AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Naujoji Akmenė

   Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant G. Š.,

dalyvaujant prokurorui A. I.,

nukentėjusiajai V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbanti, teista, duomenys apie teistumą perkelti į registro archyvą, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 

Teismas išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

kaltinamoji K. V. kaltinama tuo, kad ji 2012 m. rugpjūčio 10 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, buto kambaryje, iš kelnių gulėjusių ant grindų, slapta pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajai V. V. priklausančius 1336,60 Lt ir 110 svarų, kurių vieno svaro vertė 4,44 Lt, bendra svarų vertė 488,40 Lt, viso pagrobė 1825,00 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji K. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 2012-08-10 ji kartu su savo draugu M. S. buvo pas V. ir A. V.. Netrukus pas juos į svečius atėjo V. D.. Jis atsinešė du butelius 2 litrų talpos alaus ir vieną butelį degtinės, taip pat gyrėsi, kad turi pinigų. Juos parodė. Jie visi kartu gėrė, vėliau V. D. pasikvietė ją pas save į svečius. K. V. kartu su V. D. nuėjo į jo butą. Netrukus jis nusimovė kelnes ir numetė jas. Tuomet kažkas pabeldė į duris. V. D. atsikėlė ir nuėjo atrakinti durų, o ji paėmė jo prie lovos numestas kelnes ir ištraukė iš jų kišenės ten buvusius pinigus. Pavogtus iš V. D. 1800 litų ji išleido savo reikmėms. Nurodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo žalą atlyginti, todėl prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. V. nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi nukentėjusioji bei prokuroras.

Be kaltinamosios K. V. visiško prisipažinimo, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Įvykio vietos pažiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (10-14 b.l.).

Teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. V. parodė, kad jos sūnus V. D. ruošėsi išvažiuoti į užsienį užsidirbti pinigų. 2012-08-10 kelionei į užsienį ji sūnui davė 2000 litų. Tą pačią dieną kartu su juo V. V. nuėjo į DNB banką. Ten jis iš jos duotų pinigų nusipirko 110 svarų. Kiek tiksliai jis už juos sumokėjo, V. V. nežino. Kiek ji dar žino iš tų pinigų V. pirko cigaretes, gal būt dar kažką. V. V. paaiškina, kad ji tuo metu gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kitą dieną, t.y. 2012-08-11, būnant ligoninėje ji sužinojo, kad iš jos sūnaus V. pavogė jos duotus pinigus. Kiek tų pinigų tiksliai pavogė, V. V. nežino, nes V. D. iš tų pinigų kažkokią dalį buvo išleidęs. Kiek ji žino ir  keik jis pats sakė, iš jo pavogė 1825 litus. Jis V. V. pasakojo, kad iš tų pinigų pirko bulves ir dar kažką. V. D. netikslino, ką jis pirko. Dėl V. D. savo reikmėms išleistų pinigų, V. V. pretenzijų neturiu. Kadangi iš V. D. pavogta 1825 Lt, kuriuos ji jam davė, ji byloje reiškia 1825 Lt civilinį ieškinį. Tuos pinigus, t.y. 2000 litų, V. V. buvo pasiskolinusi iš kaimynės, kuriai dabar kiekvieną mėnesį ji atiduoda po 300 Lt (25-26 b. l.).

Teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. H. D. parodė, kad 2012-08-10 apie 13.00 val. jis kartu su savo mama nuėjo į DNB banką. Ten jis nusipirko 110 svarų. Banke 1 svaras buvo parduodamas po 4,45 LT. Už 110 svarų V. D. sumokėjo 490 litų. V. D. pinigus keitėsi todėl, kad ruošėsi važiuoti uždarbiauti į užsienį. Be to jam kelionei mama davė dar 1400 litų, t.y. iš viso jam mama davė 1890 litų. Pinigus jis buvo įsidėjęs į kelnių kišenę. Grįžęs į namus V. D. netrukus išėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Išėjęs į laiptinę jis susitiko savo kaimynus A. ir V. V.. Jie į namus nešėsi maišus su bulvėmis. V. D. paklausė V. V., gal jie jam galėtų parduoti truputį bulvių. V. V. sakė, kad galėtų. V. D. nuėjo į parduotuvę ir ten nusipirko vieną butelį 2 litrų talpos alaus. Už jį V. D. sumokėjo 5 litus. Pinigus ėmė iš tų pačių pinigų, kuriuos jam paskolino jo mama. Nusipirkęs alaus V. D. grįžo į namus ir iš ten jis susirašė sms žinutėmis su V. V. ir pasikvietė ją pas save į butą. Kai ji pas V. D. atėjo, jie abu gėrė jo nusipirktą alų, pasikalbėjo. V. D. pasakė, kad jis važiuos į užsienį uždarbiauti. Ji netikėjo ir tada jis jai parodė pinigus, t.y. litų ir svarų kupiūras. Anksčiau V. D. su V. V. buvo artimi. V. V. sakė, kad vyras, t. y. A. V., dabar yra išėjęs, sakė, kad jeigu V. D. nori iš jų gauti bulvių, tai turi ateiti pas juos vėliau, kad jos vyras nieko neįtartų ir nepradėtų pavyduliauti. Visą tą laiką, kol V. V. buvo V. D. namuose, pinigai, kuriuos jam davė jo mama, buvo jo kelnių kišenėje.  Netrukus V. V. išėjo į savo butą. Kiek palaukęs, V. D. nuėjo į  jos butą. Eidamas į V. butą, V. D. persimovė kelnes. Nusimautas kelnes jis pakabino prieškambaryje ant kabyklos. Iš jų išsiėmė pinigus ir juos persidėjo į tas kelnes, kurias apsimovė. Nuėjęs pas V., į jų butą V. D. paprašė V. V. vyro parduoti bulvių. Jis sutiko ir į maišelį pripylė bulvių. V. D. paklausė jo, kiek jis jam skolingas už bulves. A. V. paprašė 5 litų. V. D. iš kišenės išsitraukė 20 litų ir  padavė juos A. V.. Jis jo paprašė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus, sakė, kad kai išsikeis parduotuvėje pinigus pasiimtų iš jų penkis litus už bulves. A. V. išėjo į parduotuvę, o V. D. su V. V. liko jų bute. Netrukus į namus grįžo A. V.. Jis parnešė 2 litrų talpos butelį alaus ir atidavė V. D. 10 litų grąžą. Pinigus V. D. įsidėjo į kelnių kišenę. Trise susėdę gėrė alų, kalbėjosi. V. D. sakė, kad jam reikia iš prekybos centro nusipirkti televizoriaus kabelio šakutę ir pasiūlė A. V. eiti kartu su juo į prekybos centrą. A. V. sutiko eiti kartu. Jiems dar neišėjus, pas V. ir A. V. į namus atėjo, V. D. tuo metu nepažįstami, M. S. ir K. V.. Tą kartą jis juos matė pirmą kartą. Jie nuėjo į kambarį pas V. V., o jis kartu su V. V. išėjo į prekybos centrą nusipirkti televizoriaus kabelio šakutę. Už tą šakutę V. D. sumokėjo 7 litus. Pardavėjai jis padavė 200 litų, o ji iš jų atmetė grąžą. Atsiskaitydamas prekybos centre, V. D. visus pinigus išsitraukė iš kišenės ir jis mano, kad A. V. matė, kad jis turi pinigų. Po to einant pro parduotuvę „Grūstė“ V. D. pasiūlė A. V. nusipirkti dar alaus. Užėjus į parduotuvę A. V. pradėjo sakyti, kad reikia pirkti ne alaus, o ko nors rimtesnio. Tada V. D. jam pasakė, kad imtų butelį degtinės. Jis paėmė 0,5 butelį degtinės. Stovint prie kasų V. D. dar paėmė du vienetus įpakuotų saldainių po 1,80 litų. Viso už saldainius ji sumokėjo 3,60 LT. Degtinės butelis kainavo 10 litų. Nusipirkę butelį ir saldainių abu grįžo atgal į V. butą. Ten V. D., V. V., A. V. ir K. V. bei M. S. gėrė nupirktą degtinę. Begeriant, V. V. užgėrusi pradėjo V. D. kaltinti, kad jis iš jos pavogė šampūną. A. V. ją ramino. Tada V. D. M. S. pasiūlė eiti į parduotuvę ir nupirkti V. V. šampūną. Kai išėjo, iš pradžių jie nuėjo į parduotuvę „Grūstė“ ir ten nusipirko butelį degtinės. Nusipirko tokią pat degtinę, kaip ir su A. V., už 10 litų. Iš „Grūstės“ nuėjo į šalia esančią parduotuvę ir ten V. D. užkandai nupirko gabaliuką mėsos ir pusę kepalo duonos. Už mėsą jis sumokėjo 9 litus, o už duoną 1,70 litų. Po to abu su M. S. nuėjo į šalia esančia parfumerijos parduotuvę „Eurokos“. Ten V. D. nupirko V. V. šampūną, ar dušo žele, tiksliai pasakyti negali. Už jį sumokėjo 8 litus. Mokant už šampūną V. D. netyčia išsitraukė ne litus, o svarus. M. S. matė, kad V. D. turi pinigų. Po to abu grįžo į A. ir V. V. butą. Kai grįžo V. V. šampūnas jau buvo atsiradęs, bet V. D. jai vis tiek atidavė tą, kurį nupirko. Tada V. V. atidarė nupirktą degtinę ir visi po truputį ją gėrė. Begeriant V. D. pasiūlė eiti K. V. pas jį į butą pasikalbėti, pabūti dviese. Ji sutiko ir jie abu išėjo į V. D. butą. K. V. kaip ir kiti, taip pat galėjo matyti, kad V. D. turi pinigų, nes prie jos jis juos išsitraukė iš kišenės traukdamas žiebtuvėlį. Kai V. D. su K. V. išėjo pas jį į butą, buvo jau vakaras. Galėjo būti apie 21.00 val. Išeinant V. D. dar pasiėmė degtinę, kurią ką tik buvo pradėję gerti. A. ir V. V. bei M. S. liko V. bute. Kai abu nuėjo pas V. D. į butą, jis kelnių kišenėje buvusius pinigus persidėjo į kitų kelnių, kurias buvo pakabinęs prieškambaryje ant kabyklos, kišenę. Dar tada jo K. V. paklausė, ką jis ten slepia. V. D. jai pasakė, kad ieško cigarečių. Po to jis įpylė po taurelę degtinės sau ir K. V.. Ji paprašė, kad V. D. išvirtų jai užsigerti kavos. V. D. nuėjo į virtuvę ir ten padarė kavos K. V. ir sau. Nunešė kavą į kambarį. Po to nuėjo į tualetą. Kai grįžo jis pasiūlė K. V. išgerti ir pats išgėrė. V. D. pastebėjo, kad K. V. negeria nei kavos, nei degtinės. Jie abu sėdėjo ir kalbėjosi. V. D. jai sakė, kad važiuos dirbti į užsienį. Prašė, kad K. V. liktų miegoti pas jį. Ji V. D. sakė, kad liks miegoti, sakė, kad M. S. ji kaip nors apgaus. Jokių pinigų, už tai, kad ji liks pas V. D. namuose nakvoti, jis jai nesiūlė. Netrukus kažkas pabeldė į duris. Kai V. D. jas atidarė ten buvo A. V.. Jis sakė, kad M. S. liepė K. V. grįžti. K. V. ir A. V. jo buto prieškambaryje stovėjo ir kalbėjosi. V. D. tuo metu buvo kambaryje. Už kelių minučių K. V. su A. V. išėjo. V. D. jų nelydėjo, kaip sėdėjo kambaryje, taip ir liko sėdėti. Kadangi K. V. V. D. žadėjo likti nakčiai pas jį, jis sėdėjo ir laukė jos. Pralaukus apie 10 minučių, V. D. pasiėmė tą patį nugertą butelį degtinės ir nuėjo į V. butą ieškoti K. V.. Išeidamas iš savo buto ieškoti K. V., V. D. nepasižiūrėjo į prieškambaryje kabėjusių kelnių kišenę, t.y. jis nepatikrino, ar iš kelnių kišenės nedingo pinigai. Kai nuėjo pas A. ir V. V., V. V. jau miegojo. K. V. su M. S. buvo užsidarę virtuvėje. Kai tik V. D. atėjo, jie iš virtuvės išpuolė ir išėjo lauk iš buto. V. D. nesuprato, kodėl jie taip elgiasi. Klausė A. V., kas jiems nutiko. A. V. paaiškino, kad jiems staiga reikėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). V. D. dviese su A. V. išgėrė po porą taurelių degtinės, o po to jis išėjo į savo butą. Buvo labai girtas, tačiau buto duris užsirakino. Grįžęs V. D. nežiūrėjo, ar nedingo jo pinigai, kuriuos kaip minėjo, paliko kelnių pakabintų prieškambaryje, kišenėje. Tik kitą dieną, kai pas jį ryte atėjo A. V., jis apsižiūrėjo kelnių, kuriose buvo pinigai kišenes ir suprato, kad dingo  pinigai. Iš 1890 litų V. D. išleido 65 Lt (19-20 b.l.).

2012-12-12 papildomos apklausos metu V. D. patikslino, kad jis gerai pagalvojęs prisiminė, kad kelnes, kurių kišenėje buvo pinigai, jis nepasikabino ant pakabos buto prieškambaryje, kaip parodė ankstesnės apklausos metu, o tas kelnes jis nusimovęs nusimetė kambaryje lovos gale. V. D. patikslino, kad iš jo pavogė 110 svarų, kuriuos perkant banke jis sumokėjo 490 litų, ir 1335 litai. Tiek svarai, tiek litai buvo toje pačioje V. D. kelnių kišenėje (21-22 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2012-08-10 apie 16.00 val., tiksliai laiko jis neprisimena, pas jį ir jo žmoną V. V. atėjo kaimynas vardu V., jo pavardės A. V. neprisimena. Jis paprašė parduoti jam bulvių. A. V. su žmona buvo ką tik grįžę iš kaimo ir turėjo parsivežę bulvių. A. V. V. į maišelį įkratė apie 5 kilogramus bulvių. V. pas juos atsinešė vieną plastikinį 2 litrų talpos alaus butelį ir pasiūlė A. V. ir jo žmonai išgerti. V. sutiko ir kartu su V. gėrė jo atsineštą alų. V. pasakojo, kad važiuos į užsienį dirbti. Netrukus jis pasiūlė A. V. kartu su juo nueiti į prekybos centrą „Senukai“. Sakė, kad jam reikia nusipirkti televizoriui kažkokią šakutę. A. V. sutiko ir jie abu išėjo. „Senukuose“ V. nusipirko už kelis litus šakutę televizoriui. Jis atsiskaitant su pardavėja, išsitraukė ir jai vietoje litų padavė kitas pinigų kupiūras. A. V. pasirodė, kad jis jai padavė eurus. Elgėsi taip, lyg norėtų pasigirti, kad turi pinigų. Po to jie abu su V. nuėjo į „Grūstės“ parduotuvę „Svaras“ ir ten jis, kiek A. V. prisimena, pirko butelį degtinės ir saldainių dėžutę. Po to abu grįžo į A. V. namus. A. V. pasakė V., kad jis nenori gerti degtinės. Tada jam V. davė 20 litų, kad nueitų nupirkti butelį alaus. A. V. pasiėmė jam duotus 20 litų ir nuėjo į parduotuvę „Svaras“. Ten nupirko alaus ir grįžo į namus. Už alų jis sumokėjo 5 litus. Kai grįžo namo atidavė V. grąžą 15 litų. Jis A. V. iš jų davė 5 litų už bulves. A. V. paaiškina, kad tą vakarą jis buvo gerokai girtas. Be to geria vaistus nuo šizofrenijos. Tą vakarą A. V. vaistus sumaišė kartu su alkoholiu. Todėl duodamas parodymus gali stipriai painiotis, nes visko neprisimena. Vos jis grįžo iš parduotuvės, netrukus pas juos į namus atėjo M. S. ir K. V.. Jie taip pat prie jų prisijungė. A. V., jo žmona ir V. visi buvo gerokai apgirtę. A. V. visko gerai neprisimena. Prisimena, kad kažkokiu momentu V. dar ėjo su M. S. į parduotuvę. Jie tą kartą, kiek jis prisimena, nupirko ir parnešė degtinės. Begeriant A. V. pastebėjo, kad V. patinka K. V.. Jis vis pasakojo, kad važiuos į užsienį, rodė, kad turi pinigų. Kiek A. V. prisimena jis rodė litų, eurų ir svarų kupiūras. Po to K. V. su M. S. pradėjo pyktis. V. A. V. vis kuždėjo į ausį, kad jam patinka K. V., klausė A. V., kaip jam ją nusivilioti pas save į butą. M. S., kiek A. V. prisimena trumpam iš jų buto išėjo. Kur jis išėjo, A. V. nežino. V. sėdint prie stalo pasiūlė K. V. eiti kartu su juo į jo butą. K. V. sutiko ir jie abu išėjo. Išeinant V. dar pasiėmė nugertą butelį degtinės. Kiek tuo metu buvo valandų, A. V. dėl girtumo neprisimena. Netrukus už kokių 20 minučių grįžo M. S.. Kiek A. V. prisimena jo žmona tada girta miegojo. Grįžęs M. S. klausė, kur yra K. V.. A. V. jam pasakė, kad ji yra išėjusi pas V. M. S. liepė A. V. ją parvesti ir jis nuėjo į V. butą. Kai nuėjo ir pabeldė į duris, jas atidarė V.. Jis buvo be kelnių tik su apatinėmis kelnaitėmis. K. V. sėdėjo kambaryje ir gėrė kavą. Ji nusirengusi nebuvo. A. V. K. V. pasakė, kad jos ieško M. S.. Kai A. V. kalbėjosi su K. V., V. visa laiką buvo šalia jų ir juos matė. Tada V. apsimovė tas pačias kelnes, su kuriomis buvo pas A. V. bute. A. V. pastebėjo, kad jis tas kelnes buvo nusimetęs kažkur ant grindų prie lovos. Po to visi trys grįžo pas A. V. į butą. V. pasiėmė tą patį nugertą degtinės butelį, kurį A. V. bute toliau gėrė. Kas, kaip ir kada išėjo iš jo buto, jis neprisimena, nes buvo labai girtas. Apie tai, kad iš V. dingo pinigai, A. V. sužinojo tik sekančią dieną, kai jis pats apie tai pasakė. Po šio įvykio praėjus kelioms dienoms, kada tiksliai A. V. neprisimena, jis kartu su M. S. buvo nuėję pas V. M. S. surašė skolos lapelį. Jis norėjo atiduoti V. pinigus, kuriuos kaip paaiškėjo pavogė K. V.. Kokia suma buvo įrašyta skolos lapelyje A. V. nežino. V. pažadėjo M. S. už pasirašytą skolos lapelį atsiimti iš policijos pareiškimą (34-35 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2012-08-10 po pietų, tiksliai laiko neprisimena, jis kartu su savo su drauge K. V. nuėjo į svečius pas V. ir A. V.. Ten netrukus atėjo jų kaimynas, jo vardo M. S. neprisimena, o pavardė D. Jis atsinešė alaus ir pasiūlė ir jam su K. V. jo atsigerti. Jie sutiko. Kai alus baigėsi M. S. kartu su D. nuėjo į „Grūstės“ parduotuvę „Svaras“ ir ten nusipirko vieną butelį degtinės. Iš šalia „Svaro“ buvusios parduotuvės nusipirko kažką užkasti. Dar užėjo į šalia esančia kosmetikos parduotuvę ir ten D. nupirko V. V. dušo želė ar šampūną, ką tiksliai M. S. neprisimena. Už viską mokėjo D.. M. S. matė, kad D. pinigų turi. Po to abu grįžo į V. ir A. V. butą ir visi gėrė D. nupirktą degtinę. Netrukus M. S. su K. V. pradėjo pyktis. Dėl ko pykosi jis neprisimenu. Po to D. K. V. pasikvietė pas save į namus ir jie abu išėjo. Išeinant D. paėmė nuo stalo nupirktą degtinę. Kai jie išėjo galėjo būti apie 18.00 val. Kiek tiksliai buvo valandų M. S. pasakyti negali, nes neatsimena. Maždaug po pusvalandžio, M. S. paprašė, kad A. V. nueitų parsivesti iš D. buto K. V.. A. V. išėjo. A. V. žmona tuo metu jau buvo girta ir miegojo. Netrukus, galėjo praeiti pusvalandis, A. V. su K. V. grįžo iš D. buto. Tada M. S. su K. V. nuėjo į virtuvę ir kalbėjosi. M. S. jos klausė, kur ji buvo. Ji sakė, kad buvo pas D. bute ir ten abu gėrė. Apie jokius pinigus ji M. S. neužsiminė, t.y. ji jam nesakė, kad ji pavogė iš D. pinigus. Maždaug už 10 minučių į V. ir A. V. butą atėjo D.. Kai atėjo D. M. S. su K. V. netrukus  išėjo į namus. Maždaug po dviejų dienų pas M. S. į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Jie ieškojo K. V., bet jos namuose tuo metu nebuvo. Ji tuo metu buvo nuėjusi į savo mamos butą. M. S. paaiškina, kad ji pas jį namuose gyvena. M. S. ją priėmė pas save gyventi, kaip draugę, nes ji tiesiog neturėjo, kur gyventi. Tik iš policijos pareigūnų M. S. sužinojo, kad K. V. iš D. pavogė apie 1800 litų. Kai į namus grįžo K. V., M. S. jos klausė, ar ji paėmė iš D. pinigus, klausiau jos, kur ji juos padėjo. K. V. jam pasakė tik tiek, kad ji nenori apie tai kalbėti. Kur ji pavogtus iš D. pinigus išleido M. S. nežino. Nes po tos vagystės ji pas jį į namus grįždavo tik pernakvoti. Kur ji būdavo dienos metu, M. S. nežino. M. S. nenorėdamas, kad K. V. pasodintų į kalėjimą, 2012-08-22 nuėjo pas A. V. ir su juo kartu nuėjo pasikalbėti su D. Kalbant su D., jis pasiūlė M. S. apsiimti K. V. skolą ir pasiūlė surašyti skolos lapelį. M. S. buvo gaila K. V. ir jis sutiko surašyti skolos lapelį. D. reikalavo skolos lapelyje rašyti, kad jis įsipareigoja jam grąžinti 2000 litų, o ne 1800, t.y. maždaug tiek, kiek iš jo pavogė K. V. (36-37 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. V. parodė, kad 2012-08-10 apie 16.00 val. pas ją ir jos vyrą A. V. į namus atėjo kaimynas V. D., kuris atsinešė du 2 l. talpos butelius alaus. Trise gėrė V. D. atsineštą alų. Vėliau atėjo K. V. ir M. S.. Netrukus M. S. išėjo iš jos buto, o K. V. liko gerti alaus. Kai alus baigėsi V. D. su K. V. išėjo nupirkti dar alkoholinių gėrimų. V. D. išsitraukęs parodė, kad jis turi pinigų. V. V. matė pas V. D. litų ir svarų kupiūras. V. D. iš parduotuvės parnešė alaus ir degtinės. Apie 21.00 val. visiems girtaujant K. V. su V. D. kažką kalbėjosi, o po to abu kažkur išėjo. 2012-08-11 apie 9.00 val. pas V. V. atėjo V. D., kuris pasakė, kad iš jo dingo pinigai (33 b.l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Kaltinamosios K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji K. V. prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas 2013-02-28 susitaikymo ir žalos atlyginimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji V. V. su kaltinamąja K. V. susitaikė ir jai atleido. Susitarė, kad padarytą turtinę žalą 1825 Lt kaltinamoji atlygins iki 2013-09-01. Prašo bylą nutraukti kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t.y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamoji K. V. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiąja ir jos atsiprašė, nukentėjusioji kaltinamajai atleido, atsiprašymą priėmė. K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. V. nors yra teista, tačiau teistumas yra išnykęs (39 b.l.); administracine tvarka bausta (40-64 b.l.); išsituokusi, nedirbanti, psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje įrašyta (67 b.l.), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-10-15 specialisto išvadoje Nr. 99U-215 nurodyta, kad teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (74 b.l.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad K. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 str. ir K. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja V. V..

2012-08-13 nutarimu K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (84-85 b.l.). Paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. V. pareiškė 1825,00 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos. Šis civilinis ieškinys įrodytas, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais K. V. veiksmais. Kaltinamoji sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos nukentėjusiajai, sutiko su jai pareikštu civiliniu ieškiniu, su nukentėjusiąja sudarė susitarimą dėl 1825 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurį teismo prašo patvirtinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios ir nukentėjusiosios sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. V., a.k. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d. kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Įspėti K. V., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti kaltinamosios K. V. ir nukentėjusiosios V. V. 2013-02-28 susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriame K. V. sutinka V. V. atlyginti 1825,00 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt penkių litų) turtinę žalą ir galutinai atsiskaityti iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Loreta Janiulytė