Administracinė byla Nr. eI2-2783-505/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04900-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 35; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 9 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Medvedevienės,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Rindinui,
atsakovės atstovei Inesai Baciuškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nesė“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nesė“ (toliau – UAB „Nesė“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. DIE-350 „Dėl atliktų UAB „Nesė“ neplaninių specialiųjų patikrinimų (PT-41, PT-61, PT-16)“ (toliau – Įsakymas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde, o jos atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad „Nesė“ yra Lietuvoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka organizuojanti nuotolinius azartinius lošimus, įskaitant nuotolines lažybas. Teigė, kad Bendrovė savo veikloje naudoja prekių ženklą „(duomenys neskebtini)“, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, jog Bendrovė, valdydama savo veikloje kylančias rizikas, savo klientams A. J. nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. ir T. P. nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. taikė statymo ribojimus nuotolinėse lažybose. Minėti asmenys nurodytais laikotarpiais turėjo teisę atlikti statymus dėl visų Bendrovės siūlomų lažybų įvykių, tačiau maksimalios statymų sumos jiems buvo ribojamos. Bendrovė tokius laikinus ribojimus šiems asmenims taikė dėl to, kad jie kėlė Bendrovei įtarimų dėl pinigų plovimo rizikų – galimo sukčiavimo. Ribojimai buvo taikomi tik tuo laikotarpiu, kol Bendrovė atliko vidinį tyrimą, stebėjo lošėjų elgesį ir rinko įrodymus dėl šių asmenų galimo sukčiavimo. Atlikus tyrimus ir nesurinkus pakankamai įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsi minėtų asmenų galbūt padarytus pažeidimus, nei ribojimai, nei kokios nors poveikio priemonės jiems nebuvo taikomos. Nurodė, jog A. J. ir T. P. 2024 m. lapkričio 18 d. ir 2024 m. lapkričio 24 d. su skundais kreipėsi į Priežiūros tarnybą, pažymėdami, kad jiems Bendrovė taiko statymų ribojimus, ir prašė ištirti Bendrovės nesąžiningus veiksmus. Pareiškėjos atstovo teigimu, šių asmenų skundų pagrindu Priežiūros tarnyba pradėjo Bendrovės neplaninius specialiuosius patikrinimus, kurie buvo sujungti ir ko pasėkoje Priežiūros tarnyba 2025 m. birželio 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-15 (toliau – Patikrinimo aktas). Akcentavo, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. įvyko Priežiūros tarnybos Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti (toliau – Komisija) posėdis, kurio metu Bendrovės atstovas išdėstė Bendrovės poziciją, pateikė papildomus argumentus ir atsakė į Komisijos narių klausimus. Pabrėžė, jog 2025 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovė gavo ginčijamą Įsakymą, su kuriuo pareiškėja nesutinka.
Paaiškino, kad Priežiūros tarnyba Bendrovę nubaudė už tai, jog Bendrovė laikinus ribojimus lošėjams taikė vadovaudamasi ne UAB „Nesė“ Nuotolinio lošimo organizavimo reglamentu, kuris patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus 2024 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. DIE-588 (toliau – Reglamentas), o vidine Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, kuri nėra Bendrovės Reglamento dalis. Priežiūros tarnyba laikė, kad tokiu būdu Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, Priežiūros tarnyba, padarydama tokią išvadą, nepagrįstai ignoravo tai, jog Bendrovė ribojimus lošėjams taikė siekdama teisėtų tikslų ir vadovaudamasi teisės aktais, todėl neturėjo būti pripažinta pažeidusia ALĮ reikalavimus. Mano, kad Bendrovė turėjo teisę valdyti kylančias rizikas, laikinai ribodama maksimalias statymo sumas dviem lošėjams. Taikydama laikinus ribojimus, Bendrovė siekė teisėtų tikslų ir vadovavosi teisės aktų reikalavimais. Bendrovė elgėsi proporcingai, jos elgesys visiškai atitiko ALĮ įtvirtintus veiksmus ir jokių tiesioginių ALĮ įtvirtintų draudimų Bendrovė nepažeidė, todėl ji neturėjo būti baudžiama už tokių veiksmų atlikimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Priežiūros tarnyba, taikydama Bendrovei poveikio priemonę (piniginę baudą), pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir ALĮ reikalavimus, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymo dalį dėl 6 000 Eur baudos skyrimo. Mano, kad atsakovė Bendrovės galimą pažeidimą turėjo vertinti išimtinai kaip mažareikšmį, nes jis atitiko visus mažareikšmio pažeidimo požymius, nustatytus ALĮ ir Priežiūros tarnybos 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DIE-486 patvirtintuose Mažareikšmių azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijuose (toliau – Kriterijai). Todėl Priežiūros tarnyba neturėjo pagrindo Bendrovei taikyti piniginę sankciją už nutrauktą pažeidimą.
