Civilinė byla Nr. 2A-854-173/2014
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20148-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
30.2.; 30.9.1.; 32.1.; 121.21
KAUNO APYGARDOSTEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014m. birželio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Buzelio, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P., atsakovės J. B., trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, A. E. P., D. V., atsakovės G. D. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-740-451/2013 pagal ieškovo L. P. patikslintą ieškinį, atsakovams G. D. V., J. B., A. P. ir Z. P. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus D. V. ir A. E. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. V., Z. A. S., VĮ Registrų centras, pagal atsakovių G. D. V. ir J. B. patikslintą priešieškinį dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo bei dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal trečiųjų asmenų D. V. ir A. E. P. reikalavimus dėl kelio servituto ir statinio servituto nustatymo bei pagal trečiojo asmens D. V. savarankišką reikalavimą dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
L. P. pateikė ieškinį, patikslintus ieškinius (t.1, b.l. 3-5; t.2 b.l 81-83, b.l. 174-176), atsakovams G. D. V., J. B., A. P. ir Z. P. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus D. V. ir A. E. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. V., Z. A. S., VĮ Registrų centras, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2010-11-05 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą:
1) G. D. V., J. B., paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, kurios plotas 399 m2.
2) A. P., Z. P., paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, kurios plotas 399 m2.
3) L. P., paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, kurios plotas 427 m2.
4) G. D. V., J. B., A. P., Z. P. paskirti bendrai naudotis bendro naudojimo žemės dalimi, plane pažymėta indeksu D2 (plotas 56 m2); G. D. V., J. B., A. P., Z. P. ir L. P., paskirti naudotis bendro naudojimo žemės dalimi, plane pažymėta indeksu D I (plotas 48m).
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas bei atsakovai yra 0,1329 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Sklype yra registruoti statiniai: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei gyvenamais namas (duomenys neskelbtini). Kyla nesutarimai tarp naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, kuris labiausiai atitinka šalių interesus.
Atsakovės G. D. V. ir J. B. pateikė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį (t1. b.l. 86-88; t.9, b.l. 17-20) ir patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti, kad kiemo statiniai - tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5/100 dalių, A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) - 15/100 dalių, G. D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) - 10/100 dalių, J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) - 9/100 dalys, D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis - 24/100 dalys, L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) — 19/100 dalių, Z. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) - 10/100 dalių, A. E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) - 8/100 dalys. Nustatyti naudojimosi 1329 kv. m. žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. B. individualios įmonės 2011 06 28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį 1329 kv. m. žemės sklypu bendraturčiai naudosis sekančiai:
ieškovas L. P. - A-94 m2 + A l- 19 m2 + B-330 m2, viso 443 m2;
atsakovė G. D. V.-A-47 m2 + Al-103 m2 + D-72 m2, viso 222 m2;
atsakovė J. B. - A-47 m + E-174 m, viso 221 m2;
atsakovas A. P. - A-47 m2 + Al-26 m2+ C-148 m2, viso 221 m2;
atsakovė Z. P. - A-47 m2 + C- 75 m2, viso 222 m2.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ieškovas per mažai skiria jam priklausančios žemės sklypo dalies bendram naudojimui. Neaišku kodėl G.D. V. turėtų naudotis žeme po atsakovės J. B. namu. Neaišku kodėl ieškovas neskiria sau naudotis žemės dalimi, virš kurios pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir dalį ūkinio pastato tretiesiems asmenims. Atsakovių pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, labiausiai atitinka visų interesus, nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodo, kad naudojimosi tvarką prašo nustatyti pagal 2011-06-28 parengtą planą. Kiemo statiniai yra patalpų/statinių priklausiniai. Patalpas valdoje valdo 9 asmenys, kuriems pagal turimą patalpų plotą ir priklauso kiemo statiniai atitinkamomis proporcijomis.
Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, byloje pareiškė patikslintą reikalavimą (t.4, b.l. 105-106), kuriuo prašė nustatyti D. V. ir A. E. P. teisę į kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis 13,29 arų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), - šio žemės sklypo dalyse, pažymėtose G. B. IĮ 2010-02-08 parengtame Naudojimosi tvarkos žemės sklypu plane indeksais A (282 kv.m.) ir A l (148 kv.m.); nustatyti D. V. ir A. E. P. teisę į statinio servitutą, suteikiantį teisę naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės patalpa pirmajame šio namo aukšte, šio namo inventorizacinėje byloje esančiame plane pažymėta indeksu A-1 (7,01 kv.m.).
Taip pat buvo prašoma - pripažinti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. P. - 5/100 dalys, A. P. -15/100 dalių, G. D. V. - 10/100 dalių, J. B. - 9/100 dalys, D. V. su R. V. - 24/100 dalių, L. P. - 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100, o A. E. P. - 8/100 dalys.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino; iš dalies tenkino G. D. V. ir J. B. priešieškinį; iš dalies tenkino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. reikalavimus. Nustatė tarp šalių naudojimosi tvarką pagal ieškovo L. P. pateiktą 2013-06-12 planą – ieškovas L. P. naudojasi žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane žemės sklypu pažymėtu raidėmis B.D1, Z. P. ir A. P. naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis A, D1, D2, G. D. V. ir J. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis C, D1, D2. Sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. įpareigotas per vieną mėnesį nugriauti pavėsinę, nekilnojamo turto registro išraše, pažymėtu P1, ir išregistruoti ją iš nekilnojamo turto registro. Nustatė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso - Z. P. 5/100 dalys, A. P.- 15/100 dalys, G. D. V.- 10/100 dalys, J. B. - 9/100 dalys, D. V. ir R. V. - 24/100 dalys, L. P. — 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100 dalys, A. E. P. - 8/100 dalys tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini)). Likusioje dalyje priešieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. savarankiškus reikalavimus atmetė. Ieškovui L. P. iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. priteisė 651,00 Lt, iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. E. P. 684,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei J. B. iš ieškovo L. P. priteisė 399,91 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei G. D. V. iš ieškovo L. P. priteisė 331,25 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo L. P. priteisė 56,00 Lt., atsakovės G. D. V. ir J. B. priteisė iš kiekvieno po 168,00 Lt; iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. priteisė iš kiekvieno po 224,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 222/1329 dalis priklauso G. D. V., 221/1329 dalis priklauso J. B., 443/1329 dalis priklauso L. P., 221/1329 priklauso A. P., 222/1329 dalis priklauso Z. P. (IX Tomas, b.l.171-173). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B., pastatas – ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. V. ir R. V. (2006-10-04 šį ūkinį pastatą jiems pardavė A. P., III Tomas, b.l. 63-64), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. A. S. (2011-07-12 pirkimo – pardavimo sutartis (VI Tomas, b.l. 102-106)), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. P., butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. D. V., butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. E. P. (butą 2009-06-05 R. V. ir D. V. pardavė L. P. (III Tomas, b.l.61-62)), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. V. ir D. V. (butą 2006-09-07 jiems pardavė D. V. (III Tomas, b.l.65-66)), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. P. ir A. P., butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. P. (VIII Tomas, b.l. 91-113). Negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. E. P. (II Tomas, b.l. 28-29). VĮ Registrų centre unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamojo turto objektai – kiti statiniai (tvora t1, t2, kiemo aikštelė b1, b2, pavėsinė P1), esantys (duomenys neskelbtini) (VIII Tomas, b.l. 94), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos. 2009 m. birželio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2-1072-249/2009 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp G. D. V. ir L. P., kuria šalys susitarė, jog bendru sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudosis, atsižvelgiant į vienas kito interesus, į taikos sutarties sąlygas ir keisti naudojimosi sklypu būdus tik prieš tai iš anksto susitarus bei įsipareigojo naudotis sklype esančiu pravažiavimu dabartinėje jo vietoje tarp namų (duomenys neskelbtini), ne arčiau kaip po 1 metrą 50 cm atstumu nuo abiejų šių namų artimiausių kampų (I Tomas, b.l.26).
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo
Nustatė, jog ieškovo pateiktas planas labiau atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei faktinio naudojimo principus. Nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą šalys yra maksimaliai viena nuo kitos izoliuotos, faktiškai žemės požiūriu nebeliktų bendrų sąlyčio taškų, kas akivaizdžiai sumažintų konfliktus tarp šalių, bendram naudojimui būtų skiriama bendro naudojimo ploto 48 kv.m.. Pagal atsakovių pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkosplaną bendram naudojimui būtų skiriama apie 430 kv.m., kas sudaro trečdalį sklypo ploto, ir tai neatitiktų nei protingumo, teisingumo principų. Pagal ieškovo pateiktą planą, šalys faktiškai naudosis žemės sklypu pagal iš esmės nusistovėjusią tvarką, išskyrus įvažiavimą į sklypą, atsakovės naudosis ta sklypo dalimi, kurią jos sutvarkė, išklojo trinkeles, ta sklypo dalimi atsakovės naudojasi ir dabar. Ieškovas neturi intereso ir poreikio naudotis atsakovių siūlomu bendro naudojimo žemės sklypu, kadangi ieškovas neturi patalpų, dėl kurių jam reikėtų naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi pagal atsakovių siūloma naudojimosi žeme tvarkos projektą. Pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą (IX tomas, b.l.155), matyti, jog bendram naudojimui skiriami D1 ir D 2 plotai užtikrina visiems bendraturčiams patekti prie naudojamų pastatų. Teismas, įvertinęs, kad atsakovės susietos artimais giminystės ryšiais, o byloje nesant duomenų dėl jų santykių priešiškumo, atmetė argumentus dėl ieškovo plano ydingumo, nesant nustatytos naudojimo žemės sklypu tvarkos tarp atsakovių. Ieškovo pateiktame plane numatytas įvažiavimas į sklypą labiau atitinka faktinę padėtį bei įstatymo reikalavimus. Atsakovių pateiktas planas neatitinka ir 2009-06-15 dienos pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią G. D. V. ir L. P. sutarė (I Tomas b.l.26), jog šalys įsipareigoja naudotis pravažiavimu dabartinėje jo vietoje, ne arčiau kaip po 1,50 m. nuo abiejų šių namų artimiausių kampų. Iš pateikto ieškovo plano matyti, jog toks atstumas yra išlaikytas (koordinatės 27-37) bei koordinatė 33 kuri jungiasi su koordinačių 2-29 linija, o pagal atsakovių planą toks atstumas nėra išlaikytas (koordinatės 22-54, 23-50). Teismas byloje nustatė, kad ginčo pavėsinė yra priskirtina nesudėtingų statinių grupei, ją galima perkelti į kitą vietą. Be to nustatė, jog ginčo jog pavėsinės ilgalaikis naudojimas nėra įmanomas, tvarkymas yra neracionalus, naudojimas kelia grėsmę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka įstatymo reikalavimus ir ieškovui priskyrė žemės sklypo dalį su pavėsine, įpareigojant ieškovą nugriauti menkavertį , laikiną pastatą – pavėsinę.
Dėl reikalavimo pripažinti kiemo statinius gyvenamųjų namų priklausiniais ir pripažinti jų nuosavybės teisę gyvenamųjų namų bendraturčiams.
Nustatė, kad ginčo kiemo statiniai yra nepasidalinti tarp šioje namų valdoje nuosavybės teisę pastatus ir patalpas įsigijusių savininkų, tačiau šie kiemo statiniai yra laikytini bendrosios nuosavybės teisės objektu. Atsakovių, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. prašymas dėl daiktų – kiemo statinių (tvoros t1, t2, kiemo aikštelės b1, b2, pavėsinės P1) pripažinimo daikto priklausiniais yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Byloje viena kiemo aikštelė (b1) yra skiriama į D. G. V. naudojamą žemės sklypo dalį, kita kiemo aikštelė yra skiriama į L. P. naudojamą žemės sklypo dalį, todėl bendraturčiai nesieja žemės sklypu naudojimosi tvarkos su kiemo statinių buvimu, be to byloje nėra pateikta įrodymų, jog nepripažinus prašomų statinių priklausiniais, pagrindinio daikto padėtis bus pabloginta, arba jie praras pagrindinę naudojimo paskirtį. Nurodė, kad minėtidaiktai yra laikomi bendrosios nuosavybės teisės objektu ir visų bendraturčių pareiga juos prižiūrėti ir jais rūpintis. Nurodė, kad šalys turi teisę prašyti teismo nustatyti dalis bendrojoje nuosavybėje, tokią teisę jiems suteikia įstatymas. Teismas nustatė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso - Z. P. - 5/100 dalių, A. P. - 15/100 dalių, G. D. V.- 10/100 dalių, J. B.- 9/100 dalys, D. V. R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis - 24/100 dalys, L. P. - 19/100 dalių, Z. A. S.- 10/100 dalių, A. E. P.- 8/100 dalys tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), un.nr. (duomenys neskelbtini). Paskaičiavimas atliktas pagal turimą patalpų kiekį (plotą).
Nustačius, jog pavėsinė, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra menkavertis statinys, ir įpareigojus ieškovą šį menkavertį statinį nugriauti, teismas dėl pavėsinės pripažinimo priklausiniu ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo nepasisakė.
Dėl servituto nustatymo
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. P. prašė servitutą nustatyti pagal G. B. IĮ 2010-02-08 dienos parengtą planą, naudojimosi tvarkos žemės sklypu plane pažymėtu indeksais A (282 kv.m.) ir A1 (148 kv.m.). Teismas priimdamas sprendimą naudojimosi tvarką tarp bendraturčių nustatė pagal ieškovo pateiktą projektą. Pagal ieškovo pateiktą projektą nustatyta, jog dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys turi tartis su atsakovėmis G. D. V. ir J. B.. Nurodė, kad šalys yra giminės, byloje nėra nustatyta, jog atsakovės G. D. V., J. B. tretieji asmenys konfliktuoja, todėl teismas laikė, jog šalys gali susitarti dėl servituto ir ne teisme priimant sprendimą.
Name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra visų keturių ginčo sklype esančių gyvenamųjų namų vandentiekio apskaitos mazgas. 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343, jo 199 p. nustato įpareigojimus žemės sklypų naudotojams leisti prižiūrėti ir eksploatuoti tam tikrus įrenginius. Pažymėtina tai, jog vandentiekio apskaitos mazgas priklauso AB „Kauno vandenys“, kurie prižiūri name esantį vandentiekio mazgą, todėl teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui nėra jokios būtinybės individualiai naudotis šiuo vandens apskaitos mazgu, tuo pačiu nėra jokio pagrindo nustatyti statinio (duomenys neskelbtini) servituto patalpoje a-1.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas L. P. (t.11, b.l 25-29) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą dalyje, kuria G. D. V. ir J. B. priešieškinis bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir G. D. V. ir J. B. priešieškinį bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. reikalavimus atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą dalyje: „Sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. per vieną mėnesį įpareigojamas nugriauti pavėsinę, nekilnojamojo turto registro išraše, pažymėtu P1, ir išregistruoti ją iš nekilnojamojo turto registro“ nustatant, jog sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. per vieną mėnesį įpareigojamas ją išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro“; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovo prašymą tenkinti pilnai, priteisiant iš atsakovių G.D. V., J. B., trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus D. V., A.E. P. 1963 Lt už geodezinių matavimų atlikimą, 500 Lt už eksperto išvadą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Žemės sklypas priklauso penkiems bendraturčiams. Aikštelė yra žemės sklypo dalis. Todėl nepagrįstai daly nustatytos visiems devyniems bedraturčiams (t.y. ir butų, namų bendraturčiams).
2) Nepagrįstai ieškovas įpareigotas nugriauti pavėsinę.
3) Teismo neįvertintos ir nepriteistos sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo brėžinių projektavimo, koregavimo 1936 Lt išlaidos bei išlaidos ekspertui.
4) Byla buvo vilkinama nepagrįstai, todėl buvo išreikštas reikalavimas dėl 50 000 Lt moralinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
Apeliaciniu skundu atsakovė J. B. (t.10, b.l. 141-157) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo L. P. reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikinti sprendimo dalį dėl įpareigojimo ieškovą sprendimui įsiteisėjus per vieną mėnesi nugriauti pavėsinę ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, panaikinti sprendimo dalį dėl priešieškinio dalies netenkinimo. Patenkinti atsakovių J. B. ir G.D. V. reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jų teismui pateiktą planą. Nustatyti, kad kiemo statiniai-tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, yra gyvenamųjų namų priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. Z. Z. P. 5/100 dalių, A. P. - 15/100 dalių, G. D. V., - 10/100 dalių, J. B. - 9/100 dalys, D. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis - 24/100 dalys, L. P. - 19/100 dalių, Z. A. S. - 10/100 dalių, A. E. P. - 8/100 dalys. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovo pateiktas planas pažeidžia kitų bendraturčių teises. Teismas neatsižvelgė į tarp bendraturčių nusistovėjusį faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Bendram naudojimui paskirta žemės sklypo dalis D1/48. Šioje sklypo dalyje pravažiavimo niekada nebuvo, jis yra užželdintas. Želdiniai sudaro neatsiejamą J. B. priklausančio žemės sklypo dalį.
2) Teismas neįvertino, jog pagal 2009-06-15 patvirtintą taikos sutartį šalys įsipareigojo naudotis sklype esančiu pravažiavimu. Patvirtinus žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą, minėta taikos sutartis bus pažeista.
3) (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šuliniai, pavėsinė). Pavėsinė priklauso visiems pastatų bendraturčiams pagal atitinkamas dalis. J. B. priklauso 9/100 dalys pavėsinės. Pavėsinę paskyrus naudotis ieškovui, apeliantei atimama teisė naudotis priklausančiu turtu. Pavėsinė tinkama naudotis, rakinama, visi devyni bendaturčia ja galėjo naudotis ir naudojo pagal poreikį.
4) Teismas nevertino, jog D. V. pastatų dalis įsigijo iš L. P., A. P. be žemės. Sandorių metu pardavėjai jau buvo įsigiję žemės sklypo dalis, juo naudojosi. Pirkėjui kartu su nuosavybės teise į daiktą pardavėjas perduoda ir teises į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima (CK 6.394 str. 1 d.). Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, jeigu patvirtinta-negalioja. Šių bylos dalyvių nurodytų argumentų teismas nevertino, neaptarė šios teisės normos taikymo.
5) Pagal ieškovo pateiktą projektą D. V. įsigytas nekilnojamasis turtas yra dalyje C/403, kuri skirta naudotis G.D. V. ir J. B.. T.y. žemę po D. V. perleistais pastatais prašoma skirti naudotis G.D. V., J. B.. Perleidus nekilnojamąjį turtą sudaryti tinkamas sąlygas D. V. ir A.E. P. naudotis žeme po perleistu turtu išlieka turto pardavėjams L. P., A. P., todėl žemė po perleistu turtu turėjo būti nustatyta naudotis L. P. ir A. P..
6) Žemės sklypo dalyje, priskirtoje naudotis apeliantei, yra ir ne J. B. priklausantis namas, ūkio pastatas. Todėl jo neturi galimybės naudotis žemės sklypu, po jai nepriklausančiais pastatais.
7) Tai, kad atsakovė G.D. V. ir J. B. yra susietos artimais giminystės ryšiais, jų santykiai nepriešiški, neturi reikšmės nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką.
8) Atsakovių J. B. sir G.D. V. pateiktas projektas atitiko faktinį naudojimąsi, yra racionalesnis. Įvažiavimas nustatytas ten kur ir buvo, yra tinkamas privažiuoti automobiliams, nustatytos bendro naudojimosi ir atskirojo naudojimosi dalys, kurios atitinka aukščiausiojo teismo praktiką.
9) Pavėsinė kaip 4 gyvenamųjų namų dalis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Bendraturčiams nuosavybės teisės neįregistruotos. Ieškovo teigimu kiemo statiniai yra žemės sklypo priklausiniai Teismas nepagrįstai nustatė, jog kiemo statinių su gyvenamaisiais namais nesieja joks funkcinis ryšys.
10) Nei viena iš šaliu nebuvo pateikusi prašymo dėl pavėsinės nugriovimo. Teismas, įpareigodamas ieškovą nugriauti pavėsinę, išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų.
11) Pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė viešajame registre yra įregistruotos vienu unikaliu numeriu. Nustačius, kad kiti kiemo statiniai registruoti tuo pačiu unikaliu numeriu priklauso visiems bendraturčiams, pripažįstama, jog ir pavėsinė bendrąja daline nuosavybe priklauso visiems valdoje esamų pastatų bendraturčiams. Todėl nesant kitų bendraturčių sutikimui teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nugriauti pavėsinę.
12) Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas pavėsinės neapžiūrėjo. Todėl nepagrįstos teismo išvados dėl negalimumo naudotis pavėsine. Byloje kilo ginčas dėl galimybės visiems bendraturčiams ja naudotis.
13) Pavėsinė yra antraeilis daiktas, kurio likimas priklauso nuo pagrindinio daikto likimo.
14) Įpareigodamas nugriauti pavėsinė teismas išsprendė ne savo kompetencijai priklausantį klausimą. Pastatų griovimą reglamentuoja LR Stybos įstatymas. Pastato nugriovimui turi būti pagrindas. Žemės sklypas patenka į Žaliakalnio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną.
Apeliaciniu skundu tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus A. E. P., D. V. (t.10, b.l. 176-180) prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jų du savarankiški reikalavimai (dėl kelio bei statinio servitutų nustatymo) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - abu savarankiškus reikalavimus patenkinti; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovas L. P. įpareigotas per 1 mėnesį nugriauti pavėsinę PI bei ją išregistruoti iš viešojo registro bei buvo atmestas D. V. ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių į pavėsinę pripažinimo, bei atmestas reikalavimas dėl visų trijų kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) pripažinimo gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), priklausiniais. Skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismui nėra prievolės nustatyti atlygintinį servitutą tada, kai to neprašo nei viena iš šalių. Nagrinėjamu atveju teismas nei nustatė servitutą, bei nenagrinėjo klausimo dėl atlyginimo už naudojimąsi juo. Nepasisakė kodėl servitutų nustatymo planu negalėjo būti reikalavimo tekste aiškiai įvardintas byloje esantis 2010-02-08 (o vėliau ir patikslintas) 2011-06-28 d. G. B. IĮ parengtas Naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas, su juose nurodytomis A (282 kv.m.) ir A1 (148 kv.m.) dalimis (atsakovių pateiktas variantas) ar į bylą pateikti ieškovo pastato „19" kadastro bylos duomenys su aiškia statinio servituto vieta - laiptinės patalpa pirmajame šio namo aukšte, šio namo inventorizacinėje byloje esančiame plane pažymėta indeksu a-1 (7,01 kv.m.).
2) Nagrinėjamu atveju nekyla atlyginimo už servitutą būtinybė, nes ir pačios šalys naudosis tuo pačiu žemės sklypu. O servitutą nustatyti būtina, nes yra bendraturčių ginčas, kas turi suteikti galimybę privažiuoti prie ūkinio pastato, garažo, buto. Be to, bendraturčiai neįrodinėjo atlyginimo dydžio.
3) Servituto poreikio ar vietos nustatymas neturi būti sprendžiamas vadovaujantis giminystės principu.
4) Teismas nepasisakė dėl CK 6.394 str. 2 d., numatančios, jog jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta - yra negaliojanti.
5) Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes naudojimosi tvarkos ir servituto nustatymo realų įgyvendinimą padarė priklausomą nuo sąlygos ar tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais susitars su atsakovėmis ar ne.
6) Atsižvelgiant į tai, kad kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovo teisių ir pareigų, jų sudarytų 2 pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pasekmių įtakos servituto vietos ir turinio nustatymui, teismas ex officio privalėjo išaiškinti, ar galioja dvi 2006-10-04 ir 2009-06-05 pirkimo sutartys ar jų dalys, taikomos jų sudarymo pasekmės ar ne.
7) Nepagrįstai neatsižvelgta į VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-10-26 atsiliepime į D. V. ir atsakovių pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (b.l. 22, VIII t.), jog visi ginčo sklype įregistruoti ginčo kiemo statiniai „pagal savo savybes būdami priklausiniais", akivaizdžiai priklauso mums, kaip patalpų 9 savininkams, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. VĮ Registrų centro Kauno filialas taip pat yra teikęs oficialius rašytinius įrodymus apie analogiškas aplinkybes ir anksčiau: 2011-01-26 d. sprendimas ir 2011-02-02 d. raštas (t.3, b.l. 100; t.6, b.l. 15). Kiemo statiniai priklauso gyvenamiesiems pastatams pagal savo ūkinę paskirtį, funkcines savybes.
8) Byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl pavėsinės nugriovimo, todėl teismas išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Šalys nebuvo pareiškusios, kad pavėsinės naudojimas yra neracionalus. Tai nepagrįsta įrodymais. Nesiaiškinta kiek vidutiniškai vertos panašios medinės pavėsinės. Eksperto išvadoje tik nurodoma, jog pavėsinė yra skirta sezoniniam naudojimui.
9) Teismas neprijungė įrodymų, patvirtinančių apeliantų išlaidas pavėsinės apsaugai.
Apeliaciniu skundu atsakovė G. D. V. (t.11, b.l. 2-8) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. dalį, kuria patenkintas ieškovo L. P. reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo ieškovą L. P. sprendimui įsiteisėjus per 1-ą mėnesį nugriauti pavėsinę, nekilnojamojo turto registro išraše, pažymėtu P1 ir išregistruoti ją iš nekilnojamojo turto registro bei panaikinti sprendimo dalį dėl priešieškinio dalies netenkinimo. Patenkinti atsakovių J. B. ir G.D. V. reikalavimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jų teismui pateiktą G. B. individualios įmonės 2011 06 28 paruoštą planą (4 t. b.l. 99) bei nustatyti, kad kiemo statiniai - tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5/100 dalių, A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) - 15/100 dalių, G. D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) – 10/100 dalių, J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) – 9/100 dalys, D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis – 24/100 dalys, L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) – 19/100 dalių, Z. A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) – 10/100 dalių, A. E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) – 8/100 dalys.
Apeliacinis skunda grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra pardavę savo turėtą turto dalį asmenis, neturintiems nuosavybės teisių į žemės sklypą, dėl to privalo suteikti jiems galimybes eksploatuoti tą turtą naudojant jų žemės sklypą, o ne G.D. V. dalį. Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 2 dalis reikalauja sutartyje aptarti pirkėjo teises naudotis žemės sklypu, kuriame yra parduodamas daiktas, tačiau ieškovas su atsakovu tokios teisės ir pareigos aptarti nei sutartyje, nei sprendžiant naudojimosi bendru sklypu klausimus teisme, nenori nepaisant to, kad ilgą laiką leido ir dabar leidžia naudotis savo sklypu pirkėjams (D. V. ir A.E. P.).
2) Ieškovas G.D. V. siūlo naudotis sklypo dalimi, bendra su kita atsakove, su kuria apeliantė neturi jokių bendrų patalpų ar pastatų. Taip pažeidžiamas naudojimosi tvarkoje nustatomų naudojamų nuosavybės dalių atskirumo principas. Tokia naudojimo „tvarka“ neužtikrina vertingo naudojimo, nepašalinamos galimų konfliktų prielaidos, nustatomas nevienodai vertingas sklypo dalių naudojamas tarp jo bendraturčių: ieškovui paliekama naudotis žeme tik apie jo namą, o G.D. V. apie jos namo dalį ir visą J. B. namą. Nesiūloma kompensacija už tokį sklypo naudojimą.
3) Ieškovas, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, siūlo jam skirti aiškaus ploto ir konfigūracijos sklypo dalį, palikdamas pakankamai vietos aplink savo nenaudojamą gyvenamąjį namą, įvairius želdinius, bendrą mūsų visų pavėsinę, keičia pravažiavimo, kurio teigia ateityje nebesinaudosiąs, padėtį, nors to įsipareigojo nedaryti G.D. V. ir ieškovo sudarytoje ir teismo patvirtintoje 2009-06-15 taikos sutartyje. Tai yra piktnaudžiavimas teise.
4) Apeliantė neturi nei ūkinio pastato, nei garažo, nei buto virš garažo, po kuriais teismas jai – kartu su jų neturinčia J. B. – paskyrė naudotis, o ne juos pardavusiam ieškovui su atsakovu. Pažeidžiami teisėtų lūkesčių ir teisėtumo principai.
5) Ieškovas bando pakeisti taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir G.D. V., sąlygas.
6) Teismas visiškai neidentifikavo G.D. V. ir J. B. skiriamų naudotis atskirai sklypo dalių, nors teismo sprendime apie tai nurodoma: G. D. V. ir J. B. naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis C, D1,D2 (nors pats ieškovas prašė nustatyti, kad G. D. V., J. B. paskirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, kurios plotas 403 m2, iš kurio D. V. – 202 kv.m., J. B. – 201 kv.m. – kurių realybėje nėra).
7) teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nugriauti pavėsinę, nors visi bylos dalyviai nori ja naudotis. Ji nėra avarinės būklės.
Atsiliepimu į atsakovės J. B. bei D. V. ir A.E. P. apeliacinius skundus ieškovas L. P. bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z.A. S. (t 11, b.l. 35-36) nurodo, jog sprendimo dalis, kuria atmesti D. V. ir A.E. P. savarankiški reikalavimai yra teisinga. Nėra būtina apeliantams prieiti prie vandentiekio mazgo. G.D. V. ir J. B. negali neleisti D. V. ir A.E. P. naudotis joms priskirto sklypo dalimis patekti į apeliantams priklausančias patalpas. D. V. bustus pastate pirko iš motinos G.D. V., sutartyje yra nuostata, jog G.D. V. netrukdys patekti į D. V. priklausančias patalpas. G.D. V. dovanojo žemės klypo dalį dukrai J. B., todėl jai privalomi G.D. V. įsipareigojimai. Pavėsinę reikia tik išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Nenugriovus pavėsinės, nebus pažeisti žemės sklypo bendraturčių turtiniai interesai. Negali būti tenkintas atsakovių G.D. V. ir J. B. reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, nes planas atliktas nenaudojant kaip pagrindą UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2004-08-05 žemės sklypo planas. Šis planas patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento, remiantis juo kadastro žemėlapyje pažymėtos sklypo ribos. Sklype pastatų ir žemės registrų duomenys neapjungti, todėl negali būti nustatytas kiemo statinių priklausinio pastatams požymis. Prašymas padalinti kiemo statinius nustatytomis proporcijomis negali būti tenkinamas, nes tai yra subjektinės teisės pagrindu pateikti reikalavimai. Nepateikti įrodymai, kad galėtų panaikinti Apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti apeliacinio skundo argumentai nebuvo vertinti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Atsiliepimu į L. P. ir G.D. V. apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z.A. S. (t.11, b.l. 41-43) nurodo, kad teismas nustatydamas, jog tvora ir kiemo statiniai priklauso 9 asmenims, pažeidė nuosavybės neliečiamumą. Pavėsinę išregistruoti reikia. Pavėsinė įregistruota per klaidą. Nepagrįstai buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Atsakovių naudojimosi žemės sklypu planas paruoštas ne ant registrų centre įregistruoto sklypo plano. Todėl G.D. V. ir J. B. reikalavimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo atmestas pagrįstai. Sprendimo dalis dėl kiemo statinių perdalijimo priimta nepagrįstai. Z.A. S. nebuvo prašęs jo vardu reikšti teismui kokius nors turtinius reikalavimus, o teismo sprendimu jam dalinės nuosavybės teis 10/100 dalių tvoros ir kiemo aikštelių. Aikštelės yra žemės sklypo dalis. T.y teismas priteisė 10 proc. kiemo aikštelių užimamo ploto žemės sklypo dalį.
Atsiliepimu į G.D. V. apeliacinį skundą (t.11, b.l. 45) ieškovas nurodo, kad atsakovių G.D. V. ir J. B. parengtas planas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, atliktas nesilaikant Žemės įstatymo 30 st. 2 d. nuostatų, kad planas parengiamas pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. G.D. V. ir J. B. reikalavimai perdalyti kiemo statinius jų nustatytomis proporcijomis yra subjektiniai reikalavimai, neturint žemės sklypo bendraturčių pritarimo. Ieškovas prašė išregistruoti pavėsinę iš nekilnojamojo turto registro. Apeliantė, norėdama naudotis pavėsine, gali ją persikelti į jai priskirtiną sklypo dalį.
Atsiliepimu į J. B. bei trečiųjų asmenų apeliacinius skundus G.D. V. prašo tenkinti atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t.11, b.l. 46-48). Nurodo, kad neaišku kaip bus galima naudotis teritorija, esančia po nuosavybės teise nepriklausančiais pastatais prie ūkio pastato, buto tretiesiems asmenims privažiuoti reikia tiek per atsakovėms, tiek per kitiems asmenims priklausančias dalis. Pateikia naudojimosi tvarkos projektą ir prašo jį priimti.
Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (t.11, b.l. 50-52) atsakovė J. B. nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad naujas pravažiavimo vietos nustatymas labiau atitinka nusistovėjusią faktinę padėtį. Nepagrįsta išvada, jog atsakovės naudosis ta sklypo dalimi, kurią jos sutvarkė, išklojo trinkeles, ta sklypo dalimi atsakovės naudojasi ir dabar. Nurodo, kad trinkelių neklojo, jos išklotos dar prieš tampant sklypo bendrasavininke. Nesinaudoja sklypo dalimi C, kuri priskirta teismo sprendimu. Negali būti susitarimo su atsakove V. dėl bendro sklypo dalies C naudojimo. Nesuprantamas teismo įpareigojimas nugriauti pavėsinę ir ją išregistruoti Pavėsine naudojasi pats ieškovas, atsakovė J. B., kiti bendraturčiai.
Atsiliepimu į J. B. apeliacinį skundą A. E. P., D. V. prašo apeliacinį skundą tenkinti (t.11, b.l. 53-58).
Atsiliepimu į G. D. V. apeliacinį skundą bei ieškovo patikslintą apeliacinį skundą D. V. prašo G.D. V. apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovo patikslintą apeliacinį skundą atmesti (t.11, b.l. 60-63).
Atsiliepimu į L. P. apeliacinį skundą (t11, b.l. 64-65) G. D. V. prašo atmesti apeliacinį skundą dalyje, kuria prašoma atmesti savarankiškų reikalavimų patenkintąją dalį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju yra pateikti prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodyti tokių prašymų motyvai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nesutikdami su pirmos instancijos teismo sprendimu byloje dalyvaujantys asmenys nesutikimo motyvus turėjo galimybę ir išdėstė apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacines instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo būdo. Todėl prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nustatyta, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl detaliau neanalizuoja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 str. 1 d.). Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, todėl tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti. Formuojant bendraturčių asmeniniam naudojimui skirtas sklypo dalis gali būti vienam bendraturčiui naudotis priskiriamos žemės sklypo dalys, užimtos kito bendraturčio statinių (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2012-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso penkiems bendrasavininkams. Minėto sklypo 222/1329 dalis priklauso G. D. V., 221/1329 dalis priklauso J. B., 443/1329 dalis priklauso L. P., 221/1329 priklauso A. P., 222/1329 dalis priklauso Z. P.. Sklype yra registruoti keturi gyvenamieji namai: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei gyvenamais namas (duomenys neskelbtini). Gyvenamieji namai ar juose esantys butai priklauso J. B. (gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)), D. V. (pastatas – ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini)), R. V. (pastatas – ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini)), Z. A. S. (butas (duomenys neskelbtini)), L. P. (butai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), G. D. V. (butas (duomenys neskelbtini)), A. E. P. (butas (duomenys neskelbtini); garažas, (duomenys neskelbtini)), Z. P. (butas (duomenys neskelbtini)), A. P. (butas (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini)).
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino ieškovo ir atsakovių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, atsižvelgė į ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo principus ir padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas planas labiau atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei faktinio naudojimo principus. Teismas atsižvelgė į tai, jog pagal ieškovo pateiktą projektą šalys yra maksimaliai viena nuo kitos izoliuotos, faktiškai žemės požiūriu nebeliktų bendrų sąlyčio taškų, kad akivaizdžiai sumažintų konfliktus tarp šalių, taip pat pagal ieškovo pateiktą projektą bendram naudojimui būtų skiriama bendro naudojimo ploto 48 kv.m. Nustatė, jog atsakovės naudosis ta sklypo dalimi, kuria naudojasi ir dabar. Be to, įvertino, jog ieškovas neturi intereso ir poreikio naudotis atsakovių siūlomu bendro naudojimo žemės sklypu. Taip pat atsižvelgė į įstatymų reikalavimus dėl įvažiavimo į sklypą ploto. Nurodė, jog ieškovo pateiktame plane numatytas įvažiavimas į sklypą labiau atitinka faktinę padėtį bei įstatymo reikalavimus. Atsakovių pateiktas planas neatitinka ir 2009-06-15 dienos pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią G. D. V. ir L. P. sutarė (t.1, b.l.26), jog šalys įsipareigoja naudotis pravažiavimu dabartinėje jo vietoje, ne arčiau kaip po 1,50 m. nuo abiejų šių namų artimiausių kampų. Iš pateikto ieškovo plano matyti, jog toks atstumas yra išlaikytas (koordinatės 27-37) bei koordinatė 33 kuri jungiasi su koordinačių 2-29 linija, o pagal atsakovių planą toks atstumas nėra išlaikytas (koordinatės 22-54, 23-50).
Iš atsakovės J. B. apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės nesutinkama su ieškovo pateiktu ir teismo pripažintu priimtinesniu naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektu motyvuojant, kad bendram naudojimui paskirta žemės sklypo dalis D1 yra želdiniai, kurie sudaro neatsiejamą atsakovei J. B. priklausančio žemės sklypo dalį, pažeidžiamos taikos sutarties sąlygos.
Nagrinėjamu byloje nustatyta, jog yra penki savininkai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nustatinėjama naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, jog žalia veja yra jai priklausančioje žemės sklypo dalyje. Be to, bendraturtis negali siekti patenkinti tik savo interesus prieštaraudamas naudojimosi bendru daiktu variantui, kuris yra optimaliausias, atitinka racionalumo, pusiausvyros principus. Nustatyti kitą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri iš esmės neišsprendžia ginčo tarp šalių, yra neracionali, tik atsižvelgiant į vieno i bendraturčių interesą išsaugoti mažą dalį žalios vejos, nėra pagrindo. Tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Nepagrįstai apeliacinių skundų argumentai, jog sudaryti tinkamas sąlygas naudotis žeme po perleistu turtu išlieka turto pardavėjams. Žemės valdos skirtinguose vietose asmuo nuosavybės teise gali turėti kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuos gali parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn. Tačiau tai nereiškia, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turtą perleidusiam asmeniui turi būti nustatyta naudotis ta žemės dalis, kurioje yra pastarojo perleistas turtas. Tai yra nepagrįstas, neracionalus reikalavimas. Tokiu atveju galėtų susidarytų situacija, kad niekuomet nebūtų galima nustatyti naudojimosi tvarkos, nes nebūtų įmanoma nustatyti izoliuotų kiekvieno iš bendrasavininkio dalių, ar asmeniui neliktų žemės sklypo dalies, kuria realiai jis galėtų naudotis, nes naudojimosi tvarka nustatoma atsižvelgiant į turimos nuosavybės dalis.
Apeliaciniais skundais taip pat teigiama, jog teismas turėjo peržiūrėti sandorius, kuriais perleistos pastatų dalys ir kurios perleistos be žemės. Pažymėtina, jog asmenys, teigiantys, kad teismas nepasisakė dėl CK 6.394 str. 2 d. nuostatų, realiai ginčija savo nuosavybės teisės įsigijimo pagrindą. Be to, byloje nebuvo pareikšto reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad patenkinus ieškinį ir nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą, nėra pažeidžiamos taikos sutarties sąlygos, nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2009-6-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1072-249/2009.
Aplinkybė, jog asmeniui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje yra kitam asmeniui priklausantis statinys, namas nedaro naudojimosi tvarkos negaliojančia, netinkama, nes įstatymas nedraudžia nustatyti tokią naudojimosi tvarką.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Nagrinėjamu atveju asmenys, pateikę prašymą dėl servituto nustatymo, rėmėsi planu, kuris teismo nebuvo patvirtintas. Patvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą nėra aišku kurioje tiksliai vietoje turi būti nustatyta servitutas, kokia jo apimtis. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nenustatyta, jog šalys konfliktuoja ir esant būtinybei nėra galimybės nustatyti servituto bendru sutarimu.
Pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada ir dėl statinio servituto, kad nėra pagrindo nustatyti statinio (duomenys neskelbtini) servituto patalpoje a-1. Kaip nurodyta, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais prašė nustatyti D. V. ir A. E. P. teisę į statinio servitutą, suteikiantį teisę naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės patalpa pirmajame šio namo aukšte, šio namo inventorizacinėje byloje esančiame plane pažymėta indeksu a-1 (7,01 kv.m.). Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis teismas pagrįstai nustatė, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra visų keturių ginčo sklype esančių gyvenamųjų namų vandentiekio apskaitos mazgas. Vandentiekio apskaitos mazgas priklauso AB „Kauno vandenys“, kurie prižiūri name esantį vandentiekio mazgą, todėl trečiajam asmeniui nėra jokios būtinybės individualiai naudotis šiuo vandens apskaitos mazgu. Teismas nurodė, kad 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343, jo 199 p. nustato įpareigojimus žemės sklypų naudotojams leisti prižiūrėti ir eksploatuoti tam tikrus įrenginius. Byloje nėra duomenų, kad esant būtinybei nėra leidžiama prieiti prie minėto įrenginio.
Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, jog byloje nebuvo pareikšta reikalavimo dėl ginčo pavėsinės priteisimo. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Byloje buvo pareikštas reikalavimas - pripažinti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. P. - 5/100 dalys, A. P. -15/100 dalių, G. D. V. - 10/100 dalių, J. B. - 9/100 dalys, D. V. su R. V. - 24/100 dalių, L. P. - 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100, o A. E. P. - 8/100 dalys.
Kaip nustatyta, iš esmės siekiama pakeisti kiemo statinių registro duomenis ir nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią statinių dalį.
CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, tarp kurių yra kuo greičiau atkurti teisinę tvarką tarp ginčo šalių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje kilo ginčas dėl pavėsinės, esančios ginčo sklype ir kuri pagal atsakovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą patenka į ieškovui tenkančią sklypo dalį. Byloje nustatyta, kad pavėsinė yra netoli ieškovo namo, yra priskirtina nesudėtingų statinių grupei, ji gali būti perkelta į kitą vietą, nes neturi pamatų, įgilintų į žemę. Todėl siekiant išspręsti ilgą laiką tarp šalių trunkantį ginčą, tikslinga ginčo pavėsinę pripažinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniu. Todėl atmestini reikalavimai dėl pavėsinės dalių nustatymo.
Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju viena kiemo aikštelė (b1) yra skiriama į D. G. V. naudojamą žemės sklypo dalį, kita kiemo aikštelė yra skiriama į L. P. naudojamą žemės sklypo dalį, todėl nepagrįstai nustatytos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai naikintina teismo sprendimo dalis, kuria sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. įpareigotas per vieną mėnesį nugriauti pavėsinę, nekilnojamo turto registro išraše, pažymėtu P1, ir išregistruoti ją iš nekilnojamo turto registro. Taip pat sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso - Z. P. 5/100 dalys, A. P.- 15/100 dalys, G. D. V.- 10/100 dalys, J. B. - 9/100 dalys, D. V. ir R. V. - 24/100 dalys, L. P. — 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100 dalys, A. E. P. - 8/100 dalys tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini)).
Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neįvertino ir nepriteisės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo brėžinių projektavimo, koregavimo 1936 Lt išlaidų bei išlaidų ekspertui. Pažymėtina, kad šias išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu.
Kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Nagrinėjamu atveju visi apeliaciniai tenkinti iš dalies. Patenkintų reikalavimų proporcija realiai nepasikeitė, todėl nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria sprendimui įsiteisėjus, ieškovas L. P. įpareigotas per vieną mėnesį nugriauti pavėsinę, nekilnojamojo turto registro išraše, pažymėtu P1, ir išregistruoti ją iš nekilnojamojo turto registro.
Pripažinti, jog kiemo statinys –pavėsinė, esanti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namų (duomenys neskelbtini), priklausinys.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso - Z. P. 5/100 dalys, A. P.- 15/100 dalys, G. D. V.- 10/100 dalys, J. B. - 9/100 dalys, D. V. ir R. V. - 24/100 dalys, L. P. — 19/100 dalys, Z. A. S. - 10/100 dalys, A. E. P. - 8/100 dalys tvoros, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini)).
Likusioje dalyje, kuria ieškovo ieškinys tenkintas ir nustatyta tarp šalių naudojimosi tvarka pagal ieškovo L. P. pateiktą 2013-06-12 planą, nustatant, jog ieškovas L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane žemės sklypu pažymėtu raidėmis B,D1, Z. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis A,D1,D2, G. D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypu pažymėtu raidėmis C, D1,D2 palikti nepakeistą.
Palikti nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. savarankiški reikalavimai dėl servitutų nustatymo bei reikalavimas dėl kiemo statinių - tvoros, kiemo aikštelės, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), pripažinimo gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), priklausiniais.
Palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kolegijos pirmininkas Leonas Jachimavičius
Kolegijos teisėjai Raimondas Buzelis
Evaldas Burzdikas