Administracinė byla Nr. TA-829-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01471-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinę žalą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. birželio 11 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose tualetas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, jam nebuvo užtikrinamas privatumas. Tualetas buvo atskirtas sienele, ne aukštesne nei 1,5 m, ir užuolaida. Sienelė neatitiko higienos normų reikalavimų, nes nebuvo kabinos. Besinaudojantį sanitariniu mazgu pareiškėją galėjo matyti kameroje buvę asmenys ir prižiūrėtojai. Pareiškėjas teigė daug kartų kreipęsis į Šiaulių TI direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl to teko atsiimti skundus. Pareiškėjas nurodė, kad jam lankantis pas odontologą nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų – nebuvo valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami prietaisai, vienkartiniai švirkštai naudojami pakartotinai. Parduotuvėje nebuvo galima įsigyti norimų prekių (sausainių, meduolių ir kt.). Maisto produktai iš parduotuvės nešami nešvariuose maišuose, o parduotuvėje laikomi netinkamomis sąlygomis. Pelėsis, grybelis, drėgmė, dulkės, oro trūkumas Šiaulių TI įprastas reiškinys. Maistas Šiaulių TI buvo tiekiamas atšalęs, neatitiko nustatytų normų. Pareiškėjas turėjo teisę tik pusantros valandos pasivaikščioti kiemelyje, kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Ventiliacija neveikė, buvo drėgna, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės. Kamerose švaraus oro kiekis neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo užtikrintas tinkamas patalpos apšvietimas – dirbtinis apšvietimas labai stiprus, nuo jos skaudėjo akis ir galvą, o naktinio apšvietimo išjungti negalima, todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti. Pareiškėjas teigė, kad kamerose ploto jam teko žymiai mažiau, nei numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė. Pareiškėjas teigė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs papildomus psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, didžiulį diskomfortą, t. y. neturtinę žalą.  

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,69 iki 19,8 kv. m ploto. Sanitarinis mazgas kameroje atitvertas iš visų pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaida. Todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo atmestini. Iš 2019 m. lapkričio 18 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo akto Nr. PA-8612 matyti, kad kameroje Nr. 25 šviestuvai su gaubtais. Iš 2020 m. vasario 7 d. NVSC patikrinimo akto Nr. PA-300 matyti, kad kameroje Nr. 13 apšvieta buvo per žema, santykinė oro drėgmė buvo tinkama, neveikė viena lempa, ties tualeto durų stakta išbyrėjęs tinkas, tačiau šie pažeidimai nesusiję su skundo pagrindu. Suimtieji (nuteistieji) dažnai patys gadina, laužo elektros instaliaciją ir kitą įrangą. Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. NVSC patikrinimo akto Nr. PA-2563 matyti, kad kameroje Nr. 13 buvo atliktas remontas, apšvieta tinkama. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, todėl nesikreipimas leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesudaro pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, jo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo S. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. vasario 5 d.) 1.3.1 punktą bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. birželio 11 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m), Nr. 17 (plotas 18,47 kv. m), Nr. 25 (plotas 16,25 kv. m), Nr. 59 (plotas 19,78 kv. m) ir Nr. 62 (plotas 17,01 kv. m). Iš byloje esančios pažymos teismas vertino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, nes vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, o nacionaliniai teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

8.       Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršic prieš Kroatiją) pažymėjo, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

9.       Teismas konstatavo, kad net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir negalima spręsti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

10.       Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma).

11.       Teismas iš NVSC patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-8612 nustatė, kad patikrinimo metu 2019 m. lapkričio 15 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 25 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu 2020 m. vasario 4 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 13 nustatyti Higienos normos 14 ir 12 punktų pažeidimai (per maža dirbtinė apšvieta, ties tualeto durų stakta išbyrėjęs tinko sluoksnis, esantis šviestuvas techniškai netvarkingas, neveikia viena lempa), kitų Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 13, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (grindinio ir sienų danga ištrupėjusi), kitų Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu 2020 m. vasario 4 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (grindinio ir sienų danga ištrupėjusi), kitų Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2019 m. lapkričio 6 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 25 buvo atlikti elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai, taip pat 2019 metais suremontuoti pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 5, 16, 17, 20, 21. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai.

12.       Teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 2 punktą, tai, kad Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl sprendė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos normos 17 p.). Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl blogo oro kameroje nenustatė.

13.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su skundais nesikreipė.

14.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 13 ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tačiau neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

15.       Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,70 m (kamera Nr. 17) iki 2,29 m (kamera Nr. 13). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida arba uždaromas durimis. Teismas konstatavo, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo 1,5 m sienele, o teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi. Teismas vertino, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

16.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinto užimtumo abstraktūs, nedetalizuoti, nenurodyta, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.

17.       Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, jog Šiaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, nustatyta teisės aktais, todėl šiuos argumentus atmetė.  

18.       Teismas nurodė, kad iš NVSC patikrinimo aktų matyti, jog patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai. Todėl teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

19.       Teismas pažymėjo, kad iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, jog, ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės, pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla, nenustatyta. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl netinkamo maisto ir byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, ar per mažas jo kiekis.

20.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl ne visada buvo galima nusiprausti duše, nurodė, jog pagal Higienos normos 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę, nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti nustatyta tvarka ar, jog atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui praustis dažniau. Todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmetė.

21.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtinto Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašo nuostatas, reglamentuojančias suimtųjų ir nuteistųjų teisę apsipirkti bei jos įgyvendinimo tvarką. Teismas vertino, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) Šiaulių TI numatyta galimybė įsigyti prekių parduotuvėje. Pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo deklaratyvūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, nenurodė kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti prekių nurodytų kainoraštyje, ar nurodytų prekių kainos ar jų aprašymai neatitiko pareiškėjui pateiktų prekių, prekės buvo netinkamos kokybės. Pareiškėjas neteikė skundų šiuo aspektu. Todėl teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

22.       Teismas iš pažymos bei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu pas odontologą užsiregistravęs nebuvo, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos įrankių dezinfekcijos ir higienos normų nesilaikymo atmetė.

23.       Teismas pareiškėjo teiginius dėl to, kad jis daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, teko atsiimti skundus, vertino kaip deklaratyvius. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių kada ir kokiu būdu jam buvo daromas spaudimas, kada jis teikė skundus ar prašymus ir vėliau buvo priverstas jų atsisakyti. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas.

24.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos pablogėjimo, jo sveikatos istoriją, darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

25.       Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

26.       Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

27.       Teismas pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III.

28.       Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

29.       Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kuriose gyvenamojoje patalpoje buvo įrengti tualetai, jam nebuvo užtikrintas privatumas, dėl to jis patyrė pažeminimą. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kurios aukštis – nuo 1,20 iki 1,50 m, nebuvo įrengta kabina. Pareiškėjas teigia nesikreipęs į pataisos įstaigos administraciją, nes matė, kaip kiti kaliniai patyrė psichologinį spaudimą, baudimą. Pareiškėjas tvirtina, kad gyvenimo sąlygos Šiaulių TI netinkamos, tai ne kartą įrodyta, tačiau nesiimama priemonių joms pagerinti. Pareiškėjas prašo išnagrinėti jo bylą iš naujo, nuspręsti teisingai ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

30.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31.       Atsakovo atstovas pažymi, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose atitverti iš visų pusių, yra tinkamai įrengti, todėl naudojantis jais privatumas pareiškėjui buvo užtikrintas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, bet atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Apeliacinis skundas abstraktus, jame nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

32.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. K. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. birželio 11 d., priteisimo.

33.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant higienos normų reikalavimus: kameroje Nr. 13 buvo per maža dirbtinė apšvieta, ties tualeto durų stakta išbyrėjęs tinko sluoksnis, šviestuvas buvo techniškai netvarkingas, neveikė viena lempa, o pasivaikščiojimo kiemeliuose grindinio ir sienų danga buvo ištrupėjusi. Tačiau nustatyti pažeidimai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad sukeltų neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose, jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais ir prašo iš atsakovo priteisti 5 000 Eur.

35.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

36.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla pareiškėjo prašymu turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bei į nustatytus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pareiškėjo privatumo užtikrinimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI tinkamai užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos taip, jog naudojantis jais  pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti kur kas aukštesne nei 1,5 m mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovo atstovo teiginius dėl sanitarinių mazgų įrengimo patvirtina byloje pateiktos kamerų fotonuotraukos (b. l. 165–166), 2019 m. birželio 13 d. Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145 (b. l. 99–100). Nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies buvo atskirtas pakankamai, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą tiek nuo kameroje esančių asmenų, tiek nuo pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-238-822/2020; kt.). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu atmestini.

38.       Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

39.       CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (kameroje Nr. 13, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. gruodžio 23 iki 2020 m. sausio 13 d., buvo per maža dirbtinė apšvieta, ties tualeto durų stakta išbyrėjęs tinko sluoksnis, šviestuvas buvo techniškai netvarkingas, neveikė viena lempa, pasivaikščiojimo kiemeliuose grindinio ir sienų danga buvo ištrupėjusi), nenustačiusi, jog dėl pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar, jog pareiškėjas dėl pažeidimų būtų kreipęsis raštu į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais, taip pat tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

41.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Gintaras Kryževičius

        Ramutė Ruškytė