Pareiškėjos atstovo nuomone, kadangi ALĮ 292 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta teisės pažeidėjams taikytina griežta sankcija ir teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti dėl ALĮ 292 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos UAB „Nesė“ skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė skunde, o jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad byloje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su Bendrovės priimtais sprendimais dėl A. J. ir T. P. taikomų statymo limitų. Nurodė, kad Bendrovės skunde didžioji dalis argumentų iš esmės susiję su pinigų plovimo prevencija, vis akcentuojant, kaip Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – PPTFPĮ) jai nustatytų pareigų. Pažymėjo, jog Bendrovės vykdoma prevencinė pinigų plovimo veikla yra tik viena iš Bendrovės vykdomų veiklų ir ji negali prieštarauti Bendrovės reglamentui. Teigė, kad, vadovaujantis ALĮ 18 straipsniu, visos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir žinomos lošėjui, t. y. Bendrovė ir lošėjas privalo vadovautis Reglamentu. Pastebėjo, jog atlikus Bendrovės neplaninius specialiuosius patikrinimus nustatyta, kad sprendimus A. J. ir T. P. apriboti statymų limitus Bendrovė grindė tuo, jog lošėjai, remiantis Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, gali būti priskiriami padidintos rizikos lošėjų kategorijai. Tokia išvada padaryta įvertinus jų statymų pobūdį ir galimą riziką, nes toks elgesys kelia riziką Bendrovės veiklos sąžiningumui ir saugumui. Pažymėjo, kad Bendrovės reglamente nėra įtvirtinta Bendrovės galimybė taikyti asmeninius statymų ribojimus ar limitus lošėjams. Atsakovės atstovės teigimu, bet kokiu atveju supaprastinta lažybų pasiūla turi atsispindėti Bendrovės reglamente, o Bendrovei nepaisius minėtų teisės aktų reikalavimų, ji pagrįstai skundžiamu Įsakymu buvo pripažinta pažeidusi Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčius bei ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir už tai jai pritaikytos ALĮ numatytos poveikio priemonės. Priežiūros tarnybos vertinimu, Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka neturi būti skelbiama viešai, tačiau bet kokiu atveju asmeniniai statymų ribojimai ar limitai turi atsispindėti Bendrovės reglamente. Mano, jog Bendrovei norint taikyti statymų ribojimus, tokia galimybė turi būti įtvirtinta Reglamente ir skelbiama viešai. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, t. y. taikyti statymų limitų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos Reglamente ir (ar) teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams, turi būti aiškiai aprašytos Nuotolinio lošimo reglamente ir (ar) kituose teisės aktuose. Pažymėjo, jog Bendrovė nesivadovavo savo pačios parengtu ir Priežiūros tarnybos patvirtintu Reglamentu, kurio 18 punkte numatyta, kad, kilus įtarimams, kaip ir minėjo Bendrovė, dėl sukčiavimo ar VPN naudojimo, Bendrovė gali laikinai blokuoti arba riboti lošėjo sąskaitą. Be to, Reglamente nurodyta aiški tvarka, per kiek laiko turi būti išsiaiškintos aplinkybės, tačiau Bendrovė to nepadarė. Vietoj to lošėjams leido ir toliau dalyvauti lošimuose, taikydama statymų ribojimus ar limitus, toleruodama jų galimą nesąžiningumą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, nors Bendrovė A. J. ir T. P. įtarė atliekant nesąžiningus veiksmus (sukčiaujant), vietoje to, kad imtųsi Nuotolinio lošimo reglamento 9, 10 ar 18 punktuose nustatytų priemonių (dėl sukčiavimo kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas, laikinai blokuoti ar riboti lošėjo sąskaitą), Bendrovė be jokio teisėto pagrindo šiems lošėjams apribojo statymų limitus. Pabrėžė, kad ALĮ nesuteikia teisės lošimų organizatoriams nusistatyti lošimų organizavimo vidaus tvarkas, taisykles ar aprašus ir tik jais vadovautis savo veikloje, kadangi ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Atstovės teigimu, Bendrovė ALĮ 18 straipsnio pažeidimu sukėlė grėsmę lošėjų teisėtiems interesams bei grėsmę vykdomų lošimų skaidrumui, kadangi lošimai šiuo atveju buvo vykdomi ne pagal Bendrovės reglamentą, o tik pagal pačiai Bendrovei težinomas taisykles, pritaikant statymų ribojimus lošėjams, kai nėra aišku, kaip nustatomas konkretus limitas, kokio dydžio jis yra ir kuo vadovaujantis bus taikomas. Tad ALĮ 18 straipsnio pažeidimas šiuo atveju negali būti laikomas mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Kritiškai vertino skunde nurodytus teiginius, jog 6 000 Eur suma yra didelė ir todėl laikytina griežta sankcija. Paaiškino, jog tuo atveju, jei bauda būtų sumažinta, jos dydis taptų neproporcingai mažas, palyginti su Bendrovės pajamomis ((duomenys neskelbtini)), ir tokia bauda prarastų prevencinę atgrasomojo poveikio prasmę tiek Bendrovei, tiek kitiems ūkio subjektams. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Priežiūros tarnybos 2025 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. DIE-350, kuriuo Bendrovei už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą pritaikytos poveikio priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad „Nesė“ yra Lietuvoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, ALĮ nustatyta tvarka organizuojanti nuotolinius azartinius lošimus, įskaitant nuotolines lažybas. Bendrovė savo veikloje naudoja prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini).
Bendrovė, valdydama savo veikloje kylančias rizikas, savo klientams A. J. nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. ir T. P. nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. taikė statymo ribojimus nuotolinėse lažybose. Minėti asmenys nurodytais laikotarpiais turėjo teisę atlikti statymus dėl visų Bendrovės siūlomų lažybų įvykių, tačiau maksimalios statymų sumos jiems buvo ribojamos. Bendrovė tokius laikinus ribojimus šiems asmenims taikė dėl to, kad jie kėlė Bendrovei įtarimų dėl pinigų plovimo rizikų – galimo sukčiavimo. Ribojimai buvo taikomi tik tuo laikotarpiu, kai Bendrovė atliko vidinį tyrimą, stebėjo lošėjų elgesį ir rinko įrodymus dėl šių asmenų galimo sukčiavimo. Atlikus tyrimus ir nesurinkus pakankamai įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsi minėtų asmenų galbūt padarytus pažeidimus, nei ribojimai, nei kokios nors poveikio priemonės jiems nebuvo taikomos.
A. J. ir T. P. 2024 m. lapkričio 18 d. ir 2024 m. lapkričio 24 d. su skundais kreipėsi į Priežiūros tarnybą. Skunduose šie asmenys nurodė, kad jiems Bendrovė taiko statymų ribojimus, ir prašė ištirti Bendrovės nesąžiningus veiksmus. Šių asmenų skundų pagrindu Priežiūros tarnyba pradėjo Bendrovės neplaninius specialiuosius patikrinimus, kurie buvo sujungti.
Baigusi patikrinimus, Priežiūros tarnyba 2025 m. birželio 5 d. surašė patikrinimo aktą. 2025 m. birželio 20 d. Bendrovė pateikė atsiliepimą į Patikrinimo aktą, kuriame išdėstė savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus dėl Priežiūros tarnybos išvadų.
Sistemiškai įvertinus galiojančius teisės aktus ir neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, Patikrinimo akte nurodyta:
1. Bendrovė sprendimus taikyti A. J. ir T. P. statymų limitus priėmė vadovaudamasi ne objektyviais, Reglamente nurodytais kriterijais, o vadovaudamasi Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, kuri nėra Bendrovės reglamento dalis. Todėl darytina išvada, kad Bendrovės darbuotojas, atitikties vadovas R. D., pareiškėjų atžvilgiu priėmęs sprendimus nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. A. J., o nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. T. P. taikyti statymų limitus, galimai pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą.
2. Nenustatyta, kad Bendrovė T. P. 2025 m. vasario 2 d. atliktam statymui už lažybų įvykį būtų taikiusi individulius statymo sumų ribojimus, todėl darytina išvada, kad Bendrovė nepažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
3. Atsižvelgiant į tai, kad nuotolinio lošimo sutartys yra laikomos terminuotomis sutartimis, Bendrovė turi užtikrinti, jog nuotolinio lošimo sutartyse būtų nurodytas sutarties pasibaigimo terminas.
2025 m. rugpjūčio 5 d. įvyko Komisijos posėdis. Bendrovės atstovas Komisijos posėdžio metu išdėstė Bendrovės poziciją, pateikė papildomus argumentus ir atsakė į Komisijos narių klausimus.
Komisija 2025 m. rugpjūčio 12 d. parengė išvadą Nr. IVL-1012 „Dėl UAB „Nesė“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“. Išvadoje konstatuota, kad Komisijai būtina įvertinti, ar Bendrovės priimti sprendimai lošėjams A. J. ir T. P. taikyti statymų limitus atitinka Bendrovės reglamento nuostatas, nes Bendrovė, priimdama vienus ar kitus sprendimus, privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja Bendrovės vykdomą veiklą. Vadovaujantis ALĮ, lošimų reglamentas yra įtvirtintas kaip lošimų organizavimo tvarką nustatantis teisės aktas.
Iš Komisijai perduotos medžiagos matyti, kad sprendimą A. J., su kuriuo 2024 m. liepos 10 d. sudaryta nuotolinio lošimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), apriboti statymų limitą Bendrovė grindžia tuo, kad lošėjas, remiantis Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, gali būti priskiriamas padidintos rizikos lošėjų kategorijai. Tokia išvada padaryta įvertinus jo statymų pobūdį ir galimą riziką, nes toks elgesys kelia riziką Bendrovės veiklos sąžiningumui ir saugumui. Bendrovė, vadovaudamasi Bendrovės atitikties vadovo 2024 m. liepos 17 d. įsakymu, taikė laikinus ribojimus nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d.
Sprendimą T. P., su kuriuo 2024 m. birželio 15 d. sudaryta nuotolinio lošimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), apriboti statymų limitą Bendrovė grindžia tuo, kad lošėjas, remiantis Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, gali būti priskiriamas padidintos rizikos lošėjų kategorijai. Tokia išvada padaryta įvertinus jo statymų pobūdį, nes toks elgesys kelia riziką Bendrovės veiklos sąžiningumui bei saugumui. Bendrovė, vadovaudamasi Bendrovės atitikties vadovo 2024 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu, taikė laikinus ribojimus nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d.
Komisija pažymi, kad Bendrovės taikomi veiksmai lošėjams turi būti motyvuoti, pagrįsti ir privalo atitikti konkrečių įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką, nuostatas ar Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento punktų reikalavimus.
Išnagrinėjusi neplaninių specialiųjų patikrinimų metu surinktą informaciją, iš kurios matyti, kad A. J. ir T. P. buvo pritaikyti statymų ribojimai, Komisija, vadovaudamasi Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka (patvirtinta 2023 m. gruodžio 11 d. Bendrovės atitikties vadovo R. D.), nustatė, kad šie ribojimai buvo taikyti remiantis vidine procedūra, o ne konkrečiais teisės aktais ar Bendrovės reglamentu. Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarkos bendrosiose nuostatose nurodyta, kad tvarka nustato lošimų bendrovės rizikų valdymo procedūras (1.1 papunktis), įskaitant prevencines ir reagavimo priemones rizikų kontrolei ir mažinimui (1.1.3 papunktis). Tvarkos 1.3 papunktyje numatyta, kad rizikų valdymą vykdo atsakingi darbuotojai, įskaitant lažybų analitikus ir atitikties pareigūnus. Komisijos posėdžio metu pats R. D. patvirtino, kad A. J. ir T. P. taikyti statymų ribojimai. Atsižvelgdama į tai, Komisija daro išvadą, kad statymų ribojimai buvo taikyti ne pagal teisės aktuose nustatytus pagrindus, o pagal Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarką, kuri nėra Bendrovės reglamento dalis.
Svarbus aspektas yra tai, jog nėra aišku, kaip nustatoma, kokio dydžio ar koks konkrečiai limitas ir kuo vadovaujantis bus taikomas. Atsakydama į klausimą „kuo vadovaujantis buvo nustatyti būtent tokie ribojimai (t. y. būtent tokie daugiklio limitai)“, Bendrovė nurodė, kad konkretūs daugikliai buvo parenkami proporcingai kliento keliamai rizikai, vertinant su standartiniais daugikliais. Atsakydama į klausimą „kodėl skirtingomis dienomis buvo taikomi skirtingi limitai tiek A. J., tiek T. P. (paaiškinti atskirai tiek A. J., tiek T. P. atžvilgiu), t. y. detalizuoti, kodėl ribojimai kintantys“, Bendrovė nurodė, kad „įvykių limitai yra kintantys kiekvieną dieną ir kuo įvykio laikas artėja, tuo limitai didinami, o tai turi reikšmės galutiniam rezultatui“.
Taigi, Bendrovės reglamente nėra įtvirtinta Bendrovės galimybė taikyti asmeninius statymų ribojimus ar limitus lošėjams, o Bendrovė pati pripažino, kad konkrečių ir tiesioginių normų pateikti negali.
Nors Bendrovė 2023 m. gruodžio 11 d. turi pasitvirtinusi Lažybų rizikos valdymo tvarką, kuri „nustato lošimų bendrovės rizikų valdymo procedūras, skirtas užtikrinti sąžiningą ir skaidrų organizavimą, <…>, nustatyti prevencines ir reagavimo priemones rizikų kontrolei ir mažinimui“ bei apima „rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti rizikingų lošėjų kriterijus <…>, rizikos valdymo priemones, taikomas rizikingiems lošėjams <…>“, Bendrovė, vadovaudamasi ja, A. J. ir T. P. pritaikė laikinus statymų ribojimus, nes, jos teigimu, jie atitiko rizikingų lošėjų kriterijus, nurodytus Lažybų rizikos valdymo tvarkoje. Tačiau ši tvarka nėra Bendrovės reglamento dalis ir su šiais kriterijais Bendrovė nėra supažindinusi pačių lošėjų, t. y. A. J. ir T. P..
Taigi, remiantis ALĮ 18 straipsnio 1 dalimi, visos aplinkybės, kurios gali turėti įtakoti lošėjų (A. J. ir T. P.) ar Bendrovės teisėtiems interesams, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente. Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu (ALĮ 18 straipsnio 3 dalis). ALĮ nesuteikia teisės lošimų organizatoriams nustatyti lošimų organizavimo vidaus tvarkas, taisykles ar aprašus, neįtrauktus į Reglamento nuostatas, ir jais vadovautis savo veikloje. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą.
Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (ALĮ 18 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju Bendrovė privalėjo veikti pagal Reglamentą, o Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka nėra šiuo metu galiojančio Reglamento, su kuriuo būtų susipažinę ir lošėjai (A. J. ir T. P.), dalis.
Nagrinėjamu atveju lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, t. y. taikyti statymų limitų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos reglamente ir (ar) teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia bendrovės nuotolinių lošimų reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams, turi būti aiškiai aprašytos Nuotolinio lošimo reglamente ir (ar) kituose teisės aktuose.
Svarbu paminėti, kad Bendrovė nesivadovauja savo pačios parengtu ir Priežiūros tarnybos patvirtintu Reglamentu, kurio 18 punkte numatyta, jog, kilus įtarimams, kaip ir minėjo Bendrovė, dėl sukčiavimo ar VPN naudojimo, Bendrovė gali laikinai blokuoti ar riboti lošėjo sąskaitą. Be to, Reglamente nurodyta aiški tvarka, per kiek laiko turi būti išsiaiškintos aplinkybės, tačiau Bendrovė to nepadarė. Vietoj to leido lošėjams ir toliau dalyvauti lošimuose, toleruodama jų galimą nesąžiningumą.
Komisija pažymėjo, jog, vadovaujantis ALĮ 18 straipsnio 2 dalimi, lošimų organizavimo reglamentus rengia lošimų organizatorius, o Priežiūros tarnyba, įvertinusi jų atitiktį ALĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams, juos patvirtinta. Taigi, jei lošimų organizatorius susiduria su sunkumais taikydamas savo lošimų organizavimo reglamento nuostatas, jos turėtų būti tikslinamos taip, kad jų taikymas praktikoje nekeltų jokių abejonių.
Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad Bendrovė, A. J. nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. ir T. P. nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. taikydama statymų limitus, vadovavosi 2023 m. gruodžio 11 d. patvirtinta Lažybų rizikos valdymo tvarka (kuri nėra Bendrovės reglamento dalis), o ne konkrečiomis Reglamento nuostatomis, taip pažeisdama ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atkreiptas dėmesys, jog Bendrovės atstovas Komisijos posėdžio metu pripažino, kad limitavo šiuos žaidėjus, tačiau nelaiko tokių veiksmų neteisėtais ir pažeidimo nepripažįsta. Taip pat nurodė, kad Bendrovė nebetaiko statymų ribojimų, tačiau toliau daro tuos pačius investigavimus pagal savo lažybų rizikos politiką ir toliau tiria, renka informaciją.
Komisija, vadovaudamasi Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 32.1 papunkčiu, už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą pasiūlė skirti Bendrovei 6 000 Eur baudą.
Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, Komisija vienbalsiai nusprendė, kad, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis ir į tai, jog Bendrovė sprendimus taikyti A. J. ir T. P. statymų limitus priėmė vadovaudamasi Bendrovės 2023 m. gruodžio 11 d. patvirtinta Lažybų rizikos valdymo tvarka (kuri nėra Bendrovės reglamento dalis), Bendrovės atitikties vadovas R. D., priimdamas sprendimus pareiškėjų atžvilgiu – A. J. nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d., o T. P. nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. taikyti statymų limitus, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi ALĮ 29 straipsnio 7 punktu, 291 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 292 straipsnio 3 dalimi ir susipažinusi su Komisijos išvada Nr. IVL-1012, 2025 m. rugpjūčio 14 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame:
- konstatavo, kad Bendrovė sprendimus taikyti A. J. ir T. P. statymų limitus priėmė vadovaudamasi ne objektyviais, Reglamente nurodytais kriterijais, o Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, kuri nėra Bendrovės reglamento dalis, todėl Bendrovės darbuotojas, atitikties vadovas R. D., pareiškėjų atžvilgiu priėmęs sprendimus nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. A. J., nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. T. P. taikyti statymų limitus, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą (Įsakymo 2 punktas);
- nutarė pritarti Komisijos išvadai Nr. IVL-1012 ir už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 6 000 Eur baudą (Įsakymo 3 punktas).
Bendrovė 2025 m. rugpjūčio 14 d. gavo Priežiūros tarnybos Įsakymą. Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas visa apimtimi, todėl naikintinas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.
ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta:
1) lošimo pavadinimas;
2) lošimo organizavimo vieta;
3) lošimo taisyklės;
4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis;
5) didžiausia laimėjimo suma;
6) laimėjimų grupės;
7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas);
8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą;
9) laimėjimų išmokėjimo tvarka;
10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.
Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (ALĮ 18 straipsnio 2 dalis). Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu (to paties straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja, organizuodama nuotolinius lošimus, privalo vadovautis savo Reglamentu, kuris patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus 2024 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. DIE-588. Bendrovės reglamento 1 punkte nustatyta, kad UAB „Nesė“, juridinio asmens kodas 140222629, buveinės adresas Turgaus g. 1, LT-91247 Klaipėda, nuotolinius lošimus organizuoja (nuotolinio lošimo paslaugas teikia) vadovaudamasi ALĮ, PPTFPĮ ir jo įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat kitais aktais ir UAB „Nesė“ reglamentu.
Reglamentas yra skelbiamas Bendrovės interneto tinklalapyje ir pateikiamas lošėjui susipažinti, sudarant nuotolinio lošimo sutartį (pateikiant aktyvią nuorodą į interneto tinklalapį, kur skelbiamas visas Reglamento aktualios redakcijos tekstas). Sudaręs nuotolinio lošimo sutartį, lošėjas gali bet kada susipažinti su Reglamentu Bendrovės interneto tinklalapyje (Reglamento 3 punktas).
Preziumuojama, kad kiekvienas lošėjas, dalyvaujantis nuotoliniuose lošimuose, yra susipažinęs su Reglamentu, lošėjui yra aiškios, suprantamos ir priimtinos Reglamento nuostatos. Kilus nesutarimams tarp Bendrovės ir lošėjo, lošėjas negali teigti, kad jis nebuvo susipažinęs su Reglamentu ar neteisingai jį suprato (Reglamento 6 punktas).
Reglamento 2.7 papunktyje nustatyta, kad statymas – lošėjo veiksmai, kuriais lošėjas pasirenka konkretų Nuotolinį lošimą, Statomą sumą ir savo atitinkamais valiniais veiksmais išreiškia valią dalyvauti Nuotoliniame lošime.
Reglamento 2.8 papunktyje nurodyta, kad statoma suma (Statymo suma) – pinigų suma, lošėjo iš lošėjo 1ošimų sąskaitos įmokama dalyvaujant Nuotoliniuose lošimuose.
Reglamento 8 punkte nurodyta, kad kiekvienas lošėjas, dalyvaudamas Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, privalo laikytis Reglamente nustatytų sąlygų:
- dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir statymus atlikti asmeniškai, t. y. netarpininkauti kitiems asmenims atliekant statymus, nepriimti iš kitų asmenų pinigų statymui atlikti ir nurodymų, kokiu statymus atlikti, ir pan. (Reglamento 8.1 papunktis);
- atskleisti Bendrovės prašomą informaciją ir pateikti šią informaciją patvirtinančius dokumentus, jei tokį prašymą Bendrovė pateikia vykdydama PPTFPĮ jai nustatytas funkcijas (Reglamento 8.2 papunktis).
Reglamento 15 punkte nurodyta, kad, įgyvendindama PPTFPĮ reikalavimus, Bendrovė turi teisę bet kada reikalauti lošėjo atnaujinti ar papildomai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus:
15.1. iš naujo atlikti tapatybės patvirtinimo procedūrą;
15.2. paaiškinti piniginių lėšų, naudojamų pildant lošėjo lošimų sąskaitą ir atliekant statymus nuotoliniame lošime, kilmę ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
15.3. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad lošėjo mokėjimo sąskaita, lošėjo naudojama lėšų pervedimui į arba iš lošėjo lošimų sąskaitos, yra atidaryta lošėjo vardu ir priklauso jam.
Reglamento 18 punkte nurodyta, kad Bendrovė turi teisę laikinai vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti ja naudotis lošėjui tuo atveju, kai:
18.1. Bendrovė turi pagrįstų įtarimų, kad lošėjas nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu pateikė neteisingus (klaidinančius) duomenis ir tokie duomenys nebuvo patikslinti;
18.2. Bendrovė turi pagrįstų įtarimų, kad lošėjas nesąžiningai (įskaitant, bet tuo neapsiribojant, taip, kaip nurodyta Reglamento 7 punkte) lošė ir (ar) laimėjo nuotoliniuose lošimuose;
18.3. Bendrovė turi pagrįstų įtarimų, kad lošėjas dalyvauja nuotoliniuose lošimuose galimai iš jurisdikcijos, kurioje tokia veikla yra draudžiama ir (ar) ribojama arba kitaip kontroliuojama;
18.4. dėl lošėjo veiksmų kyla reali grėsmė Bendrovės (Bendrovės interneto tinklalapio) veiklai (veikimui) ir (ar) Bendrovė gali patirti nepagrįstų nuostolių arba kitais teisės aktuose numatytais atvejais;
18.5. nepavyksta atlikti patikros telefonu, kaip tai numatyta Reglamento 17 punkte;
18.6. lošėjas, Bendrovei pareikalavus, kaip nurodyta Reglamento 15 punkte, iš naujo neatlieka tapatybės patvirtinimo procedūros arba nepaaiškina lėšų kilmės (taip pat nepateikia lėšų kilmę pagrindžiančių dokumentų).
Reglamento 19 punkte nustatyta, kad Reglamento 18 punkte numatytais atvejais Bendrovei užblokavus lošėjo lošimų sąskaitą, Bendrovė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas, privalo pateikti lošėjui (išsiunčiant lošėjo nuotolinio lošimo sutartyje esančiu lošėjo nurodytu elektroninio pašto adresu) tokį blokavimą paaiškinančius motyvus ir esant galimybei pagrindžiančių dokumentų ar kitų duomenų kopijas. Ne vėliau nei per 5 (penkias) darbo dienas nuo šiame punkte nurodytos informacijos gavimo lošėjas privalo pateikti Bendrovei informaciją (informacija pateikiama Reglamento VI skyriuje numatytais būdais) apie tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo laikinai blokuota lošėjo lošimų sąskaita, yra išnykusios, arba nurodyti pagrindus, dėl kurių Bendrovė turėtų panaikinti blokavimą. Bendrovė, gavusi minėtą informaciją, nedelsiant, bet ne vėliau nei per 10 (dešimt) darbo dienų, ją privalo išnagrinėti ir pateikti lošėjui atitinkamą atsakymą (atsakymas pateikiamas jį išsiunčiant lošėjo nuotolinio lošimo sutartyje esančiu lošėjo nurodytu elektroninio pašto adresu) dėl blokavimo panaikinimo ar nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo ir lošėjo lošimų sąskaitos uždarymo, nustačius, kad lošėjas pažeidė Azartinių lošimų įstatymą arba Reglamentą. Tuo atveju, jei lošėjas per šiame punkte nustatytą terminą (kurį Bendrovė turi teisę vienašališkai pratęsti du kartus po 20 (dvidešimt) darbo dienų) nepateikė Bendrovei jokios informacijos arba pateikta informacija nebuvo pakankama ir Reglamento 18 punkte nurodytos aplinkybės neišnyko, Bendrovė, vadovaudamasi nuotolinio lošimo sutartyje nustatyta tvarka, vienašališkai nutraukia nuotolinio lošimo sutartį ir uždaro lošėjo lošimų sąskaitą. Jei lošėjas po lošimų sąskaitos užblokavimo iš naujo atlieka tapatybės patvirtinimo procedūrą ir (ar) pateikia prašomą informaciją ir (ar) dokumentą, Bendrovė, įsitikinusi pateiktos informacijos ir (ar) dokumentų teisingumu, atblokuoja lošėjo lošimų sąskaitą. Tuo atveju, jei lošėjas atsisako patvirtinti savo tapatybę iš naujo ir (ar) pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentą, Bendrovė nutraukia nuotolinio lošimo sutartį (dalykinius santykius) su lošėju ir perveda pinigų likutį, esantį lošėjo lošimų sąskaitoje, į lošėjo mokėjimo sąskaitą.
Reglamento 1 priedo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2024 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. DIE-251, 27 punkte nurodyta, kad minimalią statymo sumą vienai lažybų kortelei nustato ir skelbia lažybų organizatorius. Bet kokiu atveju statymo suma vienai lažybų kortelei negali būti mažesnė nei 0,01 Eur.
Reglamento 1 priedo 29 punkte nurodyta, kad maksimali statymo suma gali būti nustatoma lažybų pasiūloje atskirai kiekvienai sporto šakai, čempionatui ar kitam lažybų įvykiui.
Reglamento 1 priedo 30 punkte nurodyta, kad maksimali laimėjimo suma atskiriems lažybų įvykiams gali būti apribota atskirai kiekvienai sporto šakai, čempionatui ar kitam lažybų įvykiui.
Reglamento 1 priedo 31 punkte nurodyta, kad didžiausia statoma suma vienai lažybų kortelei visais atvejais yra 14 999 Eur (keturiolika tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai), jei kitaip nenustatyta lažybų pasiūloje.
Reglamento 1 priedo 237 punkte nurodyta, kad už šio Reglamento nuostatų nesilaikymą tiek lažybų organizatorius, tiek lošėjas atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Vadovaujantis ALĮ 2 straipsnio 1 dalimi, lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, būtent lošimų organizatoriui yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą.
Nuotolinio lošimo sutarties formos, patvirtintos Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594 „Dėl nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“, (toliau – Nuotolinio lošimo sutartis) 1 punkte numatyta, kad šia sutartimi Bendrovė įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatytos nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių.
Nuotolinio lošimo sutarties 14 punkte numatyta, kad lošėjas patvirtina, jog sudarydamas šią sutartį jis yra susipažinęs su Bendrovės nuotolinio lošimo reglamentu.
Byloje nustatyta, kad nuotolinių lošimų lošėjui A. J. Bendrovės atitikties vadovo 2024 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. NL-2024/07/17 „Dėl padidintos rizikos lošėjo“ nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. pritaikyta prevencinė priemonė (1 punktas) ir pradėta aktyvi veiklos stebėsena, o atsižvelgiant į lošėjo veiksmus, atitinkamai padidinamos arba sumažinamos jam taikomos prevencinės priemonės (2 punktas).
Nuotolinių lošimų lošėjui T. P. Bendrovės atitikties vadovo 2024 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. NL-2024/87/04 „Dėl padidintos rizikos lošėjo“ nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. pritaikyta prevencinė priemonė (1 punktas) ir pradėta aktyvi veiklos stebėsena, o atsižvelgiant į lošėjo veiksmus, atitinkamai padidinamos arba sumažinamos jam taikomos prevencinės priemonės (2 punktas).
Esminis klausimas, dėl kurio ginčo šalys nesutaria – skirtingai kvalifikuojami byloje susiklostę teisiniai santykiai. Priežiūros tarnyba laikosi pozicijos, jog Bendrovė asmeninių statymų ribojimus ar limitus lošėjams turi teisę taikyti tik vadovaudamasi Reglamentu. Tuo tarpu Bendrovė tvirtina, kad ji turi pareigą taikyti asmeninius statymų ribojimus ar limitus lošėjams vykdydama pareigas, nustatytas PPTFPĮ.
Norint pripažinti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022). Kartu pažymėtina ir tai, kad lošimų reglamentą tvirtina būtent Priežiūros tarnyba, taigi ji, tvirtindama reglamentą, turėtų atsižvelgti, ar reglamento nuostatos išsamios, tikslios, aiškios, logiškos ir suderintos viena su kita, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ALĮ ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reguliuojančius lošimų organizavimą (žr., pvz., 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022).
Lošimas ir lažybos yra grindžiami atsitiktinumu, todėl, siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Nagrinėjamu atveju leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme. Jeigu konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti vidiniuose teisės aktuose ir apie tokius taikomus kriterijus žinoma tik pačiai Bendrovei, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021). Taigi, jeigu konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti vidiniuose teisės aktuose (šiuo atveju – Reglamente) ir apie tokius taikomus kriterijus žinoma tik pačiai Bendrovei, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, surinktą medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, kad Priežiūros tarnyba atliko pakankamai išsamų ir visapusišką tyrimą bei pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, pritaikiusi lošėjams T. P., A. J. asmeninius statymų ribojimus ar limitus, kurių taikymo galimybės ir sąlygos nebuvo reglamentuotos Reglamente ir paskelbtos Bendrovės svetainėje. Teisėjų kolegija sutinka su Priežiūros tarnybos pozicija, jog Bendrovė ir lošėjai privalo vadovautis Reglamentu, jame turėtų būti konkrečiai apibrėžti atvejai, kada Bendrovė gali taikyti tam tikras ribojimo priemones (sankcijas) lošėjams, rizikos faktoriai ir kitos aplinkybės, darančios įtaką lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei Bendrovė nori taikyti ribojimo priemones, tokia galimybė turėtų būti įtvirtinta Reglamente ir skelbiama Bendrovės svetainėje. Priešingu atveju nebūtų galimybės apsaugoti lošėjų nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu. Bendrovė dėl asmeninių statymų ribojimų ar limitų gali spręsti tiek, kiek tai leidžia ir apibrėžia lošimus reglamentuojantys teisės aktai, visų pirma – Reglamentas. Taigi, nagrinėjamu atveju Bendrovė, pagrįstai įžvelgusi kylančias pinigų plovimo rizikas dėl abiejų klientų konkrečių veiksmų, privalėjo jas veiksmingai valdyti, įgyvendindama PPTFPĮ reikalavimus ir principą „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. T. y. Bendrovė turėjo tik teisę bet kada reikalauti lošėjo atnaujinti ar papildomai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus (Reglamento 15 punktas,15.1–15.3 papunkčiai, taikomi įgyvendinant PPTFPĮ reikalavimus) arba laikinai vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti lošėjui ja naudotis tik Reglamento 18.1–18.6 papunkčiuose nustatytais atvejais, ir neturėjo teisės vadovautis 2023 m. gruodžio 11 d. patvirtinta Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, kuri nėra Bendrovės Reglamento dalis.
Bendrovės Reglamente nėra įtvirtinta priemonė taikyti asmeninių statymų ribojimus ar limitus. Taigi, remiantis ALĮ 18 straipsnio 1 dalimi, visos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos lošėjų (A. J. ir T. P.) ar Bendrovės teisėtiems interesams, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente. Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu (ALĮ 18 straipsnio 3 dalis). ALĮ nesuteikia teisės lošimų organizatoriams nustatyti lošimų organizavimo vidaus tvarkas, taisykles ar aprašus, neįtrauktus į Reglamento nuostatas, ir jais vadovautis savo veikloje. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (ALĮ 18 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju Bendrovė privalėjo veikti pagal Reglamentą, o Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka nėra šiuo metu galiojančio Reglamento, su kuriuo yra susipažinę ir lošėjai (A. J. ir T. P.), dalis. Nagrinėjamu atveju lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, t. y. taikyti statymų limitų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos Reglamente ir (ar) teisės aktuose arba jei klientas nepažeidžia Bendrovės nuotolinių lošimų Reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Visos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams, turi būti aiškiai aprašytos Nuotolinio lošimo reglamente ir (ar) kituose teisės aktuose. Todėl nepagrįstas Bendrovės įsitikinimas, kad ji turėjo teisę valdyti kylančias rizikas, laikinai ribodama maksimalias statymo sumas dviem lošėjams, nes, taikydama laikinus ribojimus, Bendrovė siekė teisėtų tikslų ir elgėsi taip, kaip numato valstybės politika ir ALĮ įtvirtinti tikslai – neskatino azartinių lošimų ir mažino lošimų prieinamumą bei patrauklumą.
Pareiškėja padarytam pažeidimui pateisinti remiasi LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs dėl pareiškėjui pritaikyto ribojimo dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir duomenis apie jo atliktus statymus bei Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatas (6 punkte buvo įtvirtinta, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, pažeidinėja reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka; tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą), teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, apribodamas statymus, naudojosi Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente įtvirtintomis teisėmis, todėl šio reglamento nuostatų nepažeidė ir veiklą vykdė vadovaudamasis ALĮ 18 straipsnio 1 dalies bei Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pozicijai, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su lošėjo padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais; kita vertus, atsakovas, atlikdamas pareiškėjo neplaninį specialų tikrinimą, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius pareiškėjo atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Nurodytoje byloje buvo padaryta išvada, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas netinkamai pritaikius teisės normas ir nesiaiškinus visų aplinkybių, reikšmingų ginčui teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju Bendrovės reglamente nėra įtvirtinta priemonė taikyti asmeninių statymų ribojimus ar limitus, todėl šiam ginčui spręsti ši teismo praktika neaktuali.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog Priežiūros tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir neplaninio specialiojo patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, Bendrovė sprendimus taikyti A. J. ir T. P. statymų limitus priėmė vadovaudamasi ne objektyviais, Reglamente nurodytais kriterijais, o vadovaudamasi 2023 m. gruodžio 11 d. Bendrovės lažybų rizikos valdymo tvarka, kuri nėra Bendrovės reglamento dalis, todėl Bendrovė (jos darbuotojas, atitikties vadovas R. D.), pareiškėjų atžvilgiu priėmusi sprendimus nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. A. J. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. T. P. taikyti statymų limitus, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tad Įsakymo 2 punktas yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Iš dalies sutiktina su Bendrovės skundo argumentu, kad Bendrovės vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatai, taikomos vidinės klientų stebėjimo bei rizikos vertinimo metodikos ir pan., neturi būti skelbiami viešai. Tačiau bet kokiu atveju asmeninių statymų ribojimai ar limitai vienaip ar kitaip turi būti išdėstyti Bendrovės reglamente. Tad tarp šių dviejų teisės aktų, t. y. PPTFPĮ ir ALĮ, nėra jokio prieštaringumo, juo labiau kad vieno teisės akto laikyti specialiu įstatymu (lex specialis) kito atžvilgiu būtų nepagrįsta. Lošimų organizatorius, vykdydamas savo veiklą, turi laikytis ALĮ ir PPTFPĮ nustatytų reikalavimų. Šių įstatymų reikalavimai taikomi vienu metu, tačiau siekiant skirtingų tikslų – lažybos organizuojamos taikant ALĮ ir lošimų organizavimo reglamento (nagrinėjamu atveju – Bendrovės reglamento) nuostatas, o lažybų organizavimo metu vykdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija vykdoma vadovaujantis PPFTPĮ ir lošimų organizatorių nustatyta tvarka (PPFTPĮ 29 straipsnis). Atsakovė pagrįstai teigia, kad PPFTPĮ nenumatyta, jog lošimų organizatorių vykdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veikla gali prieštarauti ALĮ ir lošimų organizavimo reglamente nustatytai lošimų organizavimo tvarkai ar kad šiuose teisės aktuose nustatytą tvarką lošimo organizatorius gali vienašališkai pakeisti. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-284-662/2025, 2026 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-370-821/2026.
Pareiškėjos įsitikinimu, Priežiūros tarnyba Bendrovės galimą pažeidimą turėjo vertinti išimtinai kaip mažareikšmį, nes jis atitiko visus mažareikšmio pažeidimo požymius, nustatytus ALĮ ir Kriterijuose, taip pat Priežiūros tarnyba neturėjo pagrindo Bendrovei taikyti piniginę sankciją už nutrauktą pažeidimą. Tad Bendrovei 6 000 Eur bauda kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė paskirta neteisėtai.
ALĮ 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Priežiūros tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, taiko lošimus organizuojančioms bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones.
Poveikio priemonės ir jų taikymo tvarka reglamentuota ALĮ 291 straipsnyje. Konkrečiai ALĮ 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus Priežiūros tarnyba bendrovėms taiko poveikio priemones, be kita ko, skiria šio įstatymo 292 straipsnyje nustatytą baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės padarytas pažeidimas nutrauktas (ALI 291 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimą taikyti bendrovei konkrečią poveikio priemonę priima Priežiūros tarnybos direktorius (ALĮ 291 straipsnio 2 dalis).
Baudos ir jų skyrimo tvarka reglamentuota ALĮ 292 straipsnyje. ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo <...> 15–20 straipsnių <...> pažeidimus Priežiūros tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų.
ALĮ 292 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skiriant baudą vertinama:
1) nustatytų šio įstatymo pažeidimų pobūdis ir trukmė;
2) dėl šio įstatymo pažeidimų bendrovės gautos pajamos, kitokia turtinė nauda, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) bendrovės kaltė;
4) bendrovės padaryti ankstesni šio įstatymo pažeidimai ir jai taikytos poveikio priemonės;
5) šiame įstatyme nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;
6) kitos svarbios aplinkybės.
ALĮ 292 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba.
Byloje nustatyta, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Pirmuoju etapu, vadovaujantis Antžeminiuose lošimuose įmokėtų sumų už dalyvavimą lošime ir išmokėtų laimėjimų ataskaitos ir Nuotoliniuose lošimuose įmokėtų sumų už dalyvavimą lošime ir išmokėtų laimėjimų ataskaitos duomenimis už praėjusius finansinius metus, nustatytos bendrosios metinės Bendrovės pajamos už 2024 m. – (duomenys neskelbtini) Eur. 0,1 ir 0,5 procento šios sumos atitinkamai sudaro – (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo atveju baudos vidurkis yra (duomenys neskelbtini) Eur.
Antruoju baudos apskaičiavimo etapu nustatoma, ar yra ALĮ 291 straipsnio 3 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių ir (ar) ALĮ 291 straipsnio 4 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Komisija, skirdama poveikio priemonę, nustatė vieną lengvinančią aplinkybę – Bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su Priežiūros tarnyba, teikdama atsakymus ir prašomus dokumentus. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Komisija, skirdama poveikio priemonę, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Antruoju baudos apskaičiavimo etapu įvertinus atsakomybę lengvinančių aplinkybių reikšmingumą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmuoju baudos apskaičiavimo etapu nustatytas baudos vidurkis mažinamas 15 procentų, o tai sudaro 6 899 Eur.
Trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu vertinamos ALĮ 292 straipsnio 5 dalies 1–4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės.
Nustatyto pažeidimo pobūdis ir trukmė – pažeidimas susijęs su lošimų organizavimu ne pagal Reglamentą. Pažeidimas pradėtas 2024 m. liepos 17 d. (kai pradėti taikyti statymo limitai A. J.), pažeidimas pabaigtas 2024 m. gruodžio 22 d. (kai nutraukti statymo limitai T. P.). Taigi, pažeidimas yra pašalintas, Bendrovė abiem pareiškėjams nebetaiko statymų limitų.
Iš pažeidimo gautų Bendrovės pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis nenustatytas. Nenustatyta, kad Bendrovės pažeidimas būtų padarytas tyčia. Bendrovė anksčiau nėra bausta už analogiškus pažeidimus.
Įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes (nustatytos trys subjekto padėtį gerinančios aplinkybės, bloginančių aplinkybių nenustatyta), antruoju baudos apskaičiavimo etapu nustatytas baudos vidurkis mažinamas 40 procentų – iki 4 139 Eur.
Įvertinus tai, kad ALĮ 292 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Priežiūros tarnyba Bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 Eur ir ne daugiau kaip 15 000 Eur, o Aprašu apskaičiuotas baudos dydis – 4 139 Eur – yra mažesnis už minimalią ALĮ 292 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą baudos ribą – 6 000 Eur, Bendrovei už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą skundžiamo Įsakymo 3 punktu skyrė 6 000 Eur baudą.
Kriterijų 5.7 papunktyje nustatyta, jog mažareikšmiais pažeidimais gali būti pripažįstami kiti formalūs ir nereikšmingi pažeidimai, kurie nesukėlė žalos lošėjams ir žaidėjams, arba padaryta žala neviršija 3 BSID (bazinės socialinės išmokos dydžių). Formaliais ir nereikšmingais pažeidimais laikytini tokie pažeidimai, kurių nesilaikymas nekelia grėsmės prižiūrimo ūkio subjekto veiklos tęstinumui, vykdomų lošimų ar loterijų skaidrumui, lošėjų ar žaidėjų interesams, kitiems viešiesiems interesams. Vertinant padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į subjekto pajamas, gautas tiesiogiai dėl pažeidimo padarymo.
Šiuo nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, jog Bendrovė ALĮ 18 straipsnio pažeidimu sukėlė grėsmę lošėjų teisėtiems interesams bei vykdomų lošimų skaidrumui, kadangi lošimai šiuo atveju buvo vykdomi ne pagal Bendrovės Reglamentą. Tai patvirtina A. J. ir T. P. 2024 m. lapkričio 18 d., 2024 m. lapkričio 24 d. skundų Priežiūros tarnybai turinys.
Teismas, įvertinęs mažareikšmių pažeidimų kriterijus bei faktinę situaciją, sutinka su atsakovės vertinimu, kad Bendrovės padarytų pažeidimų pripažinti mažareikšmiais nebuvo pagrindo. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams ir adekvati; ji paskirta remiantis ALĮ ir Aprašo nuostatomis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovei bauda (Įsakymo 3 punktas) paskirta pažeidžiant ALĮ, Aprašo, Kriterijų nuostatas, paskirta nepagrįstai ar per didelė. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki. Argumentų ir duomenų, kad atsakovė būtų pritaikiusi pareiškėjai finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydama bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl nepagrįsto ekonominės sankcijos skyrimo, teisės principų pažeidimų. Teismas vertina, jog priimant Įsakymą buvo atsižvelgta į visas reikšmingas baudos individualizavimui aplinkybes ir įvertinta padaryto pažeidimo trukmė. Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto (minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principas) reikalavimus. Ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
Pareiškėjos įsitikinimu, bylą pagal jos skundą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti dėl ALĮ 292 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai. Pareiškėja įsitikinusi, kad ALĮ 292 straipsnio 3 dalis tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Spręsdama pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).
Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Taigi, klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2320/2012, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2423-629/2025).
Išnagrinėjus bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, taip pat įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir taikytinas įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nurodytų nuostatų konstitucingumo. Todėl tam, kad administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta, nėra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Priežiūros tarnybos direktorius Įsakymu pagrįstai pripažino Bendrovę pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nesė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Daina Kukalienė
Jolanta Medvedevienė