Civilinė byla Nr. e2S-717-1092/2021
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00085-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugpjūčio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovės D. P. (toliau – ir atsakovė) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš ieškovo atsakovei 1 265 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančias UAB „H.“ akcijas, sutuoktinių prievolę Luminor Bank AS palikti solidaria, nustatant, kad abiejų sutuoktinių dalys prievolėje yra lygios, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „P.“ ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė mananti, jog su ieškovu dar gali susitaikyti, o nepavykus susitaikyti prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių sutarimu.
3. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti UAB „H.“ 100 paprastųjų vardinių akcijų. Nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, stengiasi nuslėpti santuokoje įgytą turtą, bando teismą įtikinti, kad bendrovę įkūrė ir vykdė veiklą tik jis, o atsakovė tik formaliai buvo jos direktorė. Todėl, apsisaugant nuo sudėtingų teisminių procesų ateityje, prašo bendrovės akcijas areštuoti.
4. Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti, kadangi yra aiškiai apsisprendęs santuoką nutraukti ir apie jokį susitaikymą nėra kalbos. Manė, kad prašymas areštuoti akcijas niekuo nepagrįstas. Jos priklauso abiem sutuoktiniams, nė vienas sutuoktinis be kito sutikimo negali akcijų perleisti ar ką nors neteisėto su jomis padaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir areštavo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 100 paprastųjų vardinių UAB „H.“ akcijų, nuosavybės teise priklausančių E. P. ir D. P., uždraudė jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises.
6. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovas bando slėpti santuokoje įgytą turtą, nes atliko įtartinas manipuliacijas su santuokoje įgytu automobiliu. Kadangi yra pavojus, jog bendrovės akcijos gali būti perleistos tretiesiems asmenims, o tokiu atveju iškiltų būtinumas užvesti naujus teisminius procesus, teismas nusprendė, kad yra tikslinga akcijas areštuoti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp ieškinio dalyko ir konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kuri turi užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau atsakovė nėra pareiškusi jokio ieškininio reikalavimo ir net neturi pozicijos: ji nori piniginės kompensacijos už akcijas ar padalyti jas natūra.
7.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi akcijų areštas gali trukdyti įmonės normaliai ūkinei veiklai – dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, konkursuose ir kt., taip pat santykiams su verslo partneriais, nes sukels įtarimų, kodėl yra areštuotos bendrovės akcijos, gal ji yra nemoki ar turi finansinių problemų.
7.3. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 4 dalimi, ieškovas be atsakovės D. P. rašytinio sutikimo negali perleisti tretiesiems asmenims nė vienos akcijos.
7.4. Ieškovui nesuprantama, kokių duomenų pagrindu teismas galėjo padaryti išvadą, kad ieškovas ras galimybę be rašytinio atsakovės sutikimo perleisti akcijas tretiesiems asmenims ar atlikti kitus veiksmus su jomis, kai įstatymo nuostata yra imperatyvi, t. y. rašytinis sutikimas arba notariškai patvirtintas įgaliojimas.
8. Atsakovė D. P. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ginčo akcijos yra dalytinas turtas santuokos nutraukimo byloje ir teismas nuspręs, kaip teisingai padalyti šį turtą. Taigi byloje ieškinio reikalavimas dėl šių akcijų dalijimo išties yra pagrįstas, tik nepagrįstas ieškovo prašomas išmokėti atsakovei kompensacijos už jai priklausančią 1/2 dalį šių akcijų dydis, nes šių akcijų paketo rinkos vertė yra daug didesnė, nei nurodė ieškovas.
8.2. Ieškovas elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, nes, visų pirma, jis nesutiko, kad būtų paskirta ekspertizė realiai akcijų paketo rinkos vertei nustatyti, norėdamas išmokėti jai visiškai nerealiai mažo dydžio kompensaciją už jai priklausančią 1/2 dalį minėtų akcijų, tai rodo jo nesąžiningumą. Antra, atsakovo nesąžiningumą rodo ir tai, kad jis savo advokatei nurodė, kad praėjusių metų minėtos bendrovės, kurios direktorius jis šiuo metu yra, grynasis pelnas siekė tik iki 10 000 Eur, nors grynasis pelnas praėjusiais metais buvo net 46 135 Eur. Trečia, iki šiol tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06022-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, pradėtas pagal atsakovės pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad ieškovas, siekdamas sau naudos, t. y. išvengti turtinės prievolės nutraukiant santuoką, suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį, melagingai nurodydamas, kad transporto priemonę „Tesla Model S“, kurios vertė yra apie 35 000 Eur, įsigijo jo sesuo D. I. už 4 000 Eur. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pavojus, jog ieškovas gali perleisti akcijas tretiesiems asmenims, o tokiu atveju reikėtų užvesti naujus teisminius procesus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
8.3. Atsakovei nereikia pareikšti ieškinio reikalavimo dėl akcijų, nes tokį reikalavimą yra pareiškęs ieškovas, šios akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pareikš byloje priešieškinį, ar ne, teismas turės nuspręsti, kokia akcijų vertė ir kaip šias akcijas padalyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus – UAB „H.“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir įmonės 2020 m. balansą, taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsakovė nurodo, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir, atsakovės vertinimu, šie nauji įrodymai patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės teikiamais naujais įrodymais, daro išvadą, kad atsakovės į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins (ieškovui, kaip UAB „H.“ akcininkui ir kaip asmeniui, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas, šie nauji įrodymai turi būti žinomi), todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (nagrinėjamu atveju atsakovei), įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
14. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (nagrinėjamu atveju atsakovei), įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017)
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje, kurioje pritaikytos ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės, yra sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir jos metu įgyto turto padalijimo, todėl reikia įvertinti ir šį procesą reguliuojančias normas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, spendžiant dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vieno sutuoktinio arba sutuoktinių kreditorių prašymu teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar skirti turto administratorių, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą arba kreditorių teisėms apsaugoti (CK 3.122 straipsnis). Todėl, atsižvelgiant į priešingus šalių (ieškovo ir atsakovės) interesus, prašymas apriboti nuosavybės teises į sutuoktiniams priklausantį turtą (100 paprastųjų vardinių UAB „H.“ akcijų), kuris yra šalių ginčo dėl turto padalijimo šioje byloje objektas, iš esmės yra galimas net ir tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių byloje nėra pareiškęs ieškinio (ar priešieškinio) dėl šio turto, pakanka, kad akcijos būtų ginčo dėl turto padalijimo objektu. Be to, CPK imperatyviai nenustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pagal raštu išdėstytus prašymus. Dėl anksčiau paminėtų argumentų atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje negalėjo būti taikomos, nes atsakovė jas taikyti prašė žodžiu ir byloje nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl akcijų. Byloje yra pareikštas ieškinys dėl sutuoktiniams (bylos šalims) priklausančių akcijų padalijimo, todėl byloje iš principo gali būti priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad šeimos santykių teisinio reglamentavimo tikslų bei principų kontekste turi būti sprendžiami ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir kitų atskirojo skundo argumentų
17. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį jis be atsakovės rašytinio sutikimo negali perleisti tretiesiems asmenims nė vienos akcijos. Ieškovui nesuprantama, kokių duomenų pagrindu teismas galėjo padaryti išvadą, kad ieškovas ras galimybę be rašytinio atsakovės sutikimo perleisti akcijas tretiesiems asmenims ar atlikti kitus veiksmus su jomis, kai minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, jog pagal įstatymo reikalavimus ieškovas be atsakovės sutikimo negali perleisti turimų akcijų. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl akcijų vertės (pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi paskirta ekspertizė įmonės 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertei ir vienos akcijos kainai akcijų vertinimo dieną nustatyti). Be to, ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, siekiant išvengti turtinės prievolės nutraukiant santuoką, ir automobilio TESLA, kurį įsigijo ieškovo sesuo, pirkimo–pardavimo dokumentų suklastojimo. Atsakovės teismui nurodytos aplinkybės šiuo aspektu sudaro pagrindą abejoti dėl ieškovo sąžiningumo. Žinoma, šių abejonių pagrįstumas galutinai bus įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismo manymu, jų pakanka, kad pritarti atsakovei, jog egzistuoja grėsmė, kad ieškovas gali bandyti perleisti ginčo įmonės akcijas tretiesiems asmenims ar jas apsunkinti ir nesilaikydamas imperatyvių įstatymo reikalavimų. Jei taip nutiktų, atsakovei palankios teismo sprendimo dalies dėl įmonės akcijų padalijimo tarp sutuoktinių įvykdymas būtų apsunkintas, atsakovei galėtų tekti ginčyti ieškovo neteisėtai sudarytus sandorius. Visa tai lemia, kad nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo teisių į ginčo turtą reikšmingai nesuvaržo, nes disponavimas jomis yra ir taip apribotas įstatymu, tačiau pritaikytomis priemonėmis yra siekiama užkardyti galimus nesąžiningus ieškovo bandymus perleisti ginčo akcijas kitiems asmenims ir taip užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
19. Nors ieškovas atskirajame skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi akcijų areštas gali trukdyti įmonės normaliai ūkinei veiklai – dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, konkursuose ir kt., taip pat santykiams su verslo partneriais, nes sukels įtarimų, kodėl yra areštuotos bendrovės akcijos, gal ji yra nemoki ar turi finansinių problemų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiginiai nagrinėjamu aspektu yra abstraktūs ir hipotetiniai. Ieškovas konkrečiai nenurodo, kaip sutuoktiniams (ieškovui ir atsakovei), o ne įmonei priklausančio turto areštas gali turėti neigiamą poveikį normaliai įmonės ūkinei veiklai.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Aurimas Brazdeikis