; tuo tarpu montavimo, transporto ir medžiagų kaina yra 18 000 Eur; projektavimo, programavimo, testavimo ir dokumentų regimo kaina 5 120 Eur. Byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas T. U. teismui nurodė, kad atsakovės patalpose sumontuotos įrangos ieškovė pati negamino, robotas buvo užsakytas, pagamintas ir atvežtas iš (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri yra Vokietijoje. Pasak liudytojo, pats robotas yra 2,4 tonos svorio, 4 ašių elektrotechnikos sudėtingas įrenginys, kurį yra sudėtinga transportuoti. Tokiu būdu, iš dalies sutiktina su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo dėstoma pozicija, kad ieškovės atliktų darbų kaina pagal ginčo sutartį sudaro ženkliai mažesnę dalį palyginus su pagrindinio įrenginio kaina, kadangi įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių, liudytojo T. U. paaiškinimus matyti, kad ieškovės darbų kaina sudarė 23 120 Eur sumą arba 23,39 proc. bendros sutarties kainos.

 

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo - pardavimo sutartys nuo rangos sutarčių, yra įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo - pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis tiek pirkimo - pardavimo sutartį, tiek rangos sutartį, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sudaryta šalių sutartis atitinka nurodytus pirkimo – pardavimo sutarčių požymius, kuri laikytina pagrindine sutartimi, tačiau teismas taip pat sprendžia, kad ši sutartis turi ir rangos sutarties požymių, kadangi ieškovė atsakovės perkamą įrangą ne tik pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, tačiau šią įrangą suprojektavo, taip pat montavo, komplektavo, programavo, derino bei testavo, sutartyje be kita ko ieškovės darbuotojai turėjo apmokyti atsakingus atsakovės darbuotojus dirbti su atsakovės patalpose sumontuotu įrenginiu.

Dėl ginčo esmės

 

22.       Asmens teisė į teismą exspressis verbis įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

 

23.       Byloje ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškė reikalavimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad jos reikalavimas kyla iš „(duomenys neskelbtini) sudarytos Sutarties, konkrečiai jos 9.8. punkto. Pasak ieškovės atstovo, sutarties objektas, t. y. robotas atsakovei buvo perduotas, kadangi jis buvo užsakovės patalpose, ieškovės darbuotojai baiginėjo roboto paleidimo darbus. Nepaisant to, kad atsakovės civilinę atsakomybę ieškovė kildina iš sutartinių santykių, kaip prašomą atlyginti žalą pastaroji įvardija atliktus papildomus darbus dėl gaisro metu apgadintos įrangos atnaujinimo, nurodydama, kad atsakovė taip pat neužtikrino bendrosios rūpestingumo pareigos užtikrinti, kad rangos sutarties objektas nenukentėtų. Gi atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, rėmėsi CK 6.320 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog daikto atsitiktinė žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjui tenka tuomet, kai daiktas yra perduodamas.

 

24.       Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė, esant ginčams, susijusiems su sutartiniais santykiais, taikytina, kai žala atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, kai derybos dėl tam tikros sutarties sudarymo nepasibaigia sutarties pasirašymu; dėl to, kad sandoris laikomas niekiniu; dėl neteisėtų sutarties šalies veiksmų, nukreiptų prieš trečiuosius asmenis; dėl neteisėtų veiksmų pasibaigus sutartiniams santykiams; ir tik įstatymo nustatytais atvejais deliktinė atsakomybė gali atsirasti, esant sutartiniams santykiams, pavyzdžiui, kai kyla gamintojo ir paslaugų tiekėjo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292 straipsnis). 

 

25.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo, kuris reiškia, kad asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). 

 

26.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos šalis siejo sutartiniais santykiai. Teismas šio sprendimo 16 – 21 punktuose detalizavo ir nustatė, kad šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuriai taip pat yra būdingi rangos sutarties požymiai. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose įvyko gaisras, kurio metu buvo apgadinta šiose patalpose buvusi ieškovės sumontuota ginčo įranga.

