Civilinė byla Nr. e2A-865-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00454-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija  2.6.8.11.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta" ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DnB NORD bankas.

              Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminių jos pažeidimų teisėtumo klausimas.
2. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nutraukimą nuo 2016 m. kovo 14 d. ir įpareigoti atsakovę vykdyti Koncesijos sutartį; priteisti ieškovei iš atsakovės 58 301,07 Eur delspinigių, 18 523,91 Eur įstatyminių palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717 dėl koncesijos ruožo – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės Kauno mieste – projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos (toliau – Koncesijos sutartis). Tarp šalių kilęs teisminis ginčas dėl Koncesijos sutarties vykdymo  Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi tarp šalių patvirtinta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis). 2016 m. vasario 12 d. atsakovė pranešimu informavo ieškovę apie šios padarytus tokius esminius Koncesijos sutarties pažeidimus: 1) neužtikrino teisingų duomenų apie koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių pateikimo atsakovei; 2) nesilaiko Taikos sutarties sąlygų, numatančių iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokėjimo tvarkai peržiūrėti; 3) netinkamai vykdo Koncesijos sutarties 28 paragrafe numatytus koncesijos ruožo techninės priežiūros įsipareigojimus; 4) neperdavė atsakovei projektinės dokumentacijos. Taip pat informavo, kad 2016 m. vasario 18 d. 10.30 val. šaukiamas sutaikinimo komisijos posėdis. Nesutikdama su atsakovės nurodytais esminiais Koncesijos sutarties pažeidimais, ieškovė 2016 m. vasario 26 d. pateikė atsakovei atsakymą. Atsakovė 2016 m. kovo 14 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2016 m. kovo 14 d. vienašališkai nutraukia Koncesijos sutartį dėl esminių jos pažeidimų.
4. Ieškovė nurodo, kad Taikos sutartimi jau buvo išspręstas klausimas dėl ieškovės tinkamo Koncesijos sutarties 27.1.2 punktu prisiimto įsipareigojimo – pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo bei teisingų duomenų pateikimo, taip pat 26.3 punkte numatyto įsipareigojimo – perduoti atsakovei projektinę dokumentaciją įvykdymo. Automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo klausimas taip pat išspręstas toje byloje, todėl ir šios aplinkybės panaudojimas pakartotinai pripažintinas neteisėtu. Šio pažeidimo egzistavimą atsakovė grindžia prielaidomis ir samprotavimais, be to, nepagrįsti atsakovės argumentai, jog įrengta automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė nesilaikė Taikos sutarties 6 punkto sąlygos dėl komisijos sudarymo. 2012 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės suformuota komisija sudarė tik atsakovės nariai. Atsakovė apribojo teisė ieškovei dalyvauti komisijoje ir, versdama patvirtinti vienašališkai atsakovės parengtą mokėjimo tvarką, pažeidė šią Taikos sutarties sąlygą. Ieškovė su L. U. sudarė ekspertizės rangos sutartį, 2015 m. balandžio 22 d. parengtos išvados, patvirtinančios neapmokėtų koncesijos mokesčių apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą bei paneigiančios atsakovės pretenzijas. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl Koncesijos sutarties 28.1.2 punkte numatyto pareigos netinkamo vykdymo. Raštai, kuriuose atsakovė neva užfiksavo minimų Koncesijos nuostatų pažeidimus yra formalūs, nekonkretūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, nė vienas iš jų nepatvirtina techninės priežiūros įsipareigojimų nevykdymo, juo labiau nurodomi trūkumai negali būti pripažinti esminiais Koncesijos sutarties pažeidimais. 2016 m. atsakovė iš viso neužfiksavo jokių Koncesijos ruože atliktinų darbų, o tai patvirtina, kad techninė priežiūra yra vykdoma nepriekaištingai. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad ieškovė kai kuriuos techninės priežiūros darbus atliko vėluodama, ji negali būti laikoma dėl to kalta, nes pati atsakovė nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti už ieškovės atliktus darbus, dėl ko ieškovė priversta darbus finansuoti savo lėšomis ir kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Atsakovė taip pat neįvykdė pareigos tinkamai informuoti ieškovę apie Koncesijos sutarties nutraukimą, nesilaikė informavimo apie sutarties nutraukimą taisyklių (Koncesijos sutarties 44.1 p., CK 6.218 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą nuo 2016 m. kovo 14 d. neteisėtu; atmetė ieškinio dalį dėl atsakovės įpareigojimo toliau vykdyti Koncesijos sutartį pagal joje numatytas sąlygas; likusioje dalyje dėl 58 301,07 Eur sutartinių delspinigių ir 18 523,91 Eur įstatyminių palūkanų priteisimo civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimai Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-640-480/2017 ir Nr. 2-583-657/2016.
6. Teismo vertinimu, atsakovė nutraukė Koncesijos sutartį nesilaikydama joje nustatytos tvarkos, t. y. nenustatė ne mažesnio nei 60 dienų termino esminio sutarties pažeidimo pašalinimui, tokiu būdu pažeisdama ne tik Koncesijos sutarties 44.1 punkto ir jo 6 dalies reikalavimą, bet ir 30 dienų terminą, numatytą 2016 m. vasario 12 d. pranešime bei CK 6.218 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės pranešimas dėl esminių sutarties pažeidimų motyvuotas netinkamai, o nurodyti pažeidimai nesudarė pagrindo pripažinti juos esminiais. Dėl ieškovės tinkamo Koncesijos sutarties 27.1.2. punktu prisiimto įsipareigojimo – pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo bei teisingų duomenų pateikimo, taip pat 26.3 punkte numatyto įsipareigojimo – perduoti atsakovei projektinę dokumentaciją įvykdymo jau buvo spręsta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kurioje patvirtinta Taikos sutartis. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovės įrengta automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų dėl metrologinių matavimų priemonių reikalavimų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė galimai buvo neparengusi ir nebuvo perdavusi atsakovei projektinės dokumentacijos. 2012 m. vasario 26 d. ekspertizės akte civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 konstatuota, kad techniniai projektai ir statybos darbai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, projektiniai pakeitimai suderinti su atsakovės atsakingais darbuotojais, Kauno apskrities viršininko 2006 m. įsakymu Nr. V-537 paskirta komisija baigtą statinio objektą 2008 m. gegužes 26 d. aktu pripažino tinkamu naudoti. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovė pažeidė Taikos sutarties 6 punkto sąlygas, nes komisija iš septynių asmenų buvo suformuota atsakovės iniciatyva, ją sudarė tik atsakovės atstovai, ieškovė pageidavo dalyvauti komisijoje, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Ieškovės kreipimasis į ekspertą L. U. patvirtina, kad šalims nepavyko įgyvendinti Taikos sutarties 6 punkto. Teismas nesutiko su atsakovės nurodomu esminiu Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindu dėl Koncesijos sutarties 28 paragrafe numatytų koncesijos ruožo techninės priežiūros įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Atsakovės nurodomi pažeidimai nepatvirtina to, kad jie yra esminiai  ir nustatytas terminas jiems pašalinti, o ieškovė būtų vengusi juos pašalinti ir iki pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą dienos nurodytų pažeidimų nepašalinusi. Be to, atsakovė vengia atsiskaityti už atliktus darbus, dėl ko ieškovė negali būti laikoma kalta dėl atsakovės nurodytų pažeidimų (CK 6.206 str.). Ginčas dėl sutarties nutraukimo paminėtų pažeidimų galėjo būti sprendžiamas ne vienašališkai, bet CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
7. Teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanas negali būti nagrinėjamas šioje byloje tol, kol nėra išspręstas klausimas dėl koncesijos mokesčio ginčo laikotarpiu apskaičiavimo ir jo dydžio pagrįstumo kitose bylose. Todėl šioje dalyje teismas bylą sustabdė.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę toliau vykdyti Koncesijos sutartį pagal joje numatytas sąlygas. Nurodė, kad neaišku, kokias sutarties sąlygas atsakovė vengia vykdyti ar jų nevykdo, be to, minėtam reikalavimui pagrįsti ieškovė nenurodė nei faktinių duomenų, nei teisinių argumentų, dėl apmokėjimo tvarkos šalių kilęs ginčas sprendžiamas kitose bylose.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

9. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. dalinio sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti Koncesijos sutartį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - šį reikalavimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė, prašydama pripažinti Koncesijos sutarties nutraukimą neteisėtu, siekia Koncesijos sutarties vykdymo, t. y. konkretizavo, kad pripažinus Koncesijos sutarties nutraukimą neteisėtu atsakovė būtų įpareigota vykdyti sutartį. Toks reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytus teisių gynimo būdus.
2. Nutraukusi Koncesijos sutartį, atsakovė neišsprendė jos nutraukimo pasekmių, kas patvirtina, kad pradiniu ieškiniu suformuluotas ieškovės reikalavimas – pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu buvo pakankamas, kad būtų pašalintas ieškovės teisių pažeidimas. Neperdavus Koncesijos sutarties objekto atsakovei, jeigu pastaroji nebūtų pradėjusi trukdyti vykdyti sutartį ieškovei ir pati vykdžiusi įsipareigojimus, ieškovei nebūtų kilęs poreikis patikslinti teisių gynimo būdo. Atsakovė vienašališkai nutraukusi Koncesijos sutartį, nors ir neišsprendusi sutarties nutraukimo pasekmių, neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais ėmė trukdyti ieškovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, gadinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius įrenginius ir pan.
3. Netenkinus reikalavimo įpareigoti vykdyti teisėtai sudarytą šalių sutartį, teismas sukūrė teisinį neapibrėžtumą ir teisės pažeidėjui sudarė galimybę ir toliau nevykdyti Koncesijos sutarties ir tęsti ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus.
4. Tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, neatleidžia jų nuo Koncesijos sutarties vykdymo. Kilus ginčui dėl sutarties sąlygos, šalys gali ją ginčyti, tačiau negali atsisakyti vykdyti visos sutarties ir juo labiau sąlygų, dėl kurių ginčo nėra.
10. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Koncesijos sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, dėl ko tolesnis jos vykdymas yra neįmanomas. Net jei būtų pripažinta, kad Koncesijos sutartis nutraukta neteisėtai, atsakovės įpareigojimui toliau vykdyti Koncesijos sutartį joje numatytomis sąlygomis nėra teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiam ieškovės reikalavimui pagrįsti nenurodyti nei faktiniai duomenys nei teisiniai argumentai.
2. Koncesijos sutarties nutraukimo faktas jau yra įvykęs, ir vien konstatavimas, jog šis nutraukimas neva yra neteisėtas, nereiškia, kad sutartis automatiškai vėl tampa galiojanti. Sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu nesuteikia teisės reikalauti, kad kita šalis būtų priversta vykdyti nebeegzistuojančią sutartį. Jokia įstatymo nuostata nenumato galimybės iš naujo sukurti jau nutrūkusius sutartinius teisinius santykius ir priverstinai įpareigoti vieną iš šalių jų laikytis.
3. Iš 2016 m. kovo 14 d. pranešimo turinio yra akivaizdu, kad ieškovei pradinio ieškinio pateikimo metu buvo žinoma, kad Koncesijos sutarties vykdymas pasibaigia nuo jos nutraukimo dienos. Po Koncesijos sutarties nutraukimo ieškovė Koncesijos ruože nevykdė jokių ruožo priežiūros bei eksploatacijos darbų. Tuo tarpu atsakovė, esant nutrauktai Koncesijos sutarčiai, teisėtai perėmė ruožo eksploataciją ir priežiūrą į savo iniciatyvą.
4. Nutraukus Koncesijos sutartį, atsakovė išsprendė sutarties nutraukimo pasekmių klausimą (koncesijos ruožas yra perduotas valdyti, prižiūrėti ir eksploatuoti atsakovei), todėl bet koks tolesnis Koncesijos sutarties vykdymas yra faktiškai neįmanomas. Nesant nustatytos teisingo ir aiškaus koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, šalims nuolatos bylinėjantis dėl mokėtino koncesijos mokesčio dydžio, kas yra vienas esminių Koncesijos sutarties elementų, apie tolesnį sutarties vykdymą nė negali būti kalbos.
5. Tiek Koncesijos sutarties, tiek žemės sklypo, kuriame yra Koncesijos ruožas, nuomos sutarties sudarymo juridiniai faktai iš VĮ Registrų centro yra išregistruoti. Todėl minėtos sutartys yra neturinčios teisinės galios bei nebegalimos vykdyti toliau.
11. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. dalinio sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, priimti naują sprendimą – reikalavimą pripažinti Koncesijos sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu atmesti; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškinio Koncesijos sutarties 44.1. punkto nuostatas, reglamentuojančias Koncesijos sutarties nutraukimo tvarką, taip pat kitas Koncesijos sutarties nuostatas (27.1.2. p., 44.2.1. p., 26.3. p., 28.1,2. p., 28.1.3. p., 28.3. p.), kuriomis vadovaujantis 2016 m. vasario 12 d. pranešime nurodyti ieškovės Koncesijos sutarties pažeidimai vertintini kaip esminiai.
2. Apie visus 2016 m. vasario 12 d. pranešime nurodytus esminius Koncesijos sutarties pažeidimus ieškovei dar iki minėto pranešimo jai pateikimo buvo ne kartą pranešta. Ieškovei buvo nurodytas pažeidimų faktas, prašyta juos pašalinti, pažeidimai įvardinti kaip esminiai. Ieškovė jų nepašalino nei per kelias, nei per 60 dienų. Koncesijos sutarties 44.1 punkte nėra nurodyta, kokį terminą pažeidimams pašalinti atsakovė turi nustatyti, tik tai, jog sutartį pažeidusiai šaliai jų per 60 dienų neištaisius, nukentėjusi šalis turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti. Ieškovė žinojo ir suprato, kad nepašalinus esminių pažeidimų per 60 dienų, atsakovė įgaus teisę vienašališkai nutraukti Koncesijos sutartį, kas ir buvo padaryta 2016 m. vasario 12 d. ir 2016 m. kovo 14 d. pranešimais.
3. Sutaikinimo komitetas šaukiamas tada, kai viena iš šalių nori vienašališkai nutraukti Koncesijos sutartį (Sutarties 47.2.4 p.). Atsakovė, išreiškusi valią vienašališkai nutraukti Koncesijos sutartį bei ją nutraukdama prieš tai du kartus sušaukus sutaikinimo komitetą, elgėsi teisėtai. Koncesijos sutartyje nenurodyta, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą po 30 dienų nuo pranešimo įteikimo galėjo būti ieškovei įteiktas tik tada, kai šalys ginčų neišsprendžia sutaikinimo komitete.
4. Ieškovė vykdė daugybinius ir tęstinius Koncesijos sutarties pažeidimus, kuriuos ištaisyti atsisakydavo, o į periodiškai atsakovės siųstus pranešimus ir raginimus dėl Koncesijos sutarties nevykdymo ir netinkamo jos vykdymo bei nurodymus imtis privalomųjų priemonių jiems ištaisyti, nereagavo, jų nevykdė. Ieškovė formaliais bei nepagrįstais prieštaravimais dėl sutaikinimo komiteto pirmininko kandidatūros užkirto kelią bet kokioms galimoms tolesnėms atsakovės pastangoms išspręsti visus kilusius klausimus.
5. Sutaikinimo komiteto posėdžiuose klausimai dėl esminių Koncesijos sutarties pažeidimų ir tolimesnio sutarties vykdymo sąlygų neišspręsti, esminiai pažeidimai nepanaikinti bei vykdomi nauji pažeidimai, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai Koncesijos sutartį nutraukė nuo 2016 m. kovo 14 d.
6. Ieškovė neužtikrino teisingų duomenų apie Koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių teikimo ir teisės aktų reikalavimus neatitinkančios automobilių skaičiavimo sistemos. Taikos sutartimi atsakovė nepripažino, kad automobilių skaičiavimo sistema „Car Count“ yra tinkama. Šis klausimas Taikos sutartyje nebuvo aptartas. Be to, atsakovė ieškovės įvykdytą esminį Koncesijos sutarties pažeidimą, susijusį su teisingų duomenų apie Koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių nepateikimu, kildina iš automobilių skaičiavimo laikotarpių, esančių jau po Taikos sutarties įsiteisėjimo dienos bei savo poziciją grindžia Valstybinės metrologijos inspekcijos raštais, kurie taip pat pateikti po Taikos sutarties įsiteisėjimo dienos. Pastarasis raštas teismo neteisingai interpretuotas, taip pat teismas neatsižvelgė į Lietuvos metrologijos inspekcijos 2015 m. balandžio 2 d. raštą. Valstybinės metrologijos tarnybos 2014 m. birželio 25 d. raštas patvirtina, kad automobilių skaičiavimo sistema Car Count nėra pripažįstama ir nėra laikoma matavimo priemone Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti, t. y. teikiamų paslaugų kiekiui ir kainai apskaičiuoti. Todėl Koncesijos ruože įrengtos skaičiavimo sistemos apskaitos duomenys yra nepatikimi, klaidinantys ir nėra objektyviai teisingi. Ieškovė galimai piktnaudžiauja teise ir pažeidžia sąžiningos verslo praktikos principus.
7. Teismas nevertino atsakovės argumentų, susijusių su Taikos sutarties 6 punkto vykdymu. Būtent ieškovė nesilaikė Taikos sutarties 6 punkto nuostatos dėl komisijos sudarymo. Atsakovės direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu buvo sudaryta komisija, į kurios posėdžius buvo kviečiami ir atsakovės bei trečiojo asmens atstovai. Taikos sutarties 6 punktas neįvykdytas dėl ieškovės piktybiškumo, nes ieškovė elgėsi nesąžiningai bei piktavališkai ignoravo bet kokius atsakovės bandymus įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kreipimasis dėl ekspertizės į L. U. nepatvirtina fakto, jog Taikos sutarties 6 punktas neįgyvendintas dėl atsakovės kaltės. Atsakovė su šio eksperto aktu nesutinka, nes ekspertizė atlikta vienašališkai ieškovės nusamdyto eksperto, joje neanalizuojamas abiems šalims tinkančios mokėjimo tvarkos projektas.
8. Atsakovė, pasirašydama Taikos sutartį, neatleido ieškovės nuo prievolės pateikti projektinės dokumentacijos vieną egzempliorių (Koncesijos sutarties 26.3 p.). Iki šiol ieškovė nėra to padariusi ir visaip išsisukinėja iš šios pareigos, formaliai dangstydamasi tariamu jos perdavimu, tačiau nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Todėl kyla pagrįstų abejonių, jog visa projektinė dokumentacija neegzistuoja. Be to, dalis Koncesijos ruožo statinių gali būti pripažinti nelegalios statybos objektais, nes jie yra pastatyti be statybą leidžiančio dokumento, taip pat galimai nesant techninio projekto. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo eksperto S. M. atliktos ekspertizės išvados. Todėl atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Koncesijos sutartį motyvuodama esminiu jos pažeidimu iš ieškovės pusės.
9. Ieškovė Koncesijos sutarties 28 paragrafe numatytų įsipareigojimų nevykdė ir nesiėmė priemonių tinkamai ir laiku pašalinti tam tikrose Koncesijos ruožo atkarpose pakartotinai susiformuojančių asfalto dangos įdubimų; užtaisyti asfalto dangoje esančias išdaužas ir plyšius; atstatyti nufrezuotą asfalto dangą; pakeisti išdaužytus stoginių (paviljonų) transporto stotelėse stiklus; neatnaujino horizontalaus gatvių dangos ženklinimo; nepakeitė sulankstytų ažūrinių metalinių konstrukcijų, sugadintų kelio ženklų ir šviesoforų bei juos laikančių konstrukcijų; neatstatė pašalintų šviesoforų ir apšvietimo atramų, dingusių kelio ženklų bei statinių dalių; žiemos sezono metu nevalo sniego ir nebarsto didelės dalies Koncesijos ruožo, skirto pėstiesiems; neremontuoja Koncesijos ruože esančių korozijos ar vandens pažeistų statinių dalių. Atsakovė nuo 2014 m. pradžios yra parengusi bei pateikusi ieškovei daugiau nei 10 raštų dėl netinkamo Koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nurodydama trūkumus ir reikalaudama juos pašalinti. Minėti pažeidimai negali būti konstatuojami kaip mažareikšmiai, nes tinkama Koncesijos ruožo priežiūra bei savalaikis pažeidimų pašalinimas yra itin svarbūs užtikrinant transporto eismo saugumą, miesto gyventojų sveikatą.
10. Ieškovė pašalino tik dalį nurodytų trūkumų, tačiau vien šio fakto negalima laikyti pagrindu pripažinti, jog ji nepadarė jokio esminio Koncesijos sutarties pažeidimo, susijusio su netinkama Koncesijos ruožo eksploatacija ir priežiūra. Ieškovė nesilaikė trūkumų pašalinimo terminų. Techninės priežiūros įsipareigojimų nevykdymai laikytini esminiais ieškovės pažeidimais pagal Koncesijos sutartį.
11. Atsakovės 2016 m. vasario 12 d. pranešime nurodyti pažeidimai laikytini esminiais Koncesijos sutarties pažeidimais, dėl ko atsakovė Koncesijos sutartį vienašališkai nutraukė nepažeisdama nei CK 6.217 straipsnio, nei Koncesijos sutarties. Taip pat atsakovė Koncesijos sutartį nutraukė nepažeisdama ir jos nutraukimo tvarkos, t. y. laikydamasi tiek Koncesijos sutarties 44.1. punkto, tiek CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, nepašalino jų tarpusavio prieštaravimų, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatas.
12. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai informuoti ieškovę apie sutarties nutraukimą. Vadovaujantis Koncesijos sutarties 44.1 punktu bei CK 6.217 ir 6.218 straipsniais, atsakovė pranešime privalėjo nurodyti, kad pranešama apie esminį sutarties pažeidimą, nustatyti 60 dienų terminą nurodomų pažeidimų pašalinimui, ir tik konstatavusi, kad pažeidimas nepašalintas, apie sutarties nutraukimą informuoti prieš 30 dienų.  Sutaikinimo komiteto sušaukimas neatleido atsakovės nuo pareigos tinkamai pranešti apie Koncesijos sutarties nutraukimą. 
2. Nė vienas iš atsakovės pateiktų raštų ar pranešimų neatitinka šalių sutartų informavimo apie esminį pažeidimą taisyklių. Nė viename iš jų neįvardijama, kad atsakovė praneša dėl esminio pažeidimo ir nustato 60 dienų terminą pažeidimų pašalinimui. 2016 m. kovo 14 d. pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyta, kad sutartis nutraukiama nuo pranešimo surašymo datos, t. y. nenustatant imperatyvaus 30 dienų termino.
3. 2016 m. vasario 12 d. pranešimas apie esminius Koncesijos sutarties pažeidimus nelaikytinas tinkamu informavimu apie sutarties nutraukimą po 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo, nes jame tik nurodyta, kad ieškovės neva daromi pažeidimai sudaro pakankamą teisinį pagrindą svarstyti klausimą dėl sprendimo nutraukti Koncesijos sutartį, o ne jau priimtą sprendimą nutraukti sutartį. Be to, nenustatytas ir 60 dienų terminas pažeidimams pašalinti.
4. Atsakovė neįrodė, kad egzistavo esminis Koncesijos sutarties pažeidimas. Atsakovės pranešime pažeidimais įvardinamos aplinkybės nepatvirtina esminio pažeidimo kriterijų visumos egzistavimo. Atsakovė nenurodo, kokie konkretūs pažeidimai ir dėl ko laikytini esminiais, arba nurodo faktiškai neegzistuojančius pažeidimus, todėl sutarties nutraukimas pripažintinas tariamu ir apsimestiniu. Vienašališko sutarties nutraukimo instituto taikymui nebuvo jokios būtinybės, be to, jis yra neproporcingas, neprotingas ir nesąžiningas įvertinant Koncesijos sutarties apimtis ir ilgalaikiškumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji pati būtų ėmusis kokių nors veiksmų ir šalinusi trūkumus už ieškovę ar būtų samdžiusi trečiuosius asmenims trūkumams pašalinti. Tai patvirtina, kad ieškovė sutartį vykdė tinkamai.
5. Automobilių skaičiavimo sistemos tinkamo įrengimo klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kurioje atsakovė taip pat šia  aplinkybe grindė ginčijamą Koncesijos sutarties nutraukimą. Todėl šios aplinkybės panaudojimas pakartotinai, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.
6. Atsakovė ne kartą buvo pateikusi prašymus dėl proceso atnaujinimo taikos sutartimi užbaigtoje byloje, kuriuos taip pat grindė tais pačiais argumentais dėl neteisingo koncesijos mokesčio skaičiavimo. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1299-657/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-966-302/2015 pripažinta, kad automobilių skaičiavimo sistemos įrengimo tinkamumo ir duomenų teisingumo klausimas buvo ir Taikos sutartimi užbaigtos bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pasirašydamos taikos sutartį šalys taip pat patvirtino, kad Koncesijos sutarties nuostatos, įpareigojančios ieškovę įrengti automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą (27.1.2. p.), buvo įvykdytos tinkamai.
7. Atmestini atsakovės argumentai, kad automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų. Koncesijos sutartyje nebuvo reikalavimo, kad įrengta automobilių skaičiavimo sistema turi atitikti teisinį metrologinį reglamentavimą, be to, toks reikalavimas nenumatytas ir teisės aktais.
8. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė vengė sudaryti Taikos sutarties 6 punkte numatytą komisiją bei ignoravo su tuo susijusias ieškovės pastangas. Ieškovė 2012 m. spalio 31 d. raštu pasiūlė sudaryti bendrą šalių komisiją ir nurodė deleguojamus į komisiją atstovus, tačiau atsakovė pranešė, kad tokia komisija tik iš atsakovės atstovų 2012 m. rugpjūčio 3 d. jau suformuota. Todėl pati atsakovė pažeidė aptariamą Taikos sutarties sąlygą. 2015 m. balandžio 22 d. eksperto L. U. išvados patvirtina neapmokėtų koncesijos mokesčių apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą.
9. Projektinės dokumentacijos perdavimo klausimas taip pat išspręstas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Tiek 2009 m. spalio 29 d. pranešime nutraukti Koncesijos sutartį pirmą kartą, tiek 2015 m. kovo 12 d. rašte bei 2016 m. vasario 12 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo atsakovė nurodo analogiškas aplinkybės dėl projektinės dokumentacijos nepateikimo, t. y. atsakovė sutarties nutraukimą grindžia ta pačia aplinkybe. 
10. Techninė priežiūra buvo vykdoma tinkamai. Nutraukdama Koncesijos sutartį, atsakovė nebegalėjo remtis nurodomais trūkumais, nes nė vienas iš jų sutarties nutraukimo metu nebeegzistavo. Atsakovė 2016 m. iš viso neužfiksavo jokių Koncesijos ruože atliktinų darbų. Nė vienas iš atsakovės pateiktų raštų nepatvirtina techninės priežiūros įsipareigojimų nevykdymo, juo labiau negali būti pripažinti esminiais Koncesijos sutarties pažeidimais. 2016 m. vasario 12 d. pranešime dėl esminio sutarties pažeidimo atsakovė net nemini, kad kokie nors Koncesijos ruožo priežiūros darbai būtų neatlikti, ar minėtuose raštuose nurodyti darbai nepadaryti. Bet kuriuo atveju neįrodyta, kad ieškovė, vykdydama techninės priežiūros įsipareigojimus, būtų padariusi pažeidimų, atitinkančių CK 6.217 straipsnio 2 dalyje esminio pažeidimo kriterijus.
11. Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimą sumokėti už ieškovės atliktus darbus, pastaroji darbus finansavo savo lėšomis ir kreipėsi dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Todėl net jei ieškovė būtų pažeidusi sutarties įvykdymo terminą, tai nesudarytų pagrindo atsakovei nutraukti sutartį.
13. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus prašo dėl jų pagrįstumo spręsti pagal byloje surinktus įrodymus, nepažeidžiant trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tarp šalių kilęs teisinis ginčas dėl Koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumo ir įpareigojimo ją vykdyti, negali pažeisti trečiojo asmens kaip Koncesijos sutarties vykdymo finansuotojo, kreditoriaus ir įkeitimo teisės turėtojo teisių ir reikalavimo teisių reikalauti ieškovę ir atsakovę grąžinti trečiajam asmeniui pagal 2005 m. lapkričio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. 8876 koncesijos projektui įgyvendinti suteiktą kreditą ir sumokėti priskaičiuotas palūkanas.
2. Teismo sprendimas negali pažeisti ir apriboti trečiojo asmens kaip sąžiningo įkeitimo teisės turėtojo teisių ir Koncesijos sutarties finansuotojo teisių ir teisėtų interesų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama.
16. Nustatyta, kad 2016 m. vasario 12 d. rašte ieškovei atsakovė, išvardijusi (jos manymu) esminius tarp šalių sudarytos Koncesijos sutarties pažeidimus, nurodė, kad šaukiamas sutaikinimo komiteto posėdis,  o šalims nepasiekus susitarimo ar neatvykus į posėdį ieškovės atstovams, Koncesijos sutartis bus nutraukta po 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos. 2016 m. kovo 14 d. rašte atsakovė nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d. ir kovo 1 d. sutaikinimo komiteto posėdžiuose susitarimų nebuvo pasiekta, todėl atsakovė laiko Koncesijos sutartį nutraukta nuo 2016 m. kovo 14 d. dėl esminio pažeidimo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, pripažinti Koncesijos sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį. Teismas šiuos reikalavimus daliniu sprendimu tenkino iš dalies – pripažino Koncesijos sutarties nutraukimą neteisėtu, kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu dėl nepatenkintos jos reikalavimų dalies, atsakovė nesutinka dėl tenkintos ieškinio dalies.
17. Su papildomai pateiktais paaiškinimais atsakovė pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, naudojimosi automobilių sistema Car Count instrukciją, 2017 m. spalio 3 d. ieškovės ieškinio atsakovei kopiją. Šiuos dokumentus priimti atsisakytina. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.), taigi, su procesiniais sprendimais bylose teismas gali susipažinti ir nepriklausomai nuo to, ar jie yra teikiami šalių. Todėl pridėti atsakovės pateiktus teismų procesinius sprendimus nėra jokio būtinumo. Automobilių sistemos Car Count instrukciją  atsakovė turėjo visas galimybes teikti pirmosios instancijos teismui ir nėra duomenų, kad teismas būtų atsisakęs ją priimti. Todėl ji (instrukcija) apeliacinės instancijos teisme nepriimtina (CPK 314 str.). Tai, kad ieškovė dar kartą kreipėsi į teismą dėl koncesijos mokesčio priteisimo, nei patvirtina naujas, nei paneigia egzistavusias Koncesijos sutarties nutraukimo metu aplinkybes, todėl atsisakytina priimti ir 2017 m. spalio 3 d. ieškovės ieškinio atsakovei kopiją (CPK 180 str.).
18. Apeliaciniai skundai netenkintini.
19. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
20. Aiškinant vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminių jos pažeidimų taikymo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-346 yra nurodyta, kad kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.
21. Prieš vertinant šios konkrečios bylos Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindus ir aplinkybes, teismo padarytas išvadas ir šalių argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste nebūtų teisinga neimti domėn, be kita ko, šalių elgesio viso Koncesijos sutarties vykdymo eigoje.
22. Iš šalių teikiamų procesinių dokumentų motyvų, byloje esančių įrodymų, LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad šalių nesutarimai dėl Koncesijos sutarties vykdymo kilo dar 2008, 2009 metais. Vienas iš esminių ginčų yra dėl atsiskaitymų pagal Koncesijos sutartį, dėl ko šalys bylinėjosi ir faktiškai tebesibylinėja teismuose (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012, Nr. 2-583-657/2016, Nr. e2-640-480/2017). Iš šiose bylose nagrinėjamų ginčų galima spręsti, kad atsakovė mano, jog ieškovė atsiskaitymams pagal sutartį teikia atsakovei neteisingus duomenis, be to, ir Koncesijos sutarties 6 priede nustatyta mokėjimo tvarka yra neaiški bei nepriimtina ir pan. Atsakovė jau kartą buvo vienašališkai nutraukusi Koncesijos sutartį ir ginčas dėl jos nutraukimo teisėtumo buvo sprendžiamas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 (ginčas baigtas Taikos sutartimi). Nagrinėjamoje byloje atsakovė 2017 m. sausio 4 d. atsiliepime nurodo, kad net tokiu atveju, jei ir šis (antrasis) Koncesijos sutarties nutraukimas bus pripažintas neteisėtu, ji vis tiek nutrauks („būtų priversta pakartotinai nutraukti“) sutartį remdamasi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo dar ieškovei teikiant pasiūlymą konkurse dėl koncesijos suteikimo. Taigi, iš tose bylose, o taip pat ir nagrinėjamoje byloje nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovė vertina Koncesijos sutartį kaip apskritai nenaudingą sau visų pirma jau vien šiuo (atsiskaitymų) aspektu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vien dėl to, jog šalis sudaro sutartį, kurią vėliau laiko sau nenaudinga, nesuteikia pagrindo nei vienašališkai jos nevykdyti, nei ją nutraukti nesant įstatymuose ar sutartyje numatytų sąlygų arba jas „sukuriant“. Kaip minėta, prioritetas teikiamas sutarties išsaugojimui ir šalis, gindama savo teises dėl, jos vertinimu, atskirų nenaudingų sutarties sąlygų gali prašyti jas modifikuoti, be kita ko, ir teismo pagalba, jei tam yra pagrindas (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.223, 6.228 straipsniai).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

     Dėl sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nutraukė Koncesijos sutartį nesilaikydama sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. atsakovė nenustatė ne mažesnio kaip 60 dienų termino esminio sutarties pažeidimo pašalinimui, tokiu būdu pažeisdama ne tik Koncesijos sutarties 44.1 punkto reikalavimą, bet ir 30 dienų terminą, numatytą atsakovės siųstame 2016 m. vasario 12 d. pranešime bei CK 6.218 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė nesutinka su tokiomis išvadomis. Su jomis nesutinka ir teisėjų kolegija.
24. Koncesijos sutarties 44.1 punktas nustato, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš koncesijos laikotarpio pasibaigimą šios sutarties 47 paragrafo punkte nustatyta tvarka apie tai raštu pranešdama kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo apie sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso. Taigi, šioje nuostatoje 60 dienų terminas (nuo pranešimo gavimo) yra skirtas pažeidėjui pašalinti pažeidimus. Tai reiškia, kad pažeidimai turėtų būti šalinami aptariamame sutarties punkte nustatyto termino ribose ir be konkrečios datos pranešime nustatymo. Teismo padaryta išvada dėl šio termino pažeidimo galėtų būti pripažinta teisinga tuo atveju, jei tam tikri pažeidimai ir būtų nustatyti tik 2016 m. vasario 12 d. pranešime. Šiuo atveju iš 2016 m. vasario 12 d. pranešimo turinio matyti, kad konstatuojami anksčiau buvę pažeidimai Koncesijos sutarties vykdymo eigoje, o ne naujai nustatyti. Negalima nesutikti su atsakove (tai patvirtina ir bylos duomenys) tuo aspektu, kad ji dar 2014, 2015 m. m. buvo teikusi ieškovei pranešimus dėl, anot atsakovės, padarytų Koncesijos sutarties pažeidimų. Tokiu atveju ieškovei pareiga per 60 dienų pašalinti pažeidimus, jei jie buvo padaryti, kilo ne nuo 2016 m. vasario 12 d., o nuo paminėtų ankstesnių pranešimų gavimo.
25. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakove, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir 30 dienų termino praleidimą.
26. Koncesijos sutartyje iš tikrųjų nėra tiesiogiai aptartas pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas. Tokiais atvejais, kai sutartyje pranešimo apie jos nutraukimą pateikimo terminas nenurodytas, taikytinas įstatyme nustatytas 30 dienų terminas (CK 6.218 str. 1 d.). Šio termino paskirtis, Koncesijos sutarties nuostatų sisteminė analizė, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas išvadai, jog šis CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas buvo pažeistas.
27. Įstatymo nustatyto 30 dienų termino paskirtis yra išankstinis informavimas apie sutarties nutraukimą. Tokiu informavimu įgyvendinama teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarka ir kartu  suteikiama galimybė sutartį pažeidusiai šaliai atitinkamai tam pasiruošti, kitaip tariant, kad šiai šaliai nebūtų pranešama apie nedelsiamą (siurprizinį) sutarties nutraukimą.
28. Kaip minėta, pagal Koncesijos sutarties 44.1 punktą šalis turi teisę nutraukti (dėl esminio pažeidimo) sutartį prieš koncesijos laikotarpio pasibaigimą šios sutarties 47 paragrafo punkte nustatyta tvarka. Koncesijos sutarties 47.1 punkte  numatyta, kad iškilus bet kokiam ginčui turi susitikti šalių atstovai, o neišsprendus ginčo tokia tvarka taikomos 47.2 punkto nuostatos. Pagal 47.2.4 punktą tuo atveju, kai šalis nori nutraukti sutartį, šaukiamas sutaikinimo komitetas. Taigi, ši procedūra taikoma, kai šalis dar tik nori nutraukti sutartį, bet ne jau yra pareiškusi apie jos nutraukimą. Tokios procedūros numatymas Koncesijos sutartyje lemia išvadą, kad siūlymas ja pasinaudoti reiškia kitos šalies informavimą apie realų ketinimą nutraukti sutartį ir pastarajai šaliai sutarties nutraukimas, jei šalys sutaikinimo komitete nepasieks kompromiso, nebus siurprizinis, kartu pažeidusiai sutartį šaliai dar suteikiama galimybė šių procedūrų metu išvengti jos nutraukimo pateikiant savo pasiūlymus, pašalinant pažeidimus ir pan. Atlikus šias procedūras ir įvertinus jų metu šalių išreikštas pozicijas ar kitai šaliai atsisakius atlikti tokias procedūras, tiek nukentėjusi šalis gali pagrįstai nuspręsti, jog vienintelė išeitis yra sutarties nutraukimas, tiek kita šalis gali suvokti, kad jos pateikti pasiūlymai nepriimtini ir sutartis bus nutraukta.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovės 2016 m. vasario 12 d. pranešime nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl Koncesijos sutarties nutraukimo, vadovaujantis jos nuostatomis ieškovė pakviesta dalyvauti 2016 m. vasario 18 d. sutaikinimo komisijos posėdyje ir nurodyta, kad sutartis po 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo bus laikoma nutraukta neatvykus į sutaikinimo komitetą ieškovės atstovams arba komitete neišsprendus klausimų dėl esminių pažeidimų ir tolimesnio sutarties vykdymo. Taigi, ieškovė prieš 30 dienų buvo informuota apie Koncesijos sutarties nutraukimą tuo atveju, jei nebus pasiekta susitarimų sutaikinimo komitete. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra iš esmės pagrįsta manyti ir nesutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė turėjo skirti dar 30 dienų terminą sutarties nutraukimui nuo tada, kai sutaikinimo komitete nebuvo susitarta. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jau įspėta apie galimą sutarties nutraukimą ieškovė dar turėjo galimybę sutaikinimo komitete teikti savo pasiūlymus, CK 6.218 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste atsakovė, pranešdama apie sutarties nutraukimą, būtų saistoma (tik) protingo termino išlaikymo sąlygos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, įvertinusi sutaikinimo procedūros 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. kovo 1 d. rezultatus, apie Koncesijos sutarties nutraukimą  pranešė  jau 2016 m. kovo 14 d. rašte. Taigi, bet kuriuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo siurprizinis ir dėl jo pateikimo termino ieškovės teisės būtų realiai pažeistos.
30. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo išvados, jog atsakovė pažeidė Koncesijos sutarties nutraukimo įgyvendinimo tvarką, nėra teisingos.

Dėl esminių Koncesijos sutarties pažeidimų

31. Kaip minėta, atsakovė 2016 m. vasario 12 d. pranešime informavo ieškovę apie tokius esminius Koncesijos sutarties pažeidimus: a) ieškovė neužtikrino teisingų duomenų apie Koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių pateikimo atsakovei; b) nesilaiko Taikos sutarties sąlygų, numatančių iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją Koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti; c) netinkamai vykdo Koncesijos sutarties 28 paragrafe numatytus koncesijos ruožo techninės priežiūros įsipareigojimus; d) neperdavė atsakovei projektinės dokumentacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad Koncesijos sutartis vienašališkai negalėjo būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

a) Dėl duomenų apie automobilius teikimo

32. Pagal Koncesijos sutarties 37.2 punktą koncesijos mokestis apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka (toliau - Mokėjimų tvarka). Iš Mokėjimų tvarkos nuostatų matyti, kad koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičius yra vienas iš kriterijų, reikšmingų apskaičiuojant koncesijos mokestį, dėl kurio dydžio tarp šalių nuolat kyla teisminiai ginčai. Atsakovė, nutraukusi Koncesijos sutartį pirmą kartą, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pareikštame priešieškinyje prašė pripažinti Mokėjimų tvarką negaliojančia.
33. Kaip minėta, toje byloje ginčas baigtas Taikos sutartimi. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentais, kad 2012 m. birželio 13 d. nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, turi prejudicinę galią aptariamam klausimui (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Iš Taikos sutarties 6 punkto nuostatų matyti, kad šalys susitarė ateityje peržiūrėti koncesijos mokesčio mokėjimo tvarką sudarytoje komisijoje ar pasitelkiant nepriklausomus ekspertus. Vadinasi, nei teismo nutartimi, nei Taikos sutartimi koncesijos mokesčio dydžio apskaičiavimo pagrįstumo klausimas iš esmės toje byloje nebuvo galutinai išspręstas, tai šalys nukėlė ateičiai, o Taikos sutartimi pasiekė kompromisą tik toje byloje ir susitarė dėl mokėtino koncesijos mokesčio dydžio bei jo sumokėjimo tvarkos tame konkrečiame ginče. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nutarties civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 prejudicija ir nesirėmė, nurodė tik tai, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, nepateikus naujai paaiškėjusių, nebelaikytinos esminiu pažeidimu.
34. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui aplinkybės, susijusios su automobilių skaičiavimo sistemos Car Count tinkamumu ir patikimumu, ieškovės teikiamų duomenų teisingumu, nėra naujos apskritai, taip pat ir nėra faktiškai pasikeitusios po ginčo dėl pirmojo Koncesijos sutarties nutraukimo pabaigos. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji Koncesijos sutarties nutraukimą kildina iš jau po Taikos sutarties sudarymo gaunamų neteisingų  duomenų apie pravažiavusių automobilių skaičių, byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog tokio pobūdžio ginčai kilo dar 2008 m. – atsakovės 2015 m. sausio 5 d. rašte Nr. (33-200)R-9  nurodyta, kad ji dėl automobilių neteisingų skaičių teikimo dar 2008 m. gruodžio 29 d. rašte prašė pateikti dokumentus apie skaičiavimo sistemos įrengimą ir veikimą. Taigi, jei tokio pobūdžio aplinkybės buvo žinomos, bet pačios atsakovės nebuvo vertinamos esminiu pažeidimu pirmajam Koncesijos sutarties nutraukimui, nėra visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pat pobūdžio aplinkybės ir argumentai, nesant naujų patikimų įrodymų apie sistemos netinkamumą, galėtų būti pagrindu pripažinti esminį sutarties pažeidimą antruoju sutarties nutraukimo atveju.  
35. Atsakovė nurodo, kad ieškovės teikiamuose duomenyse nurodomi dideli pravažiavusių automobilių kiekių svyravimai; ieškovė nesiėmė priemonių, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus dėl automobilių kiekių; nepateikė objektyvios ir nešališkos informacijos apie tai, kas sukūrė Car Count programinę įrangą, nepateikė programos licencijos kopijos, nenurodė ir neįrodė tokios programinės įrangos patikimumo; atsakovė negali sukontroliuoti teikiamų duomenų; automobilių skaičiavimo sistema nepatikrinta metrologiškai, todėl gali būti nepatikima. Tačiau visų pirma, kaip pagrįstai nurodo teismas, didžioji dalis tokio pobūdžio teiginių nėra pagrindžiami įrodymais ir atsakovė iš esmės remiasi (tik) “įtarimais“, „tikėtinais“, „galimai išgalvotais duomenimis“ ir pan. Todėl net tuo atveju, jei atsakovės nurodomi argumentai ir galėtų kelti abejonių dėl sistemos ar ieškovės teikiamų atsakovei duomenų patikimumo, jie nėra savaime pakankami konstatuoti tokio pobūdžio faktus. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ar tretieji asmenys daro tyčinį poveikį (jei tai yra įmanoma) sistemos duomenų iškraipymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat daro išvadą, kad byloje nėra ir įrodymų, jog automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama, klaidingai – ir tik į didesnę pusę – suskaičiuoja automobilius (CPK 178, 185 str.). Antra, dėl žemiau nurodomų motyvų labiau tikėtina yra priešinga išvada.
36. Aptariamas klausimas buvo, be kita ko, nagrinėjamas ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 (LITEKO duomenys – CPK 179 str. 3 d.). Nei pirmosios instancijos teismas toje byloje 2016 m. birželio 27 d. sprendime, nei apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 nepatvirtino atsakovės teiginių dėl sistemos nepatikimumo ir ieškovės pateikiamų duomenų neteisingumo. Priešingai, pastarojoje nutartyje konstatuota, jog “...nei sistema Car Count, nei jos sudedamosios dalys nėra teisinės metrologijos objektai <...> todėl darytina išvada, kad šios matavimo sistemos prietaisai neturėjo būti metrologiškai tikrinami“, „atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo abejoti skaičiavimo sistemos „Car Count“ duomenimis, į tai, kad atsakovė nepateikė kitų įrodymų, galinčių paneigti ieškovės nurodytą automobilių skaičių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais automobilių skaičiavimo duomenimis“. Tokios išvados padarytos vertinant tuos pačius kaip ir nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodomus argumentus bei įrodymus.
37. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamu aspektu bylos duomenys nepatvirtina esminio Koncesijos sutarties pažeidimo.

b) Dėl Taikos sutarties sąlygų nevykdymo

38. Pagal Taikos sutarties 6 punktą atsakovė įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti Koncesijos sutartį, abi šalys įsipareigojo iki 2012 m. spalio 30 d. sudaryti komisiją (tarp UAB "Kamesta" ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei įtraukiant DNB banką) koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti ir nustatyti iš naujo taip, kad būtų priimtina ir aiški abiems sutarties šalims. Šis Taikos sutarties punktas taip pat numatė, kad šalims nesusitarus dėl siūlomos koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos, jos bendru sutarimu privalo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie pateiktų savo siūlymus dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Atsakovė esminiu Koncesijos sutarties pažeidimu nurodo tai, kad ieškovė nesilaikė šių Taikos sutarties sąlygų.
39. Visų pirma pažymėtina, kad Taikos sutartimi nė viena Koncesijos sutarties sąlyga nebuvo nei panaikinta, nei pakeista. Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl vienašališko neteisminio Koncesijos sutarties nutraukimo dėl esminio šios sutarties sąlygų pažeidimo. Taigi, kiekviena iš šalių turėtų įrodyti ir byloje turėtų būti nustatyta, kad buvo (ne)pažeistos Koncesijos sutarties (o ne Taikos sutarties) sąlygos, o jei jos pažeistos – ar pažeidimas laikytinas (ne)esminiu. Todėl Taikos sutarties sąlygų pažeidimas savaime tiesiogiai nelemtų (bent jau šalių nurodomų argumentų kontekste), kurio/ų nors Koncesijos sutarties punkto/ų pažeidimo. Atsakovė konkrečių Koncesijos sutarties 44.2 punkte išvardintų nuostatų, kurių pažeidimas galėtų būti konstatuotas dėl Taikos sutarties sąlygų nevykdymo ir dėl kurių Koncesijos sutartis galėtų būti nutraukiama, nenurodo.
40. Antra, Taikos sutarties 6 punkte įpareigojimas sudaryti komisiją ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus nustatytas abiems šalims, t. y. nėra nustatytas tik vienai iš šalių. Jau nekalbant apie tai, kad Taikos sutartyje numatyto šalių įsipareigojimo nustatyti iš naujo tokią mokėjimo tvarką, kuri „būtų priimtina ir aiški abiems sutarties šalims“, tinkamas vykdymas gali būti bet kuriuo atveju interpretuojamas išimtinai nuo kiekvienos šalies intereso bei subjektyvios valios, šiame Taikos sutarties punkte nėra ir konkrečiau aptarta dėl komisijos sudarymo, nepriklausomų ekspertų pasitelkimo nepasiekus bendro sutarimo, realizavimo tvarkos bei procedūrų, kurias pažeidus viena iš šalių gali būti traktuojama kaip nevykdanti Taikos sutarties. Tokios bendro pobūdžio formuluotės sudaro prielaidas kiekvienai iš šalių ne tik subjektyviai interpretuoti taip pat ir su komisijos sudarymu susijusius klausimus, bet tokios pat interpretacijos pagrindu vertinti kitos šalies veiksmus kaip netinkamus (kas iš esmės ir vyksta faktiškai).
41. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovės teiginių, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės argumentus. Teismas vertino, kaip buvo sudaryta komisija, ir konstatavo, jog ji buvo sudaryta tik iš atsakovės atstovų, ir su tuo nesutikti nėra pagrindo. Nors komisijos sudarymo procedūrų vykdymas, kaip minėta, Taikos sutartyje išsamiau nebuvo detalizuotas, tačiau joje įtvirtintas principas, kad komisija turi būti sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės įtraukiant DnB banką. Iš pačios atsakovės teikiamų duomenų matyti, kad administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu komisija faktiškai buvo sudaryta tik iš atsakovės atstovų, taip pažeidžiant Taikos sutartyje įtvirtintą principą, jog ji (komisija) turi būti sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad iki sudarant komisiją atsakovė būtų derinusi komisijos sudėtį su ieškove ir pastaroji be pateisinamų priežasčių būtų atsisakiusi  joje dalyvauti. Tiesa, sudarytos komisijos pirmininkas buvo įpareigotas kviesti į komisijos posėdžius ieškovės ir banko atstovus. Tačiau tai savaime nepaneigia komisijos sudarymo principo pažeidimo ir atsakovė negalėjo nenumatyti, kad jos pasirinktas komisijos sudarymo principas netenkins kitos šalies. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad pati ieškovė dėjo pakankamai konstruktyvias pastangas komisijos sudarymui, negalima daryti išvados, kad aptariamu aspektu nešališkai bei konstruktyviai elgėsi taip pat ir atsakovė (CK 6.38 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad tiek viena, tiek kita šalis, turėdama savų tikslų, faktiškai nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti vykdant Taikos sutarties 6 punkte fiksuotą susitarimą, dėl ko negalima pripažinti, kad tik ieškovė nevykdė tokios pareigos ir taip padarė esminį pažeidimą.

c) Dėl koncesijos ruožo techninės priežiūros netinkamo vykdymo

42. Šiuo aspektu atsakovė nurodo, kad ieškovė netinkamai vykdo Koncesijos sutarties 28 paragrafe numatytus koncesijos ruožo techninės priežiūros įsipareigojimus. Pagal Koncesijos sutarties 28 paragrafo nuostatas  ieškovė įsipareigojo stebėti ir įvertinti koncesijos ruožo trūkumus bei imtis priemonių, kad jie būtų pašalinti laiku ir tinkamai; užtikrinti koncesijos ruožo techninę būklę, kad būtų išvengta ankstyvo koncesijos ruožo nusidėvėjimo; tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą, vykdyti koncesijos ruožo apžiūras, pastebėtų trūkumų šalinimą, organizuoti ir vykdyti paprastą ir kapitalinį remontą. Kaip šių nuostatų nevykdymą realų pagrindimą atsakovė nurodo savo 2014 – 2015 m. m. rašytus raštus dėl nustatytų asfalto dangų įdubimų, išdaužų, plyšių atsiradimo ir nesiėmimo tinkamai ir laiku ištaisyti šiuos trūkumus; stoginių išdaužytų stiklų keitimo delsimo; kelio ženklinimo laiku neatnaujinimo; delsimo atnaujinti sugadintus kelio ženklus ir šviesoforus; pėstiesiems skirto koncesijos ruožo nevalymo ir nebarstymo žiemą ir pan.
43. Teisminėje praktikoje nurodyta, kad analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymo aspektai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių (neproporcingų) nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų 11 raštų, kuriais grindžiami jos argumentai, dauguma jų (9) rašyti dar 2014 m. (kaip minėta, Koncesijos sutartis nutraukta tik 2016 m. pavasarį). 2015 m. raštuose atsakovė reiškė pretenzijas iš esmės tik dėl besiformuojančių asfalto provėžų ir bangų (2015 m. rugsėjo 24 d. raštas) ir konstatuota, jog paruošiamieji remonto darbai atlikti tik dalyje ploto (2015 m. gruodžio 18 d. raštas).  Duomenų apie tai, kad 2016 m. būtų reiškiamos pretenzijos dėl kokių nors netinkamų ieškovės veiksmų, iš viso nėra.
45. Iš atsakovės rašytų raštų, o ir iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad pati atsakovė neneigia, jog ieškovė trūkumus šalino, bet, atsakovės manymu, ne operatyviai arba tik iš dalies ar ne tokiu būdu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Koncesijos sutarties 41.1, 41.2 punktus tais atvejais, kai koncesininkas (ieškovė) trūkumų nešalina ar pašalina netinkamai, pati atsakovė per trečiuosius asmenis turi teisę atlikti trūkumų šalinimo darbus ir jų atlikimo vertę išskaičiuoti iš koncesijos mokesčio. Į bylą faktiškai nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė kuriuo nors metu būtų buvusi priversta pati naudotis ir naudojosi tokiu (ar kitokiu) trūkumų šalinimo būdu dėl to, kad ieškovė trūkumų nepašalino ar pašalino juos netinkamai. Atsakovė taip pat nenurodo, kokie šalintini trūkumai taip ir nebuvo pašalinti iki pat Koncesijos sutarties nutraukimo. Todėl paminėtos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą abejonėms, ar atsakovės argumentai dalyje dėl trūkumų apskritai nešalinimo yra pagrįsti, o savalaikiškumo sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir bet kuriuo atveju, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, vertintina pažeidimo esmingumo požiūriu visos sutarties sąlygų vykdymo kontekste. Juo labiau, kai 2015 m. kovo 12 d. rašte „Dėl 2005-08-01 Koncesijos sutarties Nr. 1717 esminių pažeidimų“, kuriuo dar tuomet ieškovė buvo įspėta apie atsakovės teisę nutraukti sutartį dėl esminių pažeidimų, apie techninės priežiūros nevykdymą ar netinkamą vykdymą, kaip esminį pažeidimą, apskritai nenurodoma (rašte nurodomi jau pirmiau aptarti argumentai dėl automobilių skaičiavimo sistemos ir teikiamų duomenų nepatikimumo, taip pat dėl projektinės dokumentacijos nepateikimo).
46. Koncesijos sutartis yra ilgalaikė. Taigi, objektyviai nerealu būtų manyti, kad jos vykdymo eigoje negali pasitaikyti jokių pažeidimų. Tačiau, kaip minėta, ne bet kokie pažeidimai savaime lemia sutarties pažeidimo esminiu vertinimą, kokio, neretai ir sureikšmindama pažeidimą, paprastai siekia suinteresuota vienašališkai nutraukti sutartį šalis. Pirmiau jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Koncesijos sutarties 44.1 punktas nustato, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš koncesijos laikotarpio pasibaigimą šios sutarties 47 paragrafo punkte nustatyta tvarka apie tai raštu pranešdama kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo apie sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso. Taigi, pagal šią Koncesijos sutarties nuostatą net ir šaliai pažeidus sutartį iš esmės toks faktas savaime dar neteikia pagrindo nutraukti sutartį, tai galima padaryti tik tuo atveju, jei pažeidimas nebus ištaisytas. Pastebėtina, kad šiuo atveju atsakovės raštuose nemaža dalis nurodomų pažeidimų, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, yra santykinai smulkaus, einamojo pobūdžio (pavyzdžiui, pavėluotas sulaužytų suolų, stoginėse išdaužtų stiklų pakeitimas, užsikimšę grotelių šulinėliai ir pan.).
47. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl paminėtų motyvų ir šios nutarties 43 punkte nurodytų išaiškinimų kontekste nagrinėjamos bylos faktinės bylos aplinkybės bei atsakovės argumentai neleidžia daryti išvados, kad ieškovė sąmoningai nevykdo Koncesijos sutarties 28 paragrafe nurodytų įsipareigojimų arba vykdo juos netinkamai ar aplaidžiai tokiu laipsniu, kad dėl tokio vykdymo yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė iš esmės negauna ir negaus to, ko tikėjosi iš Koncesijos sutarties, ir vykdymo bei rezultato atotrūkis yra toks, kuris esmingai skirtųsi dalyvaujant sutarties vykdyme ne ieškovei, o kitam koncesininkui.

d) Dėl (ne)perduotos projektinės dokumentacijos

48. Atsakovė taip pat esminiu Koncesijos sutarties pažeidimu nurodo ir tai, kad ieškovė, nepaisant nevienkartinių atsakovės prašymų, neperdavė koncesijos ruožo projektinės dokumentacijos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visi dokumentai buvo perduoti, be to, byloje dėl pirmojo Koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumo buvo atliekama koncesijos ruožo statybos ekspertizė dėl ruožo įrengimo teisėtumo bei statybos sąnaudų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su ieškovės pozicija. Atsakovė nesutinka su tokia teismo išvada.
49. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pasakytina, kad jie susiję iš esmės ne teismo sprendimo motyvų (kad byloje Nr. 2-389-173/2012 buvo atlikta ekspertizė, kurioje padaryta išvada, jog techniniai projektai ir statybos darbai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, projektiniai pakeitimai buvo suderinti su atsakove ir kt.) kritika, o jais teigiama, kad (vis tiek) pagal atsakovės prašymus iš ieškovės projektinės dokumentacijos nėra gavusi (ieškovė, kaip minėta, teigia priešingai), be to, atsakovei esą žinomi faktai, kad dalis koncesijos ruože esančių statinių pastatyti net nesant statybą leidžiančio dokumento ir galimai nesant techninio projekto, o pastarosios aplinkybės gali lemti dalies statinių pripažinimą nelegalios statybos objektais. Šiame  kontekste dėl pastarųjų argumentų pastebėtina, kad atsakovės tik hipotetinio pobūdžio prielaidos dėl galimų ateityje pasekmių nesuponuoja pagrindo jau padaryto Koncesijos sutarties pažeidimo konstatavimui.
50. Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kuriuo atveju, t. y. net jei būtų pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo teiginiai, kad projektinė dokumentacija (ar jos dalis), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovei nebuvo perduota, vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo nustatymui, taip pat kaip ir kitais atsakovės nurodomų pažeidimų atvejais, visų pirma būtų reikšminga įvertinti ne tik pažeidimo faktą, bet ir atsakovės šiam pažeidimui teiktą reikšmę ginčuose su ieškove.
51. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 atsakovė savo teiktame priešieškinyje be kitų reikalavimų buvo suformulavusi reikalavimą įpareigoti ieškovę perduoti atsakovei visus Koncesijos sutarties vykdymo metu gautus leidimus, sutikimus, projektus, projektinę dokumentaciją, studijas bei tyrimų medžiagą. Taikos sutarties 1 punkte  atsakovė atsisakė (visų) priešieškinyje keltų reikalavimų. Dar daugiau, Taikos sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl byloje pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal šią sutartį. Taigi, jei dėl tarpusavio atsiskaitymų šalys pasiekė kompromisą toje konkrečioje byloje, Taikos sutarties 6 punkte aptarė būtinumą ateityje peržiūrėti koncesijos mokesčio mokėjimo tvarką, tai dėl kitų byloje pareikštų reikalavimų nurodė neturinčios ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų. Toks šalių susitarimas dėl ginčo baigties ir jame numatyti šalių įsipareigojimai, net ir nepaisant nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, vertinimo (ne)prejudicialumo aspektu, leidžia manyti, kad, išskyrus koncesijos mokesčio tvarkos klausimą, kiti egzistavę šalių nesutarimai (ar bent jau projektinės dokumentacijos klausimu konkrečiai) ir nebuvo ar nebeliko esminiai. Priešingam vertinimui jokio racionalaus pagrindo atsakovė nenurodo, o ir apskritai sutartiniuose santykiuose situacija, kai šalis atsisako pretenzijų kitai šaliai net ir šiai esmingai pažeidžiant sutartį, menkai tikėtina, todėl turėtų būti įtikinamai pagrindžiama svariais tokį toleravimą pagrindžiančiais argumentais.
52. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktos teismo eksperto S. M. ekspertizės išvadų, kuriose, be kita ko, nurodoma, jog ne visiems koncesijos ruožo statiniams parengtas tinkamas techninis projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, ne visi statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ekspertizė nebuvo paskirta, atsakovė ją atliko tik savo iniciatyva ir užsakymu. Todėl visų pirma, nors ir nepaneigiant jos, kaip vieno iš galimų rašytinių įrodymų, tai nėra pakankamas pagrindas daryti vienareikšmes išvadas. Antra, (ir svarbiausia) Koncesijos sutartis buvo nutraukta dėl projektinės dokumentacijos neperdavimo, o ne dėl to, kad nebuvo gauti statybos leidimai, netinkamai parengti/neparengti techniniai projektai, nepripažinti tinkamais kai kurie statiniai ar kitokių panašių priežasčių. Aptariama ekspertizė buvo atlikta jau po Koncesijos sutarties nutraukimo. Vadinasi, paminėtos aplinkybės apskritai nėra ir negali būti šio nagrinėjimo dalyku, nes Koncesijos sutartis buvo nutraukta ne jų pagrindu.
53. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir argumentai neleidžia pripažinti teisėtu vienašališko atsakovės atlikto Koncesijos sutarties nutraukimo esminių ieškovės pažeidimų pagrindu.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

54. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti Koncesijos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumo.
55. Visų pirma, galiojančios (nenutrauktos) sutarties tinkamo ir sąžiningo vykdymo pareiga jau išplaukia tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.200 str. 1 d.), dėl ko teismas, spręsdamas sutarties šalių ginčus, iš esmės ir negali nuspręsti kitaip, pavyzdžiui, nevykdyti/tik iš dalies tinkamai vykdyti galiojančią ar pripažinta neteisėtai nutraukta sutartį.
56. Antra, kaip pagrįstai nurodė teismas, iš tokios reikalavimo formuluotės neaišku, kokių Koncesijos sutarties sąlygų nevykdo ir įpareigotina vykdyti atsakovė. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus su nuoroda į kasacinio teismo praktiką byloje Nr. 3K-3-469-969/2015, kad toks reikalavimas kaip tinkamas teisių gynimo būdas yra pripažįstamas teisminėje praktikoje. Toje byloje nei kasacinis teismas savo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties motyvuose yra pasisakęs, nei toks aspektas apskritai buvo keliamas toje byloje pateiktame kasaciniame skunde.
57. Trečia, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, nutraukusi Koncesijos sutartį, neišsprendė sutarties nutraukimo pasekmių klausimo, savaime neteikia pagrindo spręsti dėl Koncesijos sutarties nevykdymo iki jos nutraukimo ar būsimo nevykdymo pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu. Tai, kad tarp šalių kyla ginčai dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo/mokėjimo ar sutarties nuostatų neįvykdymo/netinkamo įvykdymo tam tikrais kitais aspektais, savaime nereiškia, kad Koncesijos sutartis atsakovės nėra/nebus vykdoma.
58. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas dalinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniai skundai netenkintini, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė

Alvydas Poškus

              Egidijus Žironas