Administracinė byla Nr. eI-9579-739/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02198-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.6; 12.18.1; 14.6; 51.4; 55.1.3; 57.2.1; 57.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 4 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei B. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės B. M. (toliau – ir atsakovė) 269,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 18 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nustatė vietinę rinkliavą visiems Pakruojo rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, o 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-220 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje vienas iš gyventojų bei gyventojai, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Atsakovė yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo pareiškėjai 269,71 Eur vietinės rinkliavos.
Atsakovė iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Nors pareiškėjos prašyme prašoma priteisti iš atsakovės 269,71 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėjos apie vietinės rinkliavos skolą bei pažymoje apie gyventojų skaičių yra nurodyta, kad atsakovei ši vietinės rinkliavos skolos suma yra apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodant skolos susidarymo laikotarpį, prašyme yra padarytas rašymo apsirikimas, ir 269,71 Eur vietinės rinkliavos skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Bylos duomenimis, atsakovė ir dar keturi asmenys minėtu adresu ginčo laikotarpiu buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja išsiuntė atsakovei įspėjimą, informuodama apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis).
Pakruojo rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-360, įsigaliojusiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d., patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Taryba 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – 2006 m. Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d. Taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-380 patvirtino vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, kurios dydis buvo taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. Taryba 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1 punktu nustatė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, šis sprendimas įsigaliojo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., sprendimo 1 punktas buvo pakeistas Tarybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-348, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.. Taryba 2006 m. Nuostatus išdėstė nauja redakcija Tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-220 (toliau – 2013 m. Nuostatai), kuris įsigaliojo 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir galiojo iki 2017 m. balandžio 5 d.
2013 m. Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad vietinę rinkliavą administruoja pareiškėja, kuri apskaičiuoja vietinę rinkliavą, vykdo vietinės rinkliavos apskaitą ir išieškojimą. Pareiškėja administravo vietinę rinkliavą iki 2015 m. sausio 1 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. vietinės rinkliavos administravimas Tarybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-359 pavestas Pakruojo rajono savivaldybės administracijai. Pareiškėja administravo vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, todėl pareiškėja teisėtai reikalauja priteisti jai vietinės rinkliavos skolą iš atsakovės.
2006 m. Nuostatų 2.2 papunktis numatė, kad komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų, arba kuris atlieka šių atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ir sudėtis; 2.4 papunktis numatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius taršos, integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (toliau – TIPK leidimai), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; 3.1 papunktis numatė, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; 6.2 papunkčiu savivaldybės teritorijoje visiems komunalinių atliekų turėtojams – fiziniams asmenims, kuriems teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, vieniems metams nustatyta 40 Lt dydžio rinkliava. Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-380 1 punktu buvo patvirtinta vietinė rinkliava, kurios dydis kiekvienam rajono gyventojui 60 Lt per metus, t. y. po 15 Lt už ketvirtį. Tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1 punktu nustatyta vietinė rinkliava, o 1.1. papunkčiu nustatytas vietinės rinkliavos dydis vienam gyventojui 75 Lt per metus, t. y. 18,75 Lt už ketvirtį. Pagal 2013 m. Nuostatų 4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys: 4.1. gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone: savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir/arba namo numerį ir nustatyta tvarka yra įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai; jie: 4.1.1. moka vietinę rinkliavą apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus. 2013 m. Nuostatų 9.1 papunktyje vietinės rinkliavos dydis gyventojams nenustatytas, todėl taikytinas vietinės rinkliavos dydis, nustatytas Tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1.1 papunktyje.
Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 4 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018, 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-251-552/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-252-438/2017).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 20 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019 m. sausio 1 d.. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tačiau, pagal aptartas teisės aktų nuostatas, vietinė rinkliava pareiškėjai gali būti priteista tik už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad savaime nedraudžiama, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų. Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu ginčo laikotarpiu atsakovė ir kiti asmenys buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Todėl remiantis Tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. T-200 1.1 papunkčiu, 2013 m. Nuostatų 4.1 papunkčiu, atsakovė privalėjo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota šioje gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus. Atsakovė ginčo laikotarpiu savo pareigos gera valia nevykdė ir pareiškėjos nurodytos vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., yra pagrįstas, todėl prašymas šioje dalyje tenkinamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmetus prašymo dalį priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigus senaties terminui (atmetus 5 x 75 Lt, 87,50 Lt, 93,75 Lt, kurie pažymoje apie vietinės rinkliavos skolą apskaičiuoti už 2012 m. II–IV ketvirčius, už 2013 m., iš viso atmetus 556,25 Lt, t. y. 161,10 Eur), pareiškėjai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priteistina 108,61 Eur vietinės rinkliavos suma (269,71 – 161,10 = 108,61).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 18 Eur pareiškėjos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Prašymą tenkinus iš dalies, t. y. 40,27 proc. (108,61 / 269,71 x 100 = 40,27), pareiškėjai iš atsakovės priteisiamas pareiškėjos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, proporcingas patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 4 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis), t. y. 7,25 Eur (18 x 40,27 / 100 = 7,25).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, į. k. 145787276, iš B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,61 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 61 euro centą) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir 7,25 Eur (septynių eurų ir 25 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Dalia Pranckienė