 

27.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindė ne tik sutartinės atsakomybės pagrindu, bet ir deliktinės atsakomybės pagrindais – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kuria grindžiamas generalinis deliktas (CK 6.263 straipsnis). Sprendžiant, ar turtinė prievolė dėl nuostolių atlyginimo atsirado dėl to, kad asmuo neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, teisinę reikšmę turi aplinkybė, ar neteisėtų veiksmų atlikimo metu tarp šalių sudaryta sutartis nėra pasibaigusi, kadangi sutarties pasibaigimas lemia ir sutartinių prievolių pasibaigimą. Sprendžiant, ar sutartis nėra pasibaigusi, taikytinos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios prievolių pabaigą (CK 6.123 - 6.144 straipsniai). Sutartis gali pasibaigti tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), šalių susitarimu (CK 6.124 straipsnis), kai prievolės neįmanoma įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.127 straipsnis), kreditoriui atleidus skolininką nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 straipsnis) ir kitais šiame skyriuje nustatytais pagrindais. Sutarčių pabaigą taip pat reglamentuoja ir civilinio kodekso nuostatos, įtvirtinančios vienašalį sutarties nutraukimą, pakeitimą, atsisakymą ir negaliojimą (CK 6.217 - 6.228 straipsniai).

 

28.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisro kilimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), ginčo šalis sieję pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, taip pat rangos teisiniai santykiai, kurie apėmė ieškovės sutartimi įsipareigotų darbų atlikimą, nebuvo pasibaigę. Nors ieškovė nurodo, kad sutarties objektas – įranga atsakovei buvo perduota, nes ji jau buvo sumontuota atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat neva buvo atlikti visi įrangos montavimo darbai ir likęs tik įrangos bandomasis paleidimas ir perdavimas, teismas tokiems ieškovės argumentams nepritaria. Byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovė būtų perdavusi, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų priėmusi ginčo įrangą ir atliktų darbų atsakovės patalpose rezultatą, taip pat už tai atsiskaičiusi su ieškove. Byloje tai pat nėra duomenų, kad ginčo šalių sudaryta sutartis būtų buvusi nutraukta ar pasibaigusi kitais įstatyme nustatytais prievolių ar sutarčių pabaigos pagrindais. 

 

29.       Perduoti daiktą pagal pirkimo - pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo - pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Pagal tarp civilinės bylos šalių sudarytos sutarties 11.1. punktą sutartimi sulygti darbai laikomi visiškai baigtais, kai Rangovas pristato liniją Užsakovui, pademonstruoja jos veikimą, atlieka kitus veiksmus, nurodytus Sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini), ir Rangovas su Užsakovu pasirašo galutinį priėmimo – perdavimo aktą. Bylos duomenys, pačių civilinės bylos šalių paaiškinimai bei liudytojo T. U. parodymai patvirtina, kad gaisro kilimo dienai atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perdavusi atsakovei sutartimi sulygtos įrangos, taip pat atliktų darbų pagal sudarytos sutarties 11.1. punkto nuostatas, t. y. civilinės bylos šalys nebuvo parengusios ir pasirašiusios galutinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, kurio pagrindu ginčo įranga būtų perėjusi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn tiek pagal sutarties nuostatas, tiek remiantis CK 6.317, 6.318 straipsnių, taip pat CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą rangos teisiniuose santykiuose, taisyklėmis.

 

30.       CK 6.320 straipsnio 1 dalis numato, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą. Teismui nustačius, kad sutarties objektas – įranga, nors ir buvo atvežta ir sumontuota atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau buvo ieškovės nuosavybėje, t. y. ji nebuvo perduota atsakovei, todėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybei taikytinos CK 6.320 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad jeigu daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavėjui ir po jų perdavimo pirkėjui, tai pardavėjas atsako už daiktų žuvimą ar sugedimą, nors tai būt atsitikę dėl pirkėjo veiksmų. CK 6.326 straipsnio 1 dalis numato, kad kai nuosavybės teisė ar patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti.   

 

31.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdant sutartį neužtenka vien tik vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas - tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet ir bendroji rūpestingumo  pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.

 

32.       Minėta, ieškovė atsakovės civilinę kildina iš (duomenys neskelbtini) sutarties 9.8. punkto numatančio, kad Užsakovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad Sutarties vykdymo metu Rangovo pateikta įranga būtų tinkamai saugoma, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu. Nurodo, kad atsakovė neužtikrino, kad jos patalpose nekiltų gaisras, nes buvo netvarkinga elektros instaliacija, nebuvo gaisro signalizacijos, šoninėse patalpose ši gaisro signalizacija buvo, bet ji buvo uždengta kamšteliais, atsakovės sargas gaisro net nepastebėjo, sargui pastato bendras vaizdas nebuvo prieinamas. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ nesutikdama su ieškovės argumentais pateikė byloje rašytinius duomenis apie tai, kad gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, nurodė, kad ieškovei priklausančios įrangos saugojimo apimtis neapėmė visų galimų šios įrangos sugedimo rizikų. Įranga buvo patalpų viduje, kurios buvo tinkamos jos saugojimui, patalpos buvo rakinamos, daiktui nebuvo daromas kažkoks neigiamas poveikis, jis buvo saugomose, filmuojamose patalpose. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė įrangą remontuoti pradėjo tik praėjus dvejiems mėnesiams po gaisro kilimo, kas taip pat galėjo turėti įtakos jos patirtų nuostolių dydžiui. Su atsakovės argumentais teismas sutinka.

 

33.       (duomenys neskelbtini) atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro priežastims nustatyti, Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rašytiniai duomenys reikšmingi nagrinėjamai civilinei byla, buvo pateikta (duomenys neskelbtini) Gaisro tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išvadose nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių pastato konstrukcijų užsidegimas dėl atliekamų ugnies darbų. Iš Gaisro tyrimo išvados taip pat matyti, kad apžiūrint atsakovės statinį, kuriame įvyko gaisras nebuvo nustatyta, kad gaisro židinio zonoje buvo laikomos kokios nors cheminės medžiagos (chemikalai, lakai, dažai ir pan.) ar jų liekanos, dėl kurių galėjo įvykti savaiminis užsiliepsnojimas; taip pat nebuvo nustatytas elektros instaliacijos avarinis režimas, galėjęs būti gaisro priežastimi. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtinama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirino darbus, tyčinės veiklos požymių nenustatyta. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės patalpose buvusi iki gaisro elektros instaliacija saugiam naudojimui buvo tinkama. Iš Pateikto elektros įrenginių apžiūrų, remontų, profilaktinių bandymų žurnalo įrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės patalpose atliko periodinę, profilaktinę veikiančios elektros skydinės, elektros įrenginių, kištukinių jungčių, jungiklių, apšvietimo apžiūrėjimą, atliko techninę profilaktiką. Pastebėti elektros šviestuvai be apsauginių gaubtų, elektros skydinėje rasti pašaliniai daiktai, tačiau šie smulkūs pažeidimai neturėjo įtakos gaisro kilimui atsakovės patalpose. Iš valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos (duomenys neskelbtini) Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros instaliacija, esanti (duomenys neskelbtini), atitinka projekto, norminius teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta Bendroji gaisrinės saugos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini)su kuria Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo bei gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo duomenimis atsakovės darbuotojai buvo supažindinti. Be kita ko, byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių laikančiųjų plieninių arkų konstrukcijų būklė neatitinka Statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) pirmajame priede „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų avarinės būklės požymių ir nėra avarinė. Pateiktas (duomenys neskelbtini) gaisrinės signalizacijos techninis projektas patvirtina, kad atsakovės pastate buvo įrengta gaisrinė signalizacija. Tokiu būdu, nurodyti duomenys nepagrindžia, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė tarp civilinės bylos šalių sudarytos sutarties 9.8. punkte numatytą pastarosios pareigą imtis visų reikalingų priemonių, kad ieškovės pateikta įranga būtų tinkamai saugoma. Civilinėje byloje nekilo ginčo, kad ieškovės įranga buvo uždaroje patalpoje, kuri buvo užrakinta, byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad patalpoje, kurioje ieškovė sumontavo ginčo įranga buvo pašalinių asmenų, galėjusių turėti įtakos gaisro kilimui. Ieškovės įranga nukentėjo ne dėl atsakovės patalpose kilusio gaisro, o dėl to, kad buvo sulieta vandeniu šalinant gaisro padarinius. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis ir dėl to atsakingi subjektai nebuvo nustatyti, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad būtent atsakovė nevykdė sutarties 9.8. punkto reikalavimų, t. y. sutartinių įsipareigojimų ar deliktinės bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai.

 

34.       Kita vertus, teismas sprendžia, kad pačios ieškovės elgesys po gaisro galėjo turėti įtakos ginčo įrangos apgadinimų mastui. Tokias išvadas teismas daro remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis, kad ieškovės darbuotojai sekančią dieną po gaisro, t. y. (duomenys neskelbtini) net nenuvyko įrangos apžiūrėti ir įvertinti jos būklės, o (duomenys neskelbtini) nuvykus į atsakovės patalpas, nesiėmė jokių veiksmų įrangai apsaugoti nuo galimai tolimesnio poveikio. Teismo posėdžio pakartotinai apklaustas liudytoju T. U. teismui patvirtino, kad tuojau po gaiso UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo rekomendaciją iš roboto gamintojų, kad įrangą būtina išmontuoti ir atsiųsti testavimui, apžiūrai, tačiau tokio reikalavimo nevykdė dėl per didelių finansinių sąnaudų. Liudytojas pripažino, kad įrangai apsaugoti nebuvo imtasi jokių priemonių, nors papildoma žala galėjo būti padaryta, kadangi ji stovėjo nešildomoje, drėgnoje patalpoje. Pastarasis taip pat nurodė, kad įrangos remonto / valymo darbai buvo pradėti praėjus praktiškai dvejiems mėnesiams po gaisro kilimo, o roboto pultas iš gaisro vietos buvo paimtas po dvejų ar trejų savaičių, jis buvo išsiųstas gamintojui. Tuo tarpu, liudytojo parodymai apie tai, kad elektros energijos tiekimas atsakovės patalpose buvo atnaujintas maždaug po dviejų mėnesių po gaisro, vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys bylos faktinėms aplinkybėms. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad jau (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gaisro padarinių šalinimo, (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyti prekių – paslaugų pardavimo aktai. (duomenys neskelbtini) atsakovė pasirašė remonto darbų rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gamybinės paskirties pastato priekinio frontono bei dalies stogo remonto darbų (gaisro padarinių šalinimo). Atliktų darbų priėmimo aktai pagal šią sutartį buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini). Remiantis nurodytais įrodymais, teismas daro išvadą, kad visiškai tikėtina, kad jau (duomenys neskelbtini), kaip nurodo atsakovės atstovai, elektros tiekimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės paskirties pastate buvo atnaujintas. Nepaisant nurodyto, teismo vertinimu, yra aktualu tai, kad ieškovės atsakingi darbuotojai tuojau pat po gaisro nesiėmė jokių veiksmų ginčo įrangai apsaugoti, todėl nagrinėjamos bylos kontekste neliko galimybės vertinti kuriuo metu atsirado esminiai sumontuotos įrangos apgadinimai, ar tuojau pat po gaisro įrangą suliejus vandeniu, ar tai buvo neuždengtos įrangos stovėjimo nešildomoje ir drėgnoje patalpoje, papildomai vykdant gaisro padarinių šalinimo darbus pasekmė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės darbuotojai įrangos remonto darbus pradėjo tik (duomenys neskelbtini) vasario mėnesio pradžioje, todėl teismas mano, kad tokie ieškovės veiksmai vertintini nerūpestingais, neabejotinai galėjusiais taip pat turėti įtakos patirtos žalos dydžiui. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nors civilinės bylos šalys ir nekėlė klausimo dėl to, kad ieškovė akivaizdžiai vėlavo atlikti prisiimtus darbus pagal sutartį, tai galėjo turėti esminės įtakos dėl ginčo įrangos nuosavybės teisės perėjimo atsakovei, o taip pat ir ieškovės patirtos žalos fakto.

 

35.       Civilinės bylos šalys teisminio proceso metu nekėlė ginčo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė šiame akte nurodytas prekes, taip pat patvirtino, kad prekės atitinka sutarties sąlygas ir yra tinkamos naudoti. Ieškovė, remdamasi sutarties sąlygomis, atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu. Aptariamas priėmimo – perdavimo aktas, remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 3.1., 11.1. punktų nuostatomis, laikytinas ir ieškovės atliktų darbų įrengiant ginčo įrangą atsakovės patalpose priėmimo – perdavimo aktu CK 6.662 straipsnio prasme. Kadangi tarp civilinės bylos šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis turi ir rangos sutarčiai būdingų požymių, teismas sprendžia, kad ieškovės atliktų darbų priėmimui turėtų būti taikomos rangos teisinių santykių nuostatos.

 

36.       Minėta, jog atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

 

37.       Minėta, jog civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės atsakovei pateikto (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė išvardino papildomai atliktus darbus ir naujai pirktus įrangos elementus bendrai 10 917,36 Eur sumai be PVM. Ieškovė atsakovei taip pat pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 13 210,01 Eur sumai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nurodyto priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, nors įrangos remonto fakto po gaisro kilimo ir ieškovės akte nurodomų išlaidų dydžio iš esmės neginčijo. Ieškovė nurodo, kad šis priėmimo – perdavimo aktas su atsakove buvo derinamas. Tuo tarpu, atsakovė nurodo, kad su ieškove papildomo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto nederino, nes gaisro kilimo metu ginčo įranga buvo ieškovės nuosavybėje, atsakovei ji nebuvo perduota, (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą be jokių išlygų ir pastabų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės civilinės bylos nagrinėjimo metu išsakytais argumentais apie tai, kad būtent (duomenys neskelbtini) pasirašytu Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktu šalys susitarė dėl tarp šalių sudarytos sutarties įvykdymo, t. y. ieškovė perdavė įrangą bei atliktus darbus, o atsakovė juos priėmė. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas galutinis priėmimo – perdavimo aktas, nes jis buvo pasirašytas be jokių išlygų ir pastabų. Teismas sutinka, kad tuojau po (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro iki pat (duomenys neskelbtini) galutinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo tarp civilinės bylos šalių vyko derybos dėl apmokėjimo už ieškovės atliktus darbus šalinant gaisro padarytus įrangos apgadinimus, tačiau teismas nesutinka su ieškovės daroma išvada, kad atsakovė buvo sutikusi šias išlaidas apmokėti ir derinusi patirtų išlaidų sąmatą.

 

38.       Ieškovė civilinėje byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) parengta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atliko atsakovės patalpose sumontuotos įrangos įvertinimą po gaisro, konstatavo, kad įrangos eksploatavimas nėra galimas, todėl prašė atsakovės sumokėti likusią pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumą, kurią sudaro 70 057,32 Eur. Ieškovė taip pat persiuntė atsakovei preliminarius įrangos atstatymo kaštus, nurodydama, kad suma galėtų būti 71 784 Eur. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės gautą pretenziją persiuntė draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. (duomenys neskelbtini) atsakovei elektroniniu laišku buvo persiųsta ieškovės patikslinta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), pridėta PVM sąskaita – faktūra 13 210,01 Eur sumai. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės pretenziją ir vėl persiuntė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) minėta draudimo bendrovė persiuntė pranešimą atsakovei apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykiai priežastiniu ryšiu su draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais nėra susiję, draudėjo veiksmų, taip pat ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenustatytos ir neįrodytos. Tokiu būdu, draudimo bendrovė sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju ir mokėti draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku atsakydama ieškovei į jos pretenziją atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio gaisro metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė rangos darbus pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, kurie nebuvo baigti, montuojama įranga ir teisės į ją atsakovei nebuvo perduotos, t. y. rangovas darbus atliko savo rizika. Pagal sutartį darbai buvo baigti (duomenys neskelbtini). Nurodytą dieną atsakovė priėmė sutarties sąlygas atitinkantį ir tinkamai pagal jos paskirtį veikiantį darbų rezultatą, taip pat už tai apmokėjo. Tokiu būdu, atsakovė laikė, kad atsakovės įsipareigojimai ieškovei pagal (duomenys neskelbtini) sutartį įvykdyti pilna apimtimi, tinkamai ir laiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė pasirašyti ieškovės persiųstą (duomenys neskelbtini) atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktą ir apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą bendrai 13 210,01 Eur sumai, kuriuos grąžino ieškovei. Nurodyti rašytiniai įrodymai bei atsakovės paaiškinimai teismo posėdžių metu nurodo, kad pastaroji pasirašiusi (duomenys neskelbtini). Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktą bei atlikusi ieškovei galutinį atsiskaitymą pagal sutartį, laikė, jog yra pilnai įvykdžiusi tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

 

39.       Minėta, jog atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas, t. y. įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame fiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų civilinės bylos šalių pasirašytas be jokių išlygų, kas patvirtina, kad juose pateikta informacija atitinka tikrovę ir yra suderinta sutarties šalių.

 

40.       Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Esant tokioms aplinkybėms bei remiantis šiuo principu, byloje esančių ir jau aptartų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiniems atsakovės paaiškinimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas.

 

       Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 4 719 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios teismui sprendžiant ieškinio reikalavimą atmesti priteistinos iš ieškovės pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles.

 

42.       Byloje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P. G. pareiškė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad ieškinį pareiškus teismui atsakovei buvo pradėta vykdyti bankroto procedūra, todėl teisinės pagalbos išlaidas pastarasis dengė iš savo asmeninių lėšų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad P. G. mokėjimų nurodymais teisinės pagalbos teikimo išlaidoms padengti pervedė 1 808,50 Eur. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos iš juridinių asmenų registro išregistruotam juridiniam asmeniui neturėtų būti priteisiamos.

 

43.       Teismo sprendimo 7 - 9 punktuose teismas sprendė civilinę bylą dalyje dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti, kadangi (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro duomenimis šis juridinis asmuo buvo išregistruotas iš šio registro. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismui sprendžiant civilinę bylą nutraukti dalyje dėl atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto reikalavimo dėl šios atsakovės pabaigos, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime teismas nepasisakė dėl ginčo esmės ir ieškovės reikalavimo pagrįstumo šios atsakovės atžvilgiu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Civilinę bylą, dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą, nutraukti.

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas naudai (duomenys neskelbtini), naudai 4 719 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų) išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo.

P. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

 

 

        

Teisėja Eglė Sabaliauskienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.645 str. Rangos sutarties dalykas
  • CK6 6.320 str. Daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika
  • CPK
  • CK2 2.95 str. Juridinių asmenų pabaiga
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • 3K-3-241/2013
  • CK6 6.317 str. Pardavėjo pareiga perduoti daiktus
  • CK6 6.326 str. Pardavėjo pareiga saugoti parduotus daiktus
  • CK6 6.662 str. Atliktų darbų priėmimas
  • 3K-3-413/2005
  • 3K-3-361/2007
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis