Administracinio nusižengimo byla Nr. II-148-917/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00387-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9; 21.10.4 (S)

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui - pareiškėjui A. B.,

nukentėjusiajam (suinteresuotam asmeniui) A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. vasario 14 d. priimto nutarimo Nr. 20-ANR_N-3292-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19096523600.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrius (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą skirti A. B. nuobaudą – 75 eurų baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad A. B. nubaustas todėl, kad 2019 m. sausio 6 d. 12.35 val., kaip automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, ne sankryžoje atliko posūkio manevrą į kairę, t. y. keitė važiavimo kryptį neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir įvyko susidūrimas su lenkiančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3292-2019 administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodyta, kad su nutarimu nesutinka, nes dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas. Savo kaltės nepripažįsta, yra įsitikinęs, kad atlikdamas posūkį į kairę įsitikino, kad tai atlikti yra saugu ir lenkiančių ar keliančių grėsmę atlikti manevrą transporto priemonių nėra. Tą akivaizdžiai parodo ir surinkta bylos medžiaga. VW PASSAT transporto priemonės vairuotojo A. G. pirminiame raštiškame paaiškinime dėl eismo įvykio nėra minima, kad atlikinėjo lenkimo manevrą. Paaiškinime minima, kad priekyje buvęs automobilis pasuko į kairę ir toliau vairuotojas aiškino, kokius veiksmus darė pamatęs manevrą - „Bandžiau išvengti susidūrimo, bet esant slidžiai kelio dangai automobilis tapo nevaldomas“. Tai akivaizdžiai įrodo, kad vairuotojas neįvertino sudėtingų eismo sąlygų, ignoravo jo vairuojamo automobilio „CITROEN C5“ rodomą kairį posūkio signalą (KET 141.2 pažeidimas), nepasirinko saugaus greičio (KET 127 pažeidimas), kuris jam leistų laikyti saugų atstumą nuo priekyje esančios mašinos (KET 126 pažeidimas) ir dėl šių aplinkybių sukėlė eismo įvykį. Pareiškėjas skunde toliau nurodo, kad taip pat netikslumų ir klaidinančios medžiagos, kuri galėjo suklaidinti įvykio tyrėją, yra ir pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, pateiktame tarnybiniame pranešime. Papildomų duomenų apie įvykį lape nurodyta, kad „CITROEN C5“ išoriniai sugadinimai apima ir priekinį kairės pusės sparną, bei priekinį kairį ratą, kurie įvykio metu nebuvo apgadinti. Tai akivaizdžiai parodo eismo įvykio nuotraukos. Visoje bylos medžiagoje tik vieninteliame pareigūno P. S. tarnybiniame pranešime yra užsimenama apie lenkimą, kad tai buvo pradžia lenkimo manevro, kai buvo pastebėtas posūkio manevrą atlikęs jo vairuojamas automobilis „CITROEN C5“, tačiau šiuo tarnybinio pranešimo objektyvumu turi pagrindą abejoti dėl įvardintų pateiktų klaidinančių faktų, kurie yra palankūs „WV PASSAT“ vairuotojui. Taip pat pareigūnas P. S. bylos nagrinėjime žodinio proceso metu pateikė melagingą informaciją apie tai, kad A. B. tėvas nurodė, kad automobilio „CITROEN C5“ galinės durelės jau buvo apgadintos iki eismo įvykio, ir kad po eismo įvykio A. B. buvo atvykusių pareigūnų apklaustas ir papasakojo savo versiją, nors iš tikro jo nieko apie eismo įvykį neklausė, tik paprašė pateikti dokumentus ir papūsti į alkotesterį. Visi šie faktai akivaizdžiai įrodo, kad jam atliekant posūkį į kairę, lenkiančių ar keliančių grėsmę atlikti manevrą transporto priemonių nebuvo, o „WV PASSAT“ automobilio vairuotojas kelyje buvo neatidus ir išsiblaškęs, todėl nepastebėjo posūkio manevrą į kairę atliekančio ir kairį posūkio signalą rodančio jo vairuojamo automobilio „CITROEN C5“ ir, kadangi neįvertino sudėtingų eismo sąlygų ir nesilaikė saugaus greičio, vairuotojui „WV PASSAT“ nebepavyko išlaikyti saugaus atstumo iki priekyje esančios transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį.

Institucija atsiliepime į A. B. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole A. B. pareikštas kaltinimas pažeidus KET 9, 101 p. Vadovaujantis KET 101 p. reikalavimais prieš keičiant važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET sąvokos 3.2 p. nurodo „Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui keisti judėjimo kryptį arba greitį“. Vadovaujantis byloje esančia eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis, transporto priemonių išsidėstymu po eismo įvykio, nustatyta, kad eismo įvykis įvyko važiuojamojoje dalyje, pagal automobilių judėjimo kryptį priešingos krypties eismo juostoje, vertinant apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, automobilio Citroen C5 apgadinimas nuo užpakalinių durelių ties viduriniu automobilio statramsčiu iki priekinio rato, t. y., automobilių kontaktas yra įvykęs su automobilio Citroen C5 vidurine dalimi, atliekant kairiojo posūkio manevrą, automobiliui VW Passat būnant priešpriešiniame eisme. Įvertinus važiuojamosios dalies plotį, kuris eismo įvykio vietos schemoje nurodytas 5,7 m ir atstumą, nuvažiuotą automobiliui Citroen C5 atliekant kairiojo posūkio manevrą iki susidūrimo vietos, galima daryti išvadą, kad prieš abiejų automobilių susidūrimą atstumas tarp jų buvo visiškai minimalus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad matė gan dideliu atstumu iš paskos važiuojantį automobilį ir negalėjo įvardinti ar tai buvo automobilis VW Passat, taip pat duodamas parodymus jis ne kartą nurodė, kad nematė automobilio VW Passat, jam atliekant posūkio manevrą. Liudytoja K. J. taip pat nurodė, kad prieš eismo įvykį nematė automobilio VW Passat. Todėl, sprendžiant pagal šias faktines aplinkybes, automobilio Citroen C5 vairuotojas atlikinėjo posūkio manevrą neįsitikinęs ar tai bus saugu ir galimai nepastebėjo lenkiančio automobilio VW Passat. Taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir buvo įvertintos aplinkybės, kad A. B. atlikinėjo posūkio manevrą į namo kiemą, kurio vartai buvo uždaryti, t. y., jis neturėjo galimybės nekliudomai, nesustojęs važiuojamojoje dalyje įvažiuoti į kiemą ir tai, vadovaujantis KET 9 p. reikalavimais prieš darydamas manevrą, privalo įvertinti pats vairuotojas, šiuos reikalavimus patvirtina KET 103 p., kuriame imperatyviai nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio (šiuo atveju į kiemą) vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (nepriklausomai nuo to kokia kryptimi jos važiuoja ar kokį manevrą atlieka). Akcentuotina, kad VW Passat vairuotojo A. G. teiginį, jog susidūrimo išvengti nebuvo įmanoma, patvirtina aplinkybė, kad VW Passat stabdymo žymių nebuvo rasta, todėl konstatuotina, kad automobilių apgadinimai atsirado važiuojant tokiais greičiais, kokiais buvo važiuota nenumatant eismo įvykio grėsmės. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į abiejų automobilių vairuotojų paaiškinimus. Prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apskrities VPK KPV pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.

Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais, nurodė, kad jis nėra kaltas dėl šio įvykio, kaltas VW automobilio vairuotojas, skunde viskas pilnai išdėstyta.

Nukentėjusysis (suinteresuotas asmuo) A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu vairavo automobilį VW Passat. Gal ilgą atstumą važiavo paskui automobilį Citroen C5. Prieš įvykstant susidūrimui matė, kad automobilis Citroen C5 pradėjo stabdyti, todėl manė, kad automobilis sustos, matė stabdymo žibintą, jokių įspėjamųjų šviesos signalų Citroen vairuotojas nerodė, todėl nusprendė automobilį apvažiuoti ir atliko lenkimo manevrą. Tuo metu automobilis Citroen sustojo ir atliko staigų posūkio manevrą į kairę. Automobiliui Citroen atliekant posūkio manevrą į kairę, o jam lenkiant, automobilio VW Passat priekis buvo beveik priartėjęs prie automobilio Citroen C5 galo, buvo apie 5-10 metrų atstumu, todėl jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Dar bandė stabdyti, tačiau kelio danga buvo slidi. Vengiant susidūrimo automobilį nukreipė į kairę, į sniego pusnį. Tuo metu jo automobilio greitis buvo iki 40 km/h. Po eismo įvykio daugiau bendravo su automobilio Citroen C5 vairuotojo tėvu, kadangi vairuotojui bėgo kraujas ir pastarasis nuėjo į namus. Apie eismo įvykį telefonu pranešė Bendrajam pagalbos. Įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų. Rašytinį paaiškinimą, kuris yra byloje, surašė iš karto eismo įvykio vietoje. Buvo streso būsenoje. Taip pat pergyveno ir dėl mažamečio vaiko, kuris buvo jo automobilyje. Nesugebėjo išsamiai aprašyti eismo įvykio aplinkybių, o apie eismo įvykio aplinkybes žodžiu papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. Nepažįsta nei A. B., nei policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą.

Liudytoju apklaustas A. B., gim. 1965 m nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. yra jo sūnus. Jis surašė rašytinį liudijimo raštą, kuri pateikė bylos nagrinėjimo metu. Jis eismo įvykio nematė. Išgirdęs automobilių susidūrimo garsą išėjo į lauką ir pamatė iš automobilių išlipusius eismo įvykio dalyvius, kurių vienas buvo jo sūnus. Kadangi sūnui bėgo kraujas, todėl sūnui nurodė eiti namo. Jis bendravo su automobilio VW Passat vairuotoju, kuris paaiškino, kad skubėjo į Kauno miestą. VW Passat vairuotojas eismo įvykio vietoje jam sakė, jog galvojo, kad automobilis Citroen C5 sustos, kadangi matė kaip automobilis stabdė. Galėjo būti, kad automobilio VW Passat vairuotojas nepastebėjo automobilio Citroen C5 atliekamo manevro. Namo kiemo vartai buvo uždaryti, todėl pasukus prie vartų sūnus juos būtų atsidaręs. Pastebėjo, kad automobilio VW Passat stabdymo žymių nebuvo, tai gerai matėsi. Automobilių susidūrimas įvyko važiuojamoje dalyje apie vieną metrą nuo kairiojo kelkraščio.

Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnas Aplinkybės yra tokios pačios, kaip ir surašytos jo 2019 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime. Nuvyko į eismo įvykio vietą gavus pranešimą iš budėtojo, nurodytas kelias kur įvyko eismo įvykis. Kelias buvo siauras, apsnigtas, susideda iš dviejų skirtingų krypčių eismo juostų. Nuvykus įvykio vietoje rado automobilio Citroen C5 vairuotojo tėvą ir VW Passat vairuotoją, kadangi Citroen vairuotojas buvo sužalotas. Aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, bendravo su automobilio VW Passat vairuotoju, kuris jam paaiškino, kad automobilis Citroen C5 buvo beveik sustojęs dešinėje pusėje, todėl automobilio VW Passat vairuotojas nusprendė priekyje esančią kliūtį aplenkti ir darant lenkimo manevrą, automobiliams beveik susilyginus, automobilis Citroen C5 atliko kairiojo posūkio manevrą į kiemą. Pakvietus automobilio Citroen C5 vairuotoją pastarasis jam paaiškino, kad lyg matė iš paskos toliau važiuojanti automobilį VW Passat, prieš posūkį lėtino greitį, o atliekant posūkio manevrą įvyko susidūrimas. Daugiau apie įvykį bendravo su automobilio Citroen C5 vairuotojo tėvu. Eismo įvykio vietoj jie apžiūrėjo abiejų automobilių apgadinimus, padarė fotonuotraukas. Automobilio Citroen C5 buvo daugiau apgadinta priekinė šoninė dalis, neįrašė apgadintų kairės pusės galinių durų, kadangi automobilio Citroen C5 vairuotojo tėvas, automobilio savininkas, jiems nurodė, kad šios durelės jau buvo kažkiek apgadintos ir ankstesnio eismo įvykio metu, todėl nenorėjo klaidinti, tačiau pripažino, kad ir šio eismo įvykio metu jos buvo apgadintos. Dėl priekinio rato ir sparno apgadinimų nurodė, kad eismo įvykio vietoje matė nežymius įbrėžimus ant šių detalių, todėl tai užfiksavo.

Liudytojas V. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnas Aplinkybės yra tokios pačios, kaip ir surašytos jo tarnybiniame pranešime.

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdė reikalavimo duoti kelią kitai transporto priemonei, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. B. neigia savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, motyvuodamas tuo, kad jis dėl eismo įvykio nekaltas, tačiau teismas sprendžia, kad jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, policijos pareigūnų P. S. ir V. O. tarnybiniais pranešimais bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad gavus pranešimą apie techninį eismo įvykį nurodytu adresu rado dvi apgadintas dvi transporto priemones – automobilį Citroen C5 ir VW Passat, įvykio vietoje rado Citroen C5 vairuotojo tėvą ir VW Passat vairuotoją, kuris jiems pasakojo įvykio aplinkybes, kad kurį laiką važiavo prieš automobilį Citroen C5, paskui pamatė, kad automobilis sustoja, nes užsidegė stabdymo žibintas, tuomet pradėjo lenkimą manevrą, tačiau staiga automobilis Citroen C5 darė posūkį į kairę, suko į kiemą ir įvyko susidūrimas. Jie užfiksavo automobilių apgadinimus, darė fotonuotraukas. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, nufotografuota, eismo įvykio metu buvo sniego, kelias slidus; eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas automobilių Citroen C5 ir VW Passat išsidėstymas po eismo įvykio, tai yra tai, kad automobilis Citroen C5 stovi išvažiavęs į priešingą eismo juostą, automobilis VW Passat stovi pagal savo važiavimo kryptį savo eismo juostoje, aprašyti jiems padaryti apgadinimai; fotonuotraukomis, kurios patvirtina eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pažįstami nei su vienu eismo įvykio dalyvių, taip pat ir ekspertizės išvada. Tuo tarpu A. B. modeliuoja jam palankią situaciją, tačiau teismas pareiškėjo argumentus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Bylos medžiaga patvirtina, kad automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus, nes išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas). KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. A. B. šios pareigos taip pat nevykdė. Teismo vertinimu, byloje nustatytas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, nukentėjusiojo A. G. parodymai rodo, kad KET reikalavimus pažeidė ne VW Passat automobilio vairuotojas A. G., o būtent automobilį Citroen C5 vairavęs A. B.. Pareiškėjas A. B. teisme patvirtino, kad galimai buvo iš paskos važiuojantis automobilis, bet jis buvo toli, jis nematė, kad VW Passat vairuotojas neatliko lenkimo manevro. Tai patvirtina, jog A. B. nebuvo pakankamai atidus ir neįsitiko išsunkdamas į kairę, kad jis saugiai šį manevrą atliks ir nesudarys kliūties keliu iš paskui važiuojančiai ir pirmumą turinčiai A. G. vairuojamai transporto priemonei. Nukentėjusysis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, parodė, kad jis taip pat matė, kad priešpriešai jį važiuoja automobilis Citroen C5, tačiau automobilis įjungęs stabdymo žibintą sustoja, tuomet jis atlieka lenkimo manevrą, tačiau jis per vėlai suprato, kad Citroen C 5 vairuotojas neketina jo praleisti, nes padarė staigų posūkį į kairę, sukdamas į namų, esančių Miško g. 73, Ežerėlis, Kauno r., kiemą. Be to, teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą, esant ginčui teismas paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertams. Ekspertams pateikti esminiai klausimus, į kuriuos atsakyta ir pateikta išvada, kurioje ekspertas nurodęs, kad tikėtina, kad automobilio „VW Passat“ greitis susidūrimo metu buvo apie 27 km/h, o automobilio „Citroen C5“ - apie 6 km/h; transporto priemonės susidūrė ties Miško g. 73 namo įvažiavimu, automobiliui „VW Passat“ judant priešpriešinio eismo juosta, o automobiliui „Citroen C5“ atliekant kairio posūkio manevrą; eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: ties namo Miško g. 73 įvažiavimu automobilis „VW Passat“, judėdamas priešpriešinio eismo juosta apie 27 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkė į apie 6 km/h greičiu judančio automobilio „Citroen C5“ kairįjį šoną ties galinių durelių galine dalimi. Susidūrimo metu tarp automobilio „Citroen C5“ kairiojo šono ir automobilio „VW Passat“ dešiniojo šono buvo smailus kampas, atviras link automobilių užpakalinių dalių. Susidūrimo metu automobilis „Citroen C5“ buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir nublokštas automobilio „VW Passat“ važiavimo kryptimi į priekį, o automobilis „VW Passat“ taip pat pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir judėjo į priekį bei į kairę. Abu automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane; tikėtina, automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. G., kilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „Citroen C5“ pradėjus manevrą į kairę, stabdydamas neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio.

Taigi kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų, ekspertų pateiktos išvados pareiškėjas iš tiesų turėjo praleisti nukentėjusįjį, tačiau to nepadarė. Iš eismo įvykio schemoje užfiksuotų transporto priemonių išsidėstymo po įvykio, transporto priemonių apgadinimų pobūdžio ir nukentėjusiojo parodymų matyti, ekspertizės išvados konstatuotina, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. G., kilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „Citroen C5“ pradėjus manevrą į kairę, stabdydamas „VW Passat“ neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Tokiu būdu konstatuotina, jog būtent A. B. neįsitikino, kad atlikti manevrą yra saugu ir nesilaikė KET taisyklėse numatytos pareigos duoti kelią gretima juosta važiuojančioms transporto priemonėms.

Teismo vertinimu, A. B. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. 

Remiantis išdėstytais argumentais, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-3292-2019 administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl A. B. skundas netenkintinas ir nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo paliktinas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. vasario 14 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-3292-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19096523600 palikti nepakeistu.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė