Civilinė byla Nr. e2A-70-407/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01425-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Celijus“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Celijus“ 73 026 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal ieškovo ir atsakovės 2020 m. spalio 26 d. sudarytą nekilnojamojo turto rezervacijos sutartį (toliau – Sutartis), atsakovė įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o ieškovas įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas laiku atliko Sutarties 2.2 punkte nustatytus avansinius mokėjimus. Atsakovė priėmė visus avansinius mokėjimus, tuo aiškiai išreikšdama savo valią vykdyti Sutartį ir sukurdama ieškovui pagrįstą įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bus sudaryta. 2022 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė 85 procentų statybos baigtumo turto apžiūros aktą (toliau – Aktas). Pasirašęs Aktą pagal Sutarties 3.2 punktą ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti kvietimą pasirašyti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau 2022 m. rugpjūčio 10 d. gavo pranešimą dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pagal Sutarties 5.2 punktą. 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė pervedė ieškovui 23,19 Eur baudą bei grąžino 11 595 Eur sumokėtą avansą.
3. Ieškovo teigimu, atsakovei pažeidus Sutartį, ją nepagrįstai nutraukus ir atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, jis patyrė nuostolių. Pagal Sutarties 5.2 punktą sumokėdama baudą atsakovė pripažino, kad pagrindinė sutartis yra nesudaryta dėl atsakovės kaltės, o Sutartyje nustatytos netesybos bei netesybų sumokėjimas nepanaikina nukentėjusiosios šalies teisės reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovas prarado galimybę sudaryti sutartį dėl kito analogiško nekilnojamojo turto įsigijimo tuo metu, kai buvo sudaryta Sutartis su atsakove, o per 2 metus, kuriuos jis laukė Sutarties įvykdymo, nekilnojamasis turtas rinkoje ženkliai pabrango. Ieškovas dėl nepagrįsto atsakovės Sutarties nutraukimo neįgijo konkretaus buto iš atsakovės, todėl ieškovo nuostolius sudaro skirtumas tarp Sutartyje nustatytos turto kainos ir dabartinės analogiško turto rinkos vertės. Be to, ieškovo nuostolius sudaro negautos pajamos turtą nuomojant, bei išlaidos, patirtos rengimuisi sudaryti pagrindinę sutartį – kredito sutarties su banku administravimo mokesčiai.
4. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, atsisakiusi parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą, dėl kurio įgijimo buvo sudaryta Sutartis, iš karto viešai paskelbė apie šio turto pardavimą už ženkliai didesnę kainą – 141 560 Eur, taigi, šio turto pabrangimas sudaro 65 054 Eur. Ieškovas, kaip nukentėjusi Sutarties šalis, turi teisę reikalauti nuostolių, skaičiuojamų taikant objektyvų (abstraktų) nuostolių apskaičiavimo metodą, atlyginimo priteisimo iš Sutartį pažeidusios atsakovės. Be to, ieškovas planavo, įsigijęs savo reikmėms naują būstą, dėl kurio buvo sudaryta Sutartis su atsakove, dabar turimą savo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoti ir gauti nuomos pajamas. Atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų sutartyje nustatytu laiku, nutraukus Sutartį, ieškovas negavo planuotų pajamų iš buto nuomos, kurios sudaro 7 735 Eur. Negautos pajamos skaičiuojamos iki preliminariosios sutarties nutraukimo dienos – iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Šiame periode yra 221 diena, minimali paros nuomos kaina yra 35 Eur (221 x 35 = 7 735 Eur).
5. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovas sudarė kredito sutartį su banku bei sumokėjo sutarties administravimo mokestį 260 Eur, kuris, neįgijus turto, nėra grąžinamas, todėl laikytinas tiesioginiais ieškovo nuostoliais.
6. Atsakovė UAB „Celijus“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Sutartimi šalys iš anksto susitarė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę bet kada vienašališkai nutraukti Sutartį. Ieškovas, sudarydamas Sutartį žinojo, kad pareiga sudaryti pagrindinę sutartį nekyla, o šalims sutarus, jog Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta bet kurios iš šalių iniciatyva, vienašalis Sutarties nutraukimas laikytinas Sutarties vykdymu, o ne pažeidimu. Atsakovės teigimu, Sutartis šalims numatė galimybę vienašališkai nutraukti Sutartį, o atsakovė grąžino ieškovui iš jo gautą avansą ir sumokėjo Sutarties 5.2 punkte numatytą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 236,81 Eur nuostolių atlyginimą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sutarties 5.2 punkte numatyta teisė atsakovei nutraukti Sutartį, kuria ji pasinaudojo. Teismas akcentavo, kad Sutarties 7.7 punkte šalys patvirtino, jog Sutartį perskaitė ir pareiškė, kad ji atitinka jų tikruosius ketinimus bei valią, supranta jos turinį ir pasekmes, o byloje nėra duomenų, jog ieškovas neturėjo galimybės detaliai susipažinti su Sutarties sąlygomis. Teismo sprendime konstatuota, kad Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, tačiau toks Sutarties nutraukimas turėjo būti pagrįstas, todėl atsakovei nepagrindus nutraukimo, ji privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
9. Teismo vertinimu, šalių teisiniai santykiai po Sutarties sudarymo buvo pasiekę galutinę stadiją prieš pasirašant pagrindinę sutartį – šalys beveik dvejus metus vykdė preliminariąją sutartį, buvo konstatuotas statybos 85 procentų baigtumo, pasirašytas Aktas, įvykdyta didžioji dalis Sutarties nuostatų, gautas banko kreditas turtui pirkti, todėl ieškovas, kaip nukentėjusi Sutarties šalis, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės, tačiau jis turi įrodyti jų faktą ir dydį.
10. Teismas pažymėjo, kad į internetą patalpintas skelbimas apie parduodamą butą negali būti laikomas įrodymu apie realią šio turto rinkos kainą, kadangi šis turtas už 141 560 Eur nebuvo parduotas nei Sutarties nutraukimo momentu, nei yra parduotas po to. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti dokumentai apie įvykusius sandorius neįrodo jo patirtų nuostolių fakto ir dydžio, kadangi sandoriai buvo sudaryti 2022 m. gruodžio – 2023 m. gegužės mėnesiais ir neatspindi realios turto rinkos kainos 2022 m. rugpjūčio mėnesiui. Teismo sprendime akcentuota, kad teismas siūlė ieškovui teikti papildomus įrodymus (pasitelkus specialistus atlikti turto vertinimą), tačiau ieškovas šia procesine teise nepasinaudojo, todėl konstatuota, jog ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dėl turto kainos skirtumo.
11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis buvo sudaręs ar ketinęs sudaryti savo turimo buto nuomos sutartis su potencialiais nuomininkais, o vien tik informacija iš AirBnb interneto svetainės, nesant joje duomenų apie nuomos kainą, nepagrindžia ieškovo realiai negautų pajamų fakto ir dydžio.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius sudaro kredito sutarties 260 Eur administravimo mokestis bankui, todėl atsakovė turi atlyginti šiuos nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė, nutraukusi Sutartį, grąžino ieškovui jo sumokėtą avansą ir sumokėjo 23,19 Eur baudą, t. y. minimaliai atlygino ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius, nusprendė, jog yra pagrindas ieškovui priteisti 236,81 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas M. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra Sutarties pažeidimas. Sutartyje nėra šalių susitarimo, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Sutarties turinys aiškiai atskleidžia šalių siekį sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 6 dalyje numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta tik rašytiniu šalių susitarimu. Tai reiškia, kad šalims raštu nesusitarus nutraukti Sutartį, ji privalo būti vykdoma taip, kaip šalys joje susitarė, ir kiekviena iš šalių gali pagrįstai tikėtis jos tinkamo įvykdymo. Sutarties 5.2 punkte numatyta šalių atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą, tačiau nenumatyta teisė nutraukti Sutartį vienašališkai.
13.2. Vien aplinkybė, kad butas nėra parduotas iki šiol, savaime nereiškia, jog šis butas atsakovės skelbime buvo siūlomas ne už realią rinkos kainą. Buto pardavimo skelbimą atsakovė paskelbė 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. Sutarties nutraukimo mėnesį, todėl jame nurodyta kaina atitinka rinkoje buvusias Sutarties nutraukimo metu analogiško turto ir šio buto kainas. Be to, buto nepardavimo faktas vertintinas išimtinai tik kaip atsakovės sprendimas neparduoti buto iki teisminio proceso pabaigos, nes atsakovė skelbimą buvo pašalinusi ir pakartotinai įkėlė, tačiau kaina skelbime nebuvo sumažinta, todėl laikytina realia.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų viešai skelbiamų apibendrintų statistinių duomenų, kurie pagrindžia, kad Vilniuje butų rinkos kaina per dvejus metus padidėjo apie 52 procentus, būtent toks pokytis matyti ir atsakovės 2022 m. rugpjūčio 30 d. įkeltame buto pardavimo skelbime.
13.4. Ieškovo patirti nuostoliai gali būti apskaičiuoti kaip naujai pasiūlytos ir sutartos ginčo buto kainos skirtumas. Ieškovo pateikti įrodymai apie 2022 m. gruodžio – 2023 m. gegužės mėnesiais įvykusius sandorius pagrindžia atsakovės buto kainos realumą, kadangi nuo 2022 m. rudens nekilnojamojo turto rinkos kainos stabilizavosi. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą buto rinkos kainą.
13.5. Pirmosios instancijos teismas siūlė šalims galimybę atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau šalys šios teisės atsisakė. Atsakovė nesinaudojo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo siekiant paneigti ieškovo įrodytos ginčo buto kainos realumą, todėl turto realios vertės įrodinėjimo našta negali būti perkelta ieškovui.
13.6. Sutiktina su teismo pastaba, kad trumpalaikės nuomos platformos puslapiai yra pateikti ne valstybine kalba, tačiau teismas nenustatė termino šio įrodymo trūkumams pašalinti. Minėti įrodymai pagrindžia, kad ieškovas buvo pasirengęs realiai butą nuomoti, atliko paruošiamuosius darbus, todėl teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ieškovas neįrodė negautų pajamų. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartį tinkamai.
13.7. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė reikalavimą priteisti procesines palūkanas.
14. Atsakovė UAB „Celijus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį, vadovaudamasi Sutartyje numatyta teise nutraukti Sutartį vienašališkai. Ieškovas žinojo, dėl kokių konkrečių Sutarties nutraukimo padarinių šalys susitarė, t. y. dėl baudos. Tiek galimybė nutraukti Sutartį, tiek nutraukimo padariniai buvo aiškiai įtvirtinti Sutartyje.
14.2. Ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio. Ieškovas buto rinkos vertę Sutarties pasibaigimo momentu įrodinėjo vienu įrodymu – skelbimu apie parduodamą butą, pagal kurį butas parduotas niekada nebuvo, t. y. pagal šį skelbimą nebuvo sudarytas realus sandoris, iš kurio būtų galima nustatyti realią buto vertę.
14.3. Atsakovė ne tik ginčijo, bet ir įrodė, t. y. pateikė panašių sandorių įrodymus, kurie patvirtina, kad buto kaina Sutarties nutraukimo metu buvo mažesnė nei įrodinėja ieškovas.
14.4. Prarastos galimybės vertės kaip nuostolių priteisimui Sutarties nutraukimo atveju yra būtinas alternatyvus pasiūlymas ir naujos pagrindinės sutarties sudarymo faktas.
14.5. Ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo neįrodytas, kadangi negautas pajamas ieškovas grindė prielaidomis, o ne realiais patirtų nuostolių įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl bylos esminių faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 metų spalio 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Nekilnojamojo turto rezervacijos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o ieškovas įsigyti Sutartyje aptartą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovas pagal Sutarties 2.2 punktą laiku atliko bendros 11 595 Eur sumos avansinius mokėjimus atsakovei. 2022 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė 85 procentų statybos baigtumo turto apžiūros aktą.
18. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu dėl Sutarties vienašalio nutraukimo ieškovui pranešė, kad, vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu, atsakovė priėmė sprendimą nesudaryti su pirkėju (ieškovu) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, todėl Sutartis laikoma pasibaigusia. 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 23,19 Eur baudą pagal Sutarties 5.2 punktą bei grąžino 11 595 Eur sumokėtą avansą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kuri savo turiniu ir esme laikytina preliminariąja sutartimi, ar kad iki joje nurodyto termino pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Byloje tarp proceso šalių yra kilęs ginčas dėl atsakomybės taikymo atsisakius vykdyti Sutartį, t. y. ją nutraukus ir nesudarius pagrindinės sutarties.
20. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys susitaria dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų.
21. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo (ikisutartinės atsakomybės) doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).
23. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34–35 punktai).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties, svarbu nustatyti atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis, taip pat tai, ar sutarties nesudarymą lėmė nesąžiningas elgesys.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors pripažino atsakovės teisę Sutartį nutraukti vienašališkai, tačiau konstatavo nesąžiningą atsakovės elgesį, pasireiškusį nepagrįstu (be pakankamos priežasties) vienašaliu Sutarties nutraukimu, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš ikisutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Apelianto vertinimu, Sutartis gali būti nutraukta tik rašytiniu šalių susitarimu, o tai reiškia, kad šalims raštu nesusitarus nutraukti Sutartį, ji privalo būti vykdoma, t. y. Sutartyje nenumatyta teisė nutraukti Sutartį vienašališkai.
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sutarties 5.2 punkte numatyta, jog pardavėjui (atsakovei) bet kuriuo metu priėmus sprendimą nesudaryti ar atsisakius sudaryti ar kitaip vengiant su klientu sudaryti pagrindinę sutartį ne dėl pirkėjo kaltės, laikoma, kad Sutartis yra nutrūkusi dėl pardavėjo kaltės ir pardavėjas per 60 dienų įsipareigoja grąžinti pirkėjui jo pagal Sutartį sumokėtas sumas ir sumokėti pirkėjui baudą, lygią 0,2 procento sumokėtos kainos dydžio sumai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė Sutarties nutraukimo nepagrindė, todėl pažeidė ieškovo teises. Pažymėtina, kad šios apskųstame sprendime padarytos išvados atsakovė neginčija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad viena vertus, atsakovė pagal Sutarties 5.2 punktą turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, kita vertus, toks Sutarties nutraukimas (atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį) privalėjo būti pagrįstas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovei nepagrįstai (be pakankamos priežasties) nutraukus Sutartį, t. y. pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarius dėl atsakovės kaltės, jai kyla pareiga atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius, neįvykdžius preliminariosios sutarties.
27. Konstatavus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, šiai pažeidus pareigą elgtis sąžiningai (nepagrįstai nutraukus Sutartį ir nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius.
28. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį, priteisė jam iš atsakovės 236,81 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kredito sutarties administravimo mokestis bankui, atlyginimą. Skundžiamu sprendimu atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 65 054 Eur nuostolius, kurie skaičiuojami kaip skirtumas tarp Sutartyje nurodytos turto kainos (77 300 Eur) ir kainos, kurią atsakovė nurodė po Sutarties nutraukimo viešame skelbime apie turto pardavimą (141 560 Eur).
29. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė patirtų nuostolių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turto rinkos 141 560 Eur kaina yra reali, pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl ieškovo patirti nuostoliai turi būti apskaičiuoti kaip atsakovės naujai pasiūlytos pardavimo kainos (141 560 Eur) ir Sutartyje nurodytos kainos (77 300 Eur) skirtumas.
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė Sutartį, nes jos sudarymo metu egzistavo kliūtys sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nebuvo baigtas statybos procesas ir nebuvo atlikta pagrindinės sutarties objektu turėjusio būti turto teisinė registracija. Šalys Sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį. Taigi, šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį, leidusį ieškovui pagrįstai tikėtis, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta. Nepaisant to, atsakovė, iš esmės be jokio pagrindo, vienašališkai nutraukė Sutartį (atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį).
32. Kasacinis teismas yra pripažinęs nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 38 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikrais atvejais, esant šalių sudarytai tokiai savo turiniu preliminariajai sutarčiai, kuri teikia pagrindą pripažinti šalių derybas pasiekusiomis aukščiausią pažangos laipsnį, abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas ir ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 69 punktas).
34. Ieškovas, siekdamas įrodyti nuostolių dydį, pateikė teismui atsakovės 2022 m. rugsėjo 5 d. internetiniame tinklapyje patalpintą skelbimą apie parduodamą vieno kambario 39 kvadratinių metrų ploto butą (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame daugiabučiame name, kuriame ieškovas ketino įsigyti butą pagal Sutartį, bei iš esmės analogiško ploto kaip ir Sutartyje nurodytas butas, už 141 560 Eur kainą. Be to, į bylą pateikti atsakovės internetiniame puslapyje paskelbti duomenys apie tame pačiame projekte analogiško buto, kaip nurodytas Sutartyje, pardavimą už 141 560 Eur kainą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicijos dėl turto rinkos kainos sutampa, t. y. ieškovas turto vertės padidėjimą grindžia pačios atsakovės nurodytos padidintos kainos dydžiu, todėl vertintina, jog atsakovė tokį turto kainos pokytį yra pripažinusi, laiko pagrįstu ir realiu. Pažymėtina, kad, kaip teisingai akcentuoja apeliantas, tokį turto vertės padidėjimą pagrindžia ir į bylą pateikti viešai skelbiami „Ober-haus“ apibendrinti statistiniai duomenys, iš kurių matyti, jog Vilniuje butų rinkos kaina per dvejus metus (2020–2022 metai) padidėjo apie 52 procentus, o būtent toks pokytis nuo 2020 metais Sutartyje fiksuotos kainos (77 300 Eur) atsispindi ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 5 d. paskelbtame turto pardavimo skelbime viešoje erdvėje nurodytoje 141 560 Eur kainoje.
35. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, nepagrįstai netaikė kainų skirtumo principo ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė patirtų nuostolių fakto bei dydžio. Šiuo atveju ieškovas dėl atsakovės kaltės, kai ši be pagrindo atsisakė sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį, prarado galimybę įsigyti Sutartyje nustatytomis sąlygomis turtą, t. y. buvo pažeistas teisėto lūkesčio principas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad ieškovas turi teisę į nuostolių, lygių kainų skirtumui tarp Sutartyje nurodytos kainos ir atsakovės po Sutarties nutraukimo turto pardavimo skelbimuose nurodytos kainos, atlyginimą. Atsakovei nutraukus Sutartį be pagrįstos priežasties, t. y. atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas už 77 300 Eur nebeturi galimybės įsigyti tokio paties ar analogiško būsto, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad nesąžiningos šalies (atsakovės) gauta nauda ir yra sąžiningos šalies (ieškovo) patirti nuostoliai.
36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovė be pagrindo nutraukė Sutartį (neteisėti veiksmai), dėl ko ieškovas nebegali įsigyti turto už tokią pačią ar panašią kainą (priežastinis ryšys) ir patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, ieškovas įrodė patirtus 64 260 Eur nuostolius, kaip Sutartyje nustatytos turto kainos ir po Sutarties nutraukimo atsakovės nurodytos to paties turto kainos skirtumą (141 560 Eur – 77 300 Eur), dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir atsakovei kyla pareiga minėtus nuostolius atlyginti, o tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, lygių kainų skirtumui, priteisimo.
37. Apeliaciniame skunde kvestionuojama apskųstame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto ir dydžio. Apelianto teigimu, ieškovas buvo pasirengęs butą nuomoti, todėl pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartį tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
38. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).
39. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovas negautas pajamas įrodinėjo trumpalaikės nuomos platformos internetinio puslapio duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog prašomą priteisti sumą pagrįstai galėjo tikėtis gauti už buto nuomą. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovas laikotarpiu nuo tuomet, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, iki Sutarties nutraukimo turėjo nuomininkų ar vykdė derybas dėl nuomos (ketino sudaryti nuomos sutartį) su potencialiais nuomininkais, t. y. ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių realius ketinimus išnuomoti butą, o vien tik skelbimo patalpinimas viešoje erdvėje nesudaro pagrindo spręsti, jog bus sudaryta nuomos sutartis, taip pat nepagrindžia, kad skelbime nurodyta nuomos kaina yra pagrįsta, t. y. jog nurodytos pajamos yra realios. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė objektyvių duomenų, paneigiančių minėtas išvadas, apelianto argumentas dėl negautų pajamų realumo atmetamas kaip neįrodytas.
41. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti procesines palūkanas.
42. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti ieškinį iš dalies, t. y. priteisti 236,81 Eur nuostolių atlyginimą, nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 236,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, ir priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 64 496,81 Eur (236,81 + 64 260) sumą.
45. Apeliacinio proceso metu nustačiusi, kad ieškovas įrodė patirtų nuostolių faktą bei dydį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumento, jog atsakovė nepagrįstai nesinaudojo procesine teise prašyti skirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti, kadangi ši aplinkybė nelemia kitokio teisinio bylos išnagrinėjimo rezultato.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto ir dydžio, tačiau netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą, taip pat netinkamai taikė procesines palūkanas reglamentuojančias teisės normas. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės 64 496,81 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 64 496,81 Eur sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
48. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškinys tenkinamas 88 procentų dalimi (priteisiama 64 496,81 Eur nuostolių dalis iš prašomų 73 026 Eur).
49. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 4 871 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 321 Eur žyminis mokestis ir 3 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose. Ieškovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 4 286,48 Eur (4 871 Eur x 88 procentai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
50. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 3 920,48 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose. Atsakovės patirtos 3 920,48 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, atsakovei iš ieškovo priteisiama 470,46 Eur (3 920,48 Eur x 12 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
51. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (4 286,48 Eur – 470,46 Eur), ieškovui iš atsakovės priteisiama 3 816,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
52. Apeliantas pateikė įrodymus apie 2 817 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 317 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur už apeliacinio skundo rengimą). Atsakovė UAB „Celijus“ pateikė įrodymus apie 1 323,44 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
53. Ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 478,96 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteisiama 158,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
54. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (2 478,96 Eur – 158,81 Eur), ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 320,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“, juridinio asmens kodas 304452194, ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 64 496,81 Eur (šešiasdešimt keturių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir 81 cento) nuostolių atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“, juridinio asmens kodas 304452194, ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (64 496,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“, juridinio asmens kodas 304452194, ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 816,02 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika eurų ir 2 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti iš atsakovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“, juridinio asmens kodas 304452194, ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 320,15 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis