Civilinė byla Nr. e2A-104-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00861-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.1.7.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos A. V. sporto klubo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos A. V. sporto klubo ieškinį atsakovėms asociacijai Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mudu abu“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto 33–iojo notaro biuro notarė P. J..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovių 2022 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad ieškovė nupirko iš atsakovės Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ (toliau – ir draugija) pastatą – irklavimo bazę Trakuose, (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mudu abu“ (toliau – ir bendrovė) iš ieškovės 120 000 Eur atlyginant pagal nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą turto kainą.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagrindinis jos tikslas – rengti aukšto meistriškumo baidarių irklavimo ir kanupolo sportininkus, organizuoti įvairias regatas, turnyrus, sporto ir sveikatingumo renginius, sportines stovyklas vaikams, paaugliams ir jaunimui. Ieškovė išugdė būrį aukšto meistriškumo sportininkų, kurie ne kartą tapo Lietuvos čempionatų nugalėtojais ir prizininkais, sėkmingai atstovavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Klube dirba kvalifikuoti, kompetentingi treneriai. Ieškovė vykdo irklavimo sporto veiklą, kuriai reikalinga irklavimo bazė. Ieškovė prisideda prie visuomenei svarbių tikslų pasiekimo – vaikų teisės žaisti, harmoningai vystytis, fizinio aktyvumo, sveikatos stiprinimo, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo.

3.       Turto savininko laisvė spręsti, kaip elgtis su savo nuosavybe, nėra absoliuti, nes nuosavybės teisės paskirtis – socialinė. Kai keli asmenys nori pirkti tą patį turtą, nuosavybės teisės turėjimas nereiškia, kad turto savininkas gali savo nuožiūra parduoti turtą tam, kam tik nori. Priimdamas sprendimą, kuriam asmeniui parduoti turtą, jis turi atsižvelgti į teisės aktus, parduodamo turto pobūdį, į tai, kuris asmuo labiau susijęs su tuo turtu, kuriam asmeniui tas turtas labiau reikalingas. Jeigu teisės aktuose nė vienam pirkėjui nenustatyta pirmenybės teisė įsigyti turtą, turi būti įvertinta konkreti situacija, kurio pirkėjo interesai svarbesni ir prioritetiškai gintini.

4.       Ginčo objektas – specifinis, irklavimo bazės paskirtis – sporto. Interesas įsigyti irklavimo bazę svarbesnis ir prioritetiškai gintinas to asmens, kuris su ja labiau susijęs ir kurio poreikius ji labiau tenkintų. Dėl to svarbus irklavimo bazės ryšys su pirkėjo vykdoma veikla, jos naudojimas, atstumas pirkėjui iki irklavimo bazės, jo patirtis, įdirbis ir kompetencija, vykdant su ja susijusią veiklą. Ieškovės vykdomos veiklos pobūdis patvirtina didesnį jo ryšį su irklavimo baze, nes šis objektas tiesiogiai skirtas ieškovės vykdomai veiklai, labiau tenkintų jo poreikius, todėl ieškovės interesas įsigyti irklavimo bazę yra svarbesnis ir prioritetinis.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 16 straipsnio 1 dalį, asociacijai leidžiama nuosavybės teise valdomą turtą perleisti tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus. Draugijos įstatuose nurodyti tokie veiklos tikslai: bendradarbiavimas su Lietuvos sporto organizacijomis ir asociacijomis. Irklavimo bazės pardavimas ne irklavimo sporto veikla užsiimančiai sporto asociacijai, bet privačius interesus tenkinti skirtai bendrovei pažeidžia Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Be to, objektas parduotas už mažesnę kainą negu buvo pasiūlyta.

6.       Ieškovė teigė, kad ji turėjo pirmenybės teisę įsigyti irklavimo bazę. Jeigu teisės akte neįtvirtintas pirmenybės teisės gynimo būdas jos pažeidimo atveju, tai tokių pačių pirmenybės teisės gynimo būdų (t. y. pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas) suteikimas yra būtinas ne tik remiantis pačios pirmenybės teisės prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais bei sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės: 1) draugijai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) bendrovei 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) valstybei 11,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8.       Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo ne dėl

9.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis); kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnio 2 dalis). CK 4.79 straipsnis, kuriame nustatytas įpareigojimas bendraturčiui pranešti apie ketinimą parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje ir suteikti pirmenybės teisę ją įsigyti kitiems bendraturčiams, yra vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų. Tai speciali, savininko teises laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu ribojanti teisės norma. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios, teisės normos (CK 1.8 straipsnio 3 dalis).

10.       Civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama. CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas pagal analogiją negali būti taikomas. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo kitų aplinkybių dėl draugijos netinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo, sudarant ginčo turto perleidimo sandorį su bendrove. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo teisės reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal draugijos ir bendrovės 2022 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad ieškovė nupirko iš draugijos pastatą – irklavimo bazę Trakuose, (duomenys neskelbtini), bei priteisti bendrovei iš ieškovės 120 000 Eur, atlyginant bendrovei pagal nurodytą sutartį sumokėtą nekilnojamojo turto kainą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Teismas neįvertino viešojo intereso. Ieškovė vykdo svarbią visuomenei veiklą. Ji prisideda prie visuomenei svarbių tikslų – vaikų teisės žaisti, harmoningai vystytis, visuomenės fizinio aktyvumo, sveikatos stiprinimo, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo ir kitų. Draugija – viešasis juridinis asmuo, todėl jos tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Draugija pardavė specifinį sporto objektą – irklavimo bazę – bendrovei, neturinčiai jokios patirties irklavimo sporte.

11.2.                      CPK nenustatyta pareigos ieškovei nurodyti ieškinio teisinį pagrindą. Ieškovės nurodytas teisinis pagrindas neprivalomas teismui ir jo nevaržo, sprendžiant ginčą. Teisės normų taikymas – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir teisinį pagrindą. Ieškovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimų negrindžia bendrosios nuosavybės teisės normomis, bet nurodė aktualią teismų praktiką, kurioje sprendžiamas pirkėjo pasirinkimo klausimas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje neteigė, kad nesiremia Asociacijų įstatymu, kitais ieškinio argumentais. Dėl to teismas neteisingai interpretavo, kad ieškovė prašys, jog teismas taikytų analogiją ir ieškinį grįs daiktinės teisės normomis. Teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 straipsnio 2 dalies, Asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – Sporto įstatymas) nuostatų, ieškinio argumentų. Teismas neteisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

11.3.                      Teismas pasisakė tik dėl CK 4.79 straipsnio – ieškovės tariamai nurodyto teisinio pagrindo, bet neatskleidė ir neanalizavo, koks teisinis reguliavimas aktualus nagrinėjamu atveju. Teismas nekvalifikavo, kokie teisiniai santykiai (pirkimo–pardavimo, aukciono ar kiti) susiklostė tarp ginčo šalių; nenurodė, pagal kokią ir kur nustatytą tvarką irklavimo bazė buvo parduodama, buvo laikytasi tos tvarkos ar ne; kokios materialiosios teisės normos reguliuoja ginčo santykius. Teismas neatskleidė bylos esmės.

11.4.                      Teismas nurodė dalį aplinkybių (pavyzdžiui, kad ieškovė turi didesnį ryšį su irklavimo baze, kuri skirta ieškovės vykdomai veiklai, labiau tenkintų jos poreikius; ieškovė rėmėsi Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi; turtas parduotas už mažesnę kainą, negu siūlė ieškovė). Nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėjo, bet jas teismas nurodė tik apskųsto sprendimo aprašomojoje dalyje. Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių ir padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo kitų aplinkybių. Dėl to teismas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį.

11.5.                      Teismas, pasisakydamas tik dėl CK 4.79 straipsnio analogijos taikymo ir neįvertindamas kitų ieškovės argumentų, nemotyvavo teismo sprendimo, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

11.6.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo išreikalauti iš draugijos visą jos prezidiumo 2021 m. gruodžio 16 d. protokolą Nr. 2, nes į bylą pateiktas jo išrašas. Jis neinformatyvus. Išraše nurodyta, kad priimtas sprendimas parduoti irklavimo bazę. Iš viso protokolo būtų galima nustatyti, teikė prezidiumas pirmenybę įsigyti sporto objektą kuriam nors asmeniui ar ne. Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą neteisingai nurodė, kad ieškovės atstovas teigė, jog ieškinio negrįs teisės normomis, kuriose reglamentuotas asociacijų turto pardavimas.

11.7.                      Teismas netenkino ieškovės prašymo pripažinti draugijos prezidento B. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jis buvo draugijos prezidiumo 2021 m. gruodžio 16 d. posėdžio pirmininkas, vykdė pardavimo sandorį, pasirašė dokumentus. Jis galėjo atsakyti į ieškovės klausimus ir paaiškinti aplinkybes, nes draugijos atstovas negalėjo paaiškinti nustatytos pardavimo procedūros, jos vykdymo tvarkos, skubos ir kitų aplinkybių.

11.8.                      Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad irklavimo bazė parduota pagal nustatytą pardavimo procedūrą.

11.9.                      Teismas neįvertino to, kad turtas parduotas aukcione. Ieškovė pasiūlė didžiausią kainą (155 000 Eur), todėl laimėjo aukcioną. Be to, ne ieškovė, bet UAB „Gold house“ pasiūlė 120 000 Eur. Su ieškove, kaip aukciono laimėtoja, turėjo būti sudaryta notarinė irklavimo bazės pirkimo–pardavimo sutartis. Turtas parduotas ne didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui.

11.10.                      Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nuosavybė įpareigoja, nuosavybės santykių subjektai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, 1.137 straipsnio 2, 3 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalį, negalima teigti, kad nuosavybės teisė neturi ribų. Asociacija turtą gali perleisti tik, siekdama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

11.11.                      Teismas, spręsdamas, kurio pirkėjo interesai gintini, turi ne tik vadovautis teisės normomis, kuriose reglamentuotas pirkimas–pardavimas, bet ir bendraisiais civilinės teisės principais, sistemiškai aiškinti aktualias teisės normas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių  apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių  apsaugos pagrindų įstatymo) 4 straipsnio 1 punktas, 18 straipsnio 3 dalis, Konstitucijos 53 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Sveikatos sistemos įstatymas) 31 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas) 37 straipsnio 1 dalis; Sporto įstatymo 3 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pirmenybę įsigyti irklavimo bazę turėjo ne naujai įsteigta bendrovė (privatus juridinis asmuo), kuri užsiima įdarbinimo, pastatų valymo ir kita veikla, bet patirtį, įdirbį ir kompetenciją irklavimo sporto srityje turintis ieškovė (nevyriausybinė organizacija).

11.12.                      Net jeigu teisės aktuose nė vienam iš dviejų pirkėjų, norinčių pirkti tą patį turtą, nenustatyta pirmenybės, vis tiek turi būti įvertinta konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių visuma ir sprendžiama, kurio pirkėjo interesai svarbesni ir prioritetiškai gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011).

11.13.                      Nuosavybės teisei nuomos teisė nėra lygiavertė alternatyva. Bendrovė nesutinka suteikti ieškovei irklavimo bazės pagal ilgalaikės nuomos sutartį. Irklavimo bazė yra prie ežero, kuriame ieškovė vykdo irklavimo veiklą ir įrengta kanupolo žaidimo aikštelė. Bendrovės buveinė nutolusi nuo irklavimo bazės apie 100 km.

11.14.                      Draugija negali užsiimti komercija ir išparduoti savo turtą. Irklavimo bazė parduota už mažesnę kainą. Turto pardavimo sandoris neatitinka asociacijos tikslo – tenkinti viešuosius interesus.

11.15.                      Irklavimo bazė – specifinis objektas, tokių objektų nedaug. Jis negali būti bet kurioje vietoje, reikalingos tam tikros sąlygos (ežeras). Bendrovė, kuriai parduota irklavimo bazė, veikė trumpiau negu metus nuo jos įkūrimo. Ieškovė irklavimo srityje veikia 18 metų.

11.16.                      Draugija siūlė pirkti tą patį turtą dviem pirkėjams: ieškovei ir bendrovei. Draugija reikalavo pervesti dideles sumas pagal abi preliminariąsias sutartis, nors žinojo, kad viena pirkėja patirs nuostolių. Draugija neinformavo ieškovės apie atliktus parduodamo turto vertinimus, kad irklavimo bazės kaina mažesnė negu 155 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pasiūlytos pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos diskriminavo ieškovę (nurodyta didesnė kaina). Irklavimo bazė buvo parduodama už skirtingas kainas. Teismas neįvertino, buvo pažeista pirkimo tvarka ar ne.

11.17.                      Pagal 2022 m. kovo 21 d. preliminariąją sutartį ieškovė turėjo sumokėti draugijai 77 500 Eur avansą iki 2022 m. kovo 24 d. Ieškovė sumokėjo nurodytą sumą per protingą terminą – 2022 m. balandžio 7 d. Neprotingai trumpo 3 dienų termino nesilaikymas negali būti laikomas esminiu pažeidimu. Be to, likusi suma būtų sumokėta per dešimt dienų. Viešąjį interesą pažeidžia ir tai, kad draugija, nepardavusi turto ieškovei, negavo didelės pinigų sumos (CK 1.5 straipsnis).

11.18.                      Jeigu teismas manytų, kad teisės aktuose nesuteikta pirmenybės teisės sporto klubui, tai ieškovė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Sporto įstatymas ta apimtimi, kuria jame nenustatyta pirmenybė sporto klubui įsigyti sporto statinius (ta kaina, kuria jie parduodami, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis), kurie yra reikalingi siekiant užsiimti tokio sporto klubo vykdoma sporto veikla, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 53 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

12.       Atsiliepime atsakovė Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodo tokius argumentus:

12.1.                      Draugija turi teisę parduoti savo turtą, nes tai yra jos nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Už turtą gautos lėšos naudojamos viešiesiems interesams tenkinti. Iš jų atsiskaityta pagal teismo sprendimą, apmokėta už energiją, naudotą kitose bazėse, sumokėti atlyginimai, parama draugijos nariams, organizuoti sporto renginiai. Ieškovė siekia įsigyti turtą, prisidengdama viešuoju interesu, vaikų sportu. Neaišku, kodėl turto valdymas nuosavybės teise jai būtų palankesnis negu turto panauda ar nuoma. Parduotas turtas – nešildomas sandėlis, kuriame saugotas sporto inventorius.

12.2.                      Ieškovės nurodyta teismų praktika, susijusi su bendraturčių pirmenybės teise ir jos įgyvendinimu, todėl netaikytina. Ieškovė ir draugija nebuvo bendraturčiai. Ieškinio dalyką ir pagrindą formuluoja ieškovė. Ji siekia perkelti turto pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. balandžio 6 d. sutartį. Teismas teisingai sprendė, kad negalima taikyti CK 4.79 straipsnio pagal analogiją.

12.3.                      Turto pardavimas – daiktinės teisės dalykas. Neaišku, kaip turto pardavimo sutartis pažeidžia Sporto įstatymą. Ieškovė nepagrįstai remiasi vaiko teisėmis, pažeistu viešuoju interesu.

12.4.                      Atsakovės atstovas neteigė, kad turtas parduotas aukcione. Jis nurodė, kad komercine prasme turto pardavimą galima laikyti aukcionu. Draugijos prezidiumas nenustatė, kad turtas parduotinas aukciono būdu.

12.5.                      Draugijos prezidiumo 2021 m. gruodžio 16 d. protokole nėra daugiau informacijos apie turto pardavimą negu nurodyta protokolo išraše. Išrašas pateiktas į bylą. Jo pakako sandorį tvirtinusiai notarei. Ieškovė, sutikdama pirkti irklavimo bazę, patvirtino, kad jai tinkamas turto perleidimo sandoris (pagrindinė sutartis). Ieškovė neginčijo pagrindinės sutarties. Teismas pagrįstai netenkino prašymo išreikalauti visą protokolą.

12.6.                      Teismas teisingai nurodė, kad pagal tai, kaip suformuluotas ieškinio dalykas, byloje nekilo klausimų, į kuriuos negalėtų atsakyti atsakovės atstovas. Jis neprivalo atsakyti į teorinius samprotavimus, nepagrįstus byloje esančiais įrodymais. Ieškovei tiko pagrindinė sutartis. Turto pardavimo procesas prasidėjo 2021 m. lapkričio mėn., pasibaigė – 2022 m. balandžio mėn. Beveik pusės metų turto pardavimo laikotarpis nėra skubus. Teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo pripažinti draugijos vadovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Ieškovė neturėjo pirmenybės teisės įgyti turtą pagal CK 4.79 straipsnį. Pirmenybės teisė kyla iš įstatymo, bet ne iš asmenų paaiškinimų ar protokolų.

12.7.                      Ieškovė pavėluotai – 2022 m. kovo 25 d. – pasiūlė 130 000 Eur kainą. Ji neįvykdė 2022 m. kovo 21 d. preliminariosios sutarties. Taigi draugija turėjo vieną pasiūlymą turtui įsigyti, todėl jį įgyvendino. Ieškovės paskutinė pasiūlyta kaina – 130 000 Eur. Ji neteisingai nurodė, kad už irklavimo bazę pasiūlė 155 000 Eur. Ieškovė nelaimėjo aukciono, nes jis nevyko. Ji laiku neįgyvendino nė vieno savo pasiūlymo.

12.8.                      Draugijai nedraudžiama parduoti, nuomoti, įkeisti, suteikti panaudai turtą. Ji nepažeidė Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies. Sporto bazę gali įsigyti ne tik su sportu susiję asmenys. Nesvarbu, kokia veikla užsiima bendrovė. Neaišku, kas nori įsigyti turtą: ieškovė ar kiti asmenys. Ieškovės finansinė padėtis sunki. Neaišku, iš kokių lėšų ji būtų įsigijusi turtą.

12.9.                      Ieškovė nepagrindė, kad nevyriausybinei organizacijai teiktina pirmenybė įsigyti turtą. Ji nevaldė nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Neaišku, kaip turto neturėjimas, pažeis jo teises, viešąjį interesą.

12.10.                      Draugija nevykdo komercinės veiklos, neišparduoda turto. Ieškovė neturi teisės spręsti dėl lėšų poreikio draugijai. Draugija turėjo parduoti turtą, nes gaisras suniokojo jachtų klubo bazę. Turtas nebuvo geros būklės. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš draugijos 57 000 Eur žemės mokesčio. Ji elgėsi apdairiai, rūpestingai, optimizavo savo veiklą. Draugija neketino parduoti turto dviem asmenims vienu metu. Ji žinojo ir suprato, kad turtas bus parduotas vienam asmeniui.

12.11.                      Tai, kad ieškovė nesugebėjo įsigyti turto, nepažeidė vaikų interesų. Vaikai toliau sportuos ten, kur sportavo 18 metų.

12.12.                      Draugija siekė gauti didesnę kainą už turtą. Ji pateikė pirkėjams vienodas preliminariąsias sutartis, kuriose įrašė jų pasiūlytas kainas. Draugija siekė įsitikinti, kuris pirkėjas vykdys sutartį. Ieškovė neįvykdė preliminariosios sutarties. Draugijos valdymo organas – prezidiumas – nustatė turto pardavimo tvarką, t. y. kad prieš tai turtas turi būti įvertintas. Tai ir buvo padaryta.

12.13.                      Teismas teisingai nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribas nustatė ieškovė. Ieškovės nurodyti nuopelnai nesuteikia pirmenybės teisės įsigyti turtą.  

13.       Atsiliepime atsakovė UAB „Mudu abu“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime bendrovė nurodo tokius argumentus:

13.1.                      Ieškovė nenurodė teisės normų, kad tam tikros paskirties statinį nuosavybės teise gali valdyti tik asmuo, turintis atitinkamos veiklos patirties. Bendrovės patirtis irklavimo sporte nesvarbi siekiant įsigyti ir nuosavybės teise valdyti nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisė negali būti ribojama savininko turima patirtimi.

13.2.                      Bendrovės veikla, nurodyta įstatuose, nesvarbi siekiant įsigyti turtą. Ieškovė nepagrįstai susiaurino bendrovės veiklą, nes įstatuose įtvirtinta, kad ji gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

13.3.                      Turtas nėra specifinis ir ribotas išteklius, sporto objektas. Tai – senas, apgriuvęs sandėlis, į kurį reikia investuoti, kad jį būtų galima be rizikos naudoti pagal paskirtį. Viešajame registre nurodytas turto pobūdis neatitinka tikrosios pastato būklės ir jo naudojimo paskirties.

13.4.                      Ieškovė neturėjo pirmenybės teisės įsigyti pastatą. Ji nebuvo parduoto pastato bendraturtė.

13.5.                      Draugija neorganizavo aukciono turtui parduoti. Bendrovė 2021 m. lapkričio mėn. susisiekė su draugija ir išreiškė norą įsigyti pastatą. Draugija nurodė, kad pasiūlymas turi būti rašytinis. Bendrija 2021 m. lapkričio 29 d. raštu pasiūlė įsigyti turtą už 120 000 Eur. Draugija informavo, kad, pagal jos įstatus, pasiūlymą turi įvertinti kolegialus valdymo organas. Draugija 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje informavo bendrovę, kad kolegialus valdymo organas pritarė bendrovės pasiūlymui, bet prieš tai turi būti atliktas turto vertinimas.

13.6.                      Ieškovė nesikreipė į atsakovę UAB „Mudu abudu“ dėl pastato nuomos. Bendrovės buveinės registracijos adresas nėra svarbus kriterijus, sprendžiant nuosavybės teisės klausimą. Bendrovė naudos turtą pagal teisės aktus, sieks, kad panaudojimas atitiktų jo savininkės interesus.

13.7.                      Ieškovė nepagrįstai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Sporto įstatyme nereglamentuoti aukšto meistriškumo sporto šakų federacijų, kitų sporto organizacijų ar tuo labiau juridinių asmenų, veikiančių sporto srityje, turtiniai santykiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliaciniame skunde keliami viešojo juridinio asmens pirmenybės teisės įsigyti pastatą, CK 4.79 straipsnio analogijos taikymo, kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimai.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet šis prašymas teismui neprivalomas (CPK 322 straipsnis).

18.       Kasacinis teismas nurodė, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

19.       Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad būtina pripažinti draugijos prezidento B. V. dalyvavimą būtinu ir jį apklausti. Jis buvo draugijos prezidiumo 2021 m. gruodžio 16 d. posėdžio pirmininkas, sudarė pardavimo sandorį, pasirašė dokumentus, todėl galės paaiškinti aplinkybes, susijusias su irklavimo bazės pardavimu. Draugija nurodė, kad byloje nekilo klausimų, į kuriuos negalėjo atsakyti jos atstovas. Apeliantė sutinka, kad sudaryta pagrindinė sutartis tinkama, jos neginčija, bet reikalauja perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas. Draugija nepardavė turto paskubomis, turto pardavimo procesas truko nuo 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2022 m. balandžio mėn. pradžios.

20.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose šalių atstovai dalyvavo, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose. Aplinkybės, kad draugijos prezidiumo posėdžio, kuriame nutarta parduoti irklavimo bazę, pirmininkas B. V. sudarė pardavimo sandorį, pasirašė dokumentus, nepagrindžia būtinybės apklausti jį teismo posėdyje. Apeliantės nurodyti argumentai, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, neįsitikino, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, neteisingai taikė bei aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apeliantės prašymas netenkintinas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra šiuo konkrečiu atveju atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme

21.       CPK 199 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė prašyti teismo išreikalauti rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

22.       Apeliantė prašo išreikalauti iš draugijos visą jos prezidiumo 2021 m. gruodžio 16 d. protokolą Nr. 2, nes į bylą pateiktas išrašas neinformatyvus. Išraše nurodyta, kad priimtas sprendimas parduoti irklavimo bazę. Iš viso protokolo būtų galima nustatyti, teikė prezidiumas pirmenybę įsigyti sporto objektą kuriam nors asmeniui ar ne. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą, neteisingai nurodė, kad ieškovės atstovas teigė, jog ieškinio negrįs teisės normomis, kuriose reglamentuotas asociacijų turto pardavimas.

23.       Draugija nurodo, kad protokolo pakako irklavimo bazės pardavimo sandorį patvirtinusiai notarei. Apeliantė nekvestionuoja draugijos kolegialaus valdymo organo sprendimo parduoti irklavimo bazę, pirkimo–pardavimo sandorio. Protokole nėra daugiau informacijos susijusios su turto pardavimu. Protokolo išraše nurodytas turto pardavimo būdas – parduoti turtą bendrovei, prieš tai atlikus turto įvertinimą.

24.       Teisėjų kolegija įvertina tai, kad protokole užfiksuotas svarstytas UAB „Gold Hause“ pasiūlymas įsigyti turtą ir priimtas sprendimas parduoti turtą. Sprendime neužfiksuota sąlygų, susijusių su turto pardavimu kitiems asmenims pirmumo teise. Byloje nesprendžiami draugijos prezidiumo 2021 m. gruodžio 16 d. priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, jų priėmimo tvarkos teisėtumo klausimai. Nagrinėjamoje byloje svarbus priimto sprendimo parduoti turtą turinys, bet ne klausimo svarstymo eiga. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas protokolas nuginčytas, negaliojantis ar yra priimtas kitas sprendimas, kuriame būtų nustatyta kitokia turto pardavimo tvarka. Apeliantė taip pat neginčija atsakovių sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomas išreikalauti visas draugijos prezidiumo 2021 m. gruodžio 16 d. protokolas Nr. 2 neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Dėl to apeliantės prašymas netenkintinas.

Dėl rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

25.       Pagal CPK 110 straipsnį, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – šių asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

26.       Bylų, kuriose sprendžiama dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų pagrįstumo, procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas CPK 301–333 straipsniuose. Įstatymų leidėjas, užtikrindamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtino, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti teismui tokius procesinius dokumentus: apeliacinį skundą, apeliacinio skundo atsisakymą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo, atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 306, 308, 309, 318 straipsniai). Rašytiniai paaiškinimai apeliacinis instancijos teisme gali būti teikiami tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, teismui pareikalavus patikslinti byloje reikšmingas aplinkybes, pasikeitus ar naujai paaiškėjus aplinkybėms, kurios turėtų esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Akcentuotina tai, kad CPK neįtvirtinta byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikertama į atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Priėmus apeliantės rašytinius paaiškinimus, būtų apribota kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė pateikti nuomonę dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų. Teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą apeliantės rašytinius paaiškinimus.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

27.       UAB „Gold House“ 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė draugijai pasiūlymą parduoti jai arba UAB „Mudu abudu“ irklavimo bazę už 120 000 Eur ir garantavo atsiskaitymą iki turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos.

28.       Draugijos prezidiumas 2021 m. gruodžio 16 d. posėdyje svarstė UAB „Gold House“ pasiūlymą įsigyti draugijai priklausantį turtą – irklavimo bazę Trakuose, (duomenys neskelbtini), ir leido jį parduoti prieš tai atlikus nepriklausomą vertinimą.

29.       UAB „Inreal“ 2021 m. gruodžio 23 d. įvertino nekilnojamąjį turtą ir pateikė išvadą, kad irklavimo bazės, esančios valstybiniame žemės sklype Trakuose, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 115 000 Eur.

30.       UAB „CRE pro“ 2022 m. sausio 17 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodė, kad

31.       Apeliantė 2022 m. vasario 2 d. raštu pasiūlė nupirkti irklavimo bazę už 155 000 Eur.

32.       Draugija 2022 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku paprašė apeliantės nurodyti kainos mokėjimo terminus ir avanso dydį.

33.       Apeliantė 2022 m. vasario 14 d. rašte draugijos Tarybai nurodė, kad nori pirkti sporto bazės pastatą Trakuose, 20 000 Eur avansą sumokės per vieną dieną nuo statinio ir žemės klypo pirkimo–pardavimo sutarties projektų gavimo, likusią sumą per šešias savaites nuo galutinės sutarties pasirašymo dienos.

34.       Draugija 2022 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku nusiuntė apeliantei preliminariąją irklavimo bazės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodė 155 000 Eur kainą. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 4 d., jeigu pardavėja gaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimą perleisti žemės nuomos teisę, pirkėja – ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 25 d. sumokės pardavėjai 50 proc. avansą.

35.       Apeliantė 2022 m. vasario 22 d. rašte draugijai nurodė, kad sutarties sąlyga, kurioje nustatytas 50 proc. avansas, neatitinka nekilnojamojo turto rinkos praktikos, pagal kurią įprastai mokamas 10–15 proc. avansas. 50 proc. avansas galėtų būti prilygintas daliniam galutiniam mokėjimui po sutarties pasirašymo, jei toks punktas būtų nustatytas pagrindinėje sutartyje. Apeliantė pasiūlė patikslinti preliminariąją sutartį taip, kad likusi suma būtų sumokama sutarties sudarymo dieną notaro biure. Taip pat apeliantė nurodė, kad iš preliminariosios sutarties ji sužinojo, jog, žemės sklypas nuomojamas. Ši aplinkybė, taip pat likęs trumpas žemės sklypo nuomos laikotarpis galėtų būti pagrindas peržiūrėti turto kainą. Apeliantė pageidavo gauti dokumentą „Word“ formatu, kad galėtų pateikti pasiūlymus ir suderinti galutinę sutartį.

36.       Draugija 2022 m. kovo 21 d. išsiuntė apeliantei ir UAB „Mudu abu“ preliminariąsias sutartis, kurias jos pasirašė.

37.       Bendrovė ir draugija 2022 m. vasario 21 d. sudarė preliminariąją irklavimo bazės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kaina – 120 000 Eur. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 7 d., jeigu pardavėja gaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimą perleisti žemės nuomos teisę, pirkėja – ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 24 d. sumokės pardavėjai 50 proc. avansą (60 000 Eur).

38.       Apeliantė ir draugija 2022 m. kovo 21 d. sudarė preliminariąją irklavimo bazės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kaina – 155 000 Eur. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 7 d., jeigu pardavėja gaus NŽT sutikimą perleisti žemės nuomos teisę, pirkėja – ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 24 d. sumokės pardavėjai 50 proc. avansą (77 500 Eur).

39.       Apeliantė 2022 m. kovo 25 d. rašte ir pasiūlyme prie 2022 m. kovo 21 d. preliminariosios sutarties pasiūlė sumažinti sutarties kainą iki 130 000 Eur, taip pat įsipareigojo iki 2022 m. kovo 29 d. sumokėti pardavėjai 50 proc. (avansą) iki pagrindinės sutarties sudarymo (65 000 Eur).

40.       UAB „Mudu abu“ 2022 m. kovo 24, 25 d. sumokėjo draugijai 60 000 Eur avansą.

41.       Atsakovės 2022 m. balandžio 6 d. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria draugija pardavė bendrovei irklavimo bazę už 120 000 Eur.

42.       Apeliantė 2022 m. balandžio 7 d. sumokėjo draugijai 77 500 Eur, kuriuos draugija 2022 m. balandžio 11 d. grąžino.

43.       NŽT, atsakydama į apeliantės atstovo advokato R. K. 2022 m. balandžio 22 d. paklausimą, informavo, kad, išduodama sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, patikrino ir įsitikino, jog nuomininkė vykdė sutartinius įsipareigojimus, nuomojamame sklype esantis pastatas tinkamas naudoti ir naudotas pagal paskirtį (irklavimo bazė).

Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

44.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, nekvalifikavo, kokie teisiniai santykiai – pirkimo–pardavimo, aukciono ar kiti – siejo šalis.

45.       CK 6.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.

46.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 305 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Esminės pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti, – sutarties dalykas ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.396, 6.397 straipsniai).  

47.       Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą arba bet kokias kitas aukciono sąlygas (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). 

48.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Gold House“ 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į draugiją, nurodydama, kad susidomėjo jai priklausančia irklavimo baze ir pasiūlė svarstyti galimybę parduoti pastatą jai arba UAB „Mudu abudu“ už 120 000 Eur. Draugijos prezidiumas 2021 m. gruodžio 16 d. posėdyje svarstė nurodytą pasiūlymą ir leido parduoti irklavimo bazę prieš tai atlikus nepriklausomą vertinimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė iki draugijos prezidiumo posėdžio pareiškė norą įsigyti irklavimo bazę ir toks prašymas būtų svarstytas nurodytame posėdyje. Vis dėlto, apeliantei 2022 m. vasario 2 d. išreiškus norą įsigyti irklavimo bazę, draugija pasiūlė jai sudaryti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantei nuo 2022 m. vasario 21 d. buvo žinoma draugijos pasiūlytos preliminariosios sutarties sąlygos, taip pat ir tai, kad žemės sklypas nuomojamas iš valstybės. Apeliantė 2022 m. kovo 21 d. pasirašė preliminariąją sutartį, kurios sąlygos iš esmės buvo tokios pačios, kaip ir draugijos pasiūlytame 2022 m. vasario 21 d. preliminariosios sutarties projekte, t. y. nesikeitė kaina, avanso dydis ir jo sumokėjimo terminas – trys dienos. Taigi apeliantė galėjo įvertinti, kad terminas avansui sumokėti gali nepasikeisti, ir per mėnesį pasirūpinti reikalinga suma.

49.       Teisėjų kolegiją konstatuoja, kad atsakoves sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad draugija tą pačią dieną sudarė dvi preliminariąsias to paties nekilnojamojo turto preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis su skirtingais asmenimis, nereiškia, kad ji siekė parduoti tą patį turtą dviem pirkėjoms. Draugija paaiškino, kad pasiūlė sudaryti preliminariąsias sutartis, nes norėjo įsitikinti, pirkėjų ketinimu įsigyti turtą pagrįstumu. Byloje nėra duomenų, kad draugijos prezidiumas nutarė parduoti turtą aukciono tvarka. Atsakovė neskelbė viešo aukciono, jo sąlygų, nevykdė pirkimo per tarpininką. Tai, kad draugija pasiūlė turtą įsigyti apeliantei ir UAB „Mudu abu“, sudarė dvi preliminariąsias sutartis, apeliantė pasiūlė didesnę kainą negu bendrovė, nėra pagrindas konstatuoti, kad turtas buvo parduodamas aukcione CK 6.419 straipsnio prasme. Draugija siekė parduoti turtą už didesnę kainą. Apeliantė neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygos, t. y. nesumokėjo 50 proc. avanso iki 2022 m. kovo 24 d., todėl draugija neprivalėjo su ja sudaryti pagrindinės sutarties (preliminariosios sutarties 1.1 papunktis). Apeliantė, pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui avansui sumokėti, pasiūlė mažesnę kainą, t. y. 130 000 Eur. Pasiūlyta kaina buvo didesnė negu UAB „Mudu abu“ pasiūlytoji, bet ši jau buvo sumokėjusi draugijai 50 proc. avansą, todėl pastaroji turėjo pareigą sudaryti pagrindinę irklavimo bazės pirkimo–pardavimo sutartį.

50.       Byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentą, kad draugija skubėjo parduoti turtą. Priešingai – draugija kreipėsi į du turto vertintojus, kad galėtų įvertinti irklavimo bazės rinkos kainą. Draugija, gavusi apeliantės pasiūlymą, neskubėjo parduoti turto UAB „Mudu abu“, bet suteikė galimybę apeliantei įsigyti turtą. Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta praėjus daugiau negu dviem mėnesiams po to, kai apeliantė pateikė draugijai pasiūlymą, ir daugiau negu keturiems mėnesiams, kai UAB „Mudu abu“ kreipėsi į draugiją, prašydama svarstyti irklavimo bazės pardavimo klausimą.

51.       Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ji buvo diskriminuojama, nes preliminariosiose sutartyse buvo nurodytos skirtingos irklavimo bazės pardavimo kainos jai ir bendrovei – apeliantė turėjo sumokėti didesnę kainą. Akcentuotina tai, kad draugija nesiūlė dviem pirkėjams įsigyti turto už skirtingą kainą. Apeliantė ir bendrovė pateikė draugijai pasiūlymus, kuriuose pačios nurodė kainą, už kurią pirktų irklavimo bazę. Draugija preliminariosiose sutartyse nustatė mokėtiną 50 proc. avansą, kuris skaičiuotinas nuo pirkėjos pasiūlytos kainos. Apeliantė pasiūlė didesnę kainą, todėl turėjo sumokėti ir didesnę sumą. Draugija neturėjo pareigos informuoti apeliantę apie atliktus nekilnojamojo turto įvertinimus ar pasiūlyti jai įsigyti irklavimo bazę už mažesnę kainą.

Dėl CK 4.79 straipsnio pagal analogiją netaikymo ir apeliantės teisės įsigyti turtą aiškinimo

52.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 4.79 straipsnio analogiją ir įvertinti apeliantės pirmumo teisę įsigyti irklavimo bazę.

53.       CK 4.79 straipsnyje reglamentuota pirmenybės teisė pirkti parduodama dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti.

54.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nagrinėjamos bylos ribas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.79 straipsnį, nurodė, kad turto savininkas nėra laisvas pasirinkti, kuriam iš lygias teises turinčių pirkėjų parduoti turtą. Reikia įvertinti, kuriam pirkėjui turtas aktualesnis, labiau atitinka jo poreikius. Ieškinyje nurodyti Asociacijų įstatymas, apeliantės veikla – tai informacija, kuri turi būti įvertinta pasirenkant pirkėją. Dėl to apeliantė prašė pagal analogiją taikyti daiktinės teisės normas.

55.       Apeliantė teisingai nurodo, kad tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose užtikrinta vaikų  teisę sportuoti ir žaisti (Vaiko teisių  apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1–3 dalys; Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis; Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 4 straipsnis; Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos 7 principas). Vaiko teisių  apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Vaiko teisė žaisti neatsiejama nuo kitų Vaiko teisių konvencijoje  deklaruojamų teisių bei nuo vaikų interesų pirmenybės principo. Sveikatos sistemos įstatymo preambulėje pažymima, kad gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė (Sveikatos sistemos įstatymo 31 straipsnis, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 patvirtintos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos 7.2 papunktis). Konstitucijos 53 straipsnio 2 dalyje, Sporto įstatymo 3 straipsnio 7 punkte, 9, 22 ir 26 straipsniuose įtvirtinta, kad  valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Apeliantė vykdo irklavimo sporto veiklą, kuriai reikalinga irklavimo bazė. Be to, apeliantės išugdyti sportininkai iškovojo prizines vietas tarptautinėse ir nacionalinėse čempionatuose. Sportininkus treniruoja aukštos kvalifikacijos treneris A. V..

56.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios nutarties 55 punkte nurodytuose teisės aktuose nenustatyta sėkmingai sportinę veiklą vykdančiai asociacijai pirmumo teisės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris galėtų būti naudojamas sportinei veiklai vykdyti, nereglamentuota nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimo ar turto perleidimo tvarka. Siekis užtikrinti geriausius vaiko interesus, gyventojų sveikata, fizinis aktyvumas, sportininkų ugdymas ir jų rėmimas yra svarbūs valstybės tikslai, tačiau jie negali varžyti vieno juridinio asmens teisės parduoti jam nuosavybės teise priklausančio turto ar suteikti kitam asmeniui, kuris nėra CK 4.79 straipsnyje nurodytas subjektas, pirmenybės teisės. Apeliantė 2022 m. kovo 25 d. rašte nurodė, kad pastato nusidėvėjimas – daugiau negu 80 proc. Atsakovės nurodo, kad pastatas buvo naudojamas kaip įvairaus sportinio inventoriaus nešildomas sandėlis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT, sutikdama perleisti teisę nuomotis žemės sklypą, nustatė, kad pastatas naudojamas pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad bus keičiama pastato paskirtis ir jis nebus naudojamas sportinei veiklai vykdyti.

57.       UAB „Mudu abu“ – privatus juridinis asmuo. Teisės aktuose neįtvirtintas draudimas privačiam juridiniam asmeniui įsigyti nekilnojamojo turto, kurio paskirtis – sportinės veiklos vykdymas, jeigu jis vykdo kitokią, su sportu nesusijusią veiklą. Bendrovės įstatuose įtvirtinta, kad ji gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Tai, kad apeliantė sėkmingai vykdo irklavimo sportinę veiklą, o bendrovė neturi patirties irklavimo sporte, nėra esminis kriterijus, siekiant įsigyti ir nuosavybės teise valdyti nekilnojamąjį turtą – irklavimo bazę. Bendrovė, įsigijusi pastatą sportinei veiklai vykdyti, gali pati pradėti verstis tokia veikla, taip pat gali išnuomoti, suteikti panaudai pastatą kitam tokia veikla besiverčiančiam asmeniui. Apeliantė daugiau negu dešimt metų verčiasi sportine veikla, neturėdama nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto. Taigi tai, kad ji nevykdė preliminariosios sutarties ir todėl irklavimo bazė parduota kitam juridiniam asmeniui, nepatvirtina aplinkybės, jog jos vykdoma veikla bus apribota ar ji negalės tenkinti esminių poreikių.

58.       Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad apeliantės buveinė, kaip ir irklavimo bazė, yra Trakuose, o UAB „Mudu abu“ buveinė – apie 100 km nuo irklavimo bazės, nėra pagrindas sukurti apeliantei pirmenybės teisės įsigyti turtą. Teisės aktuose nenustatytas ribojimas juridiniam asmeniui įsigyti nekilnojamąjį turtą, jeigu turtas yra ne toje pačioje vietovėje, kaip ir asmens buveinė.

59.       Apeliantė teigia, kad bendrovė nesutiko išnuomoti ilgalaike nuoma jai irklavimo bazės, bet nepateikė į bylą tai pagrindžiančių duomenų. Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė nepateikė pasiūlymo raštu išsinuomoti pastatą. Nurodyta aplinkybė nereikšminga vertinant argumentus dėl pirmenybės teisės įsigyti pastatą ir pirkėjos teisių bei pareigų perkėlimo, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jos nepasisako.

60.       Apeliantė nepagrįstai sureikšmina juridinio asmens teisinę formą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti. Bet kokios teisinės formos juridiniai asmenys turi vienodas teises sudaryti nekilnojamojo turto sandorius, taip pat ir jį įsigyti nuosavybės teise, jeigu tai neprieštarauja jų veiklos tikslams. Pirmenybės teise juridinis asmuo gali įsigyti nekilnojamojo turto tik teisės aktuose nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai jis yra parduodamo turto bendraturtis (CK 4.79 straipsnis).

61.       Apeliantės ir draugijos teisinė forma – asociacija. Asociacijų įstatyme reglamentuotas juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimas, valdymas, veikla, pertvarkymas, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumai (Asociacijų įstatymo 1 straipsnis). Nurodyto įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė asociacijai nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą). Viešųjų juridinių asmenų tikslas – tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 straipsnio 2 dalis).

62.       Draugijos įstatų 1.1 papunktyje nustatyta, kad draugija – ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti draugijos narių veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Įstatų 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose įtvirtinti tokie draugijos tikslai: vystyti ir propaguoti kūno kultūrą ir sportą, plėtoti gyventojų sveikatos gerinimo sąlygas; bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos sporto organizacijomis, asociacijomis bei federacijomis kūno kultūros ir masinio sporto plėtrai bei propagavimui.

63.       Apeliantė teigia, kad draugija neturėjo svarbios priežasties išparduoti turto, nes teismo priteistą skolą draugija turėjo sumokėti per 24 mėnesius. Draugija nurodo, kad privalėjo parduoti turtą, nes gaisras suniokojo jachtų klubo bazę. Irklavimo bazės būklė buvo prasta. Be to, teismas tenkino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir priteisė iš draugijos 57 000 Eur žemės mokesčio (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1075-640/2022).

64.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas juridinis asmuo turi vykdyti veiklą taip, kad galėtų įgyvendinti savo tikslus. Draugija turėjo įvertinti ne tik teismų priteistas sumas, galimybę grąžinti skolą kreditoriams, bet ir įvertinti turimo turto būklę, jo naudingumą. Draugijos prezidiumas nusprendė parduoti irklavimo bazę, kuriai beveik septyniasdešimt metų ir kurios nusidėvėjimas didesnis negu 80 proc. Šis sprendimas nenuginčytas, yra teisėtas ir galiojantis. Buvo būtinybė parduoti irklavimo bazę, ar ne; kam ir kokiu tikslu draugija panaudojo už parduotą irklavimo bazę gautas lėšas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantė neįrodė, kad dėl atsakovių sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio apribota galimybė draugijai vykdyti įstatuose įtvirtintus tikslus. Nei Asociacijų įstatyme, nei draugijos įstatuose neįtvirtinta kito viešo juridinio asmens pirmumo teisė įsigyti asociacijai priklausantį turtą pirmenybės teise.

65.       Apeliantė teisingai nurodo, kad draugija 2022 m. kovo 21 d. sudarė dvi preliminariąsias sutartis su skirtingais asmenimis: apeliante ir UAB „Mudu abu“. Jeigu abi potencialios pirkėjos būtų įvykdžiusios laiku preliminariąsias sutartis, draugija būtų turėjusi nuspręsti, su kuria pirkėja sudaryti pagrindinę sutartį. Vis dėlto apeliantė neįvykdė preliminariosios sutarties, nesumokėjo avanso per nustatytą terminą. UAB „Mudu abu“ sumokėjo avansą laiku, todėl draugijai kilo pareiga su ja sudaryti pagrindinę irklavimo bazės pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kad apeliantė ir kita potenciali pirkėja UAB „Mudu abudu“ atsidūrė skirtingoje padėtyje su būsima pardavėja (draugija) sudarytų preliminariųjų sutarčių tinkamo įvykdymo aspektu – apeliantė neįvykdė įsipareigojimo sumokėti sutartą avansą, o UAB „Mudu abudu“ tokį įsipareigojimą įvykdė. Dėl to, esant skirtingam dviejų preliminariųjų sutarčių įvykdymui, apeliantė, neįvykdžiusi įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, negalėjo įgyti teisėto lūkesčio dėl savo vykdomos irklenčių ir baidarių sporto veiklos turėti pranašumą (pirmenybės teisę įsigyti parduodamą ginčo irklavimo bazę) prieš tinkamai įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį įvykdžiusią UAB „Mudu abudu“. Tad byloje nustatytų aplinkybių kontekste (kai viena preliminariąją sutartį sudariusi potenciali pirkėja neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o antra kitą preliminariąją sutartį sudariusi potenciali pirkėja tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus) neturi teisinės reikšmės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su dėl vieno iš ginčo objektą pirkti norėjusio subjekto turimo sporto organizacijos statusu.

66.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties 53–65 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti pagal analogiją CK 4.79 straipsnį, nes apeliantė nebuvo irklavimo bazės turto bendraturtė. Apeliantė neginčijo atsakovių sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio. Apeliantės nurodytuose teisės aktuose neįtvirtinta jai, kaip irklavimo sporto veiklą vykdančiai asociacijai, pirmenybės teisė įsigyti nekilnojamąjį turtą. Ši teisė taip pat negali būti kildinama iš nutarties 55 punkte išvardytų teisės aktų ir byloje nustatytų aplinkybių, apeliantės siekio užtikrinti vaikų interesus, ugdyti aukštos kvalifikacijos sportininkus, taip pat jų bei trenerių pasiekimų sporte.  Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliantės nurodytų argumentų, nagrinėjamoje byloje teisingai netaikė CK 4.79 straipsnio analogijos.

Dėl apeliantės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

67.       Apeliantė apeliaciniame skunde prašo, kad apeliacinės instancijos teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą ir prašytų ištirti, ar Sporto įstatymas ta apimtimi, kuria jame nenustatyta pirmenybė sporto klubui įsigyti sporto statinius (ta kaina, kuria jie parduodami, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis), kurie yra reikalingi siekiant užsiimti tokio sporto klubo vykdoma sporto veikla, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 53 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, jeigu teismas manytų, kad teisės aktuose nesuteikta pirmenybės teisės sporto klubui. Apeliantė teigia, kad, jeigu teisės aktuose nenustatyta pirmenybės teisės sporto klubui įsigyti sporto statinius (ta kaina, kuria jie parduodami, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis), kurie skirti sporto veiklai vykdyti, tai laikytina teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija (legislatyvinė omisija). Esminius sporto srities klausimus įstatymo lygmeniu reglamentuoja Sporto įstatymas.

68.       Draugija nesutinka su apeliantės prašymu kreiptis į Konstitucinį teismą. Sporto įstatyme nereglamentuoti sporto organizacijų turtiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia klausimą, turėjo ji pirmenybės teisę įsigyti irklavimo bazę, ar ne. Šis klausimas nesusijęs su juridinio asmens statusu, kaip sporto organizacija, Sporto įstatymo prasme. Apeliantė nebuvo turto bendraturtė, draugijos narė. Jos nuopelnai sportui nesuteikia privilegijų turtui įsigyti. Pirmenybės teisė įsigyti nekilnojamąjį turtą įtvirtinta CK Ketvirtojoje knygoje.

69.       UAB „Mudu abu“ nurodo, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliantė siekia daryti spaudimą teisinėmis priemonėmis, kad bendrovė nuosavybės teise perleistų turtą, nes apeliantei nepavyko jo įsigyti. Sporto įstatyme nereglamentuoti juridinių asmenų nuosavybės teisiniai santykiai.

70.       Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą (Konstitucijos 53 straipsnio 2 dalis). Sporto įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (Sporto įstatymo 1 straipsnis).

71.       Akcentuotina tai, kad apeliantė yra viešasis juridinis asmuo, sporto organizacija. Teisės aktuose neįtvirtintos išskirtinės teisės, lengvatos sporto organizacijai įsigyti nekilnojamąjį turtą, taip pat ir pritaikytą jos veiklai, nuosavybės teise. Visi juridiniai asmenys turi teisę įsigyti nekilnojamojo turto, jeigu sudaryti sandoriai neprieštarauja jų veiklos tikslams, tenkina poreikius ir interesus. Atsakovės teisingai nurodo, kad Sporto įstatyme nereglamentuoti juridinių asmenų nuosavybės teisiniai santykiai – tai neatitiktų jo paskirties. Be to, CK nėra įtvirtintų ribojimų sporto organizacijai įsigyti nekilnojamąjį turtą, skirtą jos veiklai vykdyti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, bet pati jos neįvykdė. Tai, kad apeliantė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, irklavimo bazė buvo parduota kitai pirkėjai, kurios veikla nesusijusi su irklavimo sportu, negali būti vertintina kaip teisės spraga ar poreikis sureguliuoti teisinius santykius. Apeliantės auklėtinių, trenerių pasiekimai sporte, vykdoma veikla, veiklos tikslai negali būti vertinami kaip esminiai kriterijai įsigyti nekilnojamąjį turtą pirmenybės teise.

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašymo turinį, daro išvadą, kad apeliantė siekia, jog Konstitucinis Teismas patvirtintų jai pirmenybės teisę įsigyti turtą, nors ši neįtvirtinta įstatymuose. Pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draugija ginčo irklavimo bazę pardavė UAB „Mudu abudu“, bet ne apeliantei dėl to, kad UAB „Mudu abudu“ įvykdė, o apeliantė neįvykdė preliminariose sutartyse sulygtus įsipareigojimus. Taigi rezultatas, kad ginčo turtas parduotas ne apeliantei, yra susijęs su preliminariosios sutarties šalių elgesiu ir šios sutarties vykdymu (ir nevykdymu), bet ne su potencialių pirkėjų teisiniu statusu ir, apeliantės teigimu, įvykdytu šio skirtingo statuso ignoravimu. Dėl nurodytos priežasties nėra poreikio nagrinėjamoje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Sporto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria nenustatyta pirmenybė sporto klubui įsigyti sporto veiklai reikalingus statinius (esant toms pačioms pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms), neprieštarauja apeliantės nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas yra aiškus ir išsamus, neriboja viešųjų juridinių asmenų, taip pat ir apeliantės, teisių įsigyti turtą. CK 4.79 straipsnyje nustatyti subjektai, turintys pirmenybės teisę turtui įsigyti. Aplinkybė, kad Sporto įstatyme, kituose teisės aktuose neįtvirtinta sporto organizacijos pirmenybės teisės, nereiškia, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 53 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Dėl to apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

73.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio, pagal analogiją netaikė CK 4.79 straipsnio. Apeliantė neįrodė, kad yra teisinis pagrindas perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal atsakovių sudarytą irklavimo bazės pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovėms priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės pateikė į bylą rašytinių įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą: draugija – 1 197,90 Eur, bendrovė – 847 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 papunkčiai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovių prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Draugijai iš ieškovės priteistina 1 197,90 Eur, bendrovei – 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

75.       Apeliantė nurodė, kad patyrė 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantei neatlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ (juridinio asmens kodas 290649150) iš ieškovės asociacijos A. V. sporto klubo (juridinio asmens kodas 300051250) 1 197,90 Eur (vieną tūkstantį vieną  šimtą devyniasdešimt septynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mudu abu“ (juridinio asmens kodas 305774999) iš ieškovės asociacijos A. V. sporto klubo (juridinio asmens kodas 300051250) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.