Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-5535-281-2013].docx
Bylos nr.: I-5535-281/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija 188659752 atsakovas
"Vilšansta" 124393260 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Mokesčių bylos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Mokesčių sumokėjimas, grąžinimas ir išieškojimas
Mokestinė prievolė ir jos įvykdymo užtikrinimas, mokestinė nepriemoka
Turto areštas
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-5535-281/2013

Proceso Nr. 3-61-3-03473-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3; 74.

(S)

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013-12-19

Vilnius

             

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilšansta“ atstovams R. K. ir advokatui Romui Jonuškai, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Vaidai Klimaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilšansta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl aktų panaikinimo.

 

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

 

pareiškėja UAB „Vilšansta“ 2013-09-04 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013-08-21 Turto arešto aktus Nr. (23.16-08)-319-4533 ir Nr. (23.16-08)-319-4534 (b. l. 1-2).

Pareiškėja ginčija turto arešto aktus, priimtus dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato ir pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įmonė įsiteisėjusiu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažinta kalta ir ji įpareigota atlyginti civilinį ieškinį. Siekdama atlyginti žalą valstybei, įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Prašymas buvo patenkintas su sąlyga, kad piniginės lėšos už parduotą turtą bus pervestos civiliniam ieškiniui padengti. Pareiškėja su pirkėju UAB „Alduva“ pasirašė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas pervedė 100 000 Lt sumą nekilnojamajam turtui įsigyti. Pareiškėja pažymi, kad panaikinus turto areštą bus baigtas preliminarioje sutartyje numatytas nekilnojamųjų daiktų pardavimo sandoris, o piniginės lėšos pateks į valstybės biudžetą.              

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

 

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27-28).

Nurodė, kad pareiškėja, kaip solidarus skolininkas, pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje yra skolinga 589 870 Lt sumą valstybei. Mokesčių administratorius, atlikęs patikrinimą, yra nurodęs sumokėti 579 540 Lt PVM, 274 092,55 Lt PVM delspinigių, 589 871 Lt pelno mokesčio ir 270 007,05 Lt pelno mokesčio delspinigių, skyrė 173 862 Lt PVM baudą ir 176 961 Lt pelno mokesčio baudą. Pareiškėjos turtas yra areštuotas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d. Turto arešto mastas yra 1 739 499,10 Lt, o viso areštuoto turto vertė – 1 352 000 Lt, t. y. 387 499,10 Lt mažesnė nei mokestinė nepriemoka valstybei. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas panaikino laikinus nuosavybės teisės apribojimus su sąlyga, kad pingines lėšas už parduotą turtą pirkėjas tiesiogiai perves į valstybės sąskaitą. Tuo tarpu preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad pirkėjas įsigis sandėlį po to, kai pardavėjas įvykdys Vilniaus apygardos teismo nutarties sąlygas dėl civilinio ieškinio padengimo. Atsakovės teigimu, tokiu būdu pareiškėja tinkamai nevykdo teismo nutarties sąlygų dėl sandėlio pardavimo, abejotina, ar lėšos bus pervestos į valstybės sąskaitą. Pažymi, kad sandėlio rinkos vertė ženkliai pasikeitė, todėl atsakovė ginčijamais aktais areštavo turtą pakartotinai. 

Per teismo posėdį atsakovės atstovė skundą prašė atmesti.    

 

Skundas netenkintinas.

 

2004-12-14 nutarimu Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras baudž. byloje Nr. 06-1-00016-04 laikinai apribojo UAB „Vilšansta“ nuosavybės teises į pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-04-11 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu laikinai apribotos UAB „Vilšansta“ nuosavybės teisės į FNTT saugomas pinigines lėšas – 10 505,72 Lt.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI, atlikusi UAB „Vilšansta“ patikrinimą, 2008-04-11 surašė Patikrinimo aktą Nr. (21.26)-07-77, kuriame papildomai apskaičiavo 1 713 510,60 Lt: 579 540 Lt PVM, 274 092,55 Lt PVM delspinigių, 589 871 Lt pelno mokesčio, 270 007,05 Lt pelno mokesčio delspinigių. 2008-06-16 Vilniaus apskrities VMI sprendimu Nr. (21.26)-256-138 patvirtino 2008-04-11 patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotus 1 713 510,60 Lt bei skyrė 173 862 Lt PVM baudą ir 176 961 Lt pelno mokesčio baudą (b. l. 31-37). 579 540 Lt PVM sumos pareiškėja neginčijo.

2008-07-29 turto arešto aktu Nr. 14-28-33734, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. 1 d. 2 p., 101 str., nustatytas areštas UAB „Vilšansta“ priklausančiam pastatui-sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arešto mastas – 1 490 903,61 Lt (sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo priskaičiuota suma), areštuoto turto vertė – 1 505 000 Lt (b. l. 30).

2012-03-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baudž. byloje Nr. 1-2-487/2012 UAB „Vilšansta“ pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2d., BK 300 str. 2 d., BK 222 str. 1 d. ir jai paskirta 125 000 Lt bauda bei iš jos, kaip solidarios skolininkės kartu su kitais asmenimis, priteista 589 870 Lt valstybės naudai turtinei žalai atlyginti.

2013-04-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudž. byloje Nr. 1A-8-387/2013 panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pastatą-sandėlį ir FNTT saugomas pinigines lėšas – 10 505,72 Lt, su sąlyga, kad pardavus minėtą turtą pirkėjas visas pinigines lėšas, kurios negali būti mažesnės nei civilinio ieškinio dydis, taip pat FNTT saugomos piniginės lėšos bus pervestos į VMI sąskaitą 589 870 Lt dydžio civiliniam ieškiniui padengti (b. l. 17-19).

2013-05-10 UAB „Vilšansta“ ir UAB „Alduva“ pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Alduva“ įsipareigojo nupirkti sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisę į kuriuos pirkėja įgis, kai pardavėja pilnai įvykdys 2013-04-24 Vilniaus apygardos teismo nutarties sąlygas dėl civilinio ieškinio padengimo. Pirkėja sutarties vykdymui užtikrinti pervedė UAB „Vilšansta“ 200 000 Lt avansą, o likusią sutartą kainą 1 200 000 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti pareiškėjai po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (b. l. 9-11).

2013-05-21 UAB „Vilšansta“ pervedė į VMI sąskaitą 100 000 Lt civiliniam ieškiniui padengti (b. l. 24).

2013-06-04 FNTT pervedė į VMI sąskaitą 10 505,72 Lt sumą (b. l. 48).

2013-07-30 pareiškėja kreipėsi į VMI su prašymu FNTT saugomas UAB „Vilšansta“ akcininkui R. Š. priklausančias pingines lėšas (48 000 Lt ir 8000 eurų) pervesti į VMI sąskaitą civiliniam ieškiniui padengti (b. l. 20-21).

2013-08-21 VMI sprendimu Nr. (23.16-08)-319-4536 panaikino 2008-07-29 turto arešto aktą Nr. 14-28-33734 (b. l. 42).

2013-08-21 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-4533, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 95 str. 1 d. 2 p., 101 str. (priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti), nustatytas areštas UAB „Vilšansta“ priklausančiam administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arešto mastas – 1 739 499,10 Lt, areštuoto turto vertė – 908 000 Lt (b. l. 4).

2013-08-21 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-4534, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 95 str. 1 d. 2 p., 101 str. (priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti), nustatytas areštas UAB „Vilšansta“ priklausančiam pastatui-sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arešto mastas – 1 739 499,10 Lt, areštuoto turto vertė – 444 000 Lt (b. l. 5).

2013-08-26 VMI raštu Nr. (23.4-08)-RNA-33499 kreipėsi į FNTT, prašydama saugomas 48 000 Lt ir 8000 eurų, 2800 Lt pinigines lėšas pervesti į VMI sąskaitą 589 870 Lt dydžio civiliniam ieškiniui padengti (b. l. 47). 2013-09-04 FNTT pervedė į VMI sąskaitą 48 000 Lt ir 8000 eurų (b. l. 49).

 

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus surašytų turto arešto aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

 

2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 33 str. 15 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

Remiantis MAĮ 95 str. 1 d. 2 p., turto areštas yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų.

MAĮ 101 str. 1 d. nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-194/2008 pažymėjo, kad turto arešto tikslas – užtikrinti galimą mokestinės prievolės įvykdymą. Turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kai jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su jais susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Pagal MAĮ 101 str. 2 d., mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje ginčijami turto arešto aktai surašyti vadovaujantis MAĮ 101 str. 3 d., kuri numato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Taigi, remiantis šia teisės norma, mokesčių administratorius turto areštą gali taikyti, jeigu: 1) mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų; 2) mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Šiuo atveju sąvoka „pavojus“, kad mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, iš ko galima daryti prielaidą, jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos turtas buvo areštuotas mokestinio patikrinimo metu nustačius mokesčių teisės pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokestinės naudos gavimu, ir mokesčių administratoriui priėmus sprendimą patvirtinti patikrinimo aktą su jame papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis. Nustatyta, kad mokesčių administratoriaus 2008-04-11 apskaičiuota mokestinė nepriemoka sudaro 1 713 510,60 Lt, iš jų – 579 540 Lt papildomai apskaičiuotą PVM įmonė sumokėjusi, ginčo dėl to nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo metu mokestinės nepriemokos suma siekia 1 739 449,10 Lt, kurią sudaro: 589 871 Lt pelno mokesčio, 176 961 Lt pelno mokesčio bauda, 524 713,36 Lt pelno mokesčio delspinigiai, 173 862 Lt PVM bauda ir 274 091,74 Lt PVM delspinigiai (b. l. 29). Nustatyta, kad dėl 589 870 Lt pelno mokesčio VMI pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ši suma priteista solidariai iš pareiškėjos ir kitų asmenų. Solidarioji prievolė reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi pareiškėjos teiginys dėl proporcingai jai tenkančios civilinio ieškinio dalies nepagrįstas, pareiškėja skolinga visą sumą kartu su kitais solidariaisiais skolininkais. Pareiškėja yra sumokėjusi 100 000 Lt civiliniam ieškiniui padengti, į VMI sąskaitą taip pat pervesta 10 505,72 Lt, kitiems solidariesiems skolininkams priklausę 48 000 Lt ir 8000 eurų, o nepadengta civilinio ieškinio dalis sudaro 402 421,28 Lt (b. l. 60-61). Nustatyta, kad viso areštuoto turto vertė yra 1 352 000 Lt, t. y. 387 499,10 Lt mažesnė negu mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė nepriemoka – 1 739 499,10 Lt, taigi turto areštas nėra didesnio masto, nei reikalauja MAĮ 101 str. 2 d. Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas – nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės, pažeidimo esmė pasireiškia apgaulingu apskaitos tvarkymu, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio mokėjimo, kas savaime leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįstas pavojus, jog dėl atitinkamų pareiškėjos veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė ir vien tik pasikliovimo pareiškėjos sąžiningumu bei tikėjimosi, kad, pradėjus galimą išieškojimą, jos galimybės padengti skolą nesumažės, nepakanka. Pareiškėjos teigimu, panaikinus turto areštą, būtų vykdoma preliminarioji sutartis, kurios pagrindu gautos piniginės lėšos būtų panaudotos civiliniam ieškiniui padengti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vilniaus apygardos teismo 2013-04-24 nutartimi panaikintas su sąlyga, kad sumą už įsigytą sandėlį VMI perves tiesiogiai pirkėjas. Teismas sutinka su atsakove, jog pagal preliminariąją sutartį pirkėjas perveda pinigus pardavėjui, taigi Vilniaus apygardos teismo 2013-04-24 šiuo atveju nėra vykdoma tinkamai. Pažymėtina, kad turto areštas atitinka formaliuosius MAĮ 101 str. reikalavimus, tuo tarpu pareiškėjos nurodyti argumentai nėra pakankami įrodinėjant, kad pavojaus dėl mokesčių administratoriaus nustatytos mokestinės nepriemokos išieškojimo nėra ir pagrįstai neatsiras. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog ginčijamais turto arešto aktais mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti iš mokestinių santykių kylančių prievolių vykdymą, turto areštą pritaikė teisėtai ir pagrįstai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                    

                                                          n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjos UAB „Vilšansta“ skundą atmesti.

 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                                        Mefodija Povilaitienė   


Paminėta tekste:
  • 1-2-487/2012
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 222 str. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
  • CